df54f409-1f6e-42ba-830a-ec263b41bf7a · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-1925-402/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02080-2015-2                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)                                                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                               SPRENDIMAS                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. kovo 14 d.                                                                          Kaunas                Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiškėjui A.

G. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl žalos priteisimo, nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-5) ir 2016-01-22 atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad jam, kalint Kybartų pataisos namuose, nebuvo sudaryta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotovuje ir įsigyti du vokus, ko pasėkoje jis patyrė moralinį iÅ¡gyvenimÄ , nes sumažėjo bendravimo galimybė.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-10) nurodė, jog su skundu nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad pagal Nuteistųjų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafikÄ , patvirtintÄ Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1/10-285 „Dėl nuteistųjų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafiko patvirtinimo", pareiÅ¡kėjas turėjo teisę apsipirkti 2015 m. spalio mėn. 6, 13, 20 ir 27 dienomis. 2015 m. spalio mėn. 6, 13 ir 20 dienomis buvo įtrauktas į 6 (Å¡eÅ¡to) bÅ«rio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, bet Å¡ia galimybe nepasinaudojo. 2015 m. spalio 27 d. sudarinėjant 6 (Å¡eÅ¡to) bÅ«rio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, dėl didelės nuteistųjų lėšų apyvartos, įvyko techninė klaida ir pareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas 2015 m. spalio 27 d.

į nuteistųjų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ pastebėjus klaidÄ , pareiÅ¡kėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje įsigijo vokÄ bei saldainį „Nomeda mix". Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl jam nesudarytos galimybės 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kybartų pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. LR bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Nuteistųjų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo tvarka yra įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76–79 punktuose.

Remiantis Taisyklių 77 punktu, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Å is teisinis reguliavimas lemia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas – Kybartų pataisos namai, užtikrindami pareiÅ¡kėjo teisę įsigyti teisės aktais nedraudžiamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka bausmę Kybartų PN nuo 2010-12-30, paskirtas į 6 -tÄ bÅ«rį (b.l. 11).

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1/10-285 patvirtintas „Nuteistųjų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje spalio mėnesio grafikas“ (b.l. 14, 15). Pagal aukščiau paminėtÄ grafikÄ , pareiÅ¡kėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose 6 bÅ«ryje, turėjo teisę apsipirkti 2015 m. spalio mėn. 6, 13, 20 ir 27 dienomis (b.l. 15). 2015 m. spalio mėn. 6, 13 ir 20 dienomis pareiÅ¡kėjas buvo įtrauktas į 6 -to bÅ«rio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, bet Å¡ia galimybe nepasinaudojo (b.l. 17-20).Atsakovas neginčija, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2015 m. spalio 27 d. sudarinėjant 6 -to bÅ«rio Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, dėl didelės nuteistųjų lėšų apyvartos, įvyko techninė klaida ir pareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas 2015 m. spalio 27 d.

į nuteistųjų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ pastebėjus klaidÄ , pareiÅ¡kėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje įsigijo vokÄ bei saldainį „Nomeda mix" (b.l. 9, 13).Tai, kad 2015-10-27 pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti, rodo, jog Kybartų pataisos namų administracija veikė pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Taip pat pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Be kita ko, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. pvz. 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jam bÅ«tų 2015-10-27 suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ vienkartinio įvykio – nesuteiktos galimybės 2015-10-27 apsipirkti parduotuvėje (dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra), jo patirtas neigiamas iÅ¡gyvenimas buvo vienkartinio pobÅ«džio bei trumpalaikis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , fizinį skausmÄ t.y., kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui tÄ pačiÄ dienÄ pastebėjus klaidÄ , pareiÅ¡kėjas buvo papildomai įtrauktas į kitos dienos t. y. 2015 m. spalio 28 d. Kybartų pataisos namų apsipirkimo sÄ raÅ¡us, pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 28 d. pasinaudojo galimybe apsipirkti parduotuvėje.Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas kaip pagrindÄ neturtinei žalai atlyginti nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo jo bendravimo galimybė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjui 2015 m. spalio 28 d. jau buvo suteikta galimybė apsipirkti ir jis ja pasinaudojo - parduotuvėje įsigijo vokÄ bei saldainį „Nomeda mix" (b.l. 12, 21).

Taigi bylos duomenys patvirtina, jog bendravimo galimybės pareiÅ¡kėjui nebuvo apribotos, o pareiÅ¡kėjo argumentai, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo bendravimo galimybės su asmenimis, esančiais pareiÅ¡kėjo aplinkoje, yra grindžiami prielaidomis. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo pareiÅ¡kėjo bendravimo galimybės.Å ių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kuriÄ galima bÅ«tų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT bylos Nr. A444 – 619/2008;

Nr. A858-1490/2012; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Natalja Zelionkienė