2019-05-22 Nr. AB-11857-3-61-3-02839-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-621-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02839-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. D. ir T. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“; 2) įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjų prašymą savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų.

1.1. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0781 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ir sklype esantis 570,51 kv. m dydžio gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas).

1.2. Pareiškėjai paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, Sklypas pateko į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose leidžiama daugiabutė gyvenamoji statyba. Adresu: (duomenys neskelbtini), yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas daugiabučio namo statybai bei yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas. Kadangi pareiškėjams priklausantis namas yra labai didelio ploto, jie nusprendė rekonstrukcijos būdu, nekeisdami namo aukščio ir namo ploto, gyvenamąjį namą rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą. Tuo tikslu pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui rengti. Į šį prašymą atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. A51-36508/17(2.15.2.31-MP8), kuriame nurodė, kad Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis numatomam rekonstravimo projektui nėra reikalinga, nes esamo pastato užstatymo plotas 174 kv. m, bendras plotas 570,51 kv. m ir aukštų skaičius – 2 aukštai – nekinta, t. y. pastato išoriniai matmenys nėra keičiami, todėl tai nėra namo rekonstrukcija. Pareiškėjai 2017 m. birželio 6 d. prašymu Nr. AL17606 bei 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymu Nr. AL17803 kreipėsi į atsakovą, prašydami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu savivaldybės administracijos ( toliau - ir atsakovas, Administracija) direktoriaus sprendimu pakeisti Sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų. Į pareiškėjų prašymą atsakė Administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) bei 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. A51-53662/17(2.14.2.12-MP8), kuriais atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydamas, kad toks žemės sklypo naudojimo būdas yra negalimas, nes daugiabučiam gyvenamajam namui turėtų būti numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto bei ramaus poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, o šie normatyviniai reikalavimai neužtikrinami.

1.3. Pareiškėjų manymu, priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato papildomų sąlygų žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui, jei prašomas nustatyti būdas yra numatytas bendrajame plane. Pareiškėjai laikėsi Sklypo naudojimo būdo keitimo tvarkos, toks keitimas yra suderinamas su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Atsakovo argumentus, kad atsisakoma pakeisti Sklypo naudojimo būdą tuo pagrindu, kad daugiabučiam gyvenamajam namui turėtų būtu numatytos vaikų žaidimų, sporto bei ramaus poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, o šie normatyviniai reikalavimai neužtikrinami, pareiškėjai vertino kaip nepagrįstus, neadekvačius norminiam reglamentavimui, šioje stadijoje nesvarstytinus. Pareiškėjų įsitikinimu, su žaidimų aikštelių įrengimu susiję klausimai svarstytini ir vertintini projekto rengimo stadijoje, kaip tai numato Statybos techninio reglamentas STR 1.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Tam, kad pareiškėjai galėtų parengti projektą, turi būti sukurtos tam reikalingos teisinės pasekmės, t. y. visų pirma pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, nes kitaip nėra teisinio pagrindo, kad parengtas projektas apskritai galėtų būti svarstomas atsakovo.

1.4. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, jog savivaldybės administracijos direktorius yra vienintelis subjektas, galintis pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą arba atsisakyti tai padaryti bei apie neigiamą sprendimą informuoti pareiškėją. Tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja R. M. – tam įgaliojimų neturintis asmuo, todėl sprendimas taip pat neteisėtas ir naikintinas.

2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti.

2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į Sklypo plotą bei konfigūraciją, aplinkui esantį urbanistinį kontekstą, naudojimo būdo pakeitimas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas negalimas, kadangi daugiabučiui gyvenamajam namui turėtų būti numatytos vaikų žaidimo, sporto bei ramaus poilsio aikštelės (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ I skirsnis 10 punktas), automobilių stovėjimo aikštelė (STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelė), o šie normatyviniai reikalavimai neužtikrinami. Taigi, net jeigu ir atitinkamas žemės sklypo prašomas nustatyti naudojimo būdas yra numatytas bendrajame plane, šis naudojimo būdas turi būti suderinamas su kitais norminiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais ir pan. Pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sklypo infrastruktūra turi būti numatyta pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų.

2.2. Atsakovas paaiškino, kad pagal bendrą taisyklę, sklypo sporto ir vaikų žaidimų aikštelių, parkavimo vietų, susisiekimo komunikacijų įrengimas turi būti planuojamas sklypo ribose, tačiau įvertinus ginčo plotą, akivaizdu, kad nepakaktų vietos parkavimo vietų, poilsio, sporto, vaikų žaidimų aikštelių ir kitos infrastruktūros įrengimui šalia daugiabučio namo. Privalomos visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 metrų nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju, jei yra sklypų savininkų sutarimas. Tačiau, pareiškėjai šiuo atveju nebuvo pateikę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo su pareiškėjais dėl galimybės įrengti planuojamas 8 automobilių stovėjimo vietas. Pareiškėjų pateiktame Namo, esančio Sklype, projektiniuose pasiūlymuose nurodyta planuojama 8 automobilių stovėjimo aikštelių vieta yra saugomoje teritorijoje – Verkių regioniniame parke. Čia jau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri naudojama VšĮ Sanatorijai „(duomenys neskelbtini)“ atvykstantiems klientams, o taip pat šioje aikštelėje palieka automobilius žmonės, lankantys Kalvarijų kryžiaus kelią. Taigi, pareiškėjų nurodomos 8 automobilių stovėjimo vietų aikštelės nebus galima naudoti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų automobilių parkavimui, o aikštelės platinimas yra negalimas, nes aikštelė yra saugomoje teritorijoje,

2.3. Prašymą dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo (nustatymo) turi pateikti visi sklypo savininkai. Sklypas nuosavybės teise priklauso abiem pareiškėjams, o prašymą pakeisti naudojimo būdą pateikė tik T. O., todėl jam buvo argumentuotai atsakyta į prašymą, įvertinus visus aspektus.

2.4. Atsakovas nurodė, jog Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. raštas Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) yra informacinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad neišspręstas mašinų parkavimo klausimas ir prašymas pateiktas ne abiejų sklypo savininkų. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjų argumentai, jog sprendimą priėmė tam įgaliojimų neturintis asmuo, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjų skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas apie aplinkybes, kaip gali būti keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas. Jei teismas laikytų Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. raštą Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) administraciniu sprendimu, būtų neracionalu šį sprendimą naikinti vien dėl to, kad jis nepasirašytas administracijos direktorės.

2.5. Jeigu teismas laikytų, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) buvo pasirašytas netinkamo asmens, tokiu atveju, remianti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien formalus reikalavimų neatitikimas nelaikytinas pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. vėl buvo registruotas prašymas pakeisti žemės Sklypo, naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją. Pakartotinai pateiktame prašyme nebuvo nurodytos naujos aplinkybės bei pateikti papildomi argumentai, todėl pakartotinis prašymas nebuvo nagrinėjamas, o pareiškėjai apie tai buvo informuoti 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu. Pareiškėjams pateikus naują prašymą, kuriame būtų atsižvelgta į Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. rašte Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) išdėstytus prašymo atmetimo argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija svarstytų tokį prašymą ir priimtų atitinkamą sprendimą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. birželio 6 d. prašymą.

4. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

4.1. Pareiškėjas T. O. su 2017 m. birželio 6 d. prašymu Nr. AL17606 kreipėsi į Administraciją, prašydamas direktoriaus sprendimu pakeisti Sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritoriją.

4.2. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ informavo pareiškėją, kad jo prašymo tenkinti negali. Paaiškino, kad atsižvelgiant į Sklypo plotą bei konfigūraciją, aplinkui esantį urbanistinį kontekstą, daugiabučiam gyvenamajam namui turėtų būti numatytos vaikų žaidimo, sporto bei ramaus poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau šie normatyviniai reikalavimai neužtikrinami. Sprendime pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, jog žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu, o tai reiškia, jog prašymą dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo (nustatymo) turi pateikti visi sklypo savininkai.

5. Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nustatė, jog Administracijos direktorius, gavęs žemės sklypo savininkų prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) turėjo teisę priimti sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), o nustatęs, jog pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, informuoti apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo.

6. Teismas įvertinęs atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją bei ginčijamo rašto turinį nustatė, jog šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie trūkumus, kuriuos ištaisius galėtų būti toliau nagrinėjamas pareiškėjo prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus). Tačiau iš ginčijamo rašto turinio neaišku per kokį laiko tarpą ir kokius konkrečiai trūkumus turi pašalinti pareiškėjas: rašte nurodoma, jog neužtikrinami normatyviniai reikalavimai dėl vaikų žaidimo, sporto bei ramaus poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau nenurodoma, kur kreiptis ir kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas, tam, kad šis trūkumas būtų pašalintas. Teismas pažymėjo, jog vertinimas ar daugiabutis namas atitinka normatyvinius statybos reikalavimus priklauso Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o ne savivaldybės administracijos kompetencijai. Be to, ginčijamą sprendimą priėmė Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, nors priimti tokio pobūdžio sprendimą, Aprašas suteikia teisę tik savivaldybės administracijos direktoriui.

7. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi gero viešojo administravimo principo imperatyvu, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą bei aiškiai nurodyti trūkumus, kuriuos pašalinus toliau būtų sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo (nustatymo). Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ginčijamu 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) nepadėjo pareiškėjams įgyvendinti jų teisių, todėl, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti Apraše nustatyto turinio procesinį sprendimą.

8. Teismas nustatęs, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra neatitikimų, pareiškėjams išaiškino jų teisę per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo poziciją ir argumentus kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimu į pareiškėjų skundą.

9.1. Administracijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, kadangi jame aiškiai, išsamiai, nurodant konkrečius ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus, išdėstytos priežastys ir motyvai, kodėl negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas. Atsižvelgiant tai, laikytina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje išsamiai nenagrinėjo reikšmingų faktinių bylos aplinkybių bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

9.2. Atsakovo įsitikinimu Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime klaidingai ir formaliai pažymėjo, kad vertinimas ar daugiabutis namas atitinka normatyvinius statybos reikalavimus priklauso Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o ne savivaldybės administracijos kompetencijai. Tiek STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, tiek STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatyta, kad reglamentai privalomi gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Be to, įstatymai numato, jog prašymą dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo (nustatymo) turi pateikti visi sklypo savininkai.

9.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo reikšmingų faktinių bylos aplinkybių – pareiškėjo nurodomo ir realiai siekiamo tikslo Sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, aplinkos faktinės situacijos ir pan.

9.4. Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamas raštas yra tik informacinio pobūdžio, todėl toks raštas laikytinas tiesiog atsakymu apie aplinkybes, kaip galėtų būti keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, o jį parengė prašymą nagrinėjantis Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys – Miesto plėtros departamentas. Jei ir apeliacinės instancijos teismas laikytų Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. raštą administraciniu sprendimu, būtų visiškai neracionalu naikinti šį sprendimą vien dėl to, kad jis nėra pasirašytas administracijos direktorės.

10. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Savivaldybės administracijos direktorius yra vienintelis subjektas, galintis priimti sprendimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, todėl Miesto plėtros departamentas nėra kompetentingas ir turintis teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą subjektas. Šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė tam kompetencijos neturintis Administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojas. Tokio sprendimo priėmimas nenumatytas nei Apraše, nei kitame teisės akte, kuris nustato sprendimo dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo priėmimo procedūrą. Todėl gavusiam tokio pobūdžio raštą asmeniui negali būti žinoma rašto paskirtis ir raštas jį gavusio asmens požiūriu negali būti vertinamas kitaip, nei kaip administracinis sprendimas.

10.2. Apeliantas nepagrįstai skundžiamą sprendimą įvardija informacinio pobūdžio pranešimu. Tokio pobūdžio informacinių pranešimų siuntimo nenumato nei Žemės įstatymo 24 straipsnis, nei Aprašas. Nurodytas sprendimas neatitinka ir Aprašo 12 numatytos situacijos, kuomet nustačius pareiškėjo prašymo trūkumus, per 5 darbo dienas siunčiamas pranešimas su pasiūlymu nurodytus trūkumus pašalinti – atsakovas nenurodė, kad pareiškėjo prašymas yra su trūkumais ir nenustatė jokio termino jiems pašalinti. Taigi, skundžiamas sprendimas turi būti vertinamas ne pagal jo formą, o turinį bei sukeliamas teisines pasekmes.

10.3. Šio ginčo atveju svarbiausias faktorius yra tai, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas nebuvo kompetentingas administravimo subjektas skundžiamam sprendimui priimti. Kadangi kompetentingas viešojo administravimo subjektas nėra priėmęs sprendimo ir išreiškęs nuomonės dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų, teismas neturėtų vertinti tokio sprendimo pagal nekompetentingo subjekto išvadas, padarytas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą.

10.4. Atsakovas apeliacinio skundo argumentais siekia suklaidinti teismą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai ginčo sklype siekia pastatyti daugiabutį namą, nors iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. A51-36508/17(2.15.2.31-MP8) “Dėl projektinių (duomenys neskelbtini)”, matyti, kad atsakovui yra žinomos aplinkybės, jog pareiškėjai nesiekia pastatyti daugiabučio namo Sklype, o tik nori pertvarkyti esamą namą į daugiabutį. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ galimo pažeidimo ateityje yra per ankstyvi ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo tenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pareiškėjas T. O. 2017 m. birželio 6 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti Sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų. Į pareiškėjo prašymą atsakė Administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8), kuriame iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydamas, kad toks žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas yra negalimas, nes daugiabučiam gyvenamajam namui turėtų būti numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto bei ramaus poilsio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, o šie normatyviniai reikalavimai neužtikrinami.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi gero viešojo administravimo principo imperatyvu, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą bei aiškiai nurodyti trūkumus, kuriuos pašalinus toliau būtų sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo (nustatymo). Teismas konstatavo, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas ginčijamu 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. A51-50550/17(2.14.2.12-MP8) nepadėjo pareiškėjams įgyvendinti jų teisių, todėl, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti Apraše nustatyto turinio procesinį sprendimą.

14. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą teikdamas, kad priimtas sprendimas aiškus ir išsamus, jame nurodyti teisės aktai, atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą yra motyvuotas. Atsakovas taip pat teigia, kad jo sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti laikomas sprendimu, turinčiu įtakos pareiškėjų teisių apimčiai, todėl jis negali būti naikinamas dar ir dėl to, kad jį pasirašė neturintis tam įgaliojimų asmuo.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjai ir atsakovas faktinę situaciją vertina gana skirtingai. Pareiškėjų vertinimu, jie kreipėsi dėl Administracijos direktoriaus sprendimo žemės sklypo naudojimo būdui pakeisti, taigi dėl konkretaus, jų teisėms ir pareigoms įtakos turinčio, administracinio akto priėmimo. Tačiau, atsakovo vertinimu, jo priimtas sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuris neturėtų būti vertinamas kaip atsisakymas, be to, būtų neracionalu šį raštą naikinti vien todėl, kad jį pasirašė ne administracijos direktorius.

18. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog įstatyme yra aiškiai nurodytas subjektas turintis įgaliojimus priimti administracinį sprendimą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Aprašo 11 punkte numatyta, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Jeigu rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto tikslas (vienas iš tikslų) – pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), atskiras prašymas pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) neteikiamas (Aprašo 11 p.). Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo (Aprašo 12 punktas).

20. Taigi Administracijos direktorius turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų teisėto veikimo būdų: patenkinti pareiškėjų prašymą, motyvuotai netenkinti jo arba pasiūlyti pašalinti prašymo trūkumus per nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu pareiškėjams nurodė, kokia tvarka jie turi įgyvendinti savo ketinimus dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo jiems aktualiame sklype. Pareiškėjai, vykdydami šias nuorodas pateikė prašymą, kuriame yra aiškiai nurodytas tiek subjektas, kuriam prašymas yra adresuotas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tiek ir prašymo objektas – pakeisti direktoriaus sprendimu žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų. Administracijos direktorius nepriėmė nei vieno iš šio nutarties punkto pradžioje minėtų sprendimų, nes ginčijamą sprendimą priėmė ne administracijos direktorius, be to jame nėra nurodyta, kokius trūkumus ir per kokį terminą turi pašalinti pareiškėjai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju buvo pažeistas ne tik gerojo administravimo principas, bet ir Viešojo administravimo įstatymas bei Aprašas.

21. Nepriklausomai nuo to, kaip atsakovas vertina savo pateiktą atsakymą, jame yra aiškiai nurodyta, kad prašymas negali būti tenkinamas, dėl ko pareiškėjai jį pagrįstai vertino ir suvokė kaip atsisakymą atlikti prašomus veiksmus. Taigi, šiuo atveju buvo priimtas administracinis aktas, sukuriantis pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes ir jį priėmė įstatyme nenumatytas tokio pobūdžio aktui priimti subjektas. Dėl šios priežasties skundžiamas aktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą, kaip tai yra numatyta Apraše ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

22. Atitinkamai, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas turėjo vertinti jo pateikto atsisakymo pakeisti Sklypo naudojimo būdą motyvus, atmestini, kadangi sprendimas buvo priimtas neįgalioto subjekto.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius