2019-12-30 Nr. AB-47-3-65-3-00261-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1446-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00261-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Panevėžio apygardos teismo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Panevėžio apygardos teismo pirmininką kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA) dėl išsamios informacijos pateikimo iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) apie asmenis prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 (toliau – ir Byla) nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d.; 2) įpareigoti Panevėžio apygardos teismo pirmininką atlikti veiksmus, t. y. pateikti išsamius I. B. 2016 m. gruodžio 5 d. prašyme nurodytus duomenis atsakant į klausimus: kokie Panevėžio apygardos teismo teisėjai ir teismo darbuotojai, naudodamiesi LITEKO, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo prisijungę prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015; kokius konkrečius procesinius veiksmus atliko / neatliko ir nurodyti prisijungimo trukmę (nurodant vardus, pavardes, pareigas, datas, atliktus veiksmus (jeigu atliko) bei trukmę); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, 50 Eur turtinei žalai ir 2 660 Eur (prašomą priteisti sumą patikslino teismo posėdžio metu) neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo Panevėžio apygardos teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka 2015 m. spalio 14 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismo pirmininką ir prašė pateikti atsakymus į tokius klausimus: kokie Panevėžio apygardos teismo teisėjai ir teismo darbuotojai, naudodamiesi LITEKO, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo prisijungę prie Bylos ir kokius konkrečiai procesinius veiksmus atliko / neatliko, prisijungimo trukmę (nurodant vardus, pavardes, pareigas, datas, atliktus veiksmus (jeigu atliko) bei trukmę). Panevėžio apygardos teismas, 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 6251 pateikė tik dalį pageidaujamų gauti duomenų. Dėl to pareiškėja 2016 m. gruodžio 18 d. dar kartą kreipėsi į Panevėžio apygardos teismo pirmininką ir prašė pateikti visus nurodytus duomenis. Pareiškėja pakartotinai pateiktą prašymą grindė tuo, kad 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 6251 buvo pateikti tik 2015 m. liepos 17 d. – 2015 m. spalio 14 d. laikotarpio duomenys, kai tuo tarpu ji prašė pateikti LITEKO duomenis nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. LITEKO duomenų turėjo būti žymiai daugiau, kadangi Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjamas atskirasis skundas (Nr. 2S-213-252/2016) ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas L. Misiūnas 2016 m. vasario 29 d. priėmė nutartį dėl atskirojo skundo. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į pareiškėjos pakartotinį prašymą, pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 6601, kuriame visų jos pageidaujamų LITEKO duomenų nepateikė: gautame rašte nėra nurodyta, jog Panevėžio apygardos teisme elektroniniu paštu gautas pareiškėjos 2016 m. vasario 9 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo ir 2016 m. vasario 22 d. pareiškimas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo; 2016 m. vasario 23 d. teisėjos N. D. Smetonienės priimta skundžiama nutartis; elektroniniu paštu gauti ir 2016 m. vasario 29 d. registruoti atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjos N. D. Smetonienės 2016 m. vasario 23 d. nutarties bei pareiškimas dėl nušalinimo; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko L. Misiūno 2016 m. kovo 2 d. nutartis dėl atskirojo skundo priėmimo bei nušalinimo.

2.2. Panevėžio apygardos teismas, nepateikdamas išsamaus atsakymo į jos prašymus, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, netinkamai vykdė jam priskirtas pareigas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, o šio straipsnio 4 dalyje numatytos pagrindinės teismo pirmininko funkcijos vidinio administravimo srityje. Vidinio teismų administravimo tikslai ir priemonės įtvirtintos Administravimo teismuose nuostatuose, patvirtintuose Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) (toliau – ir Administravimo teismuose nuostatai). Šiuose nuostatuose numatyta, jog vidinio administravimo subjektas turi imtis atitinkamų priemonių, tarp jų – ir atlikti bylų baigiamųjų dokumentų, kitų bylos dokumentų registravimo LITEKO operatyvumo patikrinimą, vykdyti LITEKO duomenų apsaugos, registrų bei kitų dokumentų tvarkymo kontrolę.

2.3. Pareiškėja, pagrįsdama reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika žalos atlyginimo bylose. Panevėžio apygardos teismo ir jo vadovo veikla teikiant LITEKO duomenis yra viešojo administravimo sritis, neišsamių duomenų pateikimas ir vilkinimas atlikti priskirtus veiksmus pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir sukėlė žalą. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas žinojo, kad ji kitos galimybės gauti LITEKO duomenis neturi, todėl visų duomenų nepateikimas užkirto kelią ginti jos asmeninę ir šeimos garbę, sūnaus teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja buvo pažeminta ir įskaudinta, nes tikėjosi, jog duomenys bus pateikti laiku ir tinkamai. Panevėžio apygardos teismo atsakymas sukėlė nepasitikėjimą šia įstaiga, kuri privalo dirbti skaidriai, būti atvira visuomenei ir demokratiška. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė, kadangi ji labai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 ir 12.3 punktus LITEKO valdytoja yra Nacionalinė teismų administracija. Taigi būtent šiai institucijai yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka teikti LITEKO duomenis suinteresuotiems asmenims. Panevėžio apygardos teismas neturėjo techninių galimybių savarankiškai patikrinti, kada ir kurie Panevėžio apygardos teismo darbuotojai buvo prisijungę prie kito teismo bylos, kokius veiksmus jie atliko, ir negalėjo tokios informacijos pateikti pareiškėjai. Panevėžio apygardos teismas turi technines galimybes savarankiškai patikrinti ir nustatyti tik dalį savo darbuotojų LITEKO atliktų veiksmų ir tik Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamose ar išnagrinėtos bylose. Tirdamas pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes atsakovas pagal savo turimas technines galimybes patikrino, kokius veiksmus LITEKO atliko šio teismo darbuotojai ir tik Panevėžio apygardos teismo bylose, susijusiose su pareiškėjos nurodyta Byla, t. y. bylose Nr. 2A-746-227/2015, Nr. 2S-213-252/2016, Nr. 2S-583-425/2016 ir Nr. 2S-584-425/2016.

3.2. Patikrinimo metu nustatyti duomenys pareiškėjai pateikti 2016 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. SD-6251 ir 2016 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. SD-6601. Į pareiškėjos prašymus atsakyta išsamiai, todėl jai žala nepadaryta. Pareiškėja turi teisę savarankiškai kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją ir gauti pageidaujamą informaciją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:

4.1. Nacionalinė teismų administracija yra LITEKO valdytoja ir tvarkytoja, jai pavesta užtikrinti LITEKO duomenų saugą, sistemos techninės ir programinės įrangos tinkamą veikimą bei plėtrą, atlikti kitas Nuostatuose nurodytas funkcijas. Pagal Nuostatų 17.2 punktą duomenis LITEKO apie teismuose nagrinėjamas (išnagrinėtas) bylas, įskaitant ir asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir Nuostatais bei vykdydami teisingumą tvarko (duomenis įveda, juos keičia, dokumentus įsega ir pan.) tik teismai, t. y. teisėjai ir teismo darbuotojai, kuriems funkcijos pavedamos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.2. Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų, kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas. Vidinio teismų administravimo tikslai ir priemonės yra įtvirtinti Administravimo teismuose nuostatuose. Pagal Administravimo teismuose nuostatų 13.3 punktą vienas vidinio administravimo tikslų yra užtikrinti teismo, teisėjų ir teismo personalo veiklos efektyvumą. Siekiant šio tikslo, Administravimo teismuose nuostatų 16.3 punkte numatyta, jog vidinio administravimo subjektas turi imtis atitinkamų priemonių, tarp jų – ir tikrinti bylų baigiamųjų dokumentų, kitų bylos dokumentų registravimo LITEKO operatyvumą, vykdyti LITEKO duomenų apsaugos, registrų bei kitų dokumentų tvarkymo kontrolę.

4.3. Panevėžio apygardos teisme pareiškėjos prašymai išnagrinėti ir jai pateikta su šio teismo darbuotojų veiksmais susijusi informacija, todėl nėra pagrindo Panevėžio apygardos teismo raštus laikyti netinkamais viešojo administravimo aktais. Nuostatų 12.3 punkte įtvirtinta nuostata reiškia, jog LITEKO duomenis NTA gali teikti fiziniams ar juridiniams asmenims tik tais atvejais, kai šie turi įstatymų nustatytą teisę. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja buvo Bylos proceso dalyvė (ieškovė), bei į tai, kad teismo organizaciniam darbui vadovauja teismo pirmininkas, NTA neturi teisinio pagrindo pateikti tiesiogiai pareiškėjai jos prašomus su Panevėžio apygardos teismo organizaciniu darbu susijusius duomenis, net jeigu pareiškėja tokį prašymą ir pateiktų. Pareiškėjai parengtame Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. rašte Nr. 36P-39-(7.1.9) „Dėl prašymo-pareiškimo“ taip pat laikomasi pozicijos, kad klausimai, susiję su bylos duomenų tvarkymu teisme, t. y. su teismo organizaciniu darbu, sprendžiami kreipiantis į teismo pirmininką.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Panevėžio apygardos teismą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 5 d. gautą pareiškėjos prašymą dėl LITEKO duomenų pateikimo; pripažino, kad Panevėžio apygardos teismas pažeidė pareiškėjos teisę gauti LITEKO duomenis; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl teisės gauti LITEKO duomenis, vadovavosi Nuostatų 2.2, 10, 13–15, 17, 21–23, 27, 36, 44 punktais, Teismų įstatymo 103 straipsniu, Administravimo teismuose nuostatų 3.1, 5, 13.2–13.3, 16.3 punktais. Atsižvelgdamas į Nuostatų 2.2 punktą, teismas vertino, kad pareiškėja, dalyvaudama Bylos procese kaip ieškovė, turėjo teisę gauti LITEKO duomenis. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 10 punktą LITEKO ir asmens duomenų valdytojas yra Nacionalinė teismų administracija, o pagal Nuostatų 13 ir 15 punktus Panevėžio apygardos teismas yra LITEKO tvarkytojas. Nuostatų 14 punktas nurodo, kad LITEKO asmens duomenų tvarkytojai yra LITEKO tvarkytojai, nurodyti Nuostatų 13.1–13.8 papunkčiuose (tarp jų – ir Panevėžio apygardos teismas), kurie atlieka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir ADTAĮ) nustatytas funkcijas bei turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. Nuostatai nurodo, kad teismai, kaip LITEKO tvarkytojai, atlieka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – ir VIIVĮ) valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas ir turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas (17.1 p.); tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais (17.2 p.); pagal kompetenciją metodiškai vadovauja teismo LITEKO naudotojams ir koordinuoja jų veiklą, susijusią su LITEKO duomenų tvarkymu (17.5 p.). Teismas taip pat akcentavo, kad pagal Teismų įstatymą teismo organizaciniam darbui šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas (103 str. 1 d.). Pagal Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalį teismo pirmininkui, be kitų funkcijų, yra pavesta organizuoti ir prižiūrėti administravimą teisme.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, sprendė, kad Panevėžio apygardos teismas, veikdamas kaip LITEKO duomenų tvarkytojas, bei vykdydamas Teismų įstatymo priskirtas vidaus administravimo funkcijas, turėjo pareigą imtis organizacinių priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visi LITEKO duomenys, įskaitant ir tie, kurie dėl techninių priežasčių gali būti gaunami, kreipiantis į Nacionalinę teismų administraciją. Kadangi Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. SD-6251 „Į prašymą dėl duomenų pateikimo“ ir 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-6601 „Į papildomą prašymą dėl duomenų pateikimo“ pareiškėjai pateikė tik tuos LITEKO duomenis, kuriuos surinko pasinaudojęs savo žinioje turimomis techninėmis priemonėmis, teismas tenkino pareiškėjos skundo reikalavimą pateikti jos 2016 m. gruodžio 5 d. prašyme nurodytus LITEKO duomenis, įpareigodamas Panevėžio apygardos teismą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 5 d. prašymą.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Panevėžio apygardos teismo įpareigojimo kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją dėl išsamios informacijos pateikimo iš LITEKO apie asmenis prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Teismas vertino, kad ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo nurodyti, kokias konkrečias organizacines priemones atsakovas turi pasirinkti ir panaudoti, siekdamas užtikrinti pareiškėjos teisę gauti jos pageidaujamus LITEKO duomenis. Teismo nuomone, tai palikta Panevėžio apygardos teismo, kaip LITEKO duomenų tvarkytojo, prerogatyvai.

9. Vertindamas pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis konstatuota, jog Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. gautus pareiškėjos prašymus pateikti LITEKO duomenis, 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. SD-6251 „Į prašymą dėl duomenų pateikimo“ ir 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-6601 „Į papildomą prašymą dėl duomenų pateikimo“ pareiškėjai pateikė tik dalį jos prašomų LITEKO duomenų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas jam priskirtoje viešojo administravimo srityje neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir tokius atsakovo veiksmus vertino kaip neteisėtus CK 6.271 straipsnio prasme.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjos argumentų, kad jos patirta neturtinė žala vertintina 2 660 Eur dydžio suma, teismas, visų pirma, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjos teiginiai, kuriais ji grindė tokio dydžio neturtinę žalą (buvo pažeminta ir įskaudinta; atsakovo atsakymas sukėlė nepasitikėjimą teismine įstaiga, kuri turi dirbti skaidriai, būti atvira visuomenei ir demokratiška; atsisakymas suteikti visus duomenis nulėmė sveikatos pablogėjimą, pareiškėja išgyveno dėl to, jog negali apginti asmeninės ir šeimos garbės, nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų ir pan.), yra bendro pobūdžio ir abstraktūs. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė medicinos įstaigų išduotų dokumentų ar kitokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie jos sveikatos (fizinės ar psichinės) pablogėjimą tuoj ar netrukus po to, kai ji gavo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. atsakymus. Nenurodė, kokiose teisminėse ar kitose institucijose, kada ir kokiu būdu dėl negautų LITEKO duomenų atsirado sunkumų siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises ir jo teisėtus interesus, asmeninę ir šeimos garbę, kaip šie sunkumai pasireiškė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas pareiškėjos prašymus dėl duomenų pateikimo, gautus 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d., atsakymus parengė nedelsdamas ir nepažeisdamas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34 punkte nustatyto asmenų prašymų išnagrinėjamo termino. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaip pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra pripažinimas, jog Panevėžio apygardos teismas pažeidė pareiškėjos teisę gauti LITEKO duomenis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

11. Dėl pareiškėjos prašymo atlyginti 50 Eur turtinę žalą, siejamą su pareiškėjos pastangomis rengiant skundą teismui bei turėtomis kelionės ir vokų įsigijimo išlaidomis, teismas pažymėjo, jog sąrašas išlaidų, kurios priskiriamos prie bylos nagrinėjimo išlaidų, į kurių atlyginimą turi bylos proceso šalis, pateiktas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos 50 Eur išlaidos prie ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos nagrinėjimo išlaidų nepriskirtinos ir dėl to neatlyginamos. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas kelionės ir vokų įsigijimo išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjos prašymo priteisti turtinę žalą kaip bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 12. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apygardos teismas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Panevėžio apygardos teismas pažeidė pareiškėjos teisę gauti LITEKO duomenis bei įpareigojo Panevėžio apygardos teismą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 5 d. gautą pareiškėjos prašymą dėl LITEKO duomenų pateikimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir neįsitikino, ar galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigojo ir suteikė teisę Panevėžio apygardos teismui teikti pareiškėjai jos prašomus duomenis iš LITEKO. Pripažindamas pareiškėjos teisę gauti informaciją iš LITEKO teismas skundžiamame sprendime tik išdėstė teisės aktus, kurie, jo manymu, reglamentuoja Panevėžio apygardos teismo pareigą teikti pareiškėjai minėtą informaciją. Teismas pacitavo atitinkamų teisės normų reikalavimus ir padarė pakankamai lakonišką išvadą, jog Panevėžio apygardos teismas turėjo pareigą imtis organizacinių priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visi LITEKO duomenys, įskaitant ir tie, kurie dėl techninių priežasčių gali būti gaunami kreipiantis į Nacionalinę teismų administraciją. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nieko nepasisakė ir apie atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei nenurodė, kodėl jas atmeta ir jomis nesivadovauja, taip pat neatliko byloje esančių įrodymų ir jo paties pacituotų teisės normų vertinimo, neatskleidė jų turinio, nenurodė įrodomosios jų reikšmės, neanalizavo jų santykio tarpusavyje, nepasisakė apie įrodymų ir teisės normų pakankamumą, išsamumą, liečiamumą ir šiais argumentais skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė konkrečios teisės normos, kurią, jo manymu, pažeidė Panevėžio apygardos teismas, t. y. visiškai nekvalifikavo nurodyto pažeidimo.

12.2. Nei pareiškėjos prašymų nagrinėjimo metu (2016 m. gruodžio mėn.) galiojusios, nei šiuo metu galiojančios teisės normos nereglamentavo ir nereglamentuoja Panevėžio apygardos teismo teisės ar pareigos pateikti pareiškėjai jos prašomus LITEKO duomenis. Pagal VIIVĮ 2 straipsnio 14 dalį LITEKO yra ne registras, o valstybės informacinė sistema. VIIVĮ 3 skirsnio, reglamentuojančio valstybės informacines sistemas, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims <...>; fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis ADTAĮ. Taigi institucijos kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims teikia tik tą informaciją, kurią jie valdo, o ne tvarko.

12.3. Iš Nuostatų 10, 13.1 ir 13.6 punktų matyti, kad Nacionalinė teismų administracija yra LITEKO valdytojas, asmens duomenų valdytojas ir LITEKO tvarkytojas, o Panevėžio apygardos teismas – tik LITEKO tvarkytojas. Nuostatų 12.3 punkte įtvirtinta, jog teisės aktų nustatyta tvarka informaciją apie LITEKO suinteresuotiems asmenims teikia LITEKO valdytojas, t. y. Nacionalinė teismų administracija. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas šios teisės normos nevertino ir dėl jos nepasisakė. Nei Nuostatai, nei kitos skundžiamame sprendime išdėstytos teisės normos LITEKO tvarkytojams, taip pat ir Panevėžio apygardos teismui, nesuteikia teisės ir neįpareigoja (nereglamentuoja teisinio pagrindo) teikti asmenims duomenų apie LITEKO ir šioje sistemoje esančius duomenis. Atvirkščiai, tai yra išimtinai tik LITEKO valdytojo – Nacionalinės teismų administracijos – teisė ir pareiga.

