df5cc094-4685-412a-9dbc-22fbfc6fc1da · Kauno apygardos teismas

?Baudž. byla Nr. 1-65-478/2019 Proceso Nr. 1-01-1-16425-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.;1.1.4.2.;1.2.3.1.2.3.;1.2.3.1.2.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajai S. S. (buv.

G.), jos atstovui advokatui Stanislovui RauluÅ¡aičiui, kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui, ekspertui M. J., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, įgijęs aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: J. G. 2018 m. balandžio 9 d. apie 8.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo Å¡eimos narį - žmonÄ S. S., kuriai, pasakęs, kad jos gyvos nepaliks ir nužudys, mažametės dukros U. G., gim. (duomenys neskelbtini) , akivaizdoje sudavė penkiolika smÅ«gių peiliu į pilvÄ bei kitas gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tuo jai padarė dauginius kiauryminius durtinius - pjautinius pilvaplėvės ertmės sužalojimus su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pÅ«slės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais, pavirÅ¡ines durtines – pjautines žaizdas abiejose plaÅ¡takose, kairiame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatÄ dėl kiauryminių pilvaplėvės ertmės sužalojimų bei dėl sužalotos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo, dėl ko nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo, ir taip, veikdamas tiesiogine tyčia, tokiu veikimo bÅ«du - mažametės dukros akivaizdoje suduodamas daugybinius smÅ«gius ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai ypatingas kančias - pasikėsino itin žiauriai nužudyti S. S., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji jam aktyviai pasiprieÅ¡ino ir jam sutrukdė atvykę kaimynų dėl triukÅ¡mo ir nukentėjusiosios klyksmo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

J. G. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2018-04-09, apie 8.30 val. laukė grįžtant žmonos, norėjo susitaikyti. 2018 m. balandžio 7 d. 24 val. nakties žmona išėjo pas tėvus, nes buvo apsibarę, liepė jai iÅ¡eiti. Žmonai grįžus, prašė nesiskirti, nutarė iÅ¡gerti kavos, nuėjo į virtuvę. Prašė jo nepalikti, žmona nesutiko ir pasakė ,,ir tu susirasi kitÄ â€œ, suprato, kad ji turi kitÄ vyrÄ . Ant stalo buvo peilis 20 cm ilgio geležte, jam užtemo protas, pastvėrė tÄ peilį ir smÅ«giavo kelis kartus žmonai į pilvÄ .

Kiek kartų smÅ«giavo, nepamena, gal 4 kartus. Sutinka, kad sudavė 15 smÅ«gių peiliu. Žmona labai surėkė, nukrito, atsistojo ir nubėgo į kambarį. Žino, kad smÅ«giai peiliu į pilvo sritį pavojingi gyvybei. Ar smÅ«giavo nukritusiai žmonai, neatsimena. Žmona į kitÄ kambarį nubėgo susiėmusi už pilvo, suklupo ant slenksčio. Tada jis peilį numetė į voniÄ . Mergaitė stovėjo prie kambario durų, jÄ Ä¯dėjo į lovytę. Po kokios minutės atvažiavo policija, beldėsi.

Norėjo paskambinti greitajai, bet jo telefonas buvo kambaryje, kur buvo suklupusi žmona. Ten buvo daug kraujo, bijojo eiti. Paklausė, kur jos telefonas, jos telefonas buvo rankinuke, koridoriuje. Bet jau nespėjo paskambinti, nes beldėsi į duris. Atidarė duris ir iÅ¡ karto prisipažino, kad peiliu sužalojo žmonÄ . TÄ rytÄ buvo blaivus. Tai nebuvo pirmas kartas, kai smurtavo prieÅ¡ žmonÄ , jos atžvilgiu prieÅ¡ kokius 5 m. buvo vartojęs smurtÄ , buvo apsistumdymai, smurtas dar iki mergaitės gimimo.

Gal neatsimena sakęs, kad jos gyvos nepaliks, buto duris užrakino, kai grįžo žmona. Peilį į voniÄ numetė, kai į duris beldėsi policija. ŽmonÄ labai mylėjo, buvo pavydus. Jos nužudyti neplanavo, viskas įvyko spontaniÅ¡kai. Žmona jam stovėjo iÅ¡ kairės, buvo vienas į kitÄ daugiau Å¡onais. Kai sudavė smÅ«gius, žmona tuo metu maišė kavÄ ant stalo. Nesuvokė, kad badydamas peiliu žmonÄ gali jÄ sužaloti, tuo metu durdamas žmonai negalvojo, kas įvyks. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (2 t., b. l. 56-58), J.

G. parodė butÄ , kuriame sudavė smÅ«gius peiliu S. S., vietÄ virtuvėje, iÅ¡ kur paėmė peilį, kur ir kaip Å¡iuo peiliu intensyviai kokius Å¡eÅ¡is kartus smÅ«giavo S. S., kuri smÅ«gių peiliu metu rėkė ,,gyvensiu su tavim, gyvensiu“, kur S. S. nukrito virtuvėje, kur ji atsikėlusi ėjo, suklupo ir Å¡liaužė, bei kur po smÅ«gių sudavimo padėjo peilį. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad su vyru J. G. bÅ«davo ir gerų dienų, bet bÅ«davo, kad ir apsistumdydavo, suduodavo ranka.

Vyras buvo labai pavydus, ji negalėdavo išeiti net pas kaimynę, neleido jai bendrauti su tėvais. Buvo pas jo seserį, jos mama paskambino pasveikinti U. su gimtadieniu, vyras supyko, prasidėjo konfliktas, apsistumdė. Tada ji pasakė, kad nori skyrybų, jo sesers šeima tai girdėjo. Grįžo visi namo, paguldė vaikus, pati atsigulė pas sūnų. Vyras atėjo taikytis apie 24 val., sakė jam, kad nesitaikys, tada jis liepė išeiti iš namų. Nenorėdama, kad labiau kiltų konfliktas, išėjo pas kaimynę.

Ryte grįžo, vyras norėjo taikytis, ji nesutiko, tada jis liepė susidėti daiktus. Susidėjo savo ir vaikų daiktus, vyras jÄ pavežė iki savo sesers, vaikai liko pas jį. Brolis jÄ nuvežė pas tėvus. Su vyru per tÄ laikÄ susiraÅ¡inėjo, jis skambino, bendravo ir piktuoju, ir gražiai. Jis su savo mama balandžio 8 d. atvažiavo pas jos tėvus pasikalbėti, pasakė jam, kad sekančiÄ dienÄ grįš. Kitos dienos ryte grįžo į namus. Vyras užrakino duris ir pasakė, kad ji daugiau jau neiÅ¡eis.

Tada ji priminė, kad jam reikia į darbÄ , jis ramiai atsakė, kad jai jau ,,Å¡akės, viskas, atsėdės“. Vyras norėjo taikytis, ji sakė, kad nesitaikys, kad jis susiras kitÄ , gyvens gražiai. Jis pasiÅ«lė iÅ¡gerti kavos. Nuėjo į virtuvę, darėsi kavÄ , buvo nusisukusi į spintelės pusę, ir jis priėjo. Neatsimena, ar pati atsisuko, pajuto smÅ«gį į krÅ«tinę. Pagalvojo, kad jis į krÅ«tinę sudavė kumščiu, labai suskaudo. Kai atitraukė rankÄ , pamatė jo rankoje peilį.

Peilis apie 20 cm, jis pradėjo smÅ«giuoti, ji pradėjo rėkti, jam sakė, kad nesiskirs, tik nieko nedaryk, bet nepadėjo. Visi smÅ«giai buvo virtuvėje, ten suklupo. Ar iki kambario nuėjo, ar keturiomis nuropojo, neatsimena, tada suklupo kambaryje. Dar bandė slinkti iki balkono, bet nepavyko. Nematė, kur buvo mergaitė, tik girdėjo, kad ji verkia. Daug sužalojimų buvo padaryta pilve, rankose, kai gynėsi. Neteko 35 procentų darbingumo, dar iki dabar turi nedarbingumÄ . Jai antrÄ kartÄ operavo rankÄ , sausgyslę, nes nesivaldė pirÅ¡tai, tulžis yra paÅ¡alinta visiÅ¡kai.

Kai gulėjo sužalota kambaryje, vyras priėjo prie durų ir klausė, kur jos telefonas, sužinojęs, kad rankinuke, uždarė duris. Po to atėjo vėl, atidarė duris, pasakė „gulėk“ ir vėl uždarė duris. Po kokios minutės iÅ¡girdo beldžiantis policijÄ . Su juo susitaikė dėl vaikų, žala yra atlyginta. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, gegužės 18 d. buvo pokalbis su vyro seserimi G. P., ji prašė atleisti broliui. G. P. buvo gerokai iÅ¡gėrusi, pasakė, kad jeigu ji padarysianti ne taip, yra žmonės, kurie padarys, kad jai bus blogai.

Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 38-40), kad jai darant kavÄ virtuvėje, J. G. užrakino buto duris sakydamas, kad jos daugiau neiÅ¡leis, ji daugiau jau nebeiÅ¡eis, ,,tau Å¡akės, viskas, atsėdėsiu“, J. G., intensyviai jÄ badydamas peiliu, atrodė labai ramus, jai sužalotai Å¡liaužiant link balkono ir praÅ¡ant padėti, J. G. uždarė kambario duris sakydamas ,,padvėsk“ arba ,,gaiÅ¡k“, tiksliai neprisimena, mažametė dukra garsiai verkė virtuvėje, po to prie kambario – miegamojo durų.

Liudytoja O. S. parodė, kad J. G. - jos buvęs žentas, nukentėjusioji - dukra. PrieÅ¡ Å¡iÄ nelaimę žentas buvo iÅ¡vijęs dukrÄ iÅ¡ namų, po to buvo atvažiavęs su motina ir jos sutuoktiniu, kažkÄ kalbėjo su dukra, kitÄ rytÄ dukra iÅ¡važiavo namo. TÄ pačiÄ dienÄ po pietų jai paskambino žento sesuo G. P. ir pasakė važiuoti, nes dukra prie mirties, gavo peilį. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) reanimacijÄ , skyriaus vedėja pasakė, kad dukra labai subadyta, viskas Dievo rankose.

Dukra su žentu buvo vedę 9 m., kai pas juos atvažiuodavo, atrodė, kad viskas normalu. Pusantrų metų pas juos nebuvo atvažiavę nei dukra, nei žentas, nei vaikų vežė. PrieÅ¡ du metus įvyko nelaimė, degė namai, atstatymui reikėjo imti paskolÄ . Dukra su žentu nesutiko imti paskolos, sÅ«nus remontui paėmė paskolÄ , todėl jo vardu užrašė namus. Tada žentas pasakė, kad už tai ji nematys anÅ«kų, nuo to laiko ir nevažiavo iki Å¡itos nelaimės. Dukra sakė, kad žentas jos neleido pas juos važiuoti, praÅ¡ydavo į namus neskambinti, nes ji negali pakelti ragelio, skambindavo jai į darbÄ .

Dukra guodėsi, kad ji uždaryta, kad buvo smurtas, nesakė. VienÄ sykį ant dukros matė mėlynes, klausė, kas buvo. Ji sakė, kad susitrenkė į spintelę, nepatikėjo. Dukra ne kartÄ pas juos buvo atvežta ir naktį, ir viena, ir su vaikais. Jis jÄ iÅ¡varydavo, po to atvažiuodavo, pasiimdavo. Kai susipykdavo, žentas buvo karÅ¡takoÅ¡is, Å«maus charakterio. VienÄ kartÄ Å¾entas jos vyrui yra pasakęs, kad gali jos dukrÄ nuÅ¡auti ir save nusiÅ¡auti, jam nieko už tai nebus. Buvo atvejų, kad žentas susimuÅ¡davo su jos vyru.

Buvo ir tokių atvejų, kad bÅ«nant pas juos naktį S. užklykdavo, galvodavo, kad mušėsi. AnÅ«kas sakydavo, kad tėtis skriaudžia mamÄ . Žentas dukrai visai neduodavo pinigų, kad ji kÄ nusipirktų, Å¡eimos finansai buvo jo rankose. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-84). Liudytojas G. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, per paskutinius du su puse metų su jos vyru nebuvo jokio bendravimo po to, kai po gaisro tėvai jam perrašė namÄ . Žino, kad vyras neleido seseriai bendrauti nei su tėvais, nei su juo.

TÄ dienÄ jam paskambino G. P. ir pasakė, kad jo sesuo ligoninėje, jÄ subadė vyras. IÅ¡ medikų sužinojo, kad prognozės liÅ«dnos, 50 ant 50. Sesuo ir dabar skundžiasi, kad jai užeina skausmo priepuoliai. Pas sesę galėdavo atvažiuoti, kai jos vyras dirbo, nes neleisdavo bendrauti nei telefonu, nei atvažiuoti, sesę kartais, kai dirbdavo, užrakindavo. Savaitę ar dvi prieÅ¡ įvykį iÅ¡ jo sesers parvežė savo seserį su daiktais į (duomenys neskelbtini) , ji sakė, kad jos vyras sukrovė daiktus ir jÄ iÅ¡vežė.

Toks iÅ¡varymas iÅ¡ namų nebuvo pirmas. Kiek teko sužinoti vėliau, vyras jÄ mušė, neleisdavo pačiai pasiimti jos uždirbtų pinigų, grasino, kad atims vaikus ir jÄ užmuÅ¡. Jis iÅ¡ Å¡ono atrodo ramus, bet yra ,,vilkas ėriuko kailyje“, greit užsiplieskiantis. Yra girdėjęs smÅ«gių garsus ir kaip sesuo prašė jos nemuÅ¡ti, matęs, kai jis mušėsi su jo tėvu. Liudytoja L. G. parodė, kad G. buvę kaimynai, su S. S. buvo bendradarbės. Jos butas pirmame aukÅ¡te, jie gyveno virÅ¡ jų antrame aukÅ¡te.

BÅ«davo, kad J. G. rėkdavo, girdėdavo S. verksmus, ji Å¡aukdavo. Suprasdavo, kad muÅ¡a, nes girdėdavo muÅ¡tynių garsus. J. net policijÄ kvietė. Po tokių triukÅ¡mingų vakarų kaimynės klausdavo, kas vyksta, S. sakė, kad iÅ¡gėrė ir pradėjo kabinėtis. TÄ balandžio 9 d. ryte sėdėjo kambaryje ir iÅ¡girdo S. spiegimÄ , mergaitės verksmÄ , suprato, kad iÅ¡ jų buto. IÅ¡kvietė policijÄ . Policija atvažiavo greitai, bet J. G. neatidarė durų. Policija pagrasino iÅ¡laužti duris, tada jis atidarė.

Policininkė iÅ¡bėgo į laukÄ , atvažiavo greitoji, tada jį iÅ¡vežė. Greitoji paprašė padėti iÅ¡neÅ¡ti S. Užėjo į butÄ , S. gulėjo ant žemės, buvo bala kraujo, su kaimyne jÄ iÅ¡nešė. Mergaitė įvykio metu buvo kambaryje. J. G. niekada nevesdavo vaikų į mokyklÄ ar darželį, tai darydavo S. kartu su ja, tÄ rytÄ nustebo, kad jų sÅ«nus J. pas jÄ atėjo labai anksti, pasakė, kad tėvelis liepė taip anksti eiti. Liudytoja D. M. parodė, kad G. kaimynai, pačios butas yra ketvirtame aukÅ¡te.

Balandžio 9 d. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kai policija pradėjo kalbėti per racijÄ , pamatė iÅ¡vedamÄ kaimynÄ . Greitoji paprašė padėti iÅ¡neÅ¡ti S. Įėjus į butÄ pamatė daug kraujo koridoriuje ir svetainėje, bute buvo mergaitė, bet jos nematė, ji buvo su policininke kitame kambaryje. Su Å¡ia Å¡eima nebendravo, iÅ¡ kitų kaimynų iÅ¡girdo, kad jie norėjo skirtis. Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusios nepažįsta. Su bendradarbiu remontavo laiptinę (duomenys neskelbtini) .

Atvažiavo dirbti apie 8.30 val., dirbo tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų. Dirbant iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , trenksmus, verkė ir Å¡aukė vaikas, girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ . Vaikas verkė ir garsiai Å¡aukė „mama“. Išėjo į laiptinę kaimynė, pasakė iÅ¡kviesti policijÄ , nekvietė, tai gal policijÄ iÅ¡kvietė kaimynė. Atvažiavo policija, beldėsi į duris, atidarė ne iÅ¡ karto, po kiek laiko. Greitoji atvažiavo neužilgo, iÅ¡ buto iÅ¡nešė moterį. Kas buvo padaryta tai moteriai, nežino.

Liudytoja A. V. parodė, kad G. buvo kaimynai. Kai sužinojo, kad vyras muÅ¡a S., jam pasakė, kad jeigu kels rankÄ , bus blogai. Bendravo su S., žino apie Å¡ios Å¡eimos gyvenimÄ . S. užsidirbdavo pinigų, bet negalėjo nei sau, nei vaikams nieko nupirkti. Ji be jo negalėjo net į gatvę iÅ¡eiti, su kaimynėmis iÅ¡eiti iÅ¡gerti kavos, jis neleido jai su niekuo bendrauti. Ji norėjo skirtis, kai dar turėjo tik sÅ«nų, jis pagrasino, kad iÅ¡ jos atims vaikÄ . Kai gimė dukra, viskas buvo normalu, po kurio laiko vėl prasidėjo agresijos, piktumas, vartodavo ir smurtÄ .

S. ne kartÄ naktį bÅ«davo iÅ¡mesta į laiptinę. Kaimynė sakydavo, kad triukÅ¡mas daugiausiai vykdavo vakare, naktį. S. kentėjo, kad iÅ¡ jos neatimtų vaikų. Ä®vykio dienÄ sužinojo, kad J. subadė S. peiliu, buvo daug dÅ«rių, matė daug kraujo. Iki įvykio su S. matėsi prieÅ¡ dvi dienas. Kai jis jÄ iÅ¡varė, ji buvo atbėgusi pas jÄ , jau buvo vakaras, gal 21 val. S. labai verkė, sakė, kad daugiau neatlaikys, kad skirsis, apie tai vyrui buvo užsiminusi per Velykas, J. labai supyko.

J. pavydus ir agresyvus. Liudytojas Ž. Å . parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje. Balandžio 9 d. dirbo su kolege M. J., gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iÅ¡ buto sklinda triukÅ¡mas. Nuvažiavo į įvykio vietÄ ir nuėjo į butÄ antrame aukÅ¡te kairėje pusėje. Juos pasitiko moteris ir nurodė, iÅ¡ kurio buto sklinda triukÅ¡mas, tÄ patvirtino ir laiptinėje buvę darbininkai.

Beldė į buto duris ir viskÄ filmavo tarnybiniu telefonu. Po kurio laiko duris atidarė vyras. Vyras duris atidarė ne iÅ¡ karto, reikėjo belsti keletÄ kartų. Įėjus į butÄ tiesiai buvo kambarys, kuriame pamatė vaikiÅ¡kÄ lovytę ir girdėjo, kad verkia vaikas. Kitame kambaryje ant kelių klÅ«pėjo moteris, užsiėmusi už pilvo, matėsi aplinkui kraujas. Moteriai iÅ¡kvietė medikus. Vyras paaiÅ¡kino, kad konflikto metu jis sužeidė žmonÄ , dÅ«rė peiliu du kartus. Atsimena, kad peilis buvo vonioje.

Atvažiavo kolegos ir greitoji medicinos pagalba. VyrÄ nusivedė iki tarnybinio automobilio, jame palaukė, kol moterį iÅ¡veÅ¡ medikai, tada vėl grįžo į butÄ . Grįžęs į butÄ vyras pasėdėjo virtuvėje, iÅ¡gėrė Å¡altÄ kavÄ , kai atvažiavo pareigÅ«nai, jį nusivežė į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ . Kaltinamasis buvo ramus, labai ramiai bendravo, tačiau jo emocijos keisdavosi, kelis kartus emocijos pasikeitė. Liudytoja M. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK reagavimo skyriaus tyrėja.

IÅ¡kvietimÄ gavo iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, vyko su kolega Ž. Å . į (duomenys neskelbtini). Atvykę sutiko pranešėjÄ , ji sakė, kad buvo triukÅ¡mas, dabar jau tylu. Nuėjo į butÄ , durų niekas neatidarė, beldė toliau. Kaltinamasis truputėlį pravėrė duris, kolega paklausė, kas atsitiko, kur žmona. Atsakė, kad nėra, po to lyg yra. Kai įėjo į vidų, svetainės durys buvo uždarytos. Kolega pravėrė duris ir pasakė kviesti greitÄ jÄ , nes buvo sužalota moteris.

Ir pats vyras prisipažino, kad truputėlį įdÅ«rė. Klausė, kaip kas įvyko. Jis nurodė, kad Å¡eimyninės problemos, kad norėjo palikti, ir konflikto metu paėmęs peilį dÅ«rė. Klausė, kiek kartų dÅ«rė, sakė du - trys dÅ«riai. ViskÄ matė vaikas. Nuėjo pas vaikÄ , kad vaikas nematytų viso to vaizdo, bendravo su vaiku. Vaikas buvo kambaryje lovytėje. Lovytė buvo prie pat durų, ten nėra durų, tik niÅ¡a. Vaikas matė visÄ tÄ konfliktÄ , sakė, kad tėtis mamÄ apipylė ir rodė veiksmÄ , kaip pylė.

Ji ranka rodė veiksmÄ iÅ¡ apačios į viršų, kaip tėtis mamÄ apipylė, ir sakė, kad raudona spalva. Nukentėjusioji buvo sÄ moninga, ji klÅ«pėjo arčiau balkono. Nuo tos vietos, kur buvo pirminis dÅ«ris, pagal kraujo dėmę, buvo nuÅ¡liaužta arčiau balkono. Nusikaltimo įrankis buvo rastas vonioje, jį parodė kaltininkas. Peilis buvo nuplautas, tik nedaug matėsi kraujo. Kaltinamasis tuo metu buvo ramus. Po to, kai pasakė, kad atvažiuos greitoji, lyg susijaudino, bet ne dėl žmonos, o dėl daiktų, kurie daug kainuoja.

Jis sakė žiÅ«rėti, kad žmona nepaimtų jo statulėlių ar pinigų, vertybinių pinigų. Viskas buvo užrakinta komodoje, sekcijoje. Jie jo klausė, o kaip žmona, jis sakė, kad jam neįdomu, sakė - svarbiausia jo turtas. Jis padavė savo telefonÄ paskambinti jo tėvams, kad atvažiuotų paimti vaikų. Nukentėjusiosios telefonas buvo rankinėje, todėl nukentėjusiosios artimųjų telefonų neturėjo. Kaltinamasis nukentėjusiosios artimųjų telefonų numerių taip pat neturėjo, jis tik padiktavo savo motinos telefono numerį.

Liudytoja I. N. parodė, kad J. G. yra jos sÅ«nus. Kelios dienos iki įvykio sÅ«nus atvažiavo ir pasakė, kad S. viena iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), kartojo, kad myli Å¡eimÄ , negali gyventi be vaikų ir žmonos. Ä®vykio dienÄ J. telefonu paskambino policijos pareigÅ«nas ir pasakė atvažiuoti paimti vaikų. Atvažiavus ir įėjus į butÄ , pamatė tik savo sÅ«nų, sÅ«naus nieko neklausė, nes nelabai suprato, kas vyksta. Vaiko teisių apsauga pasakė greitai susirinkti vaikų daiktus.

Po to sužinojo, kad buvo pasikėsinimas nužudyti panaudojant peilį. D. S. sveikata, buvo nuvykusi į reanimacijÄ . Jai sÅ«nus paaiÅ¡kino, kad S. jam pasakė, jog ji jo nemyli ir kad J. susiras kitÄ moterį. Pats J. nelabai suprato, kas įvyko. Nežino, kodėl S. vyko į (duomenys neskelbtini) kelios dienos prieÅ¡ įvykį. Žino, kad tarp S. ir J. buvo kažkokių konfliktų. SÅ«nui prieÅ¡ Vėlines pasidarė negerai, jį paguldė į ligoninę ir iÅ¡rašė raminamųjų vaistų „xanax“.

Kažkokios situacijos iÅ¡Å¡aukdavo sveikatos pablogėjimus, nors priežasčių medikai nerasdavo. Nežinojo, kad J. smurtaudavo prieÅ¡ S., nes niekada nieko panaÅ¡aus nesimatė. Nežinojo, kad jis nakties metu jÄ iÅ¡varydavo iÅ¡ namų. Mano, kad šį įvykį sÅ«nus padarė įpykęs dėl ankstesnių dalykų. Liudytoja G. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, su broliu nėra piktuoju, bet pyksta ant S. Ä®vykio rytÄ jai paskambino mama ir pasakė, kad brolis žmonai konflikto metu tris kartus dÅ«rė peiliu, konfliktas įvyko dėl to, kad S. norėjo skirtis.

Mano, kad brolis buvo iÅ¡provokuotas ir pasirinko neteisingÄ konflikto sprendimo bÅ«dÄ . Žino, kad S. prieÅ¡ kelis metus buvo pabėgusi iÅ¡ namų, brolis tokį jos elgesį toleravo. Pas jÄ bÅ«davo tokių mažų „pabaliavojimų“. Pyksta ant jos, nes pastaruosius pusę metų ji apgaudinėjo brolį. Nežinojo, kad brolis vartodavo smurtÄ prie S., kad iÅ¡varydavo jÄ naktį iÅ¡ namų. Nežino, kiek kartų brolis S. buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų. Tiek J., tiek S. dirbo, pinigai buvo labiau laikomi pas brolį.

J. nelabai žmonai duodavo pinigų. Nežino, kodėl jis nepasiimdavo vaikų iÅ¡ mokyklos ir darželio. Žino, kad S. su kaimyne vartojo alkoholį prieÅ¡ šį įvykį, tačiau nežino, iÅ¡ kur šį faktÄ sužinojo. 2018 m. gegužės 19 d. buvo nuvykusi pas S., norėjo su ja pakalbėti, kad ji piktai nekalbėtų ant brolio, jai negrasino. Iki įvykio su S. sutardavo labai gerai. Kelios dienos iki įvykio J. Å¡eima buvo pas jÄ svečiuose. Pasisėdėjimo metu vartojo alkoholinius gėrimus, po to S. su J. iÅ¡važiavo namo taksi automobiliu.

Vėliau brolis pas jÄ su daiktais atvežė S., pasakė, kad ji palauks, kol atvažiuos pasiimti jos brolis iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Suprato, kad jeigu J. jÄ atvežė, tai ji buvo iÅ¡vyta iÅ¡ namų, bet S. nesiskundė, kad bÅ«tų muÅ¡ama. Nepatikėjo, kad jie skiriasi. Ekspertas M. J. paaiÅ¡kino, kad dirba Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje teismo psichiatru ekspertu, yra prisiekęs. J. G. atliko specialisto tyrimÄ ir surašė iÅ¡vadÄ . Konsultacijos metu buvo pateikta bylos medžiaga, jo medicininiai duomenys, buvo įvertinta psichikos bÅ«klė.

Nebuvo stebėta požymių, kurie keltų klausimÄ dėl jo pakaltinamumo, todėl padaryta iÅ¡vada, kad jam stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikti nereikia, savo iÅ¡vadÄ palaiko. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų nebuvo jokių duomenų apie iÅ¡reikÅ¡tus psichikos sutrikimus praeityje, buvo tik užsiminta apie diagnozę, kuri iÅ¡ tiesų yra psichikos sutrikimas, dėl kurios galėtų kilti pakaltinamumo klausimas, tačiau tai buvo įvertinta, kaip nereikÅ¡minga. Buvo nustatytas nerimo sutrikimas, bet nustatytas ne psichiatro, o atžymėta ambulatorinėje kortelėje.

LukiÅ¡kių TIK tyrimÄ atliko vienas, nors paprastai vyksta dviese su psichologe. Bylos medžiagÄ skaitė, iÅ¡vadoje yra aptarti liudytojų parodymai, kad J. G. charakterizuojamas dviprasmiÅ¡kai. Ä®sivertino J. G. bÅ«klę tyrimo metu ir nematė jokių reikÅ¡mingų psichikos sutrikimo požymių. Psichiatras sprendžia patologinio afekto bÅ«senÄ , Å¡iuo atveju patologinio afekto bÅ«senos požymių yra nepakankamai. Atsakyti į klausimÄ , kokios emocinės bÅ«senos buvo J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir kokia buvo tos bÅ«senos įtaka jo elgesiui, tai yra daugiau psichologui klausimas.

Emocines bÅ«senas nustatinėja psichologai, todėl skiriant teismo psichologijos ekspertizę, neprieÅ¡tarautų, bet iÅ¡ psichiatrinės pusės tikrai nemato požymių, kad reikėtų jį tirti. Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl iÅ¡kvietimo (1 t., b. l. 1-2) nustatyta, kad 2018-04-09 08.47 val. į BPC gautas L. G. telefoninis praneÅ¡imas, kad antrame aukÅ¡te bute girdisi moters riksmas, konfliktas, krenta daiktai, vaiko verksmas, įtariama sutuoktinis muÅ¡a žmonÄ . Atvykus prie buto durų ir paspaudus skambutį bei kelis kartus beldžiant, durų niekas neatidarė, toliau beldžiant ir pasakius ,,policija atidarykit duris“, duris atidarė vyras, kuris pasakė, kad konflikto metu peiliu kelis kartus smogė žmonai į pilvo sritį, parodė, kad peilį įmetė į voniÄ , vonioje peilis buvo Å¡lapias, ant jo geležtės matėsi raudonos spalvos nedidelė dėmė.

Buto kambaryje ant grindų arčiau lango prieÅ¡ais balkono duris klÅ«pėjo susirietusi ir rankomis už pilvo susiėmusi moteris, kuri buvo sÄ moninga, prašė medikų pagalbos. Nuo kambario įėjimo durų iki moters ant grindų matėsi raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Buvo iÅ¡kviesta GMP, S. G. pristatyta į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę. Bute buvusi mažametė U. G. perduota močiutei I. N.. J. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono PK, alkotesteriu patikrinus blaivumÄ , nustatyta, kad sulaikytasis blaivus.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 14-28) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto vonioje, Å¡alia vandens iÅ¡bėgimo angos rastas peilis juodos spalvos rankena, kuris buvo plautas, ant peilio matosi rausvos spalvos žymė bei laÅ¡as Å¡alia peilio, svetainėje ant grindų matosi į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės. Po apžiÅ«ros iÅ¡ įvykio vietos paimta: peilis, kraujo ėminiai, du raktai su pakabuku. Daiktų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 112-114) nustatyta, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis apžiÅ«rėtas kaip nusikaltimo įrankis, peilis yra juodos spalvos rankena.

Peilio bendras ilgis 228 mm, geležtės ilgis 125 mm, plotis ties viduriu 17 mm, storis 1, 2 mm. Geležtė tiesi, vienaÅ¡menė, pagaminta iÅ¡ Å¡viesiai pilkos spalvos metalo, pasižyminčio magnetinėmis savybėmis, aÅ¡menys pagalÄ sti iÅ¡ abiejų pusių, geležtės smaigalys yra lygiai su penties linija, jį sudaro 30o kampu susijungiantys penties nuožambis bei aÅ¡menų užlinkimas. Geležtės kairiajame Å¡one yra užraÅ¡as „Berg HOFF“. Peilis pagamintas gamykliniu bÅ«du ir yra Å«kinės (buitinės) paskirties.

Kairiajame geležtės Å¡one prie rankenos matomos rudos spalvos, į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės. Tamsoje peilio geležtę ir rankenÄ nupurÅ¡kus latentinių (nematomų) kraujo dėmių paieÅ¡kos reagentu BLUESTAR FORENSIC, ant geležtės abiejų pusių iÅ¡ryÅ¡kėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktÄ . Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ (1 t., b. l.

88) nustatyta, kad S. G. į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo – skubios pagalbos ir konsultacijų skyrių GMP buvo pristatyta 2018-04-09 9.15 val. Preliminari diagnozė: daugybinės durtinės pilvo ir rankų žaizdos, daugybiniai vidaus organų sužalojimai. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡u, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių, pavojingų gyvybei. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 89-92) nustatyta, kad reanimacijos skyriaus vyr. slaugytoja G.

R. pateikė S. G. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad pacientė stacionarizuota 2018-04-09 9.11 val., kraujuojanti, Å¡oko bÅ«senos, iÅ¡ karto operuota, atlikta laparatomija. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 93-95) nustatyta, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė S. G. rÅ«bus: liemenėlę, kojines, trumpikes, kelnes, džemperį bei paklodę. Daiktų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 96-101) nustatyta, kad S. G. drabužiai bei paklodė apžiÅ«rėti kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiÅ«ros metu rasta, kad paklodė 200x200 cm skersmens, sutepta rudos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , ant kelnaičių matosi didelė rudos spalvos, į kraujÄ panaÅ¡i dėmė, kojinaitės suteptos rudos spalvos, į kraujÄ panaÅ¡iomis dėmėmis, ant kelnių matosi 3 kiauryminiai audinio pažeidimai, iÅ¡ kurių vienas deÅ¡inėje klubo srityje, vienas arčiau kirkÅ¡nies ir vienas kairės Å¡launies srityje, priekinėje džemperio dalyje, pilvo-klubo srityje matosi 14 kiauryminių audinio pažeidimų ir ties pažeidimų vieta gausiai sutepta rudos spalvos skysčiu.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 102) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje paimtas J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele. Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 103-106) nustatyta, kad J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatytas mobiliojo ryšio telefono NOKIA modelis - RM 945, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jame įdėta baterija ir SIM kortelė ,,Bitė 4G+“.

PeržiÅ«rėjus telefone esančiÄ informacijÄ nustatyta, kad SMS registre yra tik 2018-04-06, 14:10:22 gautas banko SWEDBANK praneÅ¡imas apie pervestÄ darbo užmokestį iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini) vandenys“ ir galutinis likutis 417,76 Eur, 2018-04-09, 10:25:17 gautas BITĖS praneÅ¡imas apie atsiųstÄ 16,22 Eur sÄ skaitÄ už kovo mėnesį. Skambučių registre iÅ¡likęs tik 2018-04-09 08:54 ir 09:15 iÅ¡einantis skambutis abonentui, įvardintam ,,Mama1“. IÅ¡siųstų ir gautų SMS bei skambučių tarp jo ir žmonos S. S. informacijos nėra, taip pat nėra duomenų, kad Å¡iuo telefonu bÅ«tų kviesta greitoji medicinos pagalba sužalotai sutuoktinei.

Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 110-111) nustatyta, kad išklausyta 2018-04-13 raštu iš Bendrojo pagalbos centro gauta pokalbio garso įrašo kopija. Garso įrašo failas sukurtas 2018-04-09, 08:47:15. Garso įraše užfiksuota, kaip neprisistačiusi moteris praneša, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdėti didelis triukšmas, vaiko rėkimas, kažkas daužosi, galimai vyras muša moterį. Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 127-128) nustatyta, kad apžiūrėta J. G. mobiliojo ryšio telefono išklotinė, įrašyta optiniame diske CD-R Nr. 13.6.13-130-18.

ApžiÅ«ros eigoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-04-08, 00:00 val. iki 2018-04-09, 24:00 val. J. G. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį S. S. (G.), skambino arba rašė SMS 42 kartus, 2018-04-08 S. G. skambino arba rašė SMS 39 kartus, pirmÄ SMS iÅ¡siuntė 00:55:48, o paskutinę - 17:51:32, 2018-04-09 S. G. skambino arba rašė SMS 3 kartus, pirmÄ SMS žinutę iÅ¡siuntė 08:06:10, o paskutinę - 08:19:05. ApžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 138-139) nustatyta, kad apžiÅ«rėta S. G. mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinė, įraÅ¡yta optiniame diske CD-R Nr. 13.6.13-153-18.

Apžiūros eigoje nustatyta, kad 2018-04-08 iš S. G. naudojamo abonentinio numerio į J. G. abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta arba rašyta SMS 32 kartus, pirma SMS išsiųsta 00:56:32, paskutinė - 21:01:22, 2018-04-09 į J. G. abonentinį numerį skambinta ar rašyta SMS 4 kartus, pirma SMS išsiųsta 07:54:47 val., o paskutinė - 08:27:42. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 347/2018 (06) ( 1 t., b. l. 146-148) nustatyta, kad S. G. padaryta dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais bei padaryta paviršinės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje.

Sužalojimai padaryti veikiant pilvÄ , abi rankas ir kairę Å¡launį aÅ¡triu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti veikiant peilio geležte. Kiauryminiai pilvaplėvės ertmės sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl sužalotos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo, nukentėjusioji prarado 35 % (procentus) bendrojo darbingumo. Sužalojimai padaryti penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (deÅ¡imties trauminių poveikių į pilvo sritį pasėkoje ir penkių trauminių poveikių į rankų ir kairės Å¡launies sritį pasėkoje).

Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiosios atžvilgiu iÅ¡ priekio ir galėjo bÅ«ti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Esant sužalojimams durtinių - pjautinių žaizdų pavidalu abiejose plaÅ¡takose ir kairiame dilbyje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Pakvitavimu (1 t., b. l. 150) nustatyta, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti du raktai su pakabuku grÄ Å¾inti I.

N.. Susitarimu (2 t., b. l. 168) nustatyta, kad 2018-07-12 tarp S. G. ir J. G. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo J. G. pripažino, jog S. G. atžvilgiu atliko nusikalstamÄ veikÄ bei įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai S. G. 15 000 eurų turtinę ir neturtinę žalÄ , o S. G. patvirtino, kad J. G. per advokatÄ Vitalijų VasilionokÄ susitaikė su nukentėjusiÄ ja. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų sprendimu (2 t., b. l. 181-183) nustatyta, kad 2018-07-25 santuoka tarp J.

G. ir S. G. nutraukta, po santuokos nutraukimo S. G. pasirinko pavardę S. Specialisto išvada (2 t., b. l. 33-24) nustatyta, kad nėra duomenų, jog J. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (3 t., b. l. 129-134) nustatyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad J.

G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018-04-09, būtų stebimi lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo požymiai, nėra; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. G. šiuo metu nustatomi adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, tačiau ji netrukdė įvertinti nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes. J. G., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo visiškai suvokti savo veiksmus bei juos kontroliuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus 2018-04-09 vaizdo įraÅ¡Ä (3 t., b. l.

94) nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai ilgai skambino ir beldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, sakė ,,policija atidarykit“, duris atrakino ir pravėrė J. G., kuris, nueidamas nuo durų, į policininko klausimÄ ,,ar vienas namuose?“ atsakė ,,ne vienas“, girdisi mažo vaiko balsas, matosi kambaryje ant grindų kraujo Å¡liūžės ir susirietusi S. G., klÅ«panti prie balkono durų, policijos pareigÅ«nas ramina nukentėjusiÄ jÄ ir žada kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. J. G. pripažįsta faktines bylos aplinkybes, kad peiliu sužalojo Å¡iuo metu jau buvusiÄ sutuoktinę S. S., tačiau nepripažįsta, kad jÄ kėsinosi nužudyti itin žiauriai. Spręsdama J. G. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teisėjų kolegija vadovaujasi paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios S. S., liudytojų L. G., D. M., A. V., Ž. Å ., M. J., V. S., O. S., G. S., I. N., G. P. parodymais, eksperto M.

J. paaiÅ¡kinimais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«rų protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų iÅ¡vadomis, kitais nuosprendyje nurodytais raÅ¡ytiniais bei daiktiniais įrodymais. J. G. pripažįsta, kad, sutuoktinei nesutikus toliau su juo gyventi, paėmė ant virtuvės stalo buvusį apie 20 cm ilgio peilį ir juo smÅ«giavo savo sutuoktinei į pilvÄ , sutinka, kad sudavė 15 smÅ«gių peiliu, žaizdos rankose galėjo atsirasti, kai žmona dengėsi rankomis pilvÄ , kaip atsirado žaizdos kojose, negali paaiÅ¡kinti.

Taip pat pripažino, kad pagalbos sužalotai žmonai nekvietė, tačiau neigė norėjęs jÄ nužudyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau nurodydamas, kad sudavė tik Å¡eÅ¡is smÅ«gius peiliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. kaltė įrodyta byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiosios S. S. parodymais nustatyta, kad jai grįžus namo po to, kai pats J. G. jÄ buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų, pastarasis užrakino buto duris pasakęs, kad daugiau ji neiÅ¡eis, jai virtuvėje darant kavÄ ir iÅ¡reiÅ¡kus savo tvirtÄ apsisprendimÄ skirtis, J.

G. jai sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę, jam atitraukus rankÄ pamatė, kad rankoje yra peilis, pradėjus praÅ¡yti jos nežaloti ir žadant toliau su juo gyventi, J. G. pasakė, kad jos gyvos nepaliks, ,,jai jau Å¡akės“, o pats geriau ,,atsėdės“ ir pradėjo smÅ«giuoti peiliu, greitais judesiais badė jÄ , kur papuola, daug kartų jai dÅ«rė į pilvÄ , krÅ«tinę, kirkÅ¡nį, kojÄ , ji nuo smÅ«gių dengėsi rankomis, todėl ir jas sužalojo, ji garsiai rėkė. Nuo smÅ«gių virtuvėje susmuko, neprisimena kaip – nuėjo ar nuÅ¡liaužė į kambarį, prašė iÅ¡kviesti jai greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau J.

G. uždarė kambario duris, po kiek laiko atidarė duris ir paklausė, kur jos telefonas, jai atsakius, kad rankinuke, iÅ¡taręs ,,padvėsk“ ar ,,gaiÅ¡k“ vėl uždarė duris. Po kelių minučių iÅ¡girdo beldžiant į duris. J. G., jÄ badydamas, nebuvo susijaudinęs ar susinervinęs, kaip tik jis buvo labai ramus. Nukentėjusioji S. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tuo metu, kai ji buvo žalojama, po butÄ vaikščiojo jos mažametė dukra, ji garsiai verkė iÅ¡ pradžių virtuvėje, po to - prie kambario durų.

Aplinkybę, kad S. S. buvo žalojama peiliu matant mažametei dukrai, patvirtino ir liudytojai: L. G., kuri parodė, kad tÄ balandžio 9 d. rytÄ iÅ¡girdo S. spiegimÄ , mergaitės verksmÄ , todėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, supratusi, kad namuose smurtaujama, atvykus policijai, J. G. kurį laikÄ neatidarė durų, V. S., kurio parodymais nustatyta, kad jis tÄ dienÄ remontavo laiptinę (duomenys neskelbtini) , dirbant iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , trenksmus, verkė ir garsiai Å¡aukė „mama“ vaikas, girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , bei liudytoja M.

J., kuri nurodė, kad bute buvusi mažametė mergaitė sakė, kad tėtis mamÄ apipylė raudona spalva ir rodė veiksmÄ , kaip pylė, iÅ¡ apačios į viršų. Tai, kad S. S. buvo sužalota peiliu, patvirtina ne tik paties J. G. parodymai, kad jis peilį, kuriuo žalojo žmonÄ , nuplovė ir įmetė į voniÄ , bet ir liudytojai Ž. Å . bei M. J., kurių parodymais nustatyta, kad J. G. pripažino, kad žmonÄ sužalojo peiliu, dÅ«rė du – tris kartus, peilį įmetė į voniÄ , buto vonioje buvo rastas Å¡lapias peilis su nežymiu kraujo kiekiu, bet ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai:

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriuo nustatyta, kad nusikaltimo vietos apžiÅ«ros metu buto vonioje buvo rastas peilis juodos spalvos rankena, ant peilio matosi rausvai ruda dėmė, daiktų (peilio) apžiÅ«ros protokolas, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas nusikaltimo įrankis ir nustatyta, kad peilio bendras ilgis 228 mm, geležtės ilgis 125 mm, plotis ties viduriu 17 mm, storis 1, 2 mm, geležtė tiesi, vienaÅ¡menė, aÅ¡menys pagalÄ sti iÅ¡ abiejų pusių, tamsoje peilio geležtę ir rankenÄ nupurÅ¡kus latentinių kraujo dėmių paieÅ¡kos reagentu, ant geležtės abejų pusių iÅ¡ryÅ¡kėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktÄ , daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo buvo apžiÅ«rėti S. S. nusikaltimo metu dėvėti drabužiai ir nustatyta, kad jie ne tik sutepti rudos spalvos skysčiu, bet ir su kiauryminiais pažeidimais, o taip pat ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuria nustatyta, jog nukentėjusiajai padaryti dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pÅ«slės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais bei padaryta pavirÅ¡inės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaÅ¡takose, kairiame dilbyje ir kairėje Å¡launyje; sužalojimai padaryti veikiant pilvÄ , abi rankas ir kairę Å¡launį aÅ¡triu, duriančio- pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; kiauryminiai pilvaplėvės ertmės sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; dėl sužalotos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo, nukentėjusioji prarado 35 % (procentus) bendrojo darbingumo, sužalojimai padaryti penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje (deÅ¡imties trauminių poveikių į pilvo sritį ir penkių trauminių poveikių į rankų ir kairės Å¡launies sritį); esant sužalojimams durtinių - pjautinių žaizdų pavidalu abiejose plaÅ¡takose ir kairiame dilbyje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė.

Liudytoja D. M. patvirtino, kad padėjo greitosios pagalbos medikams iÅ¡neÅ¡ti sužalotÄ S. S. į medikų automobilį, matė kambaryje daug kraujo, o liudytojai A. V., L. G., O. S. ir G. S. patvirtino, kad S. S. Å¡eimoje kentė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ . Taigi, Å¡ių byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mažametės dukros, gim. (duomenys neskelbtini) , akivaizdoje sudavė S. S. penkiolika smÅ«gių peiliu į pilvÄ bei kitas gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tuo jai padarė dauginius kiauryminius durtinius - pjautinius pilvaplėvės ertmės sužalojimus su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pÅ«slės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais, pavirÅ¡ines durtines – pjautines žaizdas abiejose plaÅ¡takose, kairiame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatÄ dėl kiauryminių pilvaplėvės ertmės sužalojimų bei dėl sužalotos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo, dėl ko nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo.

J. G. inkriminuojama, kad jis pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo Å¡eimos narį – sutuoktinę S. S.. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje esančiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų sprendimu nustatyta, kad 2018-07-25 santuoka tarp J.

G. ir S. G. nutraukta, po santuokos nutraukimo S. G. pasirinko S. pavardę, taigi, 2018-04-09 nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo J. G. sutuoktinė, t. y. Å¡eimos narys. J. G. neigia kėsinęsis nužudyti savo sutuoktinę, kaltinamojo gynėjas siÅ«lo jo ginamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina tiek J. G. tyčiÄ nužudyti savo sutuoktinę, tiek ir Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį – itin žiauriai.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015).

Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo jÄ atimti. Veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingus padarinius gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių).

Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

J. G. parodymus, kad jis nesikėsino nužudyti savo sutuoktinę, paneigia bylos duomenų visetas. J. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoÅ¡irdus, visaip stengėsi suÅ¡velninti sau padėtį, aiÅ¡kindamas, kad jam aptemo protas ir neprisimena, kiek smÅ«gių peiliu sudavė, aiÅ¡kino, kad norėjo kviesti pagalbÄ sutuoktinei, tačiau nespėjo, kaltino aplinkinius ir teisino savo poelgį. Kaltinamojo versija atmestina kaip nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti objektyviai bylos medžiagai. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad parÄ prieÅ¡ nusikaltimÄ nakties metu J.

G. buvo iÅ¡varęs sutuoktinę iÅ¡ namų, ryte jÄ su daiktais iÅ¡vežė iki savo sesers, kur jÄ pasiėmė brolis ir nuvežė į motinos namus, dienos metu kaltinamasis buvo atvažiavęs taikytis, tačiau iÅ¡girdo aiÅ¡kų sutuoktinės apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ . Per tÄ parÄ J. G. sutuoktinei skambino ar rašė SMS žinutes ne mažiau 42 kartų. Sutuoktinei pažadėjus sekantį rytÄ grįžti namo, J. G. jos laukė namuose. Nusikaltimo dienÄ anksti iÅ¡ ryto (žymiai anksčiau nei įprastai) jis iÅ¡siuntė mažametį sÅ«nų į mokyklÄ , iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡trynė visas SMS žinutes, raÅ¡ytas sutuoktinei, bei visus įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius, grįžus sutuoktinei, užrakino buto duris, sutuoktinei paklausus, kodėl jis tai daro ir ar nesiruoÅ¡ia į darbÄ , atsakė, jog ji daugiau iÅ¡ buto neiÅ¡eis, jai jau ,,Å¡akės“, o jis ,,atsėdės“, sutuoktinei pakartojus savo apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ , paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir pradėjo intensyviai smÅ«giuoti sutuoktinei į pilvÄ , nukentėjusiajai pradėjus garsiai Å¡aukti bei žadėti, kad ir toliau su juo gyvens, bei verkti mažametei dukrai, savo veiksmų nenutraukė, toliau smÅ«giavo peiliu ne mažiau 15 smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ - pilvÄ , kol nukentėjusioji nenukrito ant žemės, visų Å¡ių veiksmų metu buvo visiÅ¡kai ramus.

Nukentėjusiajai nuÅ¡liaužus į kambarį ir praÅ¡ant iÅ¡kviesti pagalbÄ , J. G. uždarė kambario duris sakydamas ,,padvėsk“ arba ,,gaiÅ¡k“, po kiek laiko atidarė duris ir paklausė, kur jos telefonas, atsakius, kad koridoriuje rankinuke, vėl uždarė duris, ir tik po kiek laiko nukentėjusioji iÅ¡girdo beldžiant į duris policijÄ . Nei savo, nei S. S. telefonais kaltinamasis greitosios pagalbos nekvietė, kurį laikÄ durų policijai neatidarė, per tÄ laikÄ vonioje nuplovė peilį ir įmetė jį į voniÄ , nusiplovė rankas, įkėlė mažametę dukrÄ Ä¯ lovytę, ir tik tada atidarė buto duris.

Policijos pareigÅ«nams įėjus į butÄ , svetainė durys buvo uždarytos, jiems pamačius sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kaltinamasis rÅ«pinosi, kad nukentėjusioji nepaimtų kokių nors jo daiktų, paklausus, ar nerÅ«pi sutuoktinė, atsakė, kad jam neįdomu, nurodė, kad konflikto metu du – tris kartus dÅ«rė sutuoktinei, parodė vonioje peilį. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį J. G. buvo visiÅ¡kai ramus, labai ramiai bendravo. Å ios faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios S. S., liudytojų L.

G., V. S., Ž. Å ., M. J. parodymais, daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas J. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonas, apžiÅ«rų protokolais, kuriais buvo apžiÅ«rėtos J. G. ir S. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Taigi, J. G. objektyvÅ«s veiksmai: SMS žinučių ir skambučių iÅ¡trynimas, vaiko iÅ¡siuntimas anksčiau į mokyklÄ , durų užrakinimas, garsiai iÅ¡reikÅ¡tas apsisprendimas padaryti nukentėjusiajai galÄ , o pačiam atlikti bausmę, intensyvus badymas peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , pagalbos nekvietimas, delsimas atidaryti duris pareigÅ«nams, kad sužalota nukentėjusioji kuo labiau nukraujuotų, garsiai iÅ¡reikÅ¡tas palinkėjimas numirti, visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas sužalotos sutuoktinės sveikata atskleidžia kaltinamojo tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti sutuoktinę, t. y. atimti gyvybę nukentėjusiajai, nes jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo jÄ atimti.

Nukentėjusioji liko gyva tik dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios: S. S. gynėsi nuo sutuoktinio suduodamų smÅ«gių peiliu, prisidengdama rankomis, tai įrodo pjautinės žaizdos abiejose plaÅ¡takose, kairiame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, garsiai Å¡aukė, o neabejingos kaimynės dėka jai laiku buvo suteikta medicininė pagalba. Nusikaltimo padarymo bÅ«das, mechanizmas, priemonė, panaudota kÅ«nui žaloti, rodo J. G. kryptingÄ siekį įgyvendinti savo tikslÄ â€“ atimti gyvybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J.

G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti savo sutuoktinę. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nužudė kankinant ar kitaip itin žiauriai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ .

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus pavartoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiÅ¡kia, kad dėl Å¡io požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimÄ . Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad J. G. nukentėjusiajai S. S. sudavė daugybinius smÅ«gius peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ pilvÄ , visÄ Ä¯vykį matant mažametei dukrai, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad badymas peiliu buvo intensyvus.

Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje konstatavo, kad S. S. kūno sužalojimai: dauginiai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pilvaplėvės ertmės sužalojimai su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pūslės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais paviršinės durtinės - pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padaryti penkiolika trauminių poveikių - dešimt trauminių poveikių į pilvo sritį ir penkiais trauminiais poveikiais į rankų ir kairės šlaunies sritį, sužalojimai padaryti aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, kaip buvo nustatyta – peiliu, dėl sužalotos tulžies pūslės pašalinimo nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo.

Dėl to, kad kaltinamasis nekvietė nukentėjusiajai pagalbos, S. S. uždaryta kambaryje kraujavo, į ligoninę buvo pristatyta kraujuojanti ir Å¡oko bÅ«senos, dėl nukraujavimo jai buvo nustatytas hipovoleminis ir trauminis Å¡okas (1 t., b. l. 92, 146-148), vadinasi, žudoma ji iÅ¡gyveno baimės jausmÄ , kentė nuo skausmų, iÅ¡gyveno ne tik fizines kančias, bet ir dvasines, nes buvo žudoma mažametės dukros akivaizdoje. Nukentėjusioji Å¡aukdama prašė baigti, žadėjo ir toliau su kaltinamuoju gyventi, bet J.

G. jÄ vis tiek badė peiliu nekreipdamas dėmesio nei į nukentėjusios praÅ¡ymus, nei į tai, kad nusikaltimÄ stebi jų mažametė duktė. J. G., intensyviai suduodamas peiliu daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ mažametės dukros akivaizdoje bei nesiimdamas priemonių suteikti nukentėjusiajai pagalbÄ , aiÅ¡kiai suvokė, kad sukelia nukentėjusiajai itin dideles kančias, ir norėjo taip elgtis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is nužudymÄ kvalifikuojantis požymis yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

Nors J. G. teisminio nagrinėjimo metu vis stengėsi įteigti, jog labai susijaudino po sutuoktinės žodžių, kad jis susiras kitÄ , jam aptemo protas, todėl neprisimena, nei kaip paėmė peilį, nei kiek smÅ«gių sudavė, teisėjų kolegija Å¡iuos J. G. parodymus vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti sau baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir juos atmeta, nes teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, bÅ«tų stebimi lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo požymiai, nėra; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, tačiau ji netrukdė įvertinti nusikalstamo elgesio reikšmę ir pasekmes; atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, J. G. galėjo visiškai suvokti savo veiksmus bei juos kontroliuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J.

G. 2018 m. balandžio 9 d. apie 8.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo Å¡eimos narį - žmonÄ S. S., kuriai, pasakęs, kad jos gyvos nepaliks ir nužudys, mažametės dukros U. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sudavė penkiolika smÅ«gių peiliu į pilvÄ bei kitas gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tuo jai padarė dauginius kiauryminius durtinius - pjautinius pilvaplėvės ertmės sužalojimus su dauginiais kepenų pažeidimais, tulžies pÅ«slės pažeidimu, apatinės tuščiosios venos pažeidimu, kairio inksto pažeidimu, skrandžio ir plonosios žarnos dauginiais pažeidimais, plonosios žarnos pasaito ir didžiosios taukinės pažeidimais, pavirÅ¡ines durtines – pjautines žaizdas abiejose plaÅ¡takose, kairiame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatÄ dėl kiauryminių pilvaplėvės ertmės sužalojimų bei dėl sužalotos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo, dėl ko nukentėjusioji prarado 35 % bendrojo darbingumo, ir taip, veikdamas tiesiogine tyčia, tokiu veikimo bÅ«du - mažametės dukros akivaizdoje suduodamas daugybinius smÅ«gius ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai ypatingas kančias - pasikėsino itin žiauriai nužudyti S. S., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji jam aktyviai pasiprieÅ¡ino ir jam sutrukdė atvykę kaimynų dėl triukÅ¡mo ir nukentėjusiosios klyksmo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Nors J. G. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau teisėjų kolegija neiÅ¡girdo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nes kaltinamasis, duodamas parodymus, stengėsi sumenkinti savo veiksmų motyvus, pasekmes bei savo kaltę, jis neatskleidė tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl formalus kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nelaikytinas nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. J. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), jis teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., b. l. 14), baustas administracine nuobauda (2 t., b. l. 15), dirbo (2 t., b. l. 18), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 21), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) PSPC įskaitose neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 25).

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. už šį tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimÄ kvalifikuoja dvi aplinkybės, tačiau nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, J. G. yra neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei į tai, kad nukentėjusioji kaltininkui atleido, kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo padėti iÅ¡laikyti, skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė, artima sankcijos minimumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikotarpis, J. G. iÅ¡bÅ«tas laikinai sulaikius ir suėmime. Kardomoji priemonė iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios J. G. paliktina suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 6038,94 eurų sumai už S. G. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas yra pagristas (3 t., b. l. 47, CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis), įrodytas gydymo iÅ¡laidų paskaičiavimu (2 t., b. l. 131-133), todėl tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ J.

G.. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams, nukentėjusiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino liudytojos M. J. kelionės išlaidas – 15,84 eurus ir nukentėjusiosios S. S. kelionės išlaidas 53,79 eurus (3 t., b. l. 56, 162). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš J.

G.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ byloje esančių dokumentų – pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti (t. 3, b. l. 145), kad nukentėjusiajai S. G. 2018-05-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-2187-8562 buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , kuriÄ teikė advokatas Stanislovas RauluÅ¡aitis, Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 1157 Eur.

Advokatas Stanislovas RauluÅ¡aitis atstovavo nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, derino nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į advokato suteiktų paslaugų apimtį, praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

J. G. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele, peilis, du kraujo ėminiai, S. S. rūbai: kelnės, kelnaitės, liemenėlė, kojinės, džemperis ir paklodė, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintini kaip beverčiai, 3 vnt. kompaktinių diskų prie apžiūrų protokolų ir kompaktinis diskas su J. G. parodymų patikrinimo vietoje filmuota vaizdo medžiaga paliktini bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. lapkričio 29 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, J. G. iÅ¡bÅ«tÄ laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2018-04-09 iki 2019-11-29. KardomÄ jÄ priemonę J.

G. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios palikti suėmimÄ , ir jo laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laikÄ . Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį už S. S. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ J. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įm. kodas 188783796, atsisk. sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB) 6038,94 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 94 centus) eurus.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. G. 69,63 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 63 ct) eurus proceso iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 1157 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis) eurus antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai S. S., iÅ¡laidoms atlyginti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: J. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA su SIM kortele, peilį, du kraujo ėminius, S. S. rÅ«bus: kelnes, kelnaites, liemenėlę, kojines, džemperį ir paklodę, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip beverčius, 3 vnt. kompaktinių diskų prie apžiÅ«rų protokolų ir kompaktinį diskÄ su J.

G. parodymų patikrinimo vietoje filmuota vaizdo medžiaga palikti bylos medžiagoje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika