df5cf54b-a179-4a87-b2b2-dce9cda33c40 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-614-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01509-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

G. skundÄ atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslinus praÅ¡o įpareigoti atsakovę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ bei priteisti pareiÅ¡kėjai turtinę 300 000 Eur žalÄ , 4 metų bÅ«simas prarastas pajamas, kurios pareiÅ¡kėjos vertinimu sudaro 90 240 Eur, 4 metų psichoanaliko konsultacijų Å¡eimai sumÄ , kuri pareiÅ¡kėjos vertinimu sudaro 41 600 Eur ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde nurodo, kad jos 2020-02-18 Tarnybai pateiktas skundas po 2020-02-17 vykusio susitikimo su Tarnybos darbuotojomis buvo nagrinėjamas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodytų viešojo administravimo principų. Nurodo, kad Tarnybos atskirų pareigūnų bei pačios institucijos veiksmai neužtikrino efektyvaus ir teisėto proceso, pareiškėja nurodo, kad 86 dienas yra atskirta nuo vaikų. Pasak pareiškėjos jos dukra po 10 dienų pateko į VU Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių skyrių.

SÅ«nus po mėnesio pradėjo lankytis pas psichologÄ . PareiÅ¡kėja skundžia Tarnybos lygiagretų dokumentų kitoms institucijoms vertinimÄ bei dokumentų pasiraÅ¡ymui iÅ¡siuntimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , apibendrintų kategorijų naudojimÄ . PareiÅ¡kėja pažymi, kad jai nėra pateiktas pagal atskiroje nuomonėje suformuluotas pastabas pakoreguotas dokumentas. Taip pat pareiÅ¡kėjai nėra atsiųstas dokumentų susijusių su pareiÅ¡kėja ir jos vaikais kopijos. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl neefektyvaus Tarnybos darbo, sÄ lygoto vidinių institucinių problemų (teritorinio susikirstymo ir nebendradarbiavimo, praÅ¡ymus teikiančio asmens traktavimo kaip trukdytojo, pačios institucijos keliamų kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančių darbuotojų kompetencijos) ir galimai neteisėtų veiksmų nukentėjo ji ir jos du mažamečiai vaikai.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė psichologinę traumÄ bei finansinių nuostolių. Pažymi, kad dalyvauti ir pasiruoÅ¡ti Tarnybos ir jos padalinių veiklai reikia daug papildomo laiko, todėl pareiÅ¡kėja planuoja susimažinti savo darbinę veiklÄ , todėl atitinkamai sumažės pareiÅ¡kėjos pajamos. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai ir jos dviems mažamečiams vaikams reikės 4 metų nuolatinių psichologo konsultacijų. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundÄ ` tenkinti.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su Tarnybos 2020-04-01 atsakymu Nr. S-1014 „Dėl R. G. kreipimųsi“. PareiÅ¡kėja skundė Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vyriausios specialistės Å¡aliÅ¡kumÄ bei elgesį, galimai pažeidžiant etikos normas, 2020-02-17 susitikimo skyriuje metu, taip pat tyrimo vilkinimÄ . 2020-02-25 Tarnyboje gautas R.

G. kreipimasis, kuriuo Tarnybai pateikta pareiÅ¡kėjos atskiroji nuomonė dėl Tarnybos pareiÅ¡kėjai 2020-02-21 el. paÅ¡tu siųstų vaiko situacijos vertinimo anketų. Pažymi, kad Tarnyba atsakyme pareiÅ¡kėjai iÅ¡dėstė nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad skyriaus vyriausioji specialistė netinkamai vykdė pareigas ir pareiÅ¡kėjos skunde tarnybai nurodytas aplinkybes vertino neobjektyviai. Taip pat Tarnyba atsakyme iÅ¡samiai pasisakė ir į pareiÅ¡kėjos skunde Tarnybai nurodytas aplinkybes dėl atliekamo tyrimo vilkinimo, nurodydama, kad 2020-02-17 susitikimo metu nebuvo gauta informacija dėl ikiteisminio tyrimo.

Po 2020-02-17 susitikimo su pareiÅ¡kėja, Vyriausioji specialistė kelis kartus skambino Vilniaus apskrities VPK tyrėjui, kuris kreipėsi į skyrių dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ pateikimo. 2020-02-21 Vilniaus apskrities VPK tyrėjui buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. 3GD-1918 apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai buvo skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir vaikų lankymo ir bendravimo su jais apribojimas.

Tarnyba atsakydama į skundo teiginius apie vyriausios specialistės galimai netinkamÄ pareigų atlikimÄ , nesuteikiant pareiÅ¡kėjai reikalingos pagalbos ir patarimų sprendžiant pareiÅ¡kėjos dukros elgesio problemas, pažymėjo, kad atlikus Vaiko situacijos vertinimÄ , pareiÅ¡kėjos dukrai buvo nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 362 straipsniu bei Atvejo vadybos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-208, 4 punktu, 2020-02-21 raÅ¡tu Nr. 3AV-87 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrÄ dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei pagalbos Å¡eimai ir vaikams teikimo.

Tarnyba pažymi, kad atskiroji nuomonė nėra susijusi su vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimu. Tarnyba atsakyme pareiÅ¡kėjai nurodė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat pažymėjo, kad tokia nuomonė pateikiama jau po atlikto vaiko situacijos vertinimo, ir, vadovaujantis ApraÅ¡u, prijungiama prie Vaiko situacijų vertinimo anketų bei yra neatsiejama jų dalis. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad vaiko atstovai pagal įstatymÄ atskirÄ jÄ nuomonę teikia jau pasibaigus vaiko situacijos vertinimo procedÅ«rai, todėl ji neįtakoja vaiko situacijos vertinimo metu priimtų sprendimų.

Nurodo, kad Tarnybos teritorinis skyrius neturi pareigos informuoti atskirÄ jÄ nuomonę pateikusio asmens apie Tarnybos teritorinio skyriaus atliekamus veiksmus, vertinant atskirojoje nuomonėje pateiktus duomenis. Dėl pareiÅ¡kėjos teiktame Tarnybai skundo argumentų, kad jai susipažinimui ir pasiraÅ¡ymui buvo pateikti specialiai nepilni ir kupiÅ«ruoti dokumentai ir iki Å¡iol nėra atsiųstos dokumentų, susijusių su ja ir jos nepilnamečiais vaikais, kopijos, atsakovė nurodo, kad buvo nustatyta, jog 2020-02-21 pareiÅ¡kėjai skyrius el. paÅ¡tu pateikė susipažinti ir pasiraÅ¡yti 2020-02-20 Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195, 3VSV-196.

Pažymi, kad Tarnyboje 2020-04-15 buvo gautas pareiÅ¡kėjos 2020-04-14 praÅ¡ymas „Dėl pilnų dokumentų pateikimo susipažinimui“, kuriuo pareiÅ¡kėja prašė pateikti jai susipažinimui visÄ institucijos turimÄ ir valdomÄ dokumentų rinkinį, susijusį su jos vaikais bei pareiÅ¡kėja. Tarnyba 2020-05-14 raÅ¡tu Nr. S-1377 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė pareiÅ¡kėjai dokumentus, be kita ko, pateikdama 2020-02-20 Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195, 3VSV-196.

Pažymi, kad praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimo bei vaiko situacijos vertinimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai aiÅ¡kiai apibrėžia, su kokiais skyrio užpildytais dokumentais yra supažindinami vaiko atstovai pagal įstatymÄ . ApraÅ¡o 7.1 papunktyje numatyta, kad nenustačius vaiko teisių pažeidimo, praneÅ¡imas baigiamas nagrinėti užpildant apraÅ¡o 1 priedÄ , ir su praneÅ¡imo apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ nagrinėjimo rezultatais pasiraÅ¡ytinai susitikimo metu arba atsiųsdami informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ , kad galimai pažeistos vaiko teisės, kopijÄ elektroniniu paÅ¡tu supažindinami vaiko atstovai pagal įstatymÄ .

ApraÅ¡o 23-26 punktuose reglamentuota vaiko atstovų pagal įstatymÄ supažindinimo su vaiko situacijos vertinimo anketa tvarka. 2020-02-20 atlikus vaiko situacijos vertinimÄ , pareiÅ¡kėja 2020-02-21 el. paÅ¡tu buvo supažindinta su vaiko situacijos vertinimo anketomis, laikantis nurodyto teisinio reglamentavimo. PareiÅ¡kėja 2020-02-24 el. paÅ¡tu patvirtino, kad susipažino su vyriausios specialistės siųstais dokumentais ir pateikė atskirÄ jÄ nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo. Nurodo, kad atsakovė susipažinus su Å¡ia byla nustatė, kad pareiÅ¡kėja teismui pateikė 2020-05-18 praÅ¡ymÄ â€žDėl papildomų dokumentų pateikimo ir nuomonės dėl proceso tvarkos pareiÅ¡kimo“, kuriuo teismo prašė prie bylos pridėti galimai pasak atsakovės suklastotus (atsiunčiant vizualiai skirtingÄ versijÄ be atskirosios nuomonės, nėra teikiama nei viena pastaba, kad dokumentas buvo keistas/pildytas/redaguotas bei tų keitimų teisinės priežastys) vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių abi versijas pateikė Tarnybos darbuotojai oficialiais elektroniniais kanalais.

Tarnyba nustatė, kad skyriaus specialistės 2020-02-21 el. paÅ¡tu pareiÅ¡kėjai teiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3SV-195, 3VSV-196 ir Tarnybos 2020-05-14 raÅ¡tu Nr. S-1377 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiÅ¡kėjai teiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-195, 3VSV-196 skiriasi. Pažymi, kad Tarnybos pareiÅ¡kėjai siųsti dokumentai, įskaitant Vaiko situacijos vertinimo anketas, buvo paimti iÅ¡ Tarnybos dokumentų valdymo sistemos. Todėl Tarnyba nustačiusi tokias aplinkybes, paprašė Skyriaus vyriausiosios specialistės pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

Vyriausioji specialistė 2020-06-08 pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 3TSD-944 „Dėl R. G.“, kuriame paaiÅ¡kino, kad Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2020-02-21 Vaiko situacijos vertinimo anketos, užpildytos „rankiniu bÅ«du“ ir įkeltos 3VSV-195 ir 3VSV-196, kaip projektas. TÄ pačiÄ dienÄ Vaiko situacijos vertinimo anketos buvo užpildytos kompiuterio pagalba ir 2020-02-21 vyriausioji specialistė jas iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjai elektroniniu paÅ¡tu, tačiau dokumentų valdymo sistemoje pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstos „galutinės“ Vaiko situacijos vertinimo anketos, nebuvo patalpintos.

Taigi, atsakovė nurodo, kad dėl Å¡ios priežasties įvyko nesusipratimas, kurio metu pareiÅ¡kėjai 2020-02-21 ir 2020-05-14 buvo iÅ¡siųsti nevienodi dokumentai. Akcentuoja, kad skyriaus vyriausiosios specialistės el. paÅ¡tu pareiÅ¡kėjai 2020-02-21 pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos yra galutinės, jos buvo pateiktos ir 2020-02-21 atvejo vadybininkui. Tarnyba pažymi, kad skundas buvo registruotas 2020-02-18, taigi, Å¡iuo atveju skundo nagrinėjimo termino pabaiga yra 2020-03-18. Tarnybos pagalbos vaikams ir Å¡eimoms skyrius 2020-03-16 praÅ¡ymu Nr. 6-200 kreipėsi į Tarnybos direktorių, praÅ¡ydamas pratęsti skundo nagrinėjimo terminÄ iki 2020-04-01.

PraÅ¡ymas buvo grindžiamas tuo, kad 2020-02-25 Tarnyboje gauta pareiÅ¡kėjos atskiroji nuomonė dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos, kuri susijusi ir aktuali nagrinėjant skundÄ , t. y. rengiant atsakymÄ reikalinga visapusiÅ¡kai susipažinti bei iÅ¡nagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, taip pat pažymi, kad tuo metu pagalbos vaikams ir Å¡eimoms skyriaus specialistų darbo krÅ«vis buvo padidėjęs. Tarnybos direktorius 2020-03-16 rezoliucijÄ minėtÄ praÅ¡ymÄ tenkino. Todėl atsakovė teigia, kad teisės aktų nuostatos dėl nagrinėjimo terminų nebuvo pažeistos.

PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, kad jai nebuvo nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tokio termino pratęsimo galimybę bei tokio pratęsimo priežastys. Pažymi, kad Tarnyba 2020-03-17 raÅ¡tu Nr. S-862 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad vadovaujantis VAÄ® 31 straipsniu, skundo iÅ¡nagrinėjimo terminas tarnybos direktoriaus 2020-03-16 rezoliucijÄ yra pratęstas 10 darbo dienų. Atsakovė taip pat nurodo, kad neturi atlyginti pareiÅ¡kėjai turtinės ir neturtinės žalos kadangi nėra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nes Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2019-05-15 pažymoje „Dėl R. G. skundo tyrimo“ Nr. PER-87 konstatavo, kad Tarnybos skyriaus specialistai vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei tinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-04-01 sprendimo Nr. S-1014 “Dėl R.

G. kreipimųsi” teisėtumo bei pagrįstumo. PareiÅ¡kėja kelia iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020-02-18 raÅ¡tu kreipėsi į TarnybÄ â€žDėl įmanomai greito ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nuÅ¡alinimo dėl Å¡aliÅ¡kumo ir jos veiklos iÅ¡tyrimo“. PareiÅ¡kėja skundė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės E. S. Å¡aliÅ¡kumÄ ir elgesį, galimai pažeidžiantį etikos normas, 2020-02-17 susitikimo metu bei tyrimo vilkinimÄ , prašė nuÅ¡alinti jÄ nuo įvykio tyrimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-02-20 Tarnybos Vilniaus apsktrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau- Tarnybos skyrius) surašė pareiÅ¡kėjos vaikų situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196. 2020-02-21 Tarnybos skyrius el. paÅ¡tu pareiÅ¡kėjai nusiuntė Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196. LaiÅ¡ke pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pateikti nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo anketų bei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesutinkant su vaikų situacijos vertinimo anketomis ir jose nurodytais sprendimais galima pateikti atskirÄ jÄ nuomonę, suraÅ¡ytÄ laisva forma, kuri bus pridėta prie vaikų situacijos vertinimo anketų. 2020-02-25 Tarnybos skyrius gavo pareiÅ¡kėjos atskirÄ jÄ nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketų. 2020-03-17 Tarnyba pratėsė terminÄ iki 2020-04-01 atsakymui į pareiÅ¡kėjos 2020-02-18 skundÄ parengti.

PraÅ¡ymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastimi buvo nurodoma tai, kad rengiant atsakymÄ yra reikalinga visapusiÅ¡kai susipažinti ir iÅ¡nagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, tai pat buvo atsižvelgta į tai, jog yra padidėjęs skyriaus specialistų darbo krÅ«vis. PareiÅ¡kėja 2020-03-17 raÅ¡tu buvo informuota apie praÅ¡ymo nagrinėjimo termino pratęsimÄ iki 2020-04-01. 2020-03-19 pareiÅ¡kėja kreipėsi į TarnybÄ praÅ¡ydama pateikti konkrečias teisės aktų nuostatas ir argumentus, kodėl terminas yra pratęsiamas. 2020-04-01 Tarnyba pateikė pareiÅ¡kėjai atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ â€žDėl įmanomai greito ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nuÅ¡alinimo dėl Å¡aliÅ¡kumo ir jos veiklos iÅ¡tyrimo“, kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nes nenustatė objektyvių duomenų bei pagrįstų įrodymų, kad Tarnybos vyriausioji specialistė turėtų bÅ«ti nuÅ¡alinta nuo darbo su pareiÅ¡kėjos Å¡eima atvejų.

Tarnyba atsakyme pareiÅ¡kėjai iÅ¡dėstė nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad skyriaus vyriausioji specialistė E. S. netinkamai vykdė pareigas ir pareiÅ¡kėjos skunde tarnybai nurodytas aplinkybes vertino neobjektyviai. Taip pat Tarnyba atsakyme iÅ¡samiai pasisakė dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme Tarnybai nurodytų aplinkybių dėl atliekamo tyrimo vilkinimo, nurodydama, kad 2020-02-17 susitikimo metu nebuvo gauta informacija dėl ikiteisminio tyrimo.

Po 2020-02-17 susitikimo su pareiÅ¡kėja, vyriausioji specialistė kelis kartus skambino Vilniaus apskrities VPK tyrėjui, kuris kreipėsi į skyrių dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ pateikimo. Nurodė, kad 2020-02-21 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK praneÅ¡imas Nr. 3GD-1918 apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Atsakyme be kita ko nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ikiteisminiame tyrime buvo skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir vaikų lankymo ir bendravimo su jais apribojimas.

Tarnyba atsakydama į skundo teiginius apie vyriausios specialistės galimai netinkamÄ pareigų atlikimÄ , nesuteikiant pareiÅ¡kėjai reikalingos pagalbos ir patarimų sprendžiant pareiÅ¡kėjos dukros elgesio problemas, pažymėjo, kad atlikus Vaiko situacijos vertinimÄ , pareiÅ¡kėjos dukrai buvo nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 362 straipsniu bei Atvejo vadybos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-208, 4 punktu, 2020-02-21 raÅ¡tu Nr. 3AV-87 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrÄ dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei pagalbos Å¡eimai ir vaikams teikimo.

PareiÅ¡kėja ginčija Tarnybos atsakymÄ teigdama, kad pareiÅ¡kėjos skundas Tarnybai buvo nagrinėjamas nesilaikant VAÄ® nurodytų vieÅ¡ojo administravimo principų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, numatytais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip indvidualiems administraciniams aktams, taikomi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ (bendrine prasme) VAÄ® 8 straipsnio aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , nesutinka su pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais, kad atsakovės 2020-04-01 atsakymas į pareiÅ¡kėjos skundÄ â€žDėl įmanomai greito ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nuÅ¡alinimo dėl Å¡aliÅ¡kumo ir jos veiklos iÅ¡tyrimo“, neatitinka VAÄ® nustatytų vieÅ¡ojo administravimo principų.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ nustatė, jog ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, yra nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasiraÅ¡yta įgaliotų pareigÅ«nų. IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas bÅ«tent toks administracinis aktas. Priimtas sprendimas nesukėlė teisiÅ¡kai neaiÅ¡kios situacijos ir nesuvaržė pareiÅ¡kėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, laikėsi VAÄ® 3 straipsnyje numatytų vieÅ¡ojo administravimo principų.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėja teismui neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar negaliojantis bei nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovės priimtÄ sprendimÄ laiko nepagrįstu. PareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s argumentai, kuriais ji grindžia sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , teismo vertinimu, yra iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjos subjektyvi pozicija. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-801 (toliau – ApraÅ¡as) nustato vaiko ir jį auginančio (-ių) atstovo (-ų) pagal įstatymÄ ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau – Å¡eima), fizinio asmens, vykdančio vaiko laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ , atvejo vadybos inicijavimo ir taikymo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikių vertinimo, kompleksinės pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, Å¡eimos stebėsenos, pagalbos plano peržiÅ«ros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarkÄ (ApraÅ¡o 1 punktas).

ApraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos vaikų situacijos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis 2020-02-14 gautu praneÅ¡imu iÅ¡ Vilniaus AVPK Vilniaus rajono Policijos komisariato dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuomet po 2020-02-13 įvykusio konflikto tarp pareiÅ¡kėjos bei jos mažametės dukros V.

G., kurio metu pareiÅ¡kėja galimai panaudojo smurtÄ savo mažametės dukros atžvilgiu, po kurio vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas biologinį tėvÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba 2020-02-17, siekdama įvertinti pareiÅ¡kėjos nepilnamečių vaikų situacijÄ , bendravo su pareiÅ¡kėja, jos nepilnamečiais vaikais bei vaikų biologiniu tėvu. 2020-02-20 buvo užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196, kurios pareiÅ¡kėjai pateiktos susipažinti ir pasiraÅ¡yti el. paÅ¡tu 2020-02-21.

Pažymėtina, kad pateikiant Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė nesutinkant su jose esančiais duomenimis pateikti atskirÄ jÄ nuomonę, suraÅ¡ytÄ laisva forma, kuri bus pridėta prie vaikų situacijos vertinimo anketų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja pateikdama atskirÄ jÄ nuomonę dėl vaikų situacijos vertinimo 2020-02-24 patvirtino, kad ji susipažino su 2020-02-21 pareiÅ¡kėjai nusiųstomis Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196.

ApraÅ¡o 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymÄ susipažinimo su Vaiko situacijos vertinimo anketa metu gali pateikti nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketoje (ne)nurodytų galimo vaiko teisių pažeidimo aplinkybių ir (ar) siÅ«lyti paÅ¡alinti klaidingai Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodytus asmens duomenis. Jei vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nesutinka su atliktu vaiko situacijos vertinimu ir jame nurodytais sprendimais, jie gali pateikti atskirÄ nuomonę, suraÅ¡ytÄ laisva forma, kuri pridedama prie užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos.

ApraÅ¡o 26 punkte nustatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymÄ su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo anketos užregistravimo dienos pasiraÅ¡ytinai supažindinami jiems atvykus į TarnybÄ arba jos įgaliotÄ teritorinį skyrių, taip pat vaiko atstovai pagal įstatymÄ gali kreiptis raÅ¡tu arba elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis į TarnybÄ arba jos įgaliotÄ teritorinį skyrių, praÅ¡ydami Vaiko situacijos vertinimo anketÄ atsiųsti jiems elektroniniu paÅ¡tu, ir jÄ pasirašę elektroniniu paraÅ¡u nusiųsti elektroniniu paÅ¡tu subjektui, iÅ¡ kurio jÄ gavo.

Todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja su Vaiko situacijos vertinimo anketomis susipažino, laikantis ApraÅ¡o nustatyto reglamentavimo. IÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta, kad ginčo atveju vertinant vaikų situacijÄ bÅ«tų pažeistos teisės aktais reglamentuotos procedÅ«ros, pažeisti jiems atlikti skirti terminai ar, kad Tarnybos specialistai bÅ«tų veikę iÅ¡imtinai ne mažamečių vaikų interesais ir bÅ«tų pažeistas geriausių vaiko interesų prioriteto principas – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai.

Å is principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ , vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrinančių tinkamÄ vaiko raidÄ , tenkinimÄ , fizinį ir psichinį saugumÄ , vaiko teisės į sveikatÄ ir mokslÄ užtikrinimÄ bei kitus specialius vaiko poreikius.

Vaikui turi bÅ«ti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visÄ Ä¯manomÄ koordinuotÄ kompleksinę pagalbÄ . Kaip jau nurodyta, Tarnyba tirdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , iÅ¡amiai iÅ¡analizavo faktinę situacijÄ bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Tarnybos specialistė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, bÅ«tų pažeidusi jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vilkinusi tyrimÄ , elgusis Å¡aliÅ¡kai bei pažeidžiant etikos normas. Tai, kad pareiÅ¡kėja pateikė atskirÄ jÄ nuomonę dėl Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. 3VSV-195 ir Nr. 3VSV-196, nesudaro pagrindo pripažinti, kad situacija buvo įvertinta neteisingai.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tarnybos skyriaus specialistės E.S. galimai netinkamo pareigų vykdymo ir/ar Å¡aliÅ¡kumo, 2019-05-15 pažymoje „Dėl R. G. skundo tyrimo“ Nr. (6.1-2020-31)PR-87, pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėja skunde pažymi, kad Tarnyba skundÄ nagrinėjo ilgai ir formaliai, taip pat nurodė, kad Tarnyba neinformavo pareiÅ¡kėjos kodėl buvo pratęstas praÅ¡ymo nagrinėjimo terminas. 2007-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 876 priimto PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 p. nustatyta, kad praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos.

Taisyklių 26 p. nurodyta, kad kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminÄ dar iki 20 darbo dienų. Pažymėtina, kad VAÄ® 31 straipsnyje numatyta, kad administracinė procedÅ«ra turi bÅ«ti baigta ir administracinės procedÅ«ros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminÄ administracinė procedÅ«ra negali bÅ«ti baigta, administracinę procedÅ«rÄ pradėjęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali jÄ pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos skundas Tarnyboje buvo registruotas 2020-02-18, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju terminas skundo nagrinėjimui turėjo baigtis 2020-03-18. Nustatyta, kad Tarnybos pagalbos vaikams ir Å¡eimos skyrius 2020-03-16 kreipėsi į Tarnybos direktorių, praÅ¡ydamas pratęsti terminÄ iki 2020-04-01, t. y. 10 darbo dienų. PraÅ¡yme buvo nurodyta, kad rengiant atsakymÄ reikalinga visapusiÅ¡kai susipažinti bei iÅ¡nagrinėti surinktus ir papildomai gautus dokumentus, taip pat pažymėta, kad skyriaus specialistų darbo krÅ«vis yra padidėjęs. Tarnybos direktorius tenkino skyriaus praÅ¡ymÄ ir terminÄ pratęsė.

Teismas nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba skundÄ nagrinėjo nepagrįstai praleidusi terminÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja 2020-03-17 raÅ¡tu Nr. S-862 buvo informuota, kad vadovaujantis VAÄ® 31 straipsniu, skundo iÅ¡nagrinėjimo terminas yra pratęstas 10 darbo dienų. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji nebuvo informuota kodėl terminas praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti yra pratęstas yra atmetamas. PareiÅ¡kėja skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡ Tarnybos priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ .

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje A-2428-520/2017 ir kt.).

Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad dėl neefektyvaus Tarnybos darbo bei vidinių institucinių problemų nukentėjo ji ir jos du mažamečiai vaikai.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė psichologinę traumÄ bei finansinių nuostolių. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarnybos procedÅ«roms reikia daug laiko, todėl pareiÅ¡kėja planuoja sumažinti savo darbinę veiklÄ , dėl to sumažės ir pajamos. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai ir jos vaikams taip pat reikės ilgalaikės psichologo pagalbos. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad dėl Tarnybos sprendimo buvo apribotas pareiÅ¡kėjos bendravimas su vaikais ir pareiÅ¡kėja iki Å¡iol nėra patyrusi tokio siaubo.

Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ â€œDėl įmanomai greito ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo užtikrinimo bei priskirtos darbuotojos nuÅ¡alinimo dėl Å¡aliÅ¡kumo ir jos veiklos iÅ¡tyrimo” ir pagrįstai nekonstatavo pažeidimų, todėl Å¡iuo atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Todėl kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat yra atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados.

Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė