df5f33cc-57a8-4c1f-bf43-e44b7f0c5759 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-238-483/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Valdimaro Bavėjano, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. A. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas D. A. praÅ¡ymas palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė:

1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, konfiskuojant visÄ turtÄ . Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi D. A. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktų į 2000 m.

BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose numatytÄ veikÄ , iÅ¡ 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, iÅ¡ 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį ir palikta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 2. 2018 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo D. A. praÅ¡ymas panaikinti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį kaip neteisingÄ , priimtÄ pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , bei Lietuvos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , suÅ¡velninti nuteistajam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. A. praÅ¡ymÄ . Apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktikÄ laikytini neveiksmingomis galimybėmis suÅ¡velninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.4.

Nuteistasis D. A. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir jo praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – suÅ¡velninti jam Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kt.).4.1. Nuteistasis pažymi, kad jo praÅ¡ymÄ nagrinėjusios ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas buvo teisėjas G.

V., kaip teisėjas dalyvavęs ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-20/1999, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis. Be to, teisėjas G. V. 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo iÅ¡ 1961 m. BK į 2000 m. BK ir paliko subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 4.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis D. A. kartu su dar keliais nuteistaisiais kreipėsi į EŽTT ir jų pareiÅ¡kimai yra nagrinėjami sujungtoje byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ .

Pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, pareikÅ¡tos EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ priimtinumo ir esmės. Å iose pastabose Vyriausybė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, pareiÅ¡kėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.

Nuteistojo teigimu, Å¡i pozicija yra oficiali Lietuvos Respublikos, kaip AukÅ¡tosios susitariančios Å¡alies pagal KonvencijÄ , pozicija, todėl teismas turėjo ja remtis.4.3. Pasak nuteistojo, apygardos teismas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus turėjo tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jo praÅ¡ymÄ dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos suÅ¡velninimo. EŽTT sprendimai ir Konvencija turi bÅ«ti įgyvendinami efektyviai, teismas neturi laukti, kol atsižvelgiant į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bus pakeisti nacionaliniai teisės aktai, juo labiau, kad įstatymus leidžiančios institucijos nėra saistomos jokių terminų Å¡iems teisės aktams pakeisti, todėl jie gali bÅ«ti iÅ¡ viso nepakeisti.

Teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktikÄ konkrečiose bylose, kuria precedentus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas galėjo įvertinti jo atliktÄ bausmės laikÄ , turimus socialinius ryÅ¡ius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius bei kt. kriterijus ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.5. Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.5.1. Skunde nuteistasis D. A. kelia klausimÄ dėl jo praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko G.

V. nuÅ¡alinimo. Pasak nuteistojo, Å¡is teisėjas negalėjo nagrinėti jo praÅ¡ymo, nes kaip teisėjas dalyvavo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje buvo priimtas minėtas nuosprendis. Tačiau klausimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo jau buvo iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria atmestas nuteistojo D. A. praÅ¡ymas dėl teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo G. V. nuÅ¡alinimo. Nutartyje nurodoma, kad aplinkybė, jog teisėjas G. V. kaip teisėjas dalyvavo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-20/1999, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. apkaltinamasis nuosprendis D.

A. atžvilgiu, nėra laikytina baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 58 straipsnyje) numatyta aplinkybe, kuriÄ nustačius bÅ«tų pakankamas pagrindas suabejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ir tenkinti pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis yra neskundžiama. AukÅ¡tesnės instancijos teismui dar kartÄ pasisakyti dėl nuteistojo D. A. praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko G.

V. nuÅ¡alinimo nėra jokio teisinio pagrindo.5.2. BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo.

Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).5.3. Å iuo atveju nuteistojo D. A. praÅ¡ymas suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvo paduotas remiantis ne tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį Å¡velnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuojant tuo, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ pateikė neva nuteistojo padėtį Å¡velninančius iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡ymÄ nagrinėjantis teismas turėjo tiesiogiai vadovautis.

Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo.

Tačiau byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ EŽTT nenagrinėjo pareiÅ¡kėjams – nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl ko Å¡ias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmių rÅ«Å¡imis. EŽTT tik padarė iÅ¡vadÄ , kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes neįtvirtinta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rÅ«Å¡ies bausme.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama tik pagal EŽTT sprendime suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus atitinkamai keičiant nacionalinį teisinį reguliavimÄ . Tokiu bÅ«du įstatymais ar kitais teisės aktais bÅ«tų nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas ir pan.

Teismas neturi teisėkÅ«ros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiÅ¡kai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme tvarkÄ . Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkÅ«ra, taip prieÅ¡taraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai gali atsižvelgti į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali.

Nesant aiÅ¡kios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rÅ«Å¡ies bausme turi bÅ«ti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam D. A. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme instituto, kurio trÅ«kumÄ nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimÄ , esmės, bÅ«tų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai.

Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimÄ dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rÅ«Å¡ies bausme.5.4. Ä®vertinus aptartas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties naikinti nuteistojo D. A. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Å¡i nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. A. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                                     Valdimaras Bavėjanas                                                                                            Viktoras Kažys                           Aloyzas Kruopys