2016-02-02 Nr. ATPB-162-4-68-3-09485-2014-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinė byla Nr. 2AT-7-788/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09485-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.14.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija, pareiškėjas) direktoriaus pavaduotojos S. Jurgelevičienės 2014 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 2P/14-14 R. L. pagal ATPK 171(3) straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 500 Lt (144 Eur) bauda už tai, kad jis, Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos direktorius ir Viešųjų pirkimų komisijos narys, projekto „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas“ partneriui Vilniaus universitetui (toliau – Perkančioji organizacija) neskelbiamų derybų būdu vykdant viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas, 2011-04/98“ (toliau – Pirkimas), 2013 m. birželio 13 d. vykusio posėdžio metu pripažino, jog Pirkimo dalyvio „Illumina Netherlands B.V.“ galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors galutinio pasiūlymo Pirkimo sąlygų Sutarties projekto nuostatos neatitiko esminių Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų, pavyzdžiui, į galutinio pasiūlymo Sutarties projektą įtrauktos naujos 4.2.4, 14.6, 14.7 punktų nuostatos, kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvina Pirkimo dalyvio „Illumina Netherlands B. V.“ atsakomybę pagal Pirkimo sutartį bei nustato Perkančiajai organizacijai apribojimus. Taip R. L. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 dalies reikalavimus, įpareigojančius atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų, ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto skaidrumo principo laikymosi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu patenkinus R. L. skundą, Institucijos 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 2P/14-14 panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. L. nutraukta.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu, patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: Institucijos 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 2P/14-14 paliktas galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimas pakeistas nutraukiant R. L. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302(21) straipsnio 1, 4 ir 6 dalimi, pareiškėjo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties buvo priimtas ir byla atnaujinta.

Pareiškėjas Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kas turėjo teisę R. L. skirti administracinę nuobaudą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą bylą nutraukti suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam senaties terminui. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8(2) straipsnį Viešųjų pirkimų tarnybai yra suteikta teisė ir kartu pareiga, laikantis ATPK nustatytos tvarkos, traukti administracinėn atsakomybėn asmenis, padariusius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, nagrinėti šių asmenų administracinio teisės pažeidimo bylas ir skirti tokiems asmenims administracines nuobaudas pagal ATPK 171(3) straipsnio 1 dalį (priešingai negu ATPK 171(3) straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytais atvejais, kai Viešųjų pirkimų tarnyba tik surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja ir administracinę nuobaudą asmeniui skiria atitinkamas apylinkės teismas).

Pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama tinkamai, griežtai laikantis APTK nustatytos tvarkos ir nepraleidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Remiantis ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, administracinė nuobauda pagal ATPK 171(3) straipsnio 1 dalį R. L. galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimą nustatė ir Vertinimo išvadoje jį užfiksavo 2014 m. vasario 10 d. Taigi R. L. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. Institucija 2014 m. liepos 24 d. išnagrinėjo R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Lt (144,81 Eur). Taigi visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas yra apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad „apygardos teismas R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą su Institucijos apeliaciniu skundu gavo jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, kad sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla, tuo metu, kai atsiranda ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija neturėjo jokio pagrindo priimti procesinį sprendimą pratęsti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nes R. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn iki sueinant administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Taigi jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo laiku išnagrinėta paskiriant administracinę nuobaudą. Iš ginčijamoje nutartyje išdėstytų motyvų visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kuriuo metu Institucijai kilo pareiga pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą: 1) ar tokia pareiga kilo dar iki administracinės nuobaudos paskyrimo (iki 2014 m. liepos 24 d. nutarimo priėmimo); 2) ar tokia pareiga atsirado jau išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrus administracinę nuobaudą (po 2014 m. liepos 24 d. nutarimo priėmimo). Pareiškėjo manymu, nei vienu, nei kitu atveju nebuvo jokio pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes priėmus nutarimą ir paskyrus administracinę nuobaudą, visiškai nelogiška yra manyti, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti pratęstas.

Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes, viena vertus, konstatavo, kad administracinė nuobauda R. L. nebuvo paskirta iki sueinant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o, kita vertus, pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir nuobauda paskirta.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priimtą nutartį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-2/2012, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N444-23/2013. Tačiau visiškai skiriasi šių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama situacija, kai asmeniui inkriminuota veika buvo perkvalifikuota numatant kitą ATPK straipsnio dalį ir už naujai suformuluotą kaltinimą asmeniui nebuvo surašytas nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei išnagrinėta jo administracinio teisės pažeidimo byla iki sueinant ATPK 35 straipsnio nustatytam terminui. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas ir nagrinėjama situacija, kai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti ir administracinę nuobaudą paskirti turintis teisę subjektas buvo ne institucija, surašiusi protokolą, o teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, joje išdėstyti motyvai neatitinka faktinės situacijos, o ATPK įtvirtintų teisės normų aiškinimas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

Be to, pareiškėjas pažymi, kad ginčijama nutartis buvo priimta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria nutarė perduoti R. L. bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui. Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas leidžia daryti teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, jog yra praleistas ATPK 35 straipsnyje nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuriam byla nutraukta, R. L. atstovė advokatė Laura Ziferman prašo atmesti Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą bei priteisti išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai teismui bus pateikti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai taiko ir aiškina ATPK 35 straipsnio taisykles. Pagal teismų praktiką pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinės atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio terminio eiga ir kada terminas baigėsi. Administracinių bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Sprendimą dėl terminio administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija, kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti terminio pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl terminio atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011).

Šioje byloje pažeidimas paaiškėjo 2014 m. vasario 10 d. Viešųjų pirkimų tarnybai surašius raštą Nr. 4S-516 „Dėl dalinio viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“, taigi būtent nuo vasario 10 d. turėjo būti skaičiuojamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas, šis terminas suėjo 2014 m. rugpjūčio 10 d. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino R. L. kaltu dėl ATPK 1733 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau tai buvo padaryta tik 2014 m. liepos 24 d., t. y. likus porai savaičių iki ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kaip patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nutarimu buvo pratęstas, tokia teise Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo galimybę pasinaudoti tol, kol jos žinioje buvo byla, t. y. iki 2014 m. liepos 24 d. Dėl to susiklostė tokia situacija, kad nagrinėjant R. L. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 24 d. nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teisme ir šiam teismui 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmus nutarimą, kuriuo buvo panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas dėl nuobaudos apskyrimo, jau buvo suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalies terminas, per kurį galėjo būti paskirta nuobauda. Šio termino Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsti negalėjo, nes sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs. Šis terminas negalėjo būti pratęstas ir bylą nagrinėjant apygardos teisme pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skundą. Pagal praktiką, procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Todėl vienintelis sprendimas, galimas šioje situacijoje, buvo bylos nutraukimas. Būtent tokį sprendimą priėmė teismas tinkamai įvertinęs visas bylos faktines ir teisines aplinkybes.

Atsiliepime nesutinkama ir su kitu pareiškimo argumentu, kad teismas netinkamai nustatė, kas turėjo teisę skirti R. L. administracinę nuobaudą. Advokatės teigimu, teismas nutartyje nekvestionuoja Viešųjų pirkimų tarnybos teisės traukti asmenis administracinėn atsakomybėn bei skirti administracines nuobaudas pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. Priešingai negu teigiama pareiškime, ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir apylinkės teismas turi kompetenciją skirti asmenims administracines nuobaudas pagal minėtą straipsnį vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas tenkintinas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo suėjus ATPK 35 straipsnyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. L. nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, kuriame nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Šį procesinį sprendimą lėmė šio teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui panaikinus Institucijos 2014 m. liepos 24 d. nutarimą, kuriuo R. L. paskirta administracinė nuobauda, Vilniaus apygardos teismas R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą su Institucijos apeliaciniu skundu gavo 2014 m. spalio 17 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (2014 m. rugpjūčio 10 d.). Sutiktina su pareiškėju, kad tokia išvada neatitinka administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatų.

Pažymėtina, kad į Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją įeina nagrinėti ATPK 1713 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas (ATPK 247(7) straipsnis, VŠĮ 8(2) straipsnis). Viešųjų pirkimo tarnybos 2014 m. liepos 24 d. nutarimu R. L. buvo nubaustas pagal ATPK 1733 straipsnio 1 dalį dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (2014 m. rugpjūčio 10 d.). Šį nutarimą apskundus, pirmosios instancijos teismas jį panaikino ir bylą nutraukė. Šis pirmosios instancijos teismo nutarimas Institucijos buvo apskųstas apeliacine tvarka. ATPK 302 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos, įsiteisėja per dvidešimt dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nėra panaikinti, įsiteisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, ta apimtimi, kiek nebuvo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Taigi Vilniaus apygardos teismas R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą su Institucijos apeliaciniu skundu gavo dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarimui. Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo nebesaisto ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl jis turi procesinę galimybę nagrinėti bylą iš esmės ir priimti vieną iš ATPK 30212 straipsnyje nurodytų sprendimų, tarp jų ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą arba jį panaikinti bei palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apygardos teismui, šis neturėjo teisinių kliūčių išnagrinėti bylą pagal Institucijos apeliacinį skundą, šį tenkinti ar atmesti. Konstatuotina, kad, nutraukęs bylą ATPK 35 straipsnio 1 dalies ir 250 straipsnio 7 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės ir proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas