df5ee6e8-e989-421d-867a-8da76fca713e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1071-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01260-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.11.                                       (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Masena“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Masena“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K. ir I. K. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Masena“, atstovaujama advokato A. J., pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Masena“ bankrotÄ tyčiniu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Masena“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė P. P. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau bendrovės valdymo organai Å¡ių įpareigojimų nevykdo.Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis I.

K. buvo įmonės direktore nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. liepos 29 d., o R. K. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. (iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo).R. K. buvo informuotas apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ bendrovei bei priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. B-1, kuriuo trečiasis asmuo buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus, turtÄ , tačiau įpareigojimų nevykdė. 2016 m. vasario 20 d. bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to R.

K. atžvilgiu iÅ¡davimo, siekiant įvykdyti teismo nutartį. IÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas yra perduotas vykdymui antstolei B. P., tačiau, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, R. K. bankroto administratoriui neperduoda įmonės turto bei dokumentų, nebendradarbiauja.BUAB „Masena“ finansinių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtÄ turtÄ ir jos įsipareigojimus, buvimo vieta nėra žinoma, todėl neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Paskutinį balansÄ juridinių asmenų registrui UAB „Masena“ pateikė už 2013 metus.BUAB „Masena“ bankroto byloje kreditoriai pareiÅ¡kė reikalavimus 17 923,83 Eur sumai:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už 2015 m. 4 ketvirtį (3 593,82 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (13 701,54 Eur), UAB „Omnitel“ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (367,07 Eur), UAB „Storent“ už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. (261,40 Eur). Tretieji asmenys R. K. ir I.

K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Masena“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė jį atmesti.Tretieji asmenys nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. (ne 2014 m. liepos 29 d., kaip nurodo pareiÅ¡kėja) I. K., pasibaigus jos įgaliojimų terminui, visus bendrovės dokumentus bei turtÄ perdavė po jo bendrovės vadovu paskirtam R. K. Pastarasis visas bendrovės akcijas pardavė E. J. ir nuo 2015 m. nebebuvo bendrovės direktoriumi ir akcininku, taip pat bendrovės buhalterinius dokumentus bei turtÄ perdavė turto perdavimo – priėmimo aktu.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašo su istorija duomenimis, JAR 2015 m. sausio 8 d. buvo pateiktas 2015 m. sausio 5 d. prašymas dėl vadovo, vienintelio akcininko duomenų įregistravimo, įregistravimo data 2015 m. sausio 13 d. Kadangi UAB „Masena“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp E. J. ir R. K., dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktas buvo automobilyje Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (priklausiusio I. K. (buvusi pavardė R.)), kuris sudegė 2015 m. vasario – kovo mėn., todėl šių dokumentų trečiasis asmuo pateikti negali.

E. J.duomenų trečiasis asmuo nepamena. Trečiasis asmuo R. K. teigia, jog nebuvo informuotas apie bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimÄ bei įpareigojimÄ perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui.Tretiesiems asmenims vadovaujant įmonei, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkinga, jÄ tvarkė UAB „Finance LT“.BÅ«dami bendrovės vadovais, tretieji asmenys pareigas, priskirtas įmonės valdymo organams, vykdė tinkamai, neorganizavo įmonės veiklos tokiu bÅ«du, kad kreditoriai bÅ«tų netekę galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ .UAB „Masena“ buvo sudariusi didelės vertės sutartį su UAB „SGS Projektai“, tačiau UAB „SGS Projektai“ netinkamai vykdant sutartį, bendrovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Jeigu UAB „SGS Projektai“ bÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, bendrovės vadovais esant tretiesiems asmenims, įsipareigojimai kreditoriams bÅ«tų įvykdyti. Taip pat bendrovė buvo sudariusi didelės vertės sutartį su UAB „Abastas“. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Masena“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad juridinių asmenų registre bendrovės vadovu bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai buvo įregistruotas R.

K., todėl už duomenų apie įmonę perdavimÄ bankroto administratoriui yra atsakingas jis. Teismas, nustatęs, kad bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka, juridinių asmenų registre nebuvo perregistruotas įmonės savininko ir vadovo pasikeitimas, vertino, kad bendrovės vadovu ir akcininku liko R. K. Byloje esančiais Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesiekė bendrovės vadovo ir akcininko pakeitimo, nes nepaÅ¡alino Valstybės įmonės „Registrų centras“ atsisakyme registruoti pakeistus duomenis nustatytų trÅ«kumų.

Tai, kad R. K. turėjo galimybę gauti perduotus bendrovės finansinius dokumentus jo nurodytam asmeniui, kaip įsigijusiam akcijas, E. J., tačiau tokių įrodymų nepateikė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad akcijų pardavimo faktas yra nurodytas melagingai. Teismas reikÅ¡minga byloje nurodė aplinkybę, kad 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „SGS Projektai“ restruktÅ«rizavimo byloje UAB “Masena“, atstovaujama R. K., perleido naujam kreditoriui UAB „Ageras“ savo turimÄ reikalavimo teisę (107 712,89 Lt ) už 7 500 Eur.

Teismo vertinimu, Å¡ias lėšas R. K. pasisavino, nors 2014 m. gruodžio 3 d. jau buvo ieÅ¡kovo įspėtas dėl ketinimo kelti bankroto bylÄ už įmokų VSD fondui nemokėjimÄ . Teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi UAB „Masena“ veiklÄ , konstatavo, kad 2014 m. sausio-liepos mėn. R. K. gavęs 85 991,07 Lt, nesumokėjo į biudžetÄ pajamų mokesčio. Nors vadovui buvo nurodyta patikslinti PVM deklaracijas, deklaruoti vadovui iÅ¡mokėtÄ 85 991,07 Lt sumÄ , tačiau nurodymai nebuvo įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad R. K. nepaneigė, jog analogiÅ¡ka situacija dėl dokumentų praradimo aplinkybių kartojasi eilėje trečiojo asmens įmonių – UAB „Termora“, UAB „LVH transportas“, UAB „Pamatai“, UAB „Romvirda“.UAB „Masena“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis teismas nustatė, kad iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos buvo tik nuimamos lėšos, tačiau joks atsiskaitymas su kreditoriais nevyko, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ dėl vykdomų tokių bendrovės vadovo veiksmų, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti įmonės veiklos, ir tai yra pagrindas, numatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Trečiasis asmuo R. K. atskirajame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; liudytojais apklausti V. M., K. M., J. G., V. K., I. K., V. A., kitus UAB „Masena“ darbuotojus.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2014-2015 metais, kol bendrovės direktoriaus pareigas ėjo R.

K., pirmiausia buvo dengiami įsipareigojimai darbuotojams, iÅ¡mokant darbo užmokestį. Teismo iÅ¡vada, kad R. K. pasisavino 7 500 Eur, gautus 2015 m. vasario 4 d. už bendrovės reikalavimo UAB „SGS Projektai“ perleidimÄ naujam kreditoriui UAB „Ageras“, yra nepagrįsta. Å ios aplinkybės turėjo bÅ«ti nustatinėjamos apklausiant darbuotojus, kurių visų duomenų apeliantai neturi, juos gali gauti tik bankroto administratorius arba teismas. Liudytojais byloje apklaustini UAB „Masena“ darbuotojai V.

M., K. M., J. G., V. K., I. K., V. A., kurie trečiajam asmeniui nurodė, kad gali patvirtinti aplinkybes, jog su jais buvo atsiskaityta, tame tarpe ir 2015 m. vasario mėnesį, jie turi iÅ¡ dalies iÅ¡saugoję darbo sutartis ar darbo užmokesčio mokėjimo kvitus, kas patvirtintų, kad jiems lėšos buvo iÅ¡mokamos grynaisiais pinigais. Taip pat ir iÅ¡ UAB „Ageras“ gautos 7 500 Eur sumos darbuotojams iÅ¡mokėtas įsiskolinimas už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad faktiÅ¡kai pasikeitus UAB „Masena“ vadovui nuo 2015 m. vasario 12 d. ir nauju vadovu tapus Egidijui Jonaičiui, pareiga pateikti duomenis VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡liko R.

K. yra nepagrįsta. Visos su įmonės valdymu susijusios pareigos ir teisės nuo vadovo pasikeitimo teko naujajam vadovui, jokių juridinių galimybių ar įgaliojimo veikti įmonės vardu R. K. nuo nurodytos datos nebeturėjo. Teismo išvada, kad VĮ „Registrų centras“ siųstas pranešimas turėjo būti įteiktas ir siunčiamas UAB „Masena“ registruotu adresu ir jį turėjo gauti būtent R. K., visiškai nepagrįsta, kadangi trečiasis asmuo neturėjo teisės priimti įmonės vardu korespondencijos, nes būtų veikęs neteisėtai – neturint tam įgaliojimo.

Byloje esančio VÄ® „Registrų centras“ UAB „Masena“ Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nuo 2015 m. kovo 3 d. pagal patalpų, kuriose įregistruota bendrovės buveinė, savininko praÅ¡ymÄ dėl buveinės iÅ¡registravimo, UAB „Masena“ buveinė pasikeitė. Teisme nebuvo nustatinėjama aplinkybė ir įrodinėjami duomenys, kada buvo sudaryta bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ar kokia apimtimi ir kiek procentų akcijų ir kada perleido R. K. naujajam akcininkui.

Tačiau akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nepateikimas teisme nepaneigia fakto ir aplinkybės, kad nuo 2015 m. vasario 12 d. UAB „Masena“ vadovu paskiriamas E. G. 2015 m. vasario 12 d. vienintelio UAB „Masena“ akcininko E. G. sprendimu. Teismas šių įrodymų nevertino, todėl jo išvada, kad akcijų pardavimo faktas yra nurodytas melagingai, yra nepagrįsta. Vienintelio UAB „Masena“ akcininko E. G. sprendimas byloje nenuginčytas, todėl įmonės atstovavimas, finansinių dokumentų ir kito turto perdavimas bankroto administratoriui, taip pat finansinės atskaitomybės UAB „Masena“ dokumentų pateikimas už 2014 metus perėjo E. G.

Byloje pareiÅ¡kėjos atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad naujo vadovo paskyrimas 2015 m. vasario 12 vienintelio bendrovės akcininko sprendimu laikytinas niekiniu ar negaliojančiu. VisiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad naujajam UAB „Masena“ vadovui pilnai nepakeitus akcininko ar vadovo duomenų registre, faktiÅ¡kai už įmonės veiklÄ atsakingu lieka R. K. Pirmosios instancijos teismas vertino 2014 m. lapkričio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Masena“ patikrinimo aktÄ , pažeisdamas proceso teisės normas.

Dėl šio įrodymo teismas nepasisakė, pareiškėjas teismo posėdžio metu neprašė jo prijungti, taip pat jis nebuvo tinkamai ir savalaikiai pateiktas trečiųjų asmenų atstovui. Šio dokumento pagrindu teismo padaryta išvada, jog bendrovėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita yra nepagrįsta, nes šis dokumentas tik patvirtina, kad buvo pateiktos rekomendacijos tikslinti UAB „Masena“ pateiktas PVM deklaracijas. Jokia neteisėta veika ar vadovų veiksmai nenustatyti, nepradėti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl aplaidžios ar apgaulingos buhalterijos tvarkymo, juo labiau neskirta nuobauda įmonės vadovui. 2014 m.

UAB „Masena“ balansas, pateiktas byloje, patvirtina, kad apskaita buvo vedama tinkamai, samdant buhalterinės apskaitos įmonę, daromi apskaitos tarpiniai duomenų vertinimai, kas patvirtina, jog tretieji asmenys elgėsi kaip atsakingi ir apdairÅ«s vadovai. Teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių duomenų dėl UAB „Abastas“ ir UAB „SGS Projektai“ nesavalaikio atsiskaitymo, dėl ko UAB „Masena“ negalėjo laiku apmokėti visų kreditorinių mokėjimų. Nurodytiems juridiniams asmenims laiku apmokėjus skolas, UAB „Masena“ bÅ«tų padengusi įsiskolinimus darbuotojams bei bankroto byloje pareikÅ¡tus kreditorinius reikalavimus, įmonė bÅ«tų uždirbusi pelnÄ .

UAB „Masena“ valdymo organai ėmėsi visų įmanomų veiksmų dėl UAB „SGS Projektai“ įsiskolinimo bendrovei iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreipėsi į teismÄ , buvo priteista ir iÅ¡ieÅ¡koma skola, galiausiai UAB „SGS Projektai“ keliant bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylÄ buvo perleistas reikalavimas, siekiant gauti dalį lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir darbuotojais, kas ir buvo padaryta.Teismas, nurodydamas, kad analogiÅ¡ka situacija dėl dokumentų praradimo aplinkybių kartojasi eilėje R.

K. vadovautų įmonių, yra nepagrįsta įrodymais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis dokumentais, tik patvirtinančiais, kad tam tikru laiku trečiasis asmuo kitose įmonėse buvo vadovas ar akcininkas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi iÅ¡vadas dėl įrodinėjimo dalyko (tyčinio bankroto) padarė nevertindamas visų į bylÄ pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, nepasisakydamas dėl jų, padarydamas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių.BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos praneÅ¡ti kitiems įmonės kreditoriams (Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-12-31)).

Nustatyta tvarka nebuvo užtikrinta ir visiems kitiems įmonės kreditoriams apie gautÄ praÅ¡ymÄ tinkamai praneÅ¡ta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nenagrinėjo tyčios klausimo – ar byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtina bendrovės valdymo organų tyčiÄ ir siekį įmonę privesti prie bankroto. PrieÅ¡ingai nei numatyta Ä®BÄ®, nutartyje teismas nurodė tik neesmines ir ne visas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti tyčinio bankroto buvimÄ .

Taip pat teismas nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų, selektyviai pasisakė tik dėl kelių ir, pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs tyčinio bankroto nustatymo klausimÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Vilniaus apygardos teismas nepagrindė iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu aptarti UAB „Masena“ sudaryti sandoriai įmonei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi, nepatikrino aplinkybių dėl darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimo. PareiÅ¡kėja BUAB „Masena“, atstovaujama advokato A.

J., atsiliepime į trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ , prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:BUAB „Masena“ 2014 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad Å«kinės operacijos tarp bendrovės ir BUAB "Monikon" faktiÅ¡kai nevyko, bendrovės pinigų mokėjimas minėtai įmonei nepatvirtina, kad buvo atsiskaityta už PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes ir paslaugas.

BUAB "Masena" operatyvaus patikrinimo metu nepateikė paslaugų ir prekių įsigijimÄ Ä¯rodančių dokumentų. BUAB "Masena" pateiktuose tiriamojo laikotarpio (nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) kasos ir banko dokumentuose duomenų apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nėra. Bendrovės vadovo nurodyti darbuotojai rangos objektuose nedirbo. Pažymoje taip pat padaryta iÅ¡vada, kad bendrovė pagal UAB "SGS Projektai" iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras paslaugų neperdavė, darbų neatliko, iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pavaizduotos Å«kinės operacijos faktiÅ¡kai nebuvo atliekamos, realiai nevyko, todėl iÅ¡raÅ¡yti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo Å«kinės operacijos turinio, PVM negali bÅ«ti apmokestinamos BUAB "Masena“ tariamai teikiamos statybos paslaugos.

Bendrovei buvo pavesta patikslinti A klasės pajamų deklaracijas ir deklaruoti išmokėtas 85 991,07 Lt išmokas vadovui R. K. bei jas apmokestinti GPM. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra bendrovės direktorius R. K. parašas, taigi jam šios pažymos turinys yra žinomas. R. K. nepagrįstai teigia, kad jis bendrovės akcijas pardavė E. J. ir tuo pačiu jam perdavė BUAB "Masena" dokumentus. Šis faktas byloje nėra įrodytas, nėra pateikta nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas.

Vertinant R. K. paaiÅ¡kinimus, kad jis visas bendrovės akcijas pardavė Å¡iuo metu jau mirusiam E. G., pažymėtina, kad byloje nėra pateikta BUAB „Masena“ visų akcijų notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis, nors akivaizdu, kad vienas sutarties egzempliorius visada lieka pas jį tvirtinusį notarÄ . Todėl buvęs bendrovės vadovas į reikalavimÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu negali atsikirsti neįrodyto ir niekinio sandorio faktu. PareiÅ¡kėja raÅ¡tu kreipėsi į RUAB „SGS Projektai“ restruktÅ«rizavimo administratorių, praÅ¡ydama jo pateikti turimus duomenis, susijusius su įmonės skola UAB „Masena“.