12.4. Panevėžio apygardos teismas, kaip LITEKO tvarkytojas, neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei techninės galimybės savarankiškai pateikti pareiškėjai jos prašomų duomenų, esančių kito LITEKO tvarkytojo (Šiaulių apylinkės teismo) tvarkomoje byloje Nr. 2-278- 291/2015, todėl nepateikęs pareiškėjai jos prašomų duomenų apie kito teismo byloje esančius duomenis Panevėžio apygardos teismas negalėjo pažeisti nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjos teisės gauti duomenis.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus ir dėl to padaręs nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos teisės gauti ir, atitinkamai, atsakovo pareigos pateikti pareiškėjai visus jos prašomus LITEKO duomenis, nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę gauti LITEKO duomenis, nes turėjo pareigą imtis organizacinių priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visi LITEKO duomenys.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teisės gauti LITEKO duomenis, tik formaliai nurodė Nuostatų 2.2 papunkčio nuostatas apie LITEKO paslaugų naudotoją, tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų teisės aktų ir išdėstytų motyvų nėra aišku, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos suteikia pareiškėjai teisę gauti išsamius LITEKO duomenis, įskaitant LITEKO naudotojų duomenis, t. y. Panevėžio apygardos teismo teisėjų ir teismo darbuotojų, kurie buvo prisijungę prie Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278- 291/2015, vardus ir pavardes, prisijungimo datą ir laiką, atliktus veiksmus. Skundžiamame sprendime turėjo būti nurodyti aiškūs LITEKO duomenų teikimo pareiškėjai teisiniai pagrindai, t. y. konkrečios teisės aktų nuostatos, suteikiančios pareigą pareiškėjai atskleisti Panevėžio apygardos teismo teisėjų ir teismo darbuotojų vardus ir pavardes bei atliktų veiksmų datą, laiką ir pobūdį.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas aiškių pareiškėjos teisės gauti LITEKO duomenis teisinių pagrindų, tačiau a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) konstatuodamas, jog ji, kaip LITEKO paslaugų naudotoja, turi teisę gauti visus jos prašomus LITEKO duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė LITEKO paslaugų naudotojo teisinį statusą ir iš jo išplaukiančių teisių apimtį reglamentuojančius teisės aktus.

13.4. Visų LITEKO tvarkomų duomenų apimtys (informacinė struktūra) apibrėžtos Nuostatų 21, 22 ir 23 punktuose, tačiau LITEKO paslaugų naudotojo statusas savaime nesuteikia pareiškėjai teisės gauti visų LITEKO tvarkomų duomenų, susijusių su pareiškėjos byla. LITEKO paslaugų naudotojo (gavėjo / vartotojo) statusas tik suteikia teisę asmeniui vesti bylas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir VEP posistemis), t. y. gauti viešąsias elektronines paslaugas. Ši teisė neturėtų būti suprantama kaip absoliuti LITEKO paslaugų naudotojo teisė gauti visus LITEKO tvarkomus duomenis. Pavyzdžiui, jokiais atvejais negalėtų / neturėtų būti teikiami Nuostatų 21 punkte nurodyti LITEKO tvarkomi duomenys – paslaugų naudotojo bylą tvarkiusio teisėjo (įgalioto valstybės tarnautojo) prisijungimo prie LITEKO indentifikavimo numeris ir slaptažodis, teismo darbuotojo darbo pažymėjimo numeris / valstybės tarnautojo pažymėjimo numeris. Taigi LITEKO informacinė struktūra turi daug sudedamųjų elementų, tačiau LITEKO paslaugų naudotojui iš LITEKO sistemos teiktinų duomenų apimtys nesutampa su visų LITEKO tvarkomų duomenų apimtimis.

13.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymą dėl duomenų pateikimo kompetentingas nagrinėti Panevėžio apygardos teismas. Vadovaujantis Nuostatų 17.2 papunkčiu duomenis LITEKO apie teismuose nagrinėjamas (išnagrinėtas) bylas, įskaitant ir jose esančius asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir Nuostatais, vykdydami teisingumą, tvarko tik teismai. Tačiau ADTAĮ nuostatose, reglamentuojančiose asmens duomenų subjekto teises, neįtvirtinta pareiga jam pateikti visą detalią LITEKO informaciją, susijusią su jo asmens duomenimis. Pareiškėjos prašomi duomenys apie asmenis, kurie buvo prisijungę prie Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, laikytina informacija apie duomenų gavėją. ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta duomenų gavėjo sąvoka neturėtų būti aiškinama taip, kad asmens duomenų valdytojas (nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas) besąlygiškai privalo nurodyti tikslius duomenų gavėjų, kaip fizinių asmenų, asmens duomenis, t. y. Panevėžio apygardos teismo teisėjų ir įgaliotų teismo darbuotojų vardus ir pavardes, juo labiau, minėtas ADTAĮ 25 straipsnis neįpareigoja nurodyti konkretų asmens duomenų tvarkymo (nagrinėjamu atveju prisijungimų prie civilinės bylos) datą ar laiką, atliktą veiksmą. ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str. 1 d.), o ne sudaryti galimybes susipažinti su visais LITEKO sistemoje atliekamos asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašais.

13.6. Teisėjai, teisėjų padėjėjai ir kiti įgalioti teismo darbuotojai, laikytini įgaliotais duomenų tvarkytojo subjektais, kurie vykdydami teisės aktais priskirtas funkcijas turi teisę susipažinti su LITEKO tvarkomais duomenimis, įskaitant asmens duomenis, todėl preziumuotina, kad tokie teisėjo ar įgalioto teismo darbuotojo veiksmai yra teisėti ir negali būti vertinami kaip informacijos apie asmenį rinkimas. Taigi pagal pareiškėjos kreipimąsi įvertinus LITEKO naudotojų atliktus veiksmus ir nenustačius asmens duomenų tvarkymo pažeidimo fakto, manytina, kad ADTAĮ apibrėžtos duomenų gavėjo sąvokos prasme tinkamu laikytinas apibendrintos informacijos apie asmens duomenų gavėjus (pvz., jų einamas pareigas teisme) nurodymas. Be to, teismas, kaip asmens duomenų valdytojas, vadovaudamasis VIIVĮ 35 straipsnio 5 dalimi, gali neteikti asmens duomenų subjektui tam tikros informacijos, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti valstybės saugumui ar gynybai, nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo tyrimui, viešajai tvarkai, valstybės kontrolei ir priežiūrai, valstybės ekonominiams, socialiniams, teisėsaugos ar kitiems interesams, duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai. Taigi teismas, įvertinęs šių pagrindų buvimą (nebuvimą), taip pat gali riboti teiktinos informacijos teikimą asmens duomenų subjektui.

14. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo dalį dėl Panevėžio apygardos teismo pareigos pateikti informaciją apie LITEKO tvarkomus duomenis atmesti, kadangi pateikti tokius duomenis yra NTA teisė ir pareiga. Atsakovas atsiliepime nurodo:

14.1. NTA apeliaciniame skunde neteisingai remiasi šiuo metu galiojančia VIIVĮ 35 straipsnio 2 dalies redakcija, nes šiuo konkrečiu atveju aktuali yra VIIVĮ 35 straipsnio redakcija, galiojusi pareiškėjos prašymų nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Tuo metu galiojusi VIIVĮ 35 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir <...> nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims <...>.

Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis ADTAĮ. Tiek pareiškėjos prašymų nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme nagrinėjimo metu galiojusi, tiek ir šiuo metu galiojanti ADTAĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis <...>. Iš esmės analogiška NTA pareiga įtvirtinta ir Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d.

įsakymu Nr. 6P-162-(1.1) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo NTA taisyklės) 31 ir 32 punktuose – duomenų subjektas, NTA pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę neatlygintinai susipažinti su NTA tvarkomais jo duomenimis bei gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti per paskutinius vienerius metus.

NTA, gavusi duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto prašymo gavimo dienos, atsako, ar duomenų subjekto asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikia prašomus duomenis arba nurodo atsisakymo tenkinti tokį prašymą priežastis. NTA, kaip LITEKO valdytoja ir tvarkytoja, sudaro daugkartinio duomenų teikimo sutartis su duomenų gavėjais (pavyzdžiui, su Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir kt.), bei užtikrina šių duomenų teikimą, todėl NTA privalo teikti duomenis apie LITEKO ir vienkartinio duomenų teikimo atvejais.

Sistemiškai aiškinant paminėtus teisės aktus galima daryti išvadą, jog informaciją apie asmens duomenų tvarkymą LITEKO duomenų subjektui privalo teikti ne jų tvarkytojas, o jų valdytojas, šiuo konkrečiu atveju NTA.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiai argumentais kaip ir savo apeliacinį skundą. Pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų papildomai nurodo:

15.1. Atsakovas nepagrįstai, vadovaudamasis VIIVĮ 35 straipsnio 1 dalimi, daro prielaidą, kad LITEKO esantys bylų duomenys yra valdomi NTA ir todėl ji turi teikti informaciją apie šiuos duomenis kitiems asmenims. Pagal VIIVĮ 35 straipsnio 5 dalies nuostatas duomenų teikimas iš valstybės informacinės sistemos gali būti apribotas, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti valstybės saugumui ar gynybai, nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo tyrimui; viešajai tvarkai, valstybės kontrolei ir priežiūrai, valstybės ekonominiams, socialiniams, teisėsaugos ar kitiems interesams, duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai. Taigi vadovaujantis atsakovo pozicija, kad duomenis turi teisę ir pareigą teikti NTA, galėtų būti daroma išvada, jog NTA turėtų būti atsakinga ir už minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo dėl apribojimų taikymo priėmimą. Sprendimas teikti tik tam tikros apimties ar atsisakyti teikti LITEKO pagalba tvarkomus su bylos nagrinėjimu ir teisme dirbančių teisėjų, teismo darbuotojų veiksmų vertinimu susijusius duomenis, kaip ir bet kuris administravimo srityje priimamas sprendimas, turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais). Tačiau NTA netvarko tokių duomenų ir jų vertinimas nepriskirtas NTA, kaip LITEKO valdytojos ir tvarkytojos, kompetencijai. Dėl nurodytų priežasčių įstatymuose nustatytų apribojimų taikymo, duomenų subjektui prašant pateikti LITEKO duomenis, teisę ir pareigą turi tik teismas, tvarkantis bylos duomenis teisingumo vykdymo tikslu.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. gegužės 6 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje eA-852-438/2018 konstatavo, jog pagal LITEKO nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą teismai yra tiesioginiai LITEKO duomenų tvarkytojai, o NTA yra atsakinga už šios sistemos organizacinį funkcionalumą, todėl pareiškėja dėl pageidaujamos informacijos gavimo turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog teisę ir pareigą teikti suinteresuotiems asmenims informaciją (duomenis) iš LITEKO, susijusią su bylose esančių duomenų tvarkymu, turi ne NTA, o teismai, kaip tiesioginiai LITEKO duomenų, susijusių su teismo bylomis, tvarkytojai.

17. Pareiškėja atsiliepimuose į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo:

17.1. Pareiškėja nesutinka su NTA išdėstyta pozicija, jog fiziniam asmeniui neturi būti teikiama išsami informacija, o valstybės tarnautojų atliekamos funkcijos yra valstybės paslaptis, kuri negali būti niekam atskleista. Pareiškėja turi teisę gauti duomenis apie Panevėžio apygardos teismo veiklą civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, kurioje ji yra ieškovė, o pateikti duomenys turi būti išsamūs ir teisingi.

17.2. Pareiškėja siekė gauti duomenis apie Panevėžio apygardos teisme dirbusių teisėjų ir darbuotojų, atlikusių / neatlikusių kokius nors veiksmus LITEKO duomenų sistemoje civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, vardus, pavardes, pareigas, atliktus veiksmus, prisijungimo laiką, t. y. duomenis konkrečiai apie tuos, kurie prisijungė LITEKO sistemoje ir atliko veiksmus vykdant / nevykdant funkcijas bei naudojosi jiems suteikta darbo įranga ir prieigomis funkcijoms vykdyti. Prašoma informacija tik apie teisėjus, kurie viešai nagrinėja bylas, apie posėdžių sekretores, kurios viešai rašo protokolus, šaukimus, apie teisėjų padėjėjus, kurie padeda teisėjams vykdyti pareigas, raštinės specialistus, kurie įveda duomenis apie bylos gavimą, išsiuntimą ir pan. Prašymu buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes bei pašalinti abejones dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo šioje konkrečioje civilinėje byloje. Norima išsiaiškinti, kas išnagrinėjo bylą, ar nebuvo subjekto, kuris būtų atlikęs veiksmus ne pagal kompetenciją ir kuris neturėjo jokių veiksmų atlikti, kuris naudojo jam priskirtiną įrangą ir prieigas ne funkcijoms atlikti, ne darbui ar pan. Pareiškėjos pateiktuose prašymuose neprašoma pateikti teisėjų prisijungimų slaptažodžių, valstybės tarnautojų pažymėjimo numerių, teisėjų ir kitų dirbančiųjų asmens kodų bei kitų NTA apeliaciniame skunde nurodytų duomenų.

17.3. Pareiškėja nėra LITEKO paslaugų naudotoja, nes civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 yra popierinė ir visus dokumentus pareiškėja teikė nunešdama juos į teismą arba siųsdama paštu. NTA nei teisminio nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėją esant LITEKO paslaugų naudotoja.

17.4. NTA apeliaciniame skunde iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad duomenis pareiškėjai iš LITEKO duomenų sistemos turi teikti Panevėžio apygardos teismas, tačiau akcentavo, jog NTA yra asmens duomenų apie LITEKO išteklius tvarkančius subjektus valdytoja ir tvarkytoja. NTA savo poziciją grindė ADTAĮ nuostatomis, nurodydama duomenų subjektų teisę žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą, o subjektui pareigą užtikrinti susipažinimą su minėtais duomenimis. Pareiškėja nesutinka su NTA išaiškinimu, jog ji galėtų būti laikoma duomenų gavėja ADTAĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, jeigu jai būtų nurodyti valstybės tarnautojų ir teisėjų vardai bei pavardės, kurie vykdydami pareigas pagal įstatymų nustatytas funkcijas atliko / neatliko veiksmus prisijungę prie LITEKO duomenų sistemos civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015. Pareiškėja neprašė ir neprašo Panevėžio apygardos teisme dirbančių asmenų asmens duomenų, kuriuos Panevėžio apygardos teismas turi ir tvarko kaip darbdavys.

17.5. Pareiškėja nesutinka su NTA preziumavimu, kad bet kurio teisme dirbančiojo tarnautojo / specialisto prisijungimas prie bet kurios bylos, nepriklausomai nuo to, kokie veiksmai buvo atlikti, negali būti vertinami kaip informacijos apie asmenį rinkimas. Tokia NTA pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 20 straipsnio nuostatoms. LITEKO duomenų sistema yra valstybės nuosavybė, todėl ją naudoti gali tik tas darbuotojas, kuriam suteikta tokia teisė konkrečiam darbui atlikti. Bylos pagal LITEKO duomenų sistemą paskirtos konkrečiam / konkretiems teisėjams, todėl jeigu nėra paskirta byla, tai kitas teisėjas vykstant teisminiam procesui ir nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų neturi teisės jungtis LITEKO duomenų sistemoje prie bylos ir atlikti / neatlikti veiksmų. Jeigu teisėjas, kuris neturėdamas paskyrimo jungiasi prie LITEKO duomenų sistemos bylos, toks teisėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. atsiranda pagrindas nušalinti tokį subjektą nuo bylos.

17.6. Panevėžio apygardos teismo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neišsamus, neatliktas byloje esančių įrodymų tyrimas, cituotų teisės normų vertinimas, neatskleistas turinys, nenurodytos įrodomosios jų reikšmės, neanalizuotas jų santykis tarpusavyje, nepasisakyta apie įrodymų ir teisės normų pakankamumą, išsamumą, liečiamumą ir šiais argumentais skundžiamas sprendimas visiškai nemotyvuotas.

17.7. Atsakovas šiuo konkrečiu atveju pažeidė Teismų įstatymo 103 straipsnio nuostatas atsisakydamas teikti išsamų atsakymą ir tinkamai nevykdydamas administravimo funkcijų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjai pateiktas neišsamus atsakymas į jos prašymus, todėl buvo pažeista jos teisė gauti nurodytus duomenis. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas turėjo pareigą teikti pareiškėjai išsamų atsakymą, t. y. kreiptis į NTA dėl duomenų, kurių neturi, gavimo, o tokius duomenis gavęs – pateikti išsamų ir teisingą atsakymą, tačiau tokios pareigos neįvykdė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, t. y. informacijos apie asmenis, prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, taip pat kokius konkrečius procesinius veiksmus atliko / neatliko šie asmenys, prisijungimo trukmę (nurodant vardus, pavardes, pareigas, datas, atliktus veiksmus (jeigu atliko)), pateikimo civilinės bylos proceso dalyviui ir neturtinės žalos, kildinamos iš teismo veiklos teikiant LITEKO duomenis, atlyginimo.

19. 2016 m. gruodžio 5 d. prašymu pareiškėja prašė pateikti LITEKO duomenis apie tai, kurie šio teismo teisėjai ir darbuotojai 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. birželio 1 d. laikotarpiu buvo prisijungę prie konkrečios bylos; kokius konkrečius veiksmus atliko/neatliko (nurodant vardus, pavardes, pareigas, prisijungimo datas); jei atliko veiksmus – prisijungimo trukmę. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į nurodytą pareiškėjos prašymą, 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. SD-6251 pateikė tuos LITEKO duomenis, kuriuos surinko, pasinaudojęs savo žinioje turimomis techninėmis priemonėmis.

20. 2016 m. gruodžio 18 d. pareiškėja su prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovą ir pakartotinai suformulavo prašymą pateikti visus LITEKO duomenis bei nurodė, į kokius klausimus privalo atsakyti Panevėžio apygardos teismas. Pareiškėja, pagrįsdama prašymą, nurodė, kad ji gavo neišsamius duomenis. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD6601 pateikė prašomą informaciją. Pareiškėjos nuomone, Panevėžio apygardos teismas, nepateikdamas išsamaus atsakymo į jos prašymus, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, netinkamai vykdė jam priskirtas pareigas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

21. Konkrečiu atveju svarbu nustatyti, at teisės aktų nuostatose yra įtvirtinta atsakovo pareiga suteikti pareiškėjai prašomos apimties duomenis.

22. Pažymėtina, kad pareiškėja jau yra kreipusis į teismą dėl LITEKO duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015. Tuomet pareiškėja su 2015 m. liepos 14 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl Lietuvos informacinės teismų sistemos duomenų pateikimo. Nacionalinė teismų administracija 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 4R-1920-(6.1.K) atsakė, kad prašomų duomenų neteiks. 2018 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo remtasi nustatytais faktais, kad pareiškėja yra Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 proceso dalyvė ir jai iš LITEKO gali būti teikiami duomenys apie minėtos bylos procesą. Taip pat buvo pažymėta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę, dėl to tik teismas (teisėjas) gali priimti sprendimus dėl pareiškėjos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimo tvarkos ir apimties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat rėmėsi informacija, kad informacija apie asmenis, prisijungusius prie Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, ir jų atliktus veiksmus, taip pat teisinis šių veiksmų vertinimas pareiškėjai yra žinomi iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio.

Dėl prašomų duomenų pobūdžio ir apimties

23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 6P-117-(1.1) redakcijos) III skyriuje įtvirtinta LITEKO informacinė struktūra: Nuostatų 21 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO naudotojų duomenys; 22 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO paslaugų naudotojų duomenys; 23 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi pagrindiniai su bylos medžiaga susiję duomenys. Nuostatų 21 punkte išvardinti LITEKO tvarkomi LITEKO naudotojų duomenys: vardas (-ai), pavardė (-ės), organizacija, kontaktinė informacija (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), teisėjo kodas, saugomas Teisėjų registre, teismo darbuotojo darbo pažymėjimo numeris/valstybės tarnautojo pažymėjimo numeris, pareigų pavadinimas, suteiktos prieigos prie LITEKO duomenų teisės, slaptažodis.

24. Minėti Nuostatų 21, 22, 23 punktuose išvardinti duomenys tvarkomi atsižvelgiant į LITEKO tikslą (Nuostatų 5 punktas), uždavinius ir funkcijas (Nuostatų 7 ir 8 punktai) ir kiekvienu atveju gali būti teikiami tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų. Akivaizdu, kad tam tikri duomenys, kurie išvardinti kaip tvarkomi LITEKO, apskritai nėra teiktini pagal asmenų prašymus, pavyzdžiui, LITEKO naudotojų kodai, slaptažodžiai, darbo pažymėjimo numeriai arba LITEKO paslaugų naudotojų asmens kodai. Darytina išvada, kad LITEKO tvarkomų LITEKO naudotojų duomenų (Nuostatų 21 punktas), LITEKO tvarkomų LITEKO paslaugų naudotojų duomenų (Nuostatų 22 punktas); LITEKO tvarkomų pagrindinių su bylos medžiaga susijusių duomenų (Nuostatų 23 punktas) apimtys nesutampa su teiktinų duomenų apimtimi.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomi duomenys apie tai, kurie šio teismo teisėjai ir darbuotojai 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. birželio 1 d. laikotarpiu buvo prisijungę prie konkrečios bylos; kokius konkrečius veiksmus atliko/neatliko (nurodant vardus, pavardes, pareigas, prisijungimo datas; jei atliko veiksmus - prisijungimo trukmę), iš dalies priskirtini Nuostatų 21 punkte išvardintiems LITEKO tvarkomiems LITEKO naudotojų duomenims. Tačiau LITEKO naudotojų duomenys neapima dalies pareiškėjos prašomų duomenų, o konkrečiai duomenų apie prisijungimą prie konkrečios bylos ir konkrečius veiksmus, prisijungimo laiką ir trukmę. Taigi pareiškėja prašo specialių LITEKO duomenų, kurie nėra pagrindiniai su bylos medžiaga susiję duomenys, įtvirtinti Nuostatų 23 punkte, o taip pat tik iš dalies patenka į LITEKO naudotojų duomenų sąrašą pagal Nuostatų 21 punktą, be to, pareiškėjos prašomi duomenys yra sietini su papildomu duomenų apdorojimu (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 str. 4 d.).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei LITEKO tikslas (elektroniniu būdu tvarkyti Lietuvos teismuose nagrinėjamų ir išnagrinėtų bylų duomenimis, fiksuoti bylų nagrinėjimo eigą ir teikti teisės aktuose numatytas taikinamojo tarpininkavimo ir viešąsias elektronines paslaugas, Nuostatų 5 punktas), nei asmens duomenų tvarkymo LITEKO tikslas (rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti asmens duomenis, naudojamus teisingumo vykdymo funkcijų įgyvendinimo procese, ir (ar) susijusius su taikinamuoju tarpininkavimu ir viešųjų teismų elektroninių paslaugų teikimu, Nuostatų 6 punktas), nei LITEKO uždaviniai (Nuostatų 7 punktas) ar funkcijos (Nuostatų 8 punktas) negali būti aiškinami taip, kad jie nagrinėjamu atveju pagrįstų teismo pareigą teikti prašomus atitinkamos apimties duomenis privatiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie yra proceso dalyviai, ar ne).

Dėl teisės gauti LITEKO duomenis

27. Nuostatų 2.2 punkte apibrėžti LITEKO paslaugų naudotojai – tai civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų (įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui administracinių nusižengimų) ar baudžiamųjų bylų proceso dalyviai ir kiti asmenys, taikinamojo tarpininkavimo dalyviai, gaunantys LITEKO priemonėmis teikiamas viešąsias elektronines paslaugas. LITEKO paslaugų naudotojai yra fiziniai, juridiniai asmenys ir kt. subjektai, kurie turi teisės aktuose numatytas teises ir pareigas. Nuostatų 2.1 punkte apibrėžti LITEKO naudotojai – teisėjai, LITEKO valdytojo, LITEKO tvarkytojų valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudojantys ir (ar) tvarkantys elektroninę informaciją. Akivaizdu, kad pareiškėja yra LITEKO paslaugų naudotoja ir prašo duomenų, kurie sietini su LITEKO naudotojais civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 kontekste.

28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 2.2. punktu, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja I. B. dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procese kaip ieškovė, padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę gauti LITEKO duomenis. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, kaip civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 proceso dalyvė, turi teisę gauti LITEKO duomenis, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip proceso dalyvė, turi absoliučią teisę gauti LITEKO duomenis, sutikti negalima.

29. Remiantis Nuostatų 17.1 punktu teismai, kaip LITEKO tvarkytojai, atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas ir turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio (informacijos teikimas institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims) 2 dalimi kai informacija teikiama vieną kartą, ji prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teikiama pagal prašymą, kuriame nurodomas prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslas, teikimo būdas, apimtis, gavimo būdai, teikiamų duomenų formatas; remiantis šio straipsnio 4 dalimi informacija prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui paprastai teikiama tokio turinio ir formos, kuri jau yra institucijoje naudojama ir nereikalauja papildomo duomenų apdorojimo; remiantis šio straipsnio 6 dalimi informacijos teikimą institucijoms ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai, informacijos teikimas gali būti apribotas, jeigu yra bent vienas šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodytų pagrindų. Remiantis to paties įstatymo 27 straipsnio (registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimas ir perdavimas) registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų perdavimas susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, teikimas gavėjams Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti apribotas, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti: valstybės saugumui ar gynybai, nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinių teisės pažeidimų tyrimui, viešajai tvarkai, valstybės kontrolei ir priežiūrai, valstybės ekonominiams, socialiniams, teisėsaugos ar kitiems interesams, duomenų subjekto ar kito asmens teisių ir laisvių apsaugai.

30. Taigi nors pareiškėja, kaip proceso dalyvė, ir turi teisę gauti LITEKO duomenis apie minėtos bylos procesą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visi LITEKO duomenys gali būti prieinami pareiškėjai, kaip LITEKO paslaugų naudotojai. Kiekvienu atveju gavus prašymą dėl LITEKO duomenų teikimo turėtų būti vertinami tokie svarbūs asmens duomenų teikimo požiūriu aspektai – prašomų LITEKO duomenų pobūdis, apimtis bei tikslai, dėl kurių jie prašomi. Vadinasi, konkrečiu atveju būtina nustatyti prašomų LITEKO duomenų pobūdį (Nuostatų 21, 22, 23 punktai), apimtį (Nuostatų 21, 22, 23 punktai, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis), galimybę teikti be papildomo LITEKO duomenų apdorojimo (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 29 punktas). Šiuo požiūriu teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos teisinius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ir pareiškėja nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios konkrečiu atveju suteikia jai teisę gauti išsamius LITEKO duomenis, įskaitant LITEKO naudotojų ir kitus duomenis.

31. LITEKO duomenys, įskaitant ir LITEKO tvarkomus asmens duomenis, teikiami ir naudojami, vadovaujantis Nuostatų 3 punkte nurodytais ir kitais teisės aktais (Nuostatų 27 punktas). Remiantis Nuostatų 3.11 punktu LITEKO kuriama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Asmens duomenys LITEKO tvarkomi ir duomenų subjekto teisės įgyvendinamos vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais, Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklėmis, patvirtintomis Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 6P-162-(1.1), ir kitais teisės aktais (Nuostatų 44 punktas). LITEKO duomenų gavėjai duomenis, gautus iš LITEKO, gali naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kurie buvo nurodyti juos gaunant (Nuostatų 32 punktas).

32. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad LITEKO paslaugų naudotojo statusas savaime nesuteikia pareiškėjai teisės gauti visų LITEKO tvarkomų duomenų, susijusių su pareiškėjos byla. Konkrečiu atveju pareiškėja prašo duomenų, kurie net ir nepatenka į Nuostatų 21, 22, 23 punktuose išvardintų LITEKO tvarkomų duomenų sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomų duomenų teikimo klausimas galbūt patektų į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo reguliavimo sritį, tačiau minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo laikytis pozicijos, kad atsakovas, spęsdamas klausimą dėl prašomų duomenų teikimo, būtų atleistas nuo teisės aktų reikalavimų, išvardintų šios Nutarties 30 ir 31 punktuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašomi duomenys negali būti tapatinami savo asmens duomenimis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio, kuris įtvirtina teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, prasme.

33. Pagal Nuostatų 10 punktą, LITEKO ir asmens duomenų valdytojas yra Nacionalinė teismų administracija, o pagal Nuostatų 13 ir 15 punktus, Panevėžio apygardos teismas yra LITEKO tvarkytojas. Nuostatų 14 punktas nustato, kad LITEKO asmens duomenų tvarkytojai yra LITEKO tvarkytojai (tarp jų – ir Panevėžio apygardos teismas), kurie atlieka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytas funkcijas bei turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. Nuostatai nurodo, kad teismai, kaip LITEKO tvarkytojai, atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas ir turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas (17.1 punktas); tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais (17.2 punktas); pagal kompetenciją metodiškai vadovauja teismo LITEKO naudotojams ir koordinuoja jų veiklą, susijusią su LITEKO duomenų tvarkymu (17.5 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 17.2 punktu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsniu, Nuostatų 10 punktu kartu su Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 6P-162-(1.1), 7.5 punktu (asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje tikslai) teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas buvo kompetentingas nagrinėti prašymą dėl duomenų pateikimo. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę, dėl to tik teismas (teisėjas) gali priimti sprendimus dėl pareiškėjos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimo tvarkos ir apimties.

34. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas, veikdamas kaip LITEKO duomenų tvarkytojas bei vykdydamas Teismų įstatymo priskirtas vidaus administravimo funkcijas, turėjo pareigą imtis priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visi prašomi LITEKO duomenys.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais, Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklėmis, patvirtintomis Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 6P-162-(1.1), Panevėžio apygardos teismas nėra įpareigotas teikti tokią informaciją, kurią jau yra pateikęs pareiškėjai, o taip pat nėra įpareigotas teikti nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašomus duomenis. Konkrečiu atveju pareiškėja prašo duomenų, kurie net ir nepatenka į Nuostatų 21, 22, 23 punktuose išvardintų LITEKO tvarkomų duomenų sąrašą. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų dėl prašomų pateikti duomenų reikalingumo, neišaiškino tikslo, dėl kurio jai reikalingi prašomi duomenys. Teisėjų kolegija neturi galimybės atlikti asmens duomenų teikimo požiūriu svarbių aspektų testo - negali tinkamai įvertinti prašomų LITEKO duomenų pobūdžio, apimties bei tikslų, dėl kurių jie prašomi, akivaizdu, kad tokio asmens duomenų teikimo požiūriu svarbių aspektų testo negalėjo atlikti ir Panevėžio apygardos teismas.

36. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinis skundas tenkinamas, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant tą sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas Panevėžio apygardos teismas pažeidė pareiškėjos teisę gauti LITEKO duomenis ir įpareigojo Panevėžio apygardos teismą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 5 d. gautą I. B. prašymą dėl duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pateikimo, likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

37. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti, panaikinant tą sprendimo dalį, kuriuo pirmosios instancijos teismas įpareigojo Panevėžio apygardos teismą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti 2016 m. gruodžio 5 d. gautą I. B. prašymą dėl duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pateikimo ir išdėstyti jį taip:

„Pareiškėjos I. B. skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė