df5e4b62-d5ac-4a51-b6d7-bbefd082cd5b · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                      Administracinė byla Nr. I-1962-342/2017                      Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01396-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Rajeckienei,atsakovui J.

R.,2017 m. lapkričio 30 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiÅ¡kėjas) praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 201,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31 (b. l. 3 - 4).

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu bÅ«damas nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobÅ«dis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Pažymi, kad patikrų vietoje metu užfiksuota, kad žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, tačiau ginčo laikotarpiu jis buvo nenaudojamas, negyvenamas, turto objektas buvo naudojamas kaip žemės Å«kio (sodo) paskirties sklypas.

Nurodo, jog 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. PaaiÅ¡kina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o Å¡ios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pažymi, jog vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu palaiko praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 34 – 36) su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 150,00 Eur nuostolį.Atsakovas atsiliepimu teigia, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ginčo turto objekto atliekų surinkimo niekada neorganizavo, o tik siuntė praneÅ¡imus apie rinkliavÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad mokestis skaičiuojamas nuo 2008 metų, t. y. nuo tada, kai namo pamatų dar nebuvo.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo nekartÄ informuotas apie tai, kad ginčo statiniai nėra baigti statyti ir nėra pritaikyti gyventi, jokia tolimesnė statyba nevykdoma. Akcentuoja, kad ginčo 2 arų sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje. Teigia, kad medžių apdirbimo staklėmis sutvarko ir kitas atliekas. Nurodo, kad privalomÄ jÄ rinkliavÄ moka pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini)). Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas siųsdamas mokėjimo praneÅ¡imus ir atsakydamas į atsakovo raÅ¡tus neužsiminė apie atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , niekada nesiÅ«lė konteinerio atliekoms tvarkyti.

PraÅ¡o priteisti nuostolį, ruoÅ¡iant dokumentus 2016 ir 2017 m. bei moralinę žalÄ nuo 2011 m.Atsakovas teismo posėdžio metu su praÅ¡ymu nesutinka iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Teismas k o n s t a t u o j a: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sÄ skaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ , Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais; cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ (toliau – ir Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga LVAT praktika, pagal kuriÄ skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ .

LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktÄ atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ Vietinės rinkliavos dydį padauginus iÅ¡ metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas).

Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavÄ padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (Nuostatų 17 punktas).

Dėl laikotarpio, už kurį praÅ¡oma priteisti vietinę rinkliavÄ PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti vietinę rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31. Teismas iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-1161-243/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02767-2015-5) pagal UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui J. R.dėl 199,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo.

Nustatyta, kad byloje buvo nagrinėjamas praÅ¡ymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ atsakovo priteisti vietinę rinkliavÄ , kuri skirtingais laikotarpiais nuo 2008-07-01 iki 2015-12-31 buvo skaičiuojama kaip už sodininkų bendrijos žemės sklypÄ , žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , žemės Å«kio paskirties sklypÄ su pastatu (iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ ) ir nustatyti skirtingi vietinės rinkliavos dydžiai. Byloje buvo pasisakyta ir apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-23 įsakymÄ Nr. AD1-1613, iÅ¡ kurio matyti, kad J.

R. už nekilnojamojo turto objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini) nuspręsta taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavÄ - žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypas su pastatu nuo 2010-10-01. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-02 sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestas. PareiÅ¡kėjas sprendimo neskundė, todėl sprendimas 2016-06-17 įsiteisėjo.ABTÄ® 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti vietinę rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31 ir teismui konstatavus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių Å¡alių, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti vietinę rinkliavÄ už 2008-07-01 – 2015-12-31 laikotarpį už ginčo objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini) kaip už sodininkų bendrijos žemės sklypÄ , žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , žemės Å«kio paskirties sklypÄ su pastatu (iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ ), todėl reikalavimas priteisti 163,03 Eur (201,75 – 38,72) vietinę rinkliavÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vietinės rinkliavos pagrįstumo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l.

6) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui (Išrašo 4.1 punktas). Iš Išrašo taip pat matyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Išrašo 2.1 punktas). Gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atsakovo teigimu, ginčo statinys nėra baigtas statyti ir nėra pritaikytas gyventi, jokia tolimesnė statyba nevykdoma, o ginčo 2 arų sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje. Pareiškėjos patikrinimo vietoje aktuose ir fotografijose užfiksuota, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti, negyvenamas. Iš 2011-04-21 Patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-177 (b. l.