Pateiktų dokumentų duomenimis 2014 m. gruodžio 12 d. UAB „Masena“, atstovaujama direktoriaus R. K., restruktÅ«rizuojamai UAB „SGS Projektai“ pareiÅ¡kė 31 195,80 Eur kreditorinį reikalavimÄ . 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Masena“ už 7 500 Eur perleido naujam kreditoriui UAB „Ageras“ reikalavimo teisę į RUAB „SGS Projektai“. Pinigus pagal paminėtÄ reikalavimo perleidimo sutartį gavo R. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d.

R. K. praÅ¡yme VSDFV Vilniaus skyriui nurodė gautinas sumas iÅ¡ UAB „SGS Projektai“, kurias deklaravo kaip nukreiptinas įsiskolinimo dengimui. Tačiau gautas lėšas nukreipė ne įsiskolinimo grÄ Å¾inimui, o jas pasisavino. Tai yra tyčinio bankroto požymis. BUAB „Masena“ vadovams nurodžius aplinkybes apie rangos santykius, susiklosčiusius su UAB „Abastas“ bei gautinas iÅ¡ Å¡ios įmonės mokėtinas sumas, bankroto administratorius pateikė paklausimÄ UAB „Abastas“. 2017 m. sausio 18 d. elektroniniu praneÅ¡imu UAB „Abastas“ nurodė, kad BUAB „Masena“ yra skolinga UAB „Abastas“ 4 659,03 Eur ir jokios UAB „Abastas“ skolos bendrovei neegzistuoja.

BUAB „Masena“ teigimu, šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės dėl bendrovės dokumentų praradimo aplinkybių nėra atsitiktinės, nes panaši arba analogiška situacija kartojasi eilėje R. K. vadovautų įmonių. R. K. nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo UAB „Termora“ direktorius. 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-6033-794/2016), priimtoje dėl UAB „Termora“ bankroto bylos iškėlimo, nurodytos analogiškos BUAB „Masena“ bankroto bylos aplinkybės, t. y. kreditoriams skolos neišieškotos, nes įmonė neturi turto, įmonė nebemokėjo einamųjų mokestinių įmokų.

Teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, R. K. teikė dokumentus VÄ® „Registrų centras“ už kitÄ asmenį, analogiÅ¡kai deklaruodamas, kad naujas vadovas yra paskirtas nuo 2016 m. liepos 4 d. R. K. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo UAB „LVH Transportas“ direktorius. 2015 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. B2-329- 357/2015), priimtoje BUAB „LVH Transportas“ bankroto byloje, yra nurodyta, kad įmonė turto neturi, reikalavimams tenkinti lėšų bendrovėje nėra. 2014 m. birželio 17 d. nutartyje nurodyta, kad įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, nes įmonės turto nepakaks teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

Pažymėtina, kad BUAB „LVH Transportas“ bankroto byloje yra panaÅ¡i situacija dėl kreditorių, t. y. ieÅ¡kovas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra VSDVF teritorinis skyrius. 2014 m. kovo 12 d. nutarties duomenimis keliant UAB „LVH Transportas“ bankroto bylÄ jokie įmonės dokumentai nebuvo pateikti. AnalogiÅ¡ka situacija ir BUAB „Pamatai ir pastatai“ bankroto byloje. Å iuo metu R. K. yra UAB „Romvirda“ direktorius, bendrovė juridinių asmenų registre žymima kaip įmonė, per visÄ savo veiklos laikotarpį registrui nepateikusi nei vienos finansinės atskaitomybės dokumentų.

BUAB „Masena“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis joks atsiskaitymas su kreditoriais nevyko. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –septynis 2015 m. vasario 10 d.

Kasos iÅ¡laidų orderius dėl darbo užmokesčio V. M., R. K., V. A., I. K., V. K., K. M., J. G. iÅ¡mokėjimo. Å iuos naujai pateiktus dokumentus apeliantai praÅ¡o prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , apelianto naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iÅ¡ nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta c. b.

Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad bÅ«tų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Ä®monės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sÄ moningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė.

Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindÄ spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sÄ moningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimÄ konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ , tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikÅ¡minga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Viena iÅ¡ bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ Ä¯monės bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju jos vadovas turi pareigÄ per teismo nustatytÄ laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.Byloje esančio VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ JAR duomenimis nustatyta, kad R.

K. UAB „Masena“ vadovu buvo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.,t. y. iki nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos. Nuo 2015 m. sausio 13 d. apeliantas buvo vieninteliu bendrovės akcininku. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Pagal Å¡iÄ normÄ paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtÄ ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas. Perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui gali bÅ«ti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas Å¡iuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).

Apelianto teigimu, visas savo akcijas jis pardavė E. J. bei perdavė pastarajam bendrovės buhalterinius dokumentus bei turtÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių pagrįsti negali, nes jas patvirtinančius dokumentus yra praradęs. Vienok, trečiojo asmens nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis nebėra UAB „Masena“ vadovas ir neprivalo vykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®), perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiÄ sias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sÄ skaitose įraÅ¡ymas; uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio perleisti nematerialiÄ sias akcijas sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sÄ skaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiÄ sias akcijas pereina jas įraÅ¡ius į įgijėjo sÄ skaitÄ ; taigi nuosavybės teisei į nematerialiÄ sias akcijas atsirasti turi bÅ«ti dvi sÄ lygos:

1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims);

2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sÄ skaitose (ABÄ® 46 straipsnio 2-4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J., kurį apeliantas nurodo esant bendrovės akcijų įgijėju ir vadovu, neįgijo nuosavybės teisių į apelianto akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sÄ skaitos jo vardu sutvarkymÄ , kaip bÅ«tinos sÄ lygos nuosavybės teisėms įgyti.

Kadangi priimti sprendimÄ dėl vadovo paskyrimo gali tik įmonės akcininkai (ABÄ® 37 straipsnio 3 dalis), tokiu bÅ«du apelianto akcentuojamas 2015 m. vasario 12 d. UAB „Masena“ vienintelio akcininko E. J. sprendimas, kuriuo remiantis pastarasis nuo 2015 m. vasario 12 d. neva tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios, nes, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, E. J. įmonės akcijų nebuvo įgijęs. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog už duomenų apie įmonę (turto ir dokumentų) perdavimÄ bankroto administratoriui yra atsakingas R.

K., kuris savo ruožtu jokių įmonės finansinių dokumentų bei turto bankroto administratoriui nėra perdavęs (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip minėta anksčiau, pareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų ir turto neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Patikimų svarbias priežastis turtui ar dokumentams neperduoti bankroto administratoriui patvirtinančių įrodymų apeliantas teismui nepateikė (CPK 185 straipsnis). Tai patvirtina esant byloje nustatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ bendrovės tyčinio bankroto požymį.Byloje esančios 2015 m. vasario 4 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (toliau – Sutartis) duomenimis, UAB „Masena“ perleido savo 31 195,81 Eur dydžio reikalavimo teisę UAB „Ageras“ į restruktÅ«rizuojamÄ UAB „SGS Projektai“ už 7 500,00 Eur (3 punktas). Nurodytos sumos iÅ¡mokėjimÄ patvirtina byloje esantis 2015 m. vasario 6 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 001, kurio duomenimis pinigus UAB „Ageras“ direktorius sumokėjo UAB „Masena“ direktoriui R. K. Tačiau byloje esančios UAB „Masena“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis nurodyta suma į įmonės banko sÄ skaitÄ nebuvo įneÅ¡ta.

Pažymėtina, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 6 straipsnio 2 dalis). Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus numatytus atvejus. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAÄ® 12 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas teigia, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti. Prie atskirojo skundo pridėti septyni 2015 m. vasario 10 d. Kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad su darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojams, tarp jų ir pačiam R. K., išmokėta bendra suma sudaro 5 659,20 Eur, o ne 7 500 Eur. Įrodymų, kad būtent ši 7 500 Eur suma buvo panaudota darbuotojų atlyginimams apmokėti, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad 7 500 Eur suma buvo panaudota įmonės interesais.

Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė pareiÅ¡kėja, R. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d. praÅ¡yme VSDFV Vilniaus skyriui gautinas sumas iÅ¡ UAB „SGS Projektai“ teigė nukreipsiantis įsiskolinimo VSDFV dengimui, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokioms aplinkybėms, kaip darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas, pagrįsti, liudytojų parodymai nėra leistini įrodymai (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Gautos bei iÅ¡mokėtos lėšos turi bÅ«ti apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, kaip tai numatyta BAÄ®, todėl trečiojo asmens praÅ¡ymas dėl liudytojų apklausos netenkintinas. 2014 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad Å«kinės operacijos tarp bendrovės ir UAB „Monikon“ faktiÅ¡kai nebuvo vykdomos. Bendrovei nepateikus paslaugų suteikimo ir prekių įsigijimo iÅ¡ UAB „Monikon“ įrodančių dokumentų, bendrovės pinigų mokėjimas minėtai įmonei nepatvirtina, kad buvo atsiskaityta už PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekes ir paslaugas. Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad bendrovės direktorius nemokėjo 85 991,07 Lt UAB „Monikon“.

Bendrovei nuo vadovui iÅ¡mokėtos 85 991,07 Eur iÅ¡mokų sumos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas atsirado pareiga iÅ¡skaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetÄ gyventojų pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų. Bendrovei buvo pavesta patikslinti A klasės pajamų deklaracijas ir deklaruoti iÅ¡mokėtas 85 991,07 Lt iÅ¡mokas vadovui R. K. bei jas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo nurodytus įpareigojimus atliko.Taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo nustatyta, jog bendrovė 2014 m. liepos mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė UAB „Abastas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus statybos darbus ir statybines medžiagas, kurių apmokestinamoji vertė 48 401 Lt ir 10 164,21 Lt pardavimo PVM. Nors bendrovės direktorius R. K. teigė, kad UAB „Abastas“ objekte darbus atliko aÅ¡tuoni bendrovės darbuotojai, tačiau jos pateiktuose tiriamojo laikotarpio kasos ir banko dokumentuose duomenų apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį darbuotojams nebuvo rasta.Be to, minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė nepateikė 2014 m. sausio – vasario mėn. UAB „SGS Projektai“ statybos paslaugų (teiktų objekte Kosmonautų g. 28, Jonavoje) suteikimÄ Ä¯rodančių dokumentų (statybos darbų žurnalo, medžiagų gabenimo važtaraščių, medžiagų priėmimo – perdavimo ir nuraÅ¡ymo aktų).

Darbuotojai, kurie, kaip teigė įmonės vadovas, atliko darbus minėtame objekte, nurodytu laikotarpiu įmonėje nedirbo. Pažymoje taip pat padaryta iÅ¡vada, kad bendrovė pagal UAB "SGS Projektai" iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras paslaugų neperdavė, darbų neatliko, iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pavaizduotos Å«kinės operacijos faktiÅ¡kai nebuvo atliekamos, realiai nevyko, todėl iÅ¡raÅ¡yti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo Å«kinės operacijos turinio, PVM negali bÅ«ti apmokestinamos BUAB "Masena“ tariamai teikiamos statybos paslaugos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 41-45 nutarties punktuose nurodytos aplinkybės dėl įstatymuose įmonės vadovui priskirtų pareigų nevykdymo, įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo patvirtina ne vienkartinį, o sistemingÄ Ä¯monės vadovės neveikimÄ , dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumÄ lėmusių priežasčių. Tai patvirtina esant byloje nustatyus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, vertinant 2014 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymÄ , yra nepagrįsti. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra bendrovės direktorius R. K. paraÅ¡as, taigi jam Å¡ios pažymos turinys yra žinomas. Be to, nurodytus dokumentus pareiÅ¡kėja 2017 m. kovo 6 d. pateikė teismui ir trečiojo asmens atstovui, tačiau prieÅ¡taravimų dėl nurodytų dokumentų prijungimo prie bylos trečiojo asmens atstovas nepareiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas nepadarė ir kitų esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog trečiojo asmens atlikti veiksmai ir neveikimas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Masena“ bankrotÄ pripažino tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BUAB „Masena“ bankrotÄ tyčiniu iÅ¡ esmės pripažino pagrįstai. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisėtÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui.Nepatenkinus atskirojo skundo, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                              ArtÅ«ras Driukas