df51c396-5ffa-48e2-80e4-b5dfd565dc75 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Remeika                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-485/2016 Teisėjas Nerijus Brinevičius                          Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00012-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistosios I.

D. gynėjui advokatui Erikui Rugieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. D. ir D. U. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (dėl 2015-03-30 I. D. sveikatos sutrikdymo) ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.D.

U. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (I. D. kaltinimas dėl 2015-07-12 veikos) iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.I. D. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 str. 1 d. (dėl 2015-07-12 D. U. sveikatos sutrikdymo) ir nuteista laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.I.

D. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (D. U. kaltinimas dėl 2015-03-30 veikos) iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinės ieÅ¡kovės I. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas dalinai priteisiant jos naudai iÅ¡ D. U. 200 eurų neturtinės žalos. Priteista I. D. naudai 100 eurų už turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ D. U..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. U. kaltinamas tuo, kad 2015-03-30 apie 21 val. 30 min. nukentėjusios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ , sugriebė I.

D. už plaukų, tempė juos, savo veiksmu sukeldamas fizinį skausmÄ , įspyrė nukentėjusiai į deÅ¡inį Å¡onÄ , padarydamas kraujosruvÄ deÅ¡inio Å¡ono-klubo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .I. D. kaltinama tuo, kad 2015-07-12 prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, D. U., sėdint automobilyje Mercedes Benz 320 S valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė vairuotojo dureles, koja užmynė ant slenksčio, neleido uždaryti automobilio durelių, nukentėjusiam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, tikslu patraukti I.

D. nuo transporto priemonės, įspyrė D. U. į kairę kojÄ , sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .    Taip pat D. U. kaltino I. D. pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad ji 2015-03-30 apie 21 val.,30 min. kilus konfliktui pradėjo Å¡aukti ant jo necenzÅ«riniais žodžiais, pasakius, kad nori striukę, kuri per maža dukrai, nuvežti anÅ«kei, I. D. supykusi iÅ¡keikė jo dukrÄ , pasakė I. D., kad ji yra amoralaus elgesio, I. D. smogė ranka į galvÄ , dėl ko pajuto skausmÄ ir apsvaigo galva, siekdamas iÅ¡vengti kito smÅ«gio I.

D. pastÅ«mė nuo savęs, ko pasekoje Å¡i atsitrenkė į sienÄ . Taip pat I. D. kaltino D. U. pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad jis 2015-07-12 apie 12 val. 40 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, sukėlė konfliktÄ , I. D. pastÅ«mė, uždarydamas automobilio dureles, jomis pataikė nukentėjusiai į kojos čiurnÄ ir rankos rieÅ¡Ä , savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmÄ .  Apeliaciniu skundu nuteistoji I. D. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje ir priimti naujÄ nuosprendį:

D. U. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (dėl 2015-07-12 I. D. sveikatos sutrikdymo) ir bausmę skirti sankcijos ribose, o I. D. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. (D. U. kaltinimas dėl 2015-07-12 veikos) išteisinti. Skunde apeliantė nurodė, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. Teismas teisingai nustatė, kad tiek D. U., tiek I. D. pateikė teismui įvykio laiku savo darytus vaizdo įrašus, įrodymų tyrimo metu vaizdo įrašai peržiūrėti, abu asmenys patvirtino, kad užfiksuota kaltinimuose nurodyta įvykio eiga, todėl šie duomenys yra leistini įrodymai, jais turi būti remiamasi nustatant aplinkybes.

Apeliantė atkreipė teismo dėmesį, kad tarp I. D. ir D. U. vyksta nuolatiniai konfliktai ir D. U. bet kokiais bÅ«dais siekia iÅ¡provokuoti I. D.. Vaizdo įraÅ¡as buvo padarytas be vaizdo, todėl D. U., žinodamas kad daromas tik garso įraÅ¡as, pasakė neegzistuojančias aplinkybes, kad „ai, tu mane spardai“. Be to, iÅ¡ I. D. vaizdo įraÅ¡o matyti, kad ji tokių veiksmų, kaip spyris į kojÄ , neatliko. Tai, kad apeliantei buvo sužalota koja liudija vaizdo įraÅ¡as bei patvirtinta medicinos ekspertų.Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

U. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis apkaltintas ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog tarp ikiteisminio tyrimo medžiagos bei I. D. parodymų yra nesutapimai dėl plaukų tampymo. Jo nuomone, jis netampė I. D. už plaukų po kambarį ir nesmurtavo, tai tik I. D. gynybinė versija dėl trenkimo D. U. mobiliuoju telefonu į veidÄ . I. D. parodymai nenuoseklÅ«s, ji painiojasi, nes jai nuteistasis nespyrė, o pastÅ«mė nuo savęs, kai ji sudavė jam į veidÄ .

Tai darė gindamasis, kaip tÄ numato BK 28 str. Apeliantas nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų skunduose pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus ir spręsdamas kaltės klausimÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, nes iÅ¡dėstė teisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė kaltinimo duomenis, remdamasis surinkta bylos medžiaga ir savo iÅ¡vadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl nuteistosios I.

D. apeliacinio skundo argumentų.Marijampolės rajono apylinkės teismas I. D. nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad ji 2015-07-12 tyčia spirdama į kojÄ nukentėjusiajam D. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ . Apeliantė skunde neigia savo kaltę, tvirtina, kad D. U. ji nespardė, kad jis visas Å¡ias aplinkybes iÅ¡sigalvojo, o teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas.Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo – padarinių kilimÄ . Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad D. U. buvo padaryta kraujosruva kairėje Å¡launyje kietu buku daiktu, vienu poveikiu, galimai 2015-07-12 paties nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Å ie faktai konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G573/15(09) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-39291-15, b. l. 20).

Nukentėjusiojo parodymus, jog jam spyrė nuteistoji ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ , patvirtina ne tik minėta specialisto iÅ¡vada, bet ir teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota kaltinimuose nurodyta įvykių eiga. IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o, kuriame nesimato vaizdo, kad nuteistojo spiria D. U. į kojÄ , bet girdimo garso, kur nukentėjusysis sako „ai, tu mane spardai“, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijai nesukėlė abejonių dėl apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados, kad tai yra D.

U. nusiskundimas dėl I. D. veiksmo ir jis iÅ¡reikÅ¡tas dėl patirto spyrio į kojÄ . Fizinio skausmo sukėlimas spiriant į nukentėjusiojo kojÄ Ä¯rodytas specialisto iÅ¡vada Nr. G573/15(09), vaizdo įraÅ¡u bei paties nukentėjusiojo parodymais. Nors ir nuteistoji I. D. neigia savo kaltę Å¡iuo aspektu, tačiau aptarti duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes ir nepaneigia jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir tinkamai juos vertino.

Kolegija neturi pagrindo teigti, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 140 str. 1 d. – taikytas tinkamai.Apeliaciniu skundu nuteistoji I. D. prašo apygardos teismo nukentėjusįjį D. U. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl 2015-07-12 I. D. sveikatos sutrikdymo ir paskirti bausmę sankcijos ribose.Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė D. U. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (dėl I.

D. kaltinimas dėl 2015-07-12 veikos) iÅ¡teisinti BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.Kaip jau buvo paminėta, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas yra tyčinis nusikaltimas sukeliantis padarinius. Apeliaciniame skunde I. D. akcentavo, jog 2015-07-12 D. U. sužalojo jai kojos čiurnÄ automobilio durelėmis. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje konstatuotas ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G571/15(09). Teisme apklaustas liudytojas specialistas D. I. patvirtino, kad toks nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas ir kiÅ¡ant kojÄ tarp durelių.

Taip pat Å¡iam kaltinimui patvirtinti, teisme buvo peržiÅ«rėti kaltinamųjų pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kurie įvertinti kartu su kitais bylos raÅ¡ytiniais įrodymais. Sutinkamai su teismo motyvais, iÅ¡ vaizdo įrašų turinio matyti, jog I. D. padėjus kojÄ tarp atidarytų automobilio durelių ir vairuotojo sėdynės bei neleisdama D. U. uždaryti automobilio durelių laikė kojÄ , o D. U. keletÄ kartų sakė, kad ji atsitrauktų ir leistų uždaryti dureles. To nepadarius, D. U. I. D. turėjo nuo automobilio patraukti toliau, todėl kaip ir apylinkės teismas, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog D.

U. tokio pobÅ«džio veiksmuose tyčios nėra, t. y. nenustatyta subjektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nesant bent vieno privalomo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 1 d. yra materiali teisės norma, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu D. U. kaltės forma - tyčia, dėl 2015-07-12 kaltinimo dėl I. D. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, neįrodyta ir nenustatyta bÅ«tinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių visuma.Pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, pagrindė iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę iÅ¡siaiÅ¡kinant faktines bylos aplinkybes, visumÄ .Dėl nuteistojo D. U. apeliacinio skundo argumentų.Kaip jau buvo paminėta, pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i tyčinė veika objektyviai pasireiÅ¡kia kito žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

Skundžiamu nuosprendžiu D. U. nuteistas už tai, kad nukentėjusiÄ jÄ I. D. tampė už plaukų ir spyrė jai į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo I. D. sukėlė fizinį skausmÄ . Nors nuteistasis neigia tampęs už plaukų ir spyręs į Å¡onÄ nukentėjusiajai, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuoja, kad apelianto argumentus paneigia byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir patikrinti įrodymai.

Nuoseklius nukentėjusiosios privačios kaltintojos I. D. parodymus apie D. U. veiksmus patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo A. I. parodymai. Å io liudytojo parodymais nustatyta, kad pati I. D. liudytojui parodė vietÄ Ä¯ kuriÄ buvo spirta D. U., ta vieta buvo nežymiai paraudusi, o D. U. nesiskundė, kad jo atžvilgiu taip pat buvo panaudotas smurtas, nors tai nurodoma skunde. Duomenų, kad minėtas liudytojas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi byloje nėra, todėl nėra pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais.

Vertinant ar D. U. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmÄ , kolegija pažymi, kad fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , o skausmo pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė byla Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje yra nustatytos, nes nukentėjusiosios sužalojimas konstatuotas specialisto iÅ¡vadoje Nr. G281/15(09), t. y.

I. D. padaryta kraujosruva deÅ¡inio Å¡ono – klubo srityje kietu buku daiktu. Specialistas nurodė, kad toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2015-03-30 spiriant į deÅ¡inio Å¡ono sritį. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtino, jog nukentėjusiajai 2015-03-30 nespyrė, o tik pastÅ«mė jÄ nuo savęs ir tai darė tik gindamasis nuo jos puolimo. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, tokia versija atmestina, kadangi nors ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G291/15(09) nurodyta, jog I. D. konstatuota kraujosruva deÅ¡inio Å¡ono – klubo srityje galėjo bÅ«ti padaryta, kad ir nuo pastÅ«mimo atsitrenkus į sienÄ , tačiau apklaustas bylos pirmos instancijos teisme specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad taip galėjo Å¡onÄ nukentėjusioji susimuÅ¡ti.

Be to ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, jog D. U. teigė, kad pastÅ«męs I. D. ji atsitrenkė į sienÄ nugara, kas prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. U. tyčia, tampydamas už plaukų ir spyręs į deÅ¡inį nukentėjusiosios Å¡onÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti ir apelianto argumentu, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklÅ«s, jie painÅ«s ir jų negalima vertinti kaip įrodymų.

IÅ¡analizavusi viso proceso metu I. D. nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jos parodymai, nors ir nebuvo visiÅ¡kai arba identiÅ¡kai vienodi, tačiau esminėse detalėse t. y. esminėmis aplinkybėmis apie pavartoto smurto mechanizmÄ , visiÅ¡kai sutapo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymuose esantys neatitikimai (teisme nurodė, jog buvo spirta į kairį Å¡onÄ , tačiau patvirtino, jog galėjo puses ir sumaiÅ¡yti) nėra tokie esminiai, kad leistų abejoti teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Be to viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog buvo spirta jai į deÅ¡inio Å¡ono sritį, kas patvirtinta ir specialisto iÅ¡vadomis dėl padaryto sužalojimo. Todėl tokie minimalÅ«s neatitikimai negali bÅ«ti pripažinti ir laikomi lemiančiais veikos kvalifikavimÄ , nes esmine aplinkybe t. y. tuo, kad D. U. tyčia sugriebęs už plaukų nukentėjusiÄ jÄ tampė, o paskui dar ir spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , visiÅ¡kai sutampa, o Å¡ias aplinkybes patvirtina dar ir specialisto iÅ¡vada bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas bei nuosprendyje nustatytas įvykio aplinkybes pripažįsta teisingomis ir pagrįstomis, nekeliančiomis teismui abejonių nuteistojo tyčine kalte. Apibendrinus iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ bei skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo byloje esančius teisėtus įrodymus, o juos vertindamas ir kvalifikuodamas apeliantų veikas, iÅ¡samiai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta.

Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Tai, kad teismas liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantai, nereiÅ¡kia, kad Å¡ie parodymai įvertinti neteisingai ar Å¡aliÅ¡kai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistųjų I.

D. ir D. U. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                            Algirdas Remeika                                                              Ramūnas Antanavičius Danguolė Šiugždinytė