8) matyti, kad nuvykus į vietÄ nustatyta, kad sklype stovi nebaigtas statyti ir įrengti gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas; namas negyvenamas, bet žemės sklype vykdomas žemės Å«kio veikla (auginamos daržovės, laikomi naminiai gyvÅ«nai ir pan.). 2015-04-10 Patikros vietoje kate Nr. (8.17)-8R-244 (b. l.

15) padaryta išvada, jog 2015-04-09 apie 13.30 val. patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) sklype pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir šiltnamiu; sklype auginami vaismedžiai; gyvenamasis namas pagal paskirtį nenaudojamas, nes nėra įrengtas ir pritaikytas gyventi – nebaigta statyba. Iš 2017-03-14 patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-167 (b. l.

22) matyti, kad 2017-03-03 apie 10.10 val. patikrinimo metu nustatyta, kad sklypas su namu, pagalbiniu Å«kiniu pastatu ir Å¡iltnamiu prižiÅ«rėtas, sutvarkytas; patikrinimo metu nenustatyta, ar gyvenamasis namas naudojamas pagal paskirtį; sklypas apsodintas vaismedžiais ir vaiskrÅ«miais, žemė paruoÅ¡ta Å«kinei veiklai vykdyti daržovių arba uogų auginimui; taigi, sklypas 2016 m. galėjo bÅ«ti naudojamas Å«kinei veiklai – daržovių auginimui. IÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo” 2016-05-10 pažymos apie vandens suvartojimÄ matyti, kad ginčo sklype atsakovas 2008-01-01 – 2016-01-01 nebuvo pasirašęs Geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų Å¡alinimo – pardavimo sutarties.Byloje nėra ginčo tarp proceso šalių, kad gyvenamasis namas nepastatytas ir negyvenamas, t. y. nenaudojamas pagal paskirtį.

Tačiau Pažymoje apie vietinės rinkliavos įsiskolinimo duomenis nurodyta, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama kaip už žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypÄ , t. y. už kitÄ nei registre nurodytÄ turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. IÅ¡ Vietinės rinkliavos mokėtojų, kuriems siÅ«loma taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavÄ , sÄ raÅ¡o priedo (b. l.

29) matyti, kad pareiÅ¡kėjo valdomam nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010-10-01 siÅ«loma taikyti metinę vietinę rinkliavÄ pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotÄ â€“ žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypas su pastatu. Taigi, įvertinus anksčiau aptartÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , galima teigti, kad 2016 metų laikotarpiu atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojama vietinė rinkliava už ginčo nekilnojamojo turto objektÄ , kaip už žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų mokėjimo praneÅ¡imų atsakovui nustatyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 atsakovas nesumokėjo 38,72 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Ginčo dėl mokėjimo praneÅ¡imais apskaičiuotų vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumų nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavÄ sumokėjo, byloje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau buvo minėta, pagal LVAT praktikÄ vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. Å¡i rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali bÅ«ti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teismas pažymi, jog Å¡ioje byloje, ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ , o ne dėl komunalinių paslaugų galbÅ«t neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktas paslaugas, nesiÅ«lomo konteinerio nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. Kaip jau buvo minėta, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ ; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nors atsakovas atsiliepime nurodo, jog ginčo laikotarpiu neturėjo komunalinių atliekų, t. y., ginčo objekte negyvenama, neatliekama jokia veikla, sklype auginamos daržovės asmeniniam naudojimui, todėl atliekos – biologinės kilmės, kurios sutvarkomos vietoje, tačiau teismas pažymi, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis; tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ ; teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A2663-662/2016; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A 2510-520/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovo teiginiai, kad jis nesukÅ«rė jokių komunalinių atliekų, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava už 2016 metų laikotarpį yra paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas yra nesumokėjęs 38,72 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpį, Å¡i suma priteistina pareiÅ¡kėjui.   Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų iÅ¡laidų ir žalos atlyginimo priteisimo Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o priteisti nuostolį už dokumentų ruoÅ¡imÄ 2016 ir 2017 m. bei moralinę žalÄ nuo 2011 m.Pasisakant dėl atsakovo praÅ¡omos priteisti moralinės žalos, teismas, pažymi, kad atsiliepimu į skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) nesuteikta teisė teikti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi, atsakovo reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje nenagrinėtinas.ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Taigi teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neteikia teismui praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų paskaičiavimo ir pagrindimo, taip pat įrodymų, kad procesinius dokumentus jam rengė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡laidų už dokumentų ruoÅ¡imÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (į. k. 163743744) 38,72 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 72 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .  Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo J.

R. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų ir žalos atlyginimo priteisimo atmesti.SprendimÄ per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                          AuÅ¡relė Mažrimienė