df6035fd-0835-4cfb-ad06-4cf01eb50591 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Saulėnas                                                      Civilinė byla Nr. 2A-387-622/2011Teisėja D. Žukauskienė                                                       Procesinio sprendimo kategorijos                                                                     35.3.6.; 73.2.6.1.; 121.21. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims G. K., L. P. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 13 100 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už apgadintÄ automobilį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2008-06-18 apie 14.10 val. BijÅ«nų g. ties namu Nr. 8, Klaipėda, įvyko autoįvykis, kurio metu apgadintas jai priklausantis automobilis MB E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio dienÄ ieÅ¡kovo automobilį vairavo tretysis asmuo L.

P., o automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. K., kuris pripažino savo kaltę. Automobilis Mazda buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, visi su įvykiu susiję dokumentai buvo pateikti kalto asmens draudimo kompanijai, kuri atsisakė iÅ¡mokėti pinigus, nes mano, kad žala atsirado ne dėl Å¡io įvykio. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti iÅ¡mokÄ , todėl prašė priteisti jai padarytÄ Å¾alÄ .             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė ieÅ¡kovei J. B. 13 100 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir 393 Lt žyminį mokestį iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nustatė, kad 2008-06-18 Birutės g. ties namu Nr. 8, Klaipėda, įvyko autoįvykis, kurio metu susidÅ«rė automobilis MB E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis ieÅ¡kovei, vairuojamas L. P. ir Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. K.. Dėl įvykio pagal atsakovo padarytÄ paskaičiavimÄ , ieÅ¡kovei padaryta 12 846 Lt dydžio žala.

Atsakovas rėmėsi 2008-08-13 eksperto iÅ¡vada, kuri teigia, kad automobilių Mazda 323 ir MB E 290 sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami ir buvo padaryti ne eismo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl 2008-08-13 atsisakė mokėti iÅ¡mokÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovės turtui dėl autoįvykio padaryta žala. Asmens, dėl kurio veiksmų atsirado Å¡i žala, civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl atsakovas turėtų atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Ä®vertinęs posėdžio metu Mazda vairuotojo duotus parodymus, eismo dalyvių raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kad automobilis Mazda važiavo iÅ¡ Å¡alutinės gatvės, o automobilis MB E 290 stovėjo arba judėjo sankryžos link nedideliu greičiu, taip pat tai, kad schemÄ braižė patys įvykio dalyviai, kurie, akivaizdu, buvo susijaudinę, įvykius fiksavo apytikriai, nurodyta eksperto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, nes yra paremta prielaidomis dėl atsiradusių sugadinimų ir formuojama pagal įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nurodytoms aplinkybėms.

Ekspertinėje pažymoje nėra įtikinamų motyvų, kodėl automobilių sugadinimai yra tarpusavyje nesuderinami, nes kontakto vieta apibrėžiama kaip galima, o Å¡ios vietos neidentifikavus teigti, kad MB E 290 neturi tokių detalių, kurios galėtų suformuoti automobilio Mazda sugadinimus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovo struktÅ«roje dirbančio eksperto iÅ¡vados nepaneigia paties įvykio, todėl nepanaikina jo prievolės atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ iÅ¡mokant iÅ¡mokÄ , kuri atsirado dėl apdraustos civilinės atsakomybės.             Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar automobilis MB E 290 (v/n (duomenys neskelbtini) yra sugadintas būtent trečiųjų asmenų nurodytomis aplinkybėmis ir ar visi šio automobilio sugadinimai yra padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Teismas netinkamai vertino autotechninio ekspertinio tyrimo išvadas, kurių esmė yra ta, kad ginčo automobiliai buvo sugadinti kitomis aplinkybėmis nei nurodė autoįvykio dalyviai.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.           Apeliacinis skundas atmestinas.           Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

Tarp Å¡alių yra ginčas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis ekspertinio tyrimo iÅ¡vada.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).Nuo 2001 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (nauja įstatymo redakcija - 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) (toliau - TPVCAPDÄ®) reglamentavus naujÄ civilinės atsakomybės draudimo rūšį Lietuvoje buvo sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, kurios vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų yra eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų turtinių teisių ir interesų apsauga.

Å iuo tikslu, be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK ir Draudimo įstatyme) įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, TPVCAPD įstatymas (15, 19 straipsniai ir kt.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalis) nustato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesÄ .

Siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjęs asmuo privalo pateikti civilinės atsakomybės draudikui pretenzijÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos bei turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, taip pat padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo.

PrieÅ¡ingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalÄ bei per 30 dienų (arba TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristÄ atsakymÄ ir įrodymus, atleidžiančius nuo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalis). Gavęs pretenzijÄ , civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ ir gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenzijÄ pateikusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines Å¡alių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginÄÄ teisme (ž.r Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,BTA draudimas“ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys – A.

Å ., B. M, civilinė byla Nr. 3K-3-3/2011). Atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, t. y. kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Tokių aplinkybių atsakovas Å¡ioje byloje neįrodė. Pats atsakovas neginčija, kad automobiliai Mazda 323 (v/n (duomenys neskelbtini)) ir MB E 290 (v/n (duomenys neskelbtini) patyrė autoįvykį ir buvo apgadinti.

Atsakovas kelia klausimÄ , ar visi automobilio MB E 290 (v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra minėto autoįvykio pasekmė. Tokiu atveju atsakovas turėjo įvardinti konkrečius sugadinimus, kurie, atsakovo nuomone, buvo padaryti anksčiau, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei teismas tenkintų apeliacinį skundÄ ir atmestų ieÅ¡kinį, gautųsi taip, jog esant atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo atsakomybei, ieÅ¡kovė negautų jokios draudimo iÅ¡mokos. Eksperto iÅ¡vada, kuria remiasi atsakovas, savaime nepaneigia fakto, kad avarija tarp minėtų automobilių buvo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad autoįvykio dalyviai galėjo netiksliai nubraižyti įvykio schemÄ . Tačiau tai nepaneigia, kad draudiminis įvykis buvo. Atsakovas neginčijo praÅ¡omo priteisti draudimo iÅ¡mokos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo draudiminio įvykio buvimÄ ir priteisė draudimo iÅ¡mokÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Audrius Saulėnas Teisėjos                                                                                 Irma Čuchraj                                                                                  Rimvida Zubernienė