df52a930-9f27-4aba-b268-1fccc96bbef6 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-3604-257/2015 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02559-2015-5               Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (71 b. l.).

Skunde (2–4 b. l.) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡o skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Skunde (2–4 b. l.) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. perpildytose kamerose ir jam nebuvo sudarytos normalios kalinimo sÄ lygos. BÅ«nant 23 valandas per parÄ perpildytose kamerose, nebuvo galimybės normaliai pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, sunkiai sekėsi miegoti arba iÅ¡vis nepavykdavo užmigti dėl nesandarių langų ir pro juos pučiančio vėjo, drėgmės, dėl to bÅ«davo irzlus ir nervingas.

Dėl tokių Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , bandravimo galimybių sumažėjimÄ . PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (69 b.l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (24–31 b. l.) nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2015-09-23 pažymos Nr. 60/09-31560 „Dėl M. K.“, pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2013-11-22 iki 2014-04-04.

Jis buvo laikomas kamerose: Nr. 42 su 3–5 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,62 iki 4,57 m2, Nr. 10 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,42 iki 2,03 m2, Nr. 90 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,99 iki 2,85 m2, Nr. 12 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,77 iki 2,16 m2.PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,03 m2 iki 7,62 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir t.t.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 atliko periodinį patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224), nurodė, jog įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais. Tas pats užfiksuota ir 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.

Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

             Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.              Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-09-24 pažymos Nr. 62/08-939, Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi – keturios dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač aÅ¡tria problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.             Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiÅ¡kėjo įvardijamas tariamas trÅ«kumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodynÄ â€“ klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobÅ«džio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.).

Be to, nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.             Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija.

Pagrindinės užimtumo formos yra šios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

             Atsakovas pateikia Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011-03-31 įsakymÄ Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje, 2014-12-31 duomenimis, buvo 14 768 knygos, iÅ¡ kurių 10 318 – grožinės literatÅ«ros.

Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros bÅ«du. KiekvienÄ dienÄ laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybe pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-09-22 pažymos Nr. 61/04-3005 sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti. Suimtasis M.

K. nesikreipė dėl dalyvavimo sporto varžybose. Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ir teniso salę suimtieji ir nuteistieji vedami pagal sudarytÄ grafikÄ . M. K. į laisvalaikio užimtumo patalpas buvo iÅ¡vestas tris kartus. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo M.

K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros buvo pilnos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015-09-23 pažyma Nr. 60/09-31560 „Dėl M. K.“ (37–39 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2013-11-22 iki 2014-04-04 (112 dienų). Pareiškėjas 11 dienų buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 88 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, ir 13 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjui tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas ir bÅ«tent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimÄ . Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo sudarytos normalios kalinimo sÄ lygos, trÅ«kdavo oro, kamerose nesandarys langai ir pro juos pučia vėjas, drėgna.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (44–51 b. l.) konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (Å¡varinimo patalpoje) natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nėra, patalpa įrengta rÅ«sio patalpoje.

JÄ valo Å«kio bÅ«rio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimÄ atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ .

Ä®staigos pagrindinis patalpų valymo grafikas patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu 2011 m. gruodžio mėn. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas.

Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ yra. Prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija.

DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena 1 % “ ir „Mikrobac forte 1,5 %“. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie jų valymÄ yra. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas.

Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144.

Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ .Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (62–65 b. l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) nurodyta, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus). Laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas. KartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas).

Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai. Ä®staigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoÅ¡tas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341.

Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietÄ jį inventorių valo suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje; dezinfekcijÄ atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimÄ . Dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi.

Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, duÅ¡inių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių renginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Ilgalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari, vėdinama per langÄ , patalynė, rankÅ¡luosčiai naudojami asmeniniai:

Å¡iltas ir Å¡altas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari. Å iukÅ¡liadėžės yra. IÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius.

Tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir Å¡varius iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas.

Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s – pakuojami į maiÅ¡us, laikomi lentynose. Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankÅ¡luosčių, atliekų surinkimo talpykla yra.

Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.Ä®rengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniÅ¡kai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, iÅ¡klotos guminėmis plytelėmis. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr.62/08-939 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje” (40–43 b.l.) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro – svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktas. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų buvę nustatyti aukščiau minimi HN 76:2010 pažeidimai Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra. Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«nant 23 valandas per parÄ perpildytose kamerose, nebuvo galimybės normaliai pajudėti ar pasimankÅ¡tinti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (62–65 b. l.) nurodoma, kad įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniÅ¡kai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, iÅ¡klotos guminėmis plytelėmis.                           IÅ¡ pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-09-22 pažymos Nr. 61/04-3005 matyti (33 b. l.), kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti.

Suimtasis M. K. nesikreipė dėl dalyvavimo sporto varžybose. Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę ir teniso salę suimtieji ir nuteistieji vedami pagal sudarytÄ grafikÄ . M. K. į laisvalaikio patalpas buvo iÅ¡vestas 3 (tris) kartus (34–36 b. l.).Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iÅ¡ kurių 10 318 – grožinės literatÅ«ros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177.

Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros bÅ«du. KiekvienÄ dienÄ laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybe pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.             Nurodytas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl negalėjimo pajudėti ir pasimankÅ¡tinti jam bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje – nepagrįstas, nes suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , bandravimo galimybių sumažėjimÄ , tapo irzlus ir nervingas.

IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos (11–23 b. l.) matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, irzlumo ir nervingumo, kÄ akcentavo pareiÅ¡kėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. pažymos Nr. 61/04-2005 (33 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Teismas, vadovaudamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo M.

K. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 900 Eur, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. 900 Eur (devyni Å¡imtai Eur) neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė