df5ba218-94ce-4e98-ac81-a3da5979d49d · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-283-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00021-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 55.1.3(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

R. skundÄ dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) teismui pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) virÅ¡ininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigÅ«nams“ (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Taigi, iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja ginčija tÄ Ä®sakymo dalį, kuria paskirta nuobauda bÅ«tent jai. PareiÅ¡kėja skunde ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, kad pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.5-V-850 (2016 m. sausio 29 d. Lietuvos policijos generalinio įsakymo Nr.5-V-80 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRÄ® registras) duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklės) 59 punkto reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto interpretacija, kuomet yra teigiama, jog pagal šį punktÄ , visų pirma, PRÄ® registre turėjo bÅ«ti registruojamas asmens pristatymas, o tik vėliau atliekami kiti procesiniai veiksmai. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į Panevėžio AVPK patalpose esantį kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, du policijos pareigÅ«nai pristatė M.K.

PrieÅ¡ tai dėl M.K. sulaikymo su pareiÅ¡kėja telefonu tarėsi Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės specialistė E.K., pas kuriÄ M.K. ruošėsi atvykti ir kuri nustatė, kad M.K. yra iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. PareiÅ¡kėja teigia, kad policijos pareigÅ«nams į jos kabinetÄ pristačius M.K., ji nežinojo, kokius konkrečius veiksmus jau buvo atlikusi policijos pareigÅ«nė E.K., ar ji buvo įregistravusi M.K. pristatymÄ Ä¯ Panevėžio AVPK PRÄ® registre.

M.K. į pareiÅ¡kėjos kabinetÄ pristatę policijos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjai duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie M.K. sulaikymo aplinkybes nepateikė. PareiÅ¡kėja, pirmiausia, ėmėsi tikslinti informacijÄ apie Europos areÅ¡to orderio galiojimÄ , kitus duomenis, o nusprendusi asmenį sulaikyti, pildė asmens sulaikymo dokumentus. M.K. ji pateikė pasiraÅ¡yti jo sulaikymo protokolÄ , tačiau pastarasis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir pabėgo. PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad M.K. pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRÄ® registrÄ , tačiau taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių: pareiÅ¡kėja to nespėjo padaryti dėl asmens pabėgimo iÅ¡ tarnybinių patalpų, pareiÅ¡kėjai neužbaigus procesinių sulaikymo dokumentų įforminimo.

PareiÅ¡kėja apie asmens pabėgimÄ nedelsdama pranešė savo tiesioginiam virÅ¡ininkui ir policijos budinčiajam, nurodydama bÅ«tinus asmens duomenis. Po M.K. pabėgimo pareiÅ¡kėja iki vėlyvo vakaro dalyvavo jo paieÅ¡kose. PareiÅ¡kėja mano, kad po M.K. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ tarnybinių patalpų, ji objektyviai nebegalėjo įvesti duomenų į PRÄ® registrÄ apie asmens pristatymÄ Ä¯ Panevėžio AVPK. M.K. pabėgus, kilo neaiÅ¡kumų, kaip į PRÄ® registrÄ Ä¯vedus duomenis apie asmens pristatymÄ , reikės įvesti duomenis apie jo paleidimÄ , kai pats asmuo pabėgo.

PareiÅ¡kėja mano, kad nustatytas pažeidimas yra labai formalaus pobÅ«džio, o asmens pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRÄ® registrÄ Â dėl objektyvių nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausančių priežasčių – ji to padaryti nebespėjo dėl staiga susiklosčiusios ypatingos situacijos – asmens pabėgimo. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad pagal nusistovėjusiÄ darbinę praktikÄ , pirma, yra įforminami procesiniai sulaikymo dokumentai, ir tik po to įvedami duomenys į PRÄ® registrÄ , kad pristatytam asmeniui nereikėtų laukti, kol bus pildomi PRÄ® registro duomenys.

Vadovaudamasi teisės aktais, teisminės praktikos nuostatomis, pareiÅ¡kėja mano, kad jos tarnybinė atsakomybė buvo negalima, kadangi atsakovas nenustatė visų bÅ«tinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: prieÅ¡ingo teisei neveikimo, kaltės, pasekmių. Atsakovas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įgaliota PRÄ® registro naudotoja, privalėjo imtis visų priemonių, kad jai bÅ«tų pateikti duomenys, kurie reikalingi registruojant asmens pristatymÄ Ä¯ Panevėžio AVPK.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo buvo atliktas iÅ¡samiai. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nevykdė teisės aktais numatytos pareigos visus į policijos įstaigÄ pristatytus asmenis registruoti PRÄ® registre, todėl nerÅ«pestingu neveikimu pažeidė PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimus o kadangi pati pažeidimo sudėtis yra formali, tai tokio tarnybinio nusižengimo pasekmės nėra bÅ«tinos.

Atsakovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra statutinė valstybės tarnautoja. Ji eina Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios specialistės pareigas. Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – IÅ¡vada), pareiÅ¡kėjai paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d.

įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016m. sausio 29d. įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimų pažeidimus (b. l. 12). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ dalies, kuria pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Vidaus tarnybos statutas) (ginčui aktuali 2015m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 33 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui skiria pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skyręs vadovas. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , taip pat sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras.

TokiÄ tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) (ginčui aktuali 2015 m. lapkričio 9 d.

įsakymo Nr. 1V-885 redakcija). Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÅ«no atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali bÅ«ti laikomi tam tikrų jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas Å¡io pareigÅ«no elgesio modelis aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra sureglamentuotas Å¡iuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigÅ«nas Å¡io elgesio modelio nesilaikė.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant Å¡ių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas), turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių apraÅ¡ymuose, reglamentuojančiuose vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigÅ«no), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt.).Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatomi atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, suraÅ¡oma motyvuota tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Tvarkos apraÅ¡o 26 p.).Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamÄ ja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu bÅ«du neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta prieÅ¡ingais teisei kaltais pareiÅ¡kėjos veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindÄ priimti ginčijamÄ Ä®sakymÄ ir skirti tarnybinę nuobaudÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininkas O. B. 2016 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl pristatyto asmens pasiÅ¡alinimo“ informavo Panevėžio AVPK virÅ¡ininkÄ apie tai, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.25 val. iÅ¡ Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpų, (duomenys neskelbtini) kabineto, iÅ¡Å¡okant per langÄ , pasiÅ¡alino pristatytas asmuo M.K.

Su pristatytu asmeniu tuo metu dirbo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus pareigÅ«nai K. R. ir A. K. (b. l. 18). Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas2016 m. gruodžio 7d. rezoliucija pavedė Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiajam tyrėjui D. Ž. atlikti tarnybinį patikrinimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2016m. gruodžio 19d. iki 2016m. gruodžio 30d. buvo suteiktos atostogos. 2017m.sausio 2d. pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 25).

PareiÅ¡kėja 2017 m. sausio 3 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ (b.l.27-29).2017m. sausio 6d. Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminÄ iki 2017m.sausio 11d.(Tarnybinio patikrinimo medžiaga,b.l. 236-237(51-52)).IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinio nustatyta, kad nepasitvirtino pareiÅ¡kėjai įteiktame praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta galimai pareiÅ¡kėjos padaryta veika, tai yra – 2016m. gruodžio 5d. Panevėžio AVPK 102 kabinete laikomo asmens apsaugos ir priežiÅ«ros neužtikrinimas, dėl ko M.K. iÅ¡lipo per langÄ ir pabėgo.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į Panevėžio AVPKKriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas ((duomenys neskelbtini)kabinetÄ ) buvo pristatytas M.K., kuriam Vokietijoje buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, ir dėl Å¡io asmens atžvilgiu procesinius veiksmus atliko pareiÅ¡kėja. Ji, bÅ«dama įgaliota PRÄ® registro naudotoja, neįvedė duomenų į PRÄ® registrÄ apie M.K. pristatymÄ Ä¯ policijos įstaigos patalpas.

IÅ¡vadoje konstatuota, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja savo nerÅ«pestingu neveikimupažeidė PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimÄ . IÅ¡vadoje pateiktas siÅ«lymas pareiÅ¡kėjai už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b.l.69-75).Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Patikrinimo iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjai paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 12).Tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val.

Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės pareigÅ«nai V. J. ir V. O. pristatė M.K., dėl kurio Vokietija yra iÅ¡davusi Europos areÅ¡to orderį, į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas - (duomenys neskelbtini) kabinetÄ . Å iame kabinete dirbo pareiÅ¡kėja. PrieÅ¡ tai dėl M.K. sulaikymo su pareiÅ¡kėja telefonu tarėsi Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės specialistė E.K., pas kuriÄ M.K. ruošėsi atvykti.Å iÄ aplinkybę patvirtina tarnybinio patikrinimo metu gauto E. K. 2016 m. gruodžio 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl M. .“ duomenys.

IÅ¡ jų nustatyta, kad E. K.2016m. gruodžio 5d. skambino pareiÅ¡kėjai ir tarėsi, kokius dokumentus jai reikia užpildyti dėl M.K. sulaikymo. Neužilgo po Å¡io pokalbio pareiÅ¡kėja paskambino E. K. ir pasiÅ«lė jai dokumentų nepildyti, o M. K.pristatyti į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-Ä jį skyrių, kur pareiÅ¡kėja dokumentus įformins pati. Aplinkybė, kad E. K. ne savo iniciatyva priėmė sprendimÄ M. K. pristatyti į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas, o pagal pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ telefonu, byloje nėra paneigta.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir iÅ¡tirti bylos duomenys, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. pareigÅ«nams V. J. ir V. O. pristačius M.K. į Panevėžio AVPK kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo pareiÅ¡kėja ir pareigÅ«nas A. K. Nustatyta, kad A. K. prižiÅ«rėjo M. K., o K. R., pirmiausia, tikslinosi informacijÄ dėl Europos areÅ¡to orderio galiojimo, kitus duomenis, o nusprendusi asmenį sulaikyti, pildė asmens laikino sulaikymo protokolÄ .

PareiÅ¡kėja M.K. pateikė pasiraÅ¡yti parengtÄ asmens sulaikymo protokolÄ , tačiau pastarasis iÅ¡Å¡oko per langÄ ir pabėgo. Skunde ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pripažino, jog į PRÄ® registrÄ neįtraukė duomenų apie M.K. pristatymÄ Ä¯ Panevėžio AVPK, tačiau,pareiÅ¡kėjos nuomone, nustatytas pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, o asmens pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRÄ® registrÄ dėl objektyvių nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausančių priežasčių – pareiÅ¡kėja to nespėjo padaryti dėl M.

K. pabėgimo iÅ¡ tarnybinių patalpų, pareiÅ¡kėjai neužbaigus procesinių sulaikymo dokumentų įforminimo. Be to, pareiÅ¡kėja nesutiko su IÅ¡vadoje nurodyta PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto interpretacija, kuomet yra teigiama, jog pagal šį punktÄ , visų pirma, PRÄ® registre turėjo bÅ«ti registruojamas asmens pristatymas, o tik vėliau atliekami kiti procesiniai veiksmai. PareiÅ¡kėjos teigimu, pagal nusistovėjusiÄ darbinę praktikÄ , pirma, yra įforminami procesiniai dokumentai, ir tik po to įvedami duomenys apie asmens pristatymÄ Ä¯ PRÄ® registrÄ , kad pristatytam asmeniui nereikėtų laukti, kol bus pildomi PRÄ® registro duomenys.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 buvo įsteigtas PRĮ registras, kurio veiklos pradžia nustatyta 2006 m. sausio 2 d. Minėtu įsakymu patvirtinti Policijos registruojamų įvykių registro nuostatai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2015 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-124 patvirtinta Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų (toliau – Nuostatai) redakcija. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad PRĮ registro paskirtis yra registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Registre asmens duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme policijai pavestų uždavinių įgyvendinimÄ (Nuostatų 5 punktas). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnis nustato policijos uždavinius, kurie, inter alia,yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.5-V-850 (2016 m. sausio 29 d. Lietuvos policijos generalinio įsakymo Nr.5-V-80 redakcija) patvirtintų PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklėsnustato PRÄ® registro duomenų tvarkymÄ , policijos pareigÅ«nų, įgaliotų tvarkyti duomenis, veiksmus, teises ir pareigas teikiant, registruojant, naudojant PRÄ® registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus;

PRÄ® registre kaupiama bet kokia forma policijos įstaigose gauta informacija apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymais pavestas policijai, jų tyrimo procesÄ ir rezultatus (PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 1-2 punktai).Pagal PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 58 punkto nuostatas, visi į policijos įstaigÄ pristatyti asmenys registruojami PRÄ® registro lange „Pristatytas asmuo“. Ä® policijos įstaigÄ pristatytus asmenis PRÄ® registro lange „Pristatytas asmuo“ registruoja (registruoja pristatymÄ ir iÅ¡leidimÄ ) įgalioti PRÄ® registro naudotojai, kurie įformina medžiagÄ ar atlieka procesinius veiksmus su pristatytu asmeniu (59 punktas).

PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 3.1. papunktyje nustatyta, kad PRÄ® registro naudotojas – tai policijos pareigÅ«nas ar darbuotojas, kuriam pareigybės apraÅ¡yme numatytos tam tikros PRÄ® registro duomenų tvarkymo funkcijos ir nustatyta tvarka suteiktos specialios teisės dirbti su PRÄ® registru.LingvistiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas, atsižvelgus į PRÄ® registro svarbÄ ir jo paskirtį, daroma iÅ¡vada, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme policijai pavestų uždavinių įgyvendinimÄ , visi į policijos įstaigÄ pristatyti asmenys imperatyviai turi bÅ«ti registruojami PRÄ® registre.

Šį imperatyviai taisyklių 58 punkte nurodytÄ veiksmÄ privalo atlikti įgalioti Registro naudotojai (59 punktas). Pagal PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto teisės normos konstrukcijÄ , Å¡ioje teisės normoje numatyti PRÄ® registro naudotojo veiksmaiyranurodomi esamuoju laiku, pagal jų atlikimo sekÄ : <...registruoja...>, <... kurie įformina medžiagÄ ar atlieka procesinius veiksmus...>.Pažymėtina, kad teisės normoje nėra nurodyta, kad į policijos įstaigÄ pristatytus asmenis registruoja įgalioti Registro naudotojai, kurie jau įformino medžiagÄ (įforminę medžiagÄ ) ar atliko procesinius veiksmus(atlikę procesinius veiksmus) su pristatytu asmeniu.Todėl daroma iÅ¡vada, kad aptariama teisės norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kaip jÄ aiÅ¡kina pareiÅ¡kėja, tai yra, kad PRÄ® registro lange „Pristatytas asmuo“ asmens pristatymas registruojamas po procesinių veiksmų su pristatytu asmeniu atlikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pareigybės apraÅ¡yme, tai yra Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2015 m, gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 50-V-645, be kita ko, įtvirtintos Å¡ios valstybės tarnautojo funkcijos – dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis, kurių sÄ raÅ¡as ir vykdomos funkcijos priskiriamos Panevėžio AVPK virÅ¡ininko nustatyta tvarka (6.11. p.); atsako už tai, kad duomenys bÅ«tų laiku pateikti informacinių sistemų registrams (6.4. p.) (b. l. 96).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai pagal 2015 m. gruodžio 19 d. praÅ¡ymÄ dėl prieigos teisės dirbti prie registrų ir informacinių sistemų suteikimo, yra suteiktos teisės dirbti su PRÄ® registru, teisių apraÅ¡ymas – tyrėjas. 2007 m. gruodžio 10 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-808 „Dėl teisių dirbti su policijos registruojamų įvykių registru suteikimo“ numatyta, kad tyrėjas yra pareigÅ«nas (darbuotojas), kuris turi teisę PRÄ® registre įvesti duomenis apie įvykį, apie asmenis, pristatytus į policijos įstaigÄ , perduoti informacijÄ apie įvykį ar pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, įtraukti informacijÄ Ä¯ suvestinę, spausdinti PRÄ® registro formuojamus dokumentus, pildyti ikiteisminio tyrimo duomenis, pildyti duomenis apie atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡koti įvykių archyve (b. l. 98, 99, 100).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad pagal PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto prasmę pareiÅ¡kėja buvo tinkamas subjektas, kuri ne tik turėjo suteiktÄ specialiÄ jÄ teisę bet ir pareigÄ PRÄ® registre registruoti M. K. pristatymÄ Ä¯ Panevėžio AVPK, tačiau to nepadarė, taigi, neveikė taip, kaipreikalauja teisės aktas.Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad toks nusižengimas pasireiÅ¡kia asmens suvokimu, jog teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklÄ , reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu bÅ«du, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, tai yra, lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iÅ¡ jo galimybę veikti iÅ¡ jo reikalaujamu bÅ«du (2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).Nustačius, jog pareigÅ«nas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam bÅ«tinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiÅ¡kinosi kaltės klausimÄ ir ar jÄ (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008).

Teisės teorijoje kaltė apibrėžiama, kaip veikos sÄ moningumas. Tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, prieÅ¡inga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Darbuotojo (nagrinėjamu atveju – pareigÅ«no) kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerÅ«pestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiÅ¡kia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tarnybinį nusižengimÄ padarė dėl nerÅ«pestingumo.

PareiÅ¡kėja skundo argumentais bei paaiÅ¡kinimaisteismo posėdyje, neigdama savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, akcentavo, kad ji objektyviai negalėjo įvykdyti PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimų, kadangi M. K. pristatę pareigÅ«nai V. J. ir V. O. jokio tarnybinio praneÅ¡imo apie M. K. sulaikymÄ nepateikė, todėl pareiÅ¡kėja nežinojo tikslių M.K.sulaikymo aplinkybių ir tikslaus laiko. Ji negavo iÅ¡ E. K. tarnybinio praneÅ¡imo apie M. K. sulaikymÄ , todėl nežinojo kokius procesinius veiksmus atliko E.K., nežinojo ar E.K.

įvedė duomenis į PRÄ® registrÄ apie M.K. pristatymÄ Ä¯ policijos įstaigÄ . Pirmiau jau minėta, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja telefonu pasiÅ«lėE. K.nepildyti dokumentų, o M.K. pristatyti į Panevėžio AVPK , į (duomenys neskelbtini) kabinetÄ ,todėl M.K. pristatymas pareiÅ¡kėjai nebuvo netikėtas, ir ji iÅ¡ karto turėjoir galėjo imtis visų priemonių, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pateikti registruoti PRÄ® registre M.K. pristatymÄ reikalingi duomenys, tarp jų ir M.K.

į (duomenys neskelbtini) kabinetÄ pristačiusių policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, taip pat bÅ«dama įgaliota PRÄ® registro naudotoja, galėjo susipažinti su PRÄ® registre esančiais duomenimis ir tokiu bÅ«du patikrinti, ar M.K. pristatymas į policijos įstaigÄ jau yra įregistruotas, ar ne. IÅ¡ byloje esančio Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokolo (b. l.

48) nustatyta, kad faktinį M. K. sulaikymo laikÄ ir vietÄ pareiÅ¡kėja jau buvo nustačiusi ir jį užfiksavusi minėtame protokole. Taigi, Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ji objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu yra kaltinama. Be to, teismas pareiÅ¡kėjos argumentus vertina kaip nenuoseklius, kadangi pareiÅ¡kėja, aiÅ¡kindama tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad pabaigus pildyti laikino sulaikymo protokolÄ , duomenis apie asmens pristatymÄ , ji bÅ«tų įvedusi į PRÄ® registrÄ .

Todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja žinojo ir suvokė, kad ji pati turėjo įvesti duomenis apie asmens pristatymÄ Ä¯ policijos įstaigÄ , tačiau to nepadarė, kadangi pirmiausia pildė M. K.laikino sulaikymo dokumentus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad objektyviÄ galimybę įregistruoti M. K. pristatymÄ pareiÅ¡kėja turėjo, jei šį privalomÄ atlikti veiksmÄ bÅ«tų atlikusi savalaikiai. Todėl pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kad ji neturėjo bÅ«tinų duomenų, kad ji pirmiausia pildė M.K. sulaikymo dokumentus bei ta aplinkybė, kad jai įforminus M.K. laikino sulaikymo protokolÄ , pastarasis pabėgo, objektyviai negali pateisinti pareiÅ¡kėjos neveikimo.

Taip pat pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėja padarė dėl neatsargumo, tai yra, kaip teisingai nustatė atsakovas ir teismo posėdyje iÅ¡ esmės pripažino pareiÅ¡kėja, ji neįregistravo asmens pristatymo į policijos įstaigÄ PRÄ® registre dėl nerÅ«pestingo neveikimo - tikėdamasi, kad šį veiksmÄ galės atlikti vėliau, jau užpildžiusi asmens laikino sulaikymo protokolÄ .Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas laiko pagrįsta tarnybinio patikrinimo medžiagoje suformuluotÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjaneįvesdama į PRÄ® registrÄ duomenų apie M.K. pristatymÄ Ä¯ policijos įstaigÄ , pažeidė PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto nuostatÄ ir padarė IÅ¡vadoje apibrėžtÄ tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėja teigė, kad konstatuojant tarnybinį nusižengimÄ , nenustatytos jo pasekmės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas);

b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Formalus teisės pažeidimas yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo.

Teismas sprendžia, kad IÅ¡vadoje nustatytas PRÄ® registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto pažeidimas, kurį padarė pareiÅ¡kėja, yra formalaus pobÅ«džio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikÅ¡mingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktÄ atsakovas neturėjo jų vertinti, kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jogtarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimÄ , sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, taip pat daroma iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vada remiantis yra Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjai, atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiÅ¡kėjos veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiÅ¡kėjosneveikimÄ , nurodant neveikimu pažeistÄ teisės aktÄ ir konkretų jo punktÄ .Patikrinimo iÅ¡vada iÅ¡sami ir motyvuota.

Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1386/2008 ir kt. ) ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis nusižengimas įrodytas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje bylojeNr.

A492 -1736/2014).Pagal Vidaus tarybos statuto 33 straipsnį, pareigÅ«nui už tarnybinio nusižengimo padarymÄ skiriama viena iÅ¡ tarnybinių nuobaudų, atsižvelgiant į tarnybinių nusižengimų pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Tarnybinės nuobaudos pagal griežtumÄ skirstomos nuo pastabos, kaip Å¡velniausios, iki atleidimo iÅ¡ pareigų, kaip griežčiausios nuobaudos (Vidaus tarybos statuto 33 straipsnio 2 dalis). Å ioje nuobaudų skalėje tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri buvo paskirta pareiÅ¡kėjai, yra antra pagal griežtumÄ tarnybinė nuobauda.

Jos parinkimas pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡samiai motyvuotas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojama, atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių,vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai ginčijamo Ä®sakymo 2 punktu paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. per griežta, todėl teismas sprendžia, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti paskirtÄ nuobaudÄ pakeičiant Å¡velnesne tarnybine nuobauda, tai yra pastaba.Esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, jai paskirtÄ nuobaudÄ keičiant Å¡velnesne(Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigÅ«nams“ 2 punktu pareiÅ¡kėjai K. R. paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ pakeisti Å¡velnesne tarnybine nuobauda – pastaba.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

           Teisėja                                                                                                    Dalia Pranckienė