2020-06-17 Nr. AB-12226-3-61-3-02647-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-681-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02647-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas (priimtoje nagrinėti skundo dalyje) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. SP1-4177(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nusprendė neskirti jam paramos pagal 2016 m. gegužės 31 d. pateiktą paraišką Nr. 16-1009955904-A (toliau – ir 2016 m. paraiška) ir taikyti ilgalaikę 2 863,67 Eur sankciją, taip pat įpareigoti grąžinti 2 059,23 Eur už neteisingai deklaruotą plotą. Atsakovas neteisingai įvertino 2016 m. paraišką, netinkamai aiškino paramos skyrimo taisykles bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, įgyvendinimo taisyklių nuostatas, pažeidė ir neteisingai aiškino 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 nuostatas, taip pat 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014), nuostatas, iš esmės pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai apsunkino pareiškėjo ekonominę padėtį, pažeidė nediskriminavimo principą, sudarė sąlygas nesąžiningai konkurencijai žemės ūkio rinkoje, iškreipė valstybės žemės ūkio politikos nuostatas, pažeidė objektyvumo ir asmens interesų prioriteto principus, gero viešojo administravimo principą. Atsakovas nenurodė duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus veiksmus, teisės aktus išdėstė formaliai, neįvardydamas, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė pareiškėjas. Atsakovas pateikė tik teisinį, bet ne faktinį skiriamos sankcijos pagrindimą. Toks Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog dėl to, kad negautas 2 iš 7 bendraturčių sutikimas valdyti žemę, kitų 5 bendraturčių notariškai patvirtintas sutikimas laikytinas netinkamu dokumentu. Atsakovas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisėtu žemės valdytoju, ignoravo jo pateiktus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus: notaro patvirtintą bendrasavininkių sutikimą, pažymą iš Turgelių seniūnijos, Šalčininkų r. sav., apie ūkininkavimą, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra įregistravęs žemės ūkio valdą bei įtrauktas į pašarų ūkio subjektų sąrašą, anksčiau Agentūrai pateiktą pažymą iš Turgelių seniūnijos apie žemės apdirbimą, tvarkymą ir deklaravimą nuo 2006 metų. Pareiškėjas nuo 2003 metų dirbamus žemės sklypus deklaruoja jau daugiau nei 10 metų, ši aplinkybė žinoma visiems bendrasavininkiams. Anksčiau pareiškėjo teikiamų dokumentų pakakdavo išmokai gauti. 2016 metais Agentūra gavo eilinį skundą (iš bendraturtės L. A.) ir ėmėsi jai nepriskirtos funkcijos – įsikišo į žemės bendraturčių santykius ir tik formaliai įvertino 2003 m. kovo 18 d. notaro patvirtintą bendrasavininkių susitarimą, nors ir neįregistruotą viešame registre (susitarimas, nustatantis žemės valdymo tvarką, nebuvo įregistruotas viešame registre, kadangi valdymas priskirtas vienam asmeniui). L. A. ir Z. A., kurių sutikimo neva trūksta dėl žemės valdymo tvarkos nustatymo, valdo tik 1,67 ha idealiąją ginčo žemės sklypo, kurio visas plotas – 13,33 ha, dalį. Jie siekia ne žemės valdymo, o įbauginti pareiškėją, siekiant priversti jį dalintis gaunama parama už žemę, kuri buvo įdirbta tik pareiškėjo darbu ir lėšomis. Naujieji bendraturčiai nesikreipė į notarą, siekdami nutraukti sutartį dėl žemės naudojimosi tvarkos, nesiūlė kitiems bendraturčiams sudaryti naują susitarimą ar pan. Sudarytas susitarimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui pagal 2016 m. paraišką buvo išmokėta didesnė paramos išmoka nei priklauso, todėl susidarė bendra 2 059,23 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma. Pareiškėjas kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 037592-0005 lauke Nr. 1 deklaravo didesnį plotą (8,39 ha) nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytajame KŽS, ir apima bl3 ir bl9 plotus (0,06 ha). Pareiškėjas valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. paraiškoje deklaruotam plotui. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas tiek pagrindinei tiesioginei išmokai, tiek išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, tiek žalinimo išmokai gauti buvo deklaravęs 9,67 ha plotą, tačiau nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas (kiekvienos iš išmokų atžvilgiu) – 0 ha, todėl jau išmokėtos išmokos turi būti grąžintos.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime aiškiai nurodytas skolos susidarymo pagrindas – pareiškėjas 2016 m. paraiškoje ginčo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaravo neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, tokiu būdu pažeidė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 78 punktą. 2018 m. birželio 28 d. sprendime Nr. SP1-4177 pareiškėjui nuosekliai ir aiškiai pateiktos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis reglamentavimas, šis raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas atsakovui ir teismui pateikė 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo, tačiau vienas iš buvusių bendrasavininkų – J. A. – yra mirties, po jo mirties ginčo sklypą paveldėjo Z. A. ir L. A., taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis turi visų sklypo bendrasavininkų leidimus deklaruoti ir dirbti žemę. Nustačius neteisingą deklaravimą (nepagrindžiant teisėto žemės sklypų valdymo), savivaldybių ir kitų tarnybų išduoti raštai, be kita ko, patvirtinantys ūkinės veiklos vykdymą, neturi juridinės reikšmės. Jeigu pareiškėjui būtų skirtos išmokos tik dėl to, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, nors neturi žemės valdymo teisės, būtų pažeistos ir Taisyklių nuostatos, ir lygiateisiškumo principas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. A. skundą.

8. Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. BR6-1999272 informavo pareiškėją apie 2016 m. gegužės 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Nr. 16-1009955904-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimą ir tai, kad išmokos nėra skiriamos (0,00 Eur) bei taikoma ilgalaikė sankcija.

9. Agentūra ginčijamu 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SP1-4177(11.2.12E) įpareigojo pareiškėją grąžinti 2 059,23 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą. Agentūra, įvertinusi 2016 m. paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 2 059,23 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. 2016 m. paraiškoje deklaruota: 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir priemonė MPŪV). Paraiškos vertinimo metu apskaičiuota ir perduota išmokėti: 574,11 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 501 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 450,33 Eur žalinimo išmokos suma ir 533,79 Eur išmokos suma pagal priemonę MPŪV. Grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – neįrodyta valdymo teisė į 2016 m. paraiškoje deklaruotus plotus ir deklaruotas paramai netinkamas plotas. Be to, Taisyklių 76.11 papunktyje nustatyta, jog už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0. Pareiškėjas lauke Nr. 1 deklaravo didesnį plotą (8,39 ha) nei tas, kuris buvo nustatytas. Įvertinus pareiškėjo 2016 m. paraišką, nustatyta, kad bendras faktinis priimtinas tiesioginėms išmokoms gauti plotas yra 9,61 ha, todėl nustatytas bendras neteisingai deklaruotas plotas, už kurį neskiriama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus žalinimo išmoka ir išmoka pagal priemonę MPŪV, yra 0,06 ha, kuriam taikoma neteisingo deklaravimo sankcija.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra išsiuntė pareiškėjui pranešimą pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 25 d. pranešimas Nr. 140627 „Dėl informacijos pateikimo“). Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėjas žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui. Atsižvelgdama į tai, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui pagal 2016 m. paraišką skiriama paramos suma yra 0,00 Eur bei taikoma ilgalaikė sankcija – 2 863,67 Eur.

11. 2016 m. paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kuri mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas – 0,00 ha, todėl 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. (9,67 ha / 9,67 ha x 100 proc. = 100 proc.) arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalimi, pagrindinė tiesioginė išmoka sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 14,51 ha (9,67 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda neviršija 100 proc. sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 9,67 ha.

12. 2016 m. paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas – 0,00 ha (9,67 ha - 9,67 ha), todėl paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. 100 proc. (9,67 ha / 9,67 ha x 100 proc. = 100 proc.), taigi, deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija; toliau – ir MPŪV taisyklės) 40.3.1 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, išmoka pagal priemonę MPŪV sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 14,51 ha (9,67 ha x 1,5). Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalimi, paramai pagal MPŪV priemonę taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 9,67 ha plotą.

13. 2016 m. paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kuri mokama žalinimo išmoka, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 2 ha ir 100 proc., tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, žalinimo išmoka pagal 2016 m. paraišką nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, pagal 2016 m. paraišką susidarė 2059,23 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, teikdamas 2016 m. paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Agentūrai. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Agentūrai.

15. Teismas pastebėjo, kad Sprendime yra aiškiai nurodomas skolos susidarymo pagrindas – pareiškėjas 2016 m. paraiškoje ginčo sklypą deklaravo neturėdamas visų bendraturčių sutikimo ir taip buvo pažeistas Taisyklių 78 punktas. Agentūra nurodė, kad jei paraiškoje yra deklaruoti plotai, valdomi kelių bendrasavininkų ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Taigi, norėdamas pagrįsti tinkamą ginčo sklypo deklaravimą 2016 m. paraiškoje, pareiškėjas privalėjo pateikti visų bendrasavininkų sutikimus, tačiau to nepadarė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad neaišku, kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, nenurodyta, kokios teisės aktų nuostatos konkrečiai pažeistos, kadangi Sprendime aiškiai pateiktos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis reglamentavimas, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo, tačiau vienas iš buvusių bendrasavininkų, J. A., yra miręs ir po jo mirties ginčo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo Z. A. ir L. A.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklypas priklauso ir nurodytiems asmenims. Pats pareiškėjas kartu su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad bendrasavininkis yra ne J. A., o būtent Z. A. ir L. A., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turi visų sklypo bendrasavininkų leidimus deklaruoti ir dirbti žemę

17. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

III. 18. Pareiškėjas S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė sankcijos skyrimo priežastis. Teismas aiškiai nenurodė, kuo pasireiškė neteisėti pareiškėjo veiksmai (neteisėtas deklaravimas), be pagrindo palaikė Sprendimo argumentus, kuriuose painiai nurodyta, kaip buvo apskaičiuota ir skirta ilgalaikė sankcija. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Agentūra pati pripažino, jog pareiškėjas pateikė valdymo teisę įrodančius dokumentus daliai deklaruoto žemės sklypo. Išanalizavus Sprendimo motyvus, manytina, kad sankcija pareiškėjui taikoma tik už neteisingą 0,06 ha ploto deklaravimą, nors kitur jau kalbama apie 9,67 ha plotą. Teismas neįvertino Sprendime esančių neatitikimų, dėl kurių neįmanoma suprasti, kokiam 2016 metais deklaruotam plotui taikoma sankcija, juolab kad pareiškėjas tą patį plotą deklaruoja jau 10 metų. Sprendime tik išvardijami teisės aktų pavadinimai, nesusiejant konkrečių teisės normų su taikoma konkrečia sankcija. Sprendimas yra neaišku ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

20. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo, tiesiog palaikė atsakovo poziciją. Pareiškėjas pakartoja, kad Agentūra nepagrįstai sprendė dėl žemės bendrasavininkų vidinių ginčų, nors jai nesuteikti tokie įgaliojimai. Minėtas susitarimas nėra nuginčytas, todėl galioja. Mirusiojo J. A. paveldėtojams neprašant sandorį pripažinti negaliojančiu ar neįrodžius jų teisių pažeidimo fakto, nėra pagrindo keisti šalių susitarimą dėl ūkininkavimo. Paveldėtojai niekada nesikreipė į kitus žemės savininkus dėl žemės valdymo tvarkos pakeitimo, priešingai – jie sutiko, kad žemė būtų įdirbama ir nedirvonuojama, tačiau siekė daryti spaudimą pareiškėjui, norėdami gauti dalį išmokų. Nei L. A., nei Z. A. nedirbo žemės ginčo sklype, nors bendras sklypo plotas didesnis nei pareiškėjo deklaruojama dalis.

21. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, palaiko anksčiau išdėstytus savo argumentus. Pažymi, kad pareiškėjas teismo sprendimą ginčija iš esmės kartodamas nesutikimo su Sprendimu argumentus, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu. Pareiškėjas taip ir nenurodo, kokias faktines aplinkybes teismas nustatė neteisingai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina esminį faktą šiame ginče, kurio neneigia pats pareiškėjas – nebuvo visų bendrasavininkų sutikimo (konkrečiai – J. A. paveldėtojų), todėl buvo pažeistas Taisyklių 78 punktas, tai aiškiai nurodyta Sprendime.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas yra klaidinantis ir neaiškus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo teiginys, jog Agentūra pripažino, kad pareiškėjas iš esmės pateikė valdymo teisę įrodančius dokumentus, tik ne visam plotui, vadinasi, daliai deklaruoto žemės sklypo valdymo teisė buvo įrodyta, neturi juridinės reikšmės, kadangi pareiškėjas privalėjo įrodyti valdymo teisę į visą deklaruotą plotą. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neaiškumo, taip pat paaiškina, kad Sprendime buvo konstatuoti du pažeidimai: už deklaruotą paramai netinkamą plotą (0,06 ha) ir už deklaruotą plotą, kurio valdymo teisė neįrodyta.

Sprendime aiškiai nurodyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas – 9,67 ha, todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog neaišku, kokiam 2016 metais deklaruotam plotui taikomos sankcijos. Pareiškėjas turėjo elgtis sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų deklaruoti tik paramai tinkamus plotus bei užtikrinti, kad turima viso deklaruoto ploto valdymo teisė. Be to, teismui buvo pateiktas vienos iš bendrasavininkų – L. A. – 2016 m. lapkričio 16 d. skundas, kuriame ir nurodo, kad pareiškėjas be jos ir jos sūnaus sutikimo deklaruoja jiems iš dalies priklausantį žemės sklypą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad J.

A. paveldėtojai niekada neskundė neteisėto deklaravimo. Atsakovas akcentavo, jog jis nesprendžia ginčų tarp bendrasavininkų, o vadovaujasi pateiktais oficialiais duomenimis, be kita ko, iš VĮ Registrų centro, kur nurodyta, jog nėra patikti visų bendrasavininkų sutikimai, šiuo atveju aiškų nesutikimą yra išreiškusi ir viena iš bendrasavininkų. Taisyklių 57.1.3 papunkčio nuostatos patvirtina, kad dalies bendraturčių sutikimų neužtenka paramai skirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo”.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Agentūros 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. BR6-1999272 pareiškėjas buvo informuotas apie 2016 m. Paraiškos vertinimą ir tai, kad išmokos nėra skiriamos (0,00 Eur) bei taikoma ilgalaikė sankcija. 2018 m. birželio 28 d. Agentūros sprendimu Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti 2 059,23 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą. Agentūra įvertino 2016 m. gegužės 31 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 16-1009955904-A1-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 2 059,23 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. 2016 m.

Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija) (toliau – ir MPŪV taisyklės). 2016 m. Paraiškoje deklaruota: 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 9,67 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – priemonė MPŪV). 2016 m.

Paraiškos vertinimo metu buvo apskaičiuota ir perduota išmokėti: 574,11 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 501 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 450,33 Eur žalinimo išmokos suma ir 533,79 Eur išmokos suma pagal priemonę MPŪV.

26. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 19a straipsnyje (2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1393 redakcijos) dėl administracinių nuobaudų už deklaruotą per didelį plotą, susijusį su bazinės išmokos sistema, vienkartinės išmokos už plotus sistema, perskirstymo išmoka, jaunųjų ūkininkų schema, išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių, smulkiųjų ūkininkų sistema, su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusiomis išmokomis ir išmokomis už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių nustatyta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto. Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą.

27. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 spalio 12 d. įsakymo Nr. 3D-585 redakcija, taikyta Agentūros priimant ginčijamą 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ) 40.3.1 papunktyje nustatyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą 1,5 karto iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę, buvo 9,67 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (9,67 ha - 9,67 ha). Dėl to Agentūra laikėsi nuostatos, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 9,67 ha, t. y. 100 proc. (9,67 ha / 9,67 ha x 100 proc. = 100 proc.), taigi, deklaruotas plotas viršija faktinį plotą daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, ir vadovaudamasi MPŪV taisyklių 40.3.1 p., Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a str. 1 d., išmoka pagal priemonę MPŪV sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 14,51 ha (9,67 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a str. 1 d. nurodyta, kad administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą, paramai pagal MPŪV priemonę taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 9,67 ha plotą. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, vadovaujantis Taisyklių 68.4 p., kuriame nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina pareiškėjams mokėtiną paramą, pagal 2016 m. Paraišką susidarė 2059,23 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

28. Grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – neįrodyta valdymo teisė į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir deklaruotas paramai netinkamas plotas. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 4 straipsnio 1 dalies b punktą valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje. Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 57.1.3 punktą pareiškėjas nuo paraiškos teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo; minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Remiantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 7.13.4 punktu laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla (nepateikiama žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų). Darytina išvada, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės aiškiai nustato pareigą turėti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus.

29. Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 78 punktą, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

30. Ginčijamame 2018 m. birželio 28 d. sprendime yra aiškiai nurodomas skolos susidarymo pagrindas – pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje ginčo sklypą deklaravo neturėdamas visų bendraturčių sutikimo ir taip buvo pažeistas Taisyklių 78 p. NMA nurodė, kad jei paraiškoje yra deklaruoti plotai, valdomi kelių bendrasavininkų ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Taigi, norėdamas pagrįsti tinkamą ginčo sklypo deklaravimą 2016 m. Paraiškoje, pareiškėjas privalėjo pateikti visų bendrasavininkų sutikimus, tačiau to nepadarė.

31. Pareiškėjas yra pateikęs 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių sutikimą dėl ūkininkavimo, tačiau vienas iš buvusių bendrasavininkų J. A. yra miręs ir po jo mirties ginčo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo Z. A. ir L. A., pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklypas priklauso ir nurodytiems asmenims. Pats pareiškėjas kartu su skundu pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą iš kurio matoma, kad bendrasavininkis yra ne J. A., o būtent Z. A. ir L. A., todėl kilo klausimas, ar pareiškėjas pagrįstai teigia, kad turi visų sklypo bendrasavininkų leidimus deklaruoti ir dirbti žemę.

Pirmosios instancijos teismas yra nusprendęs, kad 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas negali būti tinkamu valdymo teisės įrodymu, nes bendrasavininkas jau yra nebe J. A., o jo sklypo dalies paveldėtojai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre. Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir daug šios kategorijos civilinėse bylose spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad J. A. paveldėtojai Z. A. ir L. A. yra atsisakę 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių notariškai patvirtinto susitarimo ir jis nebegalioja. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi paveldėtojams paprastai pereina teisės ir pareigos pagal mirusio asmens turėtas sutartis, negalima būtų vertinti, kad vien tik ta faktinė aplinkybė, kad vienas iš bendraturčių, davusių sutikimą yra miręs, automatiškai reiškia, kad minėtas sutikimas (susitarimas) yra negaliojantis. Be to, nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2016 metais deklaravo kontrolinius žemės sklypus, kultivavo žemę, nuėmė derlių (2016 m. gruodžio 23 d.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažyma apie S. A. ūkininkavimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tais sustiprina argumentus, kad bendraturčiai nebuvo atsisakę 2003 m. kovo 18 d. bendraturčių notariškai patvirtinto susitarimo ir jis galiojo.

32. 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 39 ir 40 straipsniuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos (sankcijos) gali būti taikomos tik tais atvejais, kai būna nustatyta kaltė – aplaidumas ar tyčinis reikalavimų nesilaikymas, bei Reglamento preambulėje įtvirtinti principai, kad administracinės nuobaudos turėtų būti nustatomos laikantis atgrasomumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure ir išimtinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sankcijų skyrimo turi patikrinti ir įvertinti faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir dėl to deklaruotas paramai netinkamas plotas, yra deklaratyvaus pobūdžio.

33. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamu sprendimu paskirta sankcija, neįvertinus visų nagrinėjamu atveju reikšmingų faktų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo kaltę dėl padarytų pažeidimų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti iš dalies pareiškėjo reikalavimus dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” panaikinimo. Teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikina atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” dalis, susijusias su sankcijos skyrimu dėl to, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir su tuo susijusį deklaruotą paramai netinkamą plotą, ir jos vertinimu bei šioje dalyje perduoda šį klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su paskirtos sankcijos pareiškėjui dėl to, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir su tuo susijusį deklaruotą paramai netinkamą plotą, vertinimu, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą ir išdėstant jį taip:

Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. SP1-4177(11.2.12E) “Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” dalyje dėl sankcijos pareiškėjui skyrimo dėl to, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus ir su tuo susijusį deklaruotą paramai netinkamą plotą ir šioje dalyje perduoti šį klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos spręsti iš naujo, taip pat iš naujo sprendžiant susidariusios skolos klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė