2025-05-28 Nr. AB-9419-3-61-3-04953-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-526-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04953-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Europos socialinė fondo agentūra).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Centrinė perkančioji organizacija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2024 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime neišreiškė pozicijos dėl skundu pareikšto reikalavimo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. kovo 19 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2025 m. vasario 13 d. Paskutinė diena pateikti apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo buvo 2025 m. kovo 17 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Regionų administraciniam teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninį portalą (toliau – ir EPP) 2025 m. kovo 19 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl apeliacinį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir pareiškėjo apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, skaičiuodamas terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepagrįstai nutarė nepriimti pateikto apeliacinio skundo. Pareiškėjas paaiškina, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas per EPP pareiškėjui buvo pateiktas su 2025 m. vasario 17 d. lydraščiu, kurio gavimo data sistemoje fiksuota – 2025 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į tai, 30 dienų apeliacinio skundo pateikimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2025 m. vasario 19 d., o tai reiškia, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2025 m. kovo 20 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą EPP priemonėmis padavė 2025 m. kovo 19 d., todėl apeliacinio skundo terminas praleistas nebuvo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė termino atnaujinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti, nes Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas per EPP pareiškėjui buvo pateiktas su 2025 m. vasario 17 d. lydraščiu, kurio gavimo data sistemoje fiksuota kaip 2025 m. vasario 18 d.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo įteiktas proceso šaliai. Apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, priimtas ir paskelbtas 2025 m. vasario 13 d., todėl pareiškėjas apeliacinį skundą galėjo paduoti iki 2025 m. kovo 17 d. (įskaitytinai). Pareiškėjas apeliacinį skundą Regionų administraciniam teismui padavė 2025 m. kovo 19 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-471-438/2019; 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-801-552/2018). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui, neprašė atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, jokių objektyvių priežasčių, kurios lėmė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, nenurodė. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, yra imperatyvi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti arba naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan