df5173e4-a871-4cb1-bdeb-abc82602fbd6 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-21-547/2011Teisminio proceso Nr.2-51-3-01092-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 75.8.; 116.1. VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 12 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei LukoÅ¡iÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. B., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Eduardui Zaleskiui, atsakovei J. B., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J.

B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui banko „Swedbank“, AB Varėnos klientų aptarnavimo centrui dėl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovės J. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui T. B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 62-65, II tomas) praÅ¡o nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, praÅ¡o padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , dalintino turto įgyto santuokoje vertė 14289 Lt, ieÅ¡kovui ir atsakovei priteisiant natÅ«ra po ½ santuokoje įgyto turto.

Padalinti santuokoje Å¡alių prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, kurie ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo dienai sudarė 102429,29 Lt, priteisiant ieÅ¡kovui ir atsakovei po ½ esamų įsipareigojimų. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnametės dukros U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, jei atsakovė su tuo sutinka. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti B. pavardę, o atsakovei jos pasirinktÄ pavardę, neskirti buvusiems sutuoktiniams iÅ¡laikymo.IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje konstatuoja, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad gyvenant santuokoje laikui bėgant ėmė ryÅ¡kėti stiprÅ«s tarpusavio nesutarimai, charakterių skirtumai ir nesutapimai.

Sutuoktiniai ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito, bendrai gyveno tik dėl vaiko. IeÅ¡kovas mano, kad tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumÄ lėmė daugybė faktorių, tame tarpe ir nemokėjimas bei nenorėjimas vienas kitam nusileisti, rasti kompromisÄ . IeÅ¡kovas su atsakove nuo 2008 metų pradžios kartu negyvena, neveda bendro Å«kio. IeÅ¡kovas konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas objektyvias aplinkybes negalima tikėtis iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl terminas susitaikyti neskirtinas. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuokoje buvo įsigyta turto, kuris laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

TurtÄ ir įsipareigojimus sudaro 0,0591 ha ploto žemės sklypas, automobilis Renault Scenic, kuris įregistruotas T. B. individualios įmonės vardu, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, elektronika, baldai, trys paskolos banke „Swedbank“, AB. Dalintino turto vertė yra 14289 Lt, dalintinų įsipareigojimų vertė yra 102429,29 LtIeÅ¡kovas atsiliepimu į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 5-12, II tomas) praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

PraÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė pateiktu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 185-200, I tomas) praÅ¡o nutraukti (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ santuokÄ dėl T. B. kaltės, priteisti iÅ¡ T. B. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnametės dukros U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina J. B., nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės nustatyti uzufruktÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliekant bute gyventi vaiko motinÄ J.

B.. Atsakovė praÅ¡o dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir J. B. priteisti 60/100 dalis dalintino turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieÅ¡kovui paliekant 40/100. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ J. B. natÅ«ra priteisti baldus, buitinę technikÄ , 60/100 dalių T. B. individualios įmonės vertės padidėjimo (iÅ¡ viso turto už 11200,60 Lt). Atsakovė praÅ¡o T. B. natÅ«ra priteisti žemės sklypÄ sodų bendrijoje, baldus, buitinę technikÄ , 40/100 dalių T.

B. individualios įmonės vertės padidėjimo (iÅ¡ viso turto už 8329,40 Lt). Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ T. B. jos naudai priteisti 3388,60 Lt kompensacijÄ už T. B. natÅ«ra tekusiÄ didesnę turto dalį. Atsakovė praÅ¡o nepilnametės dukros kambario baldus (jų vertė 5290 Lt) priteisti J. B.. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 103201,16 Lt kompensacijÄ už J. B. tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Po santuokos nutraukimo J. B. palikti Č. pavardę.Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nurodo, kad santuoka su ieÅ¡kovu trunka aÅ¡tuonis metus, aÅ¡tuonis metus augina dukrÄ .

Atsakovė bÅ«dama vaiko priežiÅ«ros atostogose visÄ savo laikÄ ir dėmesį skyrė vaikui ir Å¡eimai. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas, kuo toliau, tuo darėsi vis irzlesnis, tapo priekabus, atsakovė sulaukdavo nepagrįstų priekaiÅ¡tų, po to pykčiai praeidavo ir jie susitaikydavo. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas savaitgalius vis dažniau leisdavo su draugais, o ne su Å¡eima, pamėgo kompanijas ir iÅ¡gertuves. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas pradėjo iÅ¡gėrinėti vienas, namuose. Atsakovei reiÅ¡kiant pastabas dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio neiÅ¡vengiamai kildavo barniai, kurie destruktyviai veikė tarpusavio santykius.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2007 metų kovo mėnesio tarpusavio santykiai Å¡eimoje ėmė dar labiau blogėti, atsakovės teigimu ieÅ¡kovas bendravimo prioritetÄ suteikė ne Å¡eimai, o kitai moteriai, jÄ palaikydamas, bei draugams. Atsakovė nurodo, kad pas ieÅ¡kovÄ Ä¯monėje ½ etato dirbo pardavėja, tačiau ieÅ¡kovas darydamas spaudimÄ privertė jÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas yra jai neiÅ¡tikimas, jis iÅ¡sikraustė į kitos moters nuomojamÄ butÄ . Atsakovės teigimu ieÅ¡kovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus, kaip to reikalauja LR CK 3.27 str.

Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ atsakovė nurodo, kad dėl ieÅ¡kovo elgesio patyrė didelį pažeminimÄ , didelę įtampÄ , pradėjo blogai miegoti, dėl nuolatinio streso ženkliai pablogėjo atsakovės sveikata. Atsakovė patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10000 Lt.Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad nepilnametė dukra nuo pat gimimo bÅ«na su ja, atsakovė ja rÅ«pinasi daugiausiai, dėl ko dukra yra labiau prisiriÅ¡usi prie motinos.

Atsakovė nurodo, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dėl reikalavimo nustatyti uzufruktÄ atsakovė nurodo, kad su dukra gyvena ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuokÄ , buto, kaip Å¡eimos turto, teisinis režimas pasibaigs (LR CK 3.86 str. 1 d.). Atsakovė nurodo, kad kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , bÅ«tina nustatyti uzufruktÄ ir palikti gyventi bute atsakovę, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra.Atsakovė informuoja teismÄ , kad su banku „Swedbank“, AB yra sudarytos keturios kredito sutartys.

Vienos iÅ¡ jų kreditas jau yra grÄ Å¾intas, kitų trijų, kurių kreditų gavėjai yra ieÅ¡kovas ir atsakovė, bendra negrÄ Å¾inta kreditų suma 2010-01-26 dienai buvo 96537,88 Lt. Atsakovė nurodo, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra žemės sklypas sodų bendrijoje, baldai, buitinė technika, T. B. individualios įmonės vertės padidėjimas (atsakovės nurodyta Å¡io, dalintino turto vertė yra 19530 Lt). Atsakovė nurodo, kad vaiko kambaryje esantys baldai, kurių vertė 5290 Lt į dalintinÄ turtÄ neįtraukiami.

Atsakovė nurodo, kad kreditorinių įsiskolinimų (96537,88 Lt) klausimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti sprendžiamas, nes negalima solidariųjų prievolių pakeisti į dalinę arba asmeninę (buvę sutuoktiniai solidariųjų prievolių, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, atžvilgiu lieka bendraskoliais). Dėl reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovė nurodo, kad su ja liks gyventi nepilnametis vaikas, todėl santuokoje įgyto turto padalijimas lygiomis dalimis bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovės teigimu taikytinas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir jai tenkančiÄ didesnę naÅ¡tÄ , auginant ir ugdant Å¡alių nepilnametį vaikÄ . Atsakovės teigimu nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, kad ieÅ¡kovui lieka puikiai veikianti įmonė, o prie įmonės sėkmės prisidėjo ir atsakovė. Atsakovė 19530 Lt vertės dalintinÄ turtÄ , nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, kai atsakovei tenka 60/100, o ieÅ¡kovui 40/100, praÅ¡o padalinti taip: atsakovei priteisti turto už 11718 Lt, ieÅ¡kovui už 7812 Lt.

Atsakovė santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o padalinti natÅ«ra: atsakovei priteisti turto už 11200,60 Lt, ieÅ¡kovui už 8329,40 Lt. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas jai turėtų iÅ¡mokėti 3388,60 Lt kompensacijÄ , nes natÅ«ra jai tenka mažiau turto. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas disponavo 172001,93 Lt suma, Å¡ie pinigai Å¡eimos nepasiekė, todėl ieÅ¡kovas privalo kompensuoti atsakovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ir sumokėti atsakovei 103201,16 Lt kompensacijÄ .

Atsakovė nurodo, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalauja. Atsakovė atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 81-84, II tomas) praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Tretysis asmuo ,,Swedbank“, AB pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad dėl įsipareigojimų kreditoriui pagal 2007-10-12 kredito sutartį vykdytų T. B. ir J. B., pagal 2007-03-22 ir 2007-06-20 Vartojimo kredito sutartis įsipareigojimus vykdytų T. B. ir J. B., o pagal 2010-07-15 kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį įsipareigojimus vykdytų – T.

B. . Bankas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ ir dėl uzufrukto nustatymo, nurodydamas, kad jie prieÅ¡tarauja uzufrukto nustatymui, nes perleidžiant įkeistÄ daiktÄ nuosavybėn trečiajam asmeniui hipoteka seka paskui įkeistÄ daiktÄ . Taigi teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ Ä¯keistu turtu, iÅ¡ esmės perkeltų ir dalį atsakomybės, kylančios iÅ¡ tėvų kreditorinių santykių. Bankas prašė civilinę bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad nesutinka, jog prievolės , kylančios iÅ¡ tarp banko ir ieÅ¡kovo ar atsakovo sudarytų sutarčių bÅ«tų dalijamos ar modifikuojamos.IeÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl reikalavimo nutraukti santuokÄ T. B. ir J. B. (Č.) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.7).IeÅ¡kovas praÅ¡o santuokÄ nutraukti pripažinus, kad ji iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti , pripažinus, kad dėl jos iÅ¡irimo yra kaltas ieÅ¡kovas. LR CK 3.60 str. 2d. numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26-3.30 str.; 3.35-3.36 str.; 3.85 str.; 3.92 str.; ir 3.100 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.60 str. 3d. numatyta prezumpcija, jog santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis buvo neiÅ¡tikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariai, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų kaltės , nurodydamas, kad iÅ¡ esmės skiriasi jų požiÅ«riais į gyvenimÄ , į problemų sprendimo bÅ«dus.

Toks skirtingas gyvenimo suvokimas, sÄ lygojo tai, kad ilgainiui jie pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai ir bendrai gyveno tik dėl vaiko. Taip pat dingo lojalumas, savitarpio pagarba vienas kitam, nuolat didėjo įtampa tarpusavio santykiuose.Atsakovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nurodydama, kad gyvenant Å¡eimoje jai teko didesnė namų buities darbų dalis, o ieÅ¡kovas tinkamai neįvertindavo jos darbo. Ilgainiui jis tapo irzlus, dažnai iÅ¡gerdavo alkoholio, dėl ko namuose dažnai kildavo barniai.

Vėliau ieÅ¡kovas laikÄ pradėjo dažniau leisti su draugais, atsirado ir kita moteris – I. B.. Atsakovė nurodė, kad ji turi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas , nes ji nuolat sulaukdavo I. B. žinučių. Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė gyventi pas B., kur Å¡iuo metu ir gyvena. Nurodė, kad tokie ieÅ¡kovo veiksmai, kaip visiÅ¡kas atsiribojimas nuo jos kaip sutuoktinės, psichologinis teroras, atviros paniekos demonstravimas, nesuderinami su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu.

LR CK 178 str. numato Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas , priimdamas sprendimÄ , turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (LR CPK 12 str.). Remdamasis Å¡iuo principu iÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas gali padaryti tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti , jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo , nei kad jo nebuvo.

Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo santuokinę neištikimybę, atsakovė posėdyje nurodė, kad ji šiuo klausimu neteiks jokių įrodymų, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo neištikimybės, nes byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo neištikimybę.

Atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės jai, nes Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų ir apie ieÅ¡kovo girtavimÄ . Byloje taip pat nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl to, kad jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Byloje neginčytinai yra nustatyta ir Å¡ias aplinkybes pripažįsta abi Å¡alys, kad ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų, kurie jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovė visÄ laikÄ iki Å¡iol gyveno ieÅ¡kovo bute kartu su nepilnamete dukra. IeÅ¡kovas mokėjo ir moka iÅ¡laikymÄ dukrai , bendravo su jais, mokėjo bankui paimtus kreditus, mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius (b.l.16-18, T2). Todėl įvertinant Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai nesirÅ«pina Å¡eima.Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo bÅ«do, netolerancijos vienas kitam siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba.

Å ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2d.), todėl Å¡iuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis LR CK 3.61 str. 3d.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad gyvendama santuokoje su ieÅ¡kovu aÅ¡tuonerius metus dėl jo elgesio patyrė didelį pažeminimÄ , pažeistas jos orumas.

Blogėjant santykiams, patyrė didelę įtampÄ , pradėjo blogai miegoti ir prarado daug svorio, pablogėjo jos sveikata. Atsakovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 3.70 str. 2d. nurodoma, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Taigi teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo Vaiko gimimo liudijimu patvirtinama, kad U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra T. B. ir J. B. (b.l.86,T1). Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo . IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja , kad mergaitė liktų gyventi su motina, su kuria jÄ sieja artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į Å¡alių pozicijÄ , Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nepilnametės dukters U.

K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B., nes byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (LR CK 2.14 str., 3.168 str.). IÅ¡vadÄ teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje nurodo, kad tėvai T. B. ir J. B. nepilnamete dukra U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini) tinkamai rÅ«pinasi, jai sudarytos tinkamos buitinės ir moralinės gyvenimo sÄ lygos, Bloznelių Å¡eima neįraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ .

Skyrius nurodo, kad nepilnametis vaikas su motina gyvena dviejų kambarių bute, mergaitė turi atskirÄ kambarį, kuris yra jaukus, pritaikytas vaiko laisvalaikiui, mokymuisi ir poilsiui, namuose yra geros buitinės sÄ lygos. Vaiko iÅ¡laikymui tėvas moka po 600 Lt kas mėnesį. Dėl tėvo ir dukros bendravimo Skyrius nurodo, kad atsakovė tam nedaro kliūčių ar trukdžių, todėl atsižvelgiant į tai, netikslinga nustatyti detaliÄ vaiko bendravimo su tėvu tvarkÄ . Skyrius teikia iÅ¡vadÄ , kad nepilnametės U.

K. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiant į vaiko nuomonę, tikslinga nustatyti kartu su motina, motinos gyvenamojoje vietoje.Å alys patvirtino , kad nenustatytina bendravimo su vaiku tvarka, kadangi nėra ribojimų bendraujant su vaiku. Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. LR CK 3.165 str. 3d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas.

Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo klausimu ginčo tarp jų nėra. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos, atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, nes pagal LR CK 3.170 str. 4d. teismo sprendimu bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu yra nustatoma tik tuo atveju, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.

Vaikui iÅ¡laikymas yra priteistas 2008-10-27, teismo nutartimi, patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Teismo buvo patvirtinta, kad dukrai U. K. B. yra mokamas 600 Lt iÅ¡laikymas kas mėnesį, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.87-88). Ä®statymas numato, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CL 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).Dėl uzufrukto nustatymo Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji su dukra gyvena ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Å is butas yra Å¡eimos turtas, kuris gali bÅ«ti naudojamas tik bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (CK3.84 str.). Atsakovė nurodė, kad buto, kaip Å¡eimos turto teisinis režimas užtikrina nepilnametės dukters teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tinkamas gyvenimo sÄ lygas. O santuokÄ nutraukus, Å¡eimos turto teisinis režimas pasibaigs. Todėl siekiant užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ ir palikti jÄ gyventi bute kaip sutuoktinį, su kuriuo nustatyta dukros gyvenamoji vieta.IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo iÅ¡ esmės tokiam atsakovės praÅ¡ymui, tačiau nustatant uzufruktÄ prašė nustatyti konkretų uzufrukto turinį, kad visiems bÅ«tų aiÅ¡kus.Pagal LR CK 3.71 str. 1d., jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2008-12-12 duomenimis butas ,esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T.

B. 1995-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l.121-122, T1). Jis yra T. B. asmeninė nuosavybė.Uzufrukto nustatymas yra susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisių ribojimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi kito gyvenamojo bÅ«sto , kuris asmenine ar bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausytų Å¡alims. Teismas laiko, kad uzufrukto nustatymas atsakovei ir jos dukrai ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Mergaitė nuo gimimo gyvena Å¡iame bute, jai tai yra įprasta namų aplinka. Atsakovė nurodė, kad mergaitė iÅ¡gyvena dėl tėvų skyrybų, tad prireikus keisti ir gyvenamÄ jÄ vietÄ vaikui bÅ«tų padaroma dar didesnė moralinė žala. Byloje nustatytais įrodymais patvirtinama, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia, jog ji įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡iuo metu neturi galimybių.Teismas laiko, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti uzufrukto turinį nepagrįstas, kadangi CK 4.144 str. nustatyta, jog uzufruktorius (Å¡iuo atveju atsakovė J.

B.) privalo iÅ¡laikyti ir remontuoti uzufrukto objektÄ , kiek tai bÅ«tina jo normaliai bÅ«klei užtikrinti (1dalis), privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas (2 dalis).Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas ir tai labiausiai atitiks nepilnametės dukters interesus. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ turi iÅ¡spręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.) LR CK 3.87 ir 3.88 str.

įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CK 3.123 str. numatytais atvejais. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo: 0,0591 ha žemės sklypÄ sodų bendrijoje ,,Tulpė“ 1 129 Lt vertės, Barčių kaime, Varėnos rajone; baldus ir buitinę technikÄ : prieÅ¡kambario spintÄ su stumdomų durų sistema – 1800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektÄ su įranga – garų surinktuvu, mikrobangų krosnele ,,LG“ – 4000 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ ,,Samsung“ – 1200 Lt vertės, dujinę viryklę ,,Mastercook“ 1000 Lt vertės, plaunantį dulkių siurblį ,,Thomas“ 1600 Lt vertės, skalbimo maÅ¡inÄ ,,Gorenje“ 1600 Lt vertės, svetainės sekcijÄ 3000 Lt vertės, televizorių ,,Samsung“ su namų kino sistema 4000 Lt vertės elektrinį virdulį ,,Philips“ 200 Lt vertės.Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovas jau turėjo sukÅ«ręs T.

B. individualiÄ Ä¯monę, kuri yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovė siekia pasidalinti įmonės vertės padidėjimÄ , vadovaudamasi CK 3.88 str. 1d.4p. Å i įstatymo norma nurodo, kad jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iÅ¡ įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Atsakovė , pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nebuvo pateikusi įmonės įvertinimo , todėl savo reikalavime suformulavo, kad praÅ¡o priteisti preliminariai 0,60 ct įmonės vertės padidėjimo.

Atsakovė pateikė teismui nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadÄ , kurioje yra nurodytas įmonės vertės pasikeitimo skaičiavimas. Auditorė, atlikusi ieÅ¡kovo pateiktų buhalterinių dokumentų vertinimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog T. B. Individualios įmonės vertės pasikeitimas (padidėjimas) 2009-12-31 sudaro 352 860,14 Lt. Atsakovė prašė vertinti jos pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir atitinkamai priteisti pagal jos pateiktÄ reikalavimÄ . IeÅ¡kovas neteikė teismui jokių dokumentų, susijusių su jo įmonės vertės nustatymu.

Teigė, kad įmonės vertė iš esmės nepakito, nes įmonė neįgijo jokio turto, buvo įgytas tik automobilis Renault Scenic, kuriuo naudojosi visa šeima ir jis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, o ne įmonės veiklai.Iš esmės proceso šalys nesiginčijo dėl baldų ir buitinės technikos prekių pasidalijimo. Žemės sklypo Barčių kaime nereikalavo nei viena šalis. Ieškovas nurodė, kad šis sklypas buvo įsigytas atsakovės iniciatyva, kadangi greta buvo ir jos mamos sodo sklypas, buvo ketinama ateityje juos sujungti.

IeÅ¡kovas neteikė teismui savo turto verčių ir jis neginčijo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų turto verčių. Dėl T. B. individualios įmonės vertės nustatymo. Kaip jau buvo paminėta tik atsakovė pateikė teismui raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovas įrodymų dėl savo įmonės vertės neteikė. Byloje yra T. B. individualios įmonės buhalterinių dokumentų dalis: pelno mokesčio deklaracijos, pajamų deklaracijos ir dokumentai, kuriuos pateikė ieÅ¡kovas atsakovės reikalavimu, siekiant įvertinti įmonę (b.l.136, 137T1, 66 T2,)Audito įstatymo pakeitimo įstatyme (2008-07-03 Nr.X-1676) nurodoma, kad audito įmonė turi teisę atlikti auditÄ (29 str.), atlikdama auditÄ privalo audito rezultatus įforminti suraÅ¡ydama auditoriaus iÅ¡vadÄ (30 str. 1d.2p.).

Ä®statymas reglamentuoja , kad auditoriaus iÅ¡vadÄ sudaro įžanga, apraÅ¡omoji dalis ir auditoriaus nuomonė. Auditoriaus iÅ¡vada – dokumentas, kuriame auditorius be kitų privalomų dalykų, pareiÅ¡kia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas. Savo iÅ¡vadoje auditorė nurodė, kad pateiktų duomenų įvertinimÄ atliko pagal nacionalinio audito standartus ir atliktas duomenų įvertinimas yra pakankamas pagrindas nuomonei pareikÅ¡ti. Auditorė nurodė, kad pateiktų duomenų pakanka nustatyti T.

B. IÄ® vertės pasikeitimÄ . Pateikti duomenys teisingai atspindi T. B. IÄ® finansinę bÅ«klę ir veiklos rezultatus. IÅ¡vadoje auditorė nurodė, kad įmonės vertės pasikeitimas buvo skaičiuojamas naudojant tokius duomenis: piniginių lėšų likučius, ilgalaikio turto likučius, trumpalaikio turto likučius ir įvertinus skolas. Auditorės skaičiavimu įmonės vertė padidėjo 352 860,14 Lt. Å is atsakovės pateiktas dokumentas laikytinas ir vertintinas kaip raÅ¡ytinis įrodymas , kuris neturi virÅ¡esnės , didesnės įrodomosios galios, todėl vertintinas kitų surinktų įrodymų visumoje.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999-05-25 Nr. VIII-1202) 1 str. skelbiama, kad Å¡is įstatymas nustato turto ir verslo , nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymÄ konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo bÅ«dus.. Tačiau į turto vertintojÄ nesikreipė nei viena iÅ¡ Å¡alių ir nepateikė turto vertintojo ataskaitos ar iÅ¡vados. Teismas įvertinęs pateiktÄ auditoriaus iÅ¡vadÄ ir kitus T.

B. IĮ buhalterinius dokumentus vertina, kad įmonės vertės pagal pateiktus dokumentus buvo paskaičiuota teisingai. Tačiau teismas negali įvertinti, ar skaičiuojant įmonės vertę, buvo atsižvelgta į visus būtinus kriterijus, kurie yra nurodyti LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatyme, ir ar tai turėtų įtakos galutiniam įmonės vertės padidėjimo nustatymui. Ieškovas teikiant šiuo įrodymus buvo pasyvus . Ieškovo atstovas prašė neprijungti atsakovės pateiktos audito išvados.

LR CPK 178 str. nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl teismas laiko, kad atsakovė pateikė teismui tinkamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ apie T. B. IÄ® vertės pasikeitimÄ ir jį vertins kitų surinktų įrodymų kontekste.IÅ¡ esmės byloje tarp Å¡alių ir buvo ginčas tik dėl jų santuokos metu T. B. IÄ® vertės , nes dėl kito kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto pasidalijimo ginčo iÅ¡ esmės nebuvo. IeÅ¡kovas prašė santuokoje įgytÄ turtÄ ir prisiimtas pareigas kreditoriams dalyti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

Atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir turtÄ padalinti taip: 60/100 dalių priteisiant atsakovei , o 40/100 dalių – ieÅ¡kovui. Atsakovė nurodė, kad dalijant sutuoktinių turtÄ , visais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus ir tokia įstatymo norma yra imperatyvi.Sodo sklypÄ Å¡alys vertino skirtingai. IeÅ¡kovas įvertino 289 Lt, o atsakovė pateikė VÄ® registrų centro Alytaus filialo pažymÄ dėl turto vidutinės rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad sklypo vidutinė rinkos vertė 2008-12-12 yra 1129 Lt (b.l.125, T1).

LR CK 3.119 str. numato, kad dalijamo bendro turto vertė turi bÅ«ti nustatoma, pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl laikytina, kad atsakovės pateikta pažyma apie žemės sklypo vertę yra arčiausiai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai.CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę , sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas.

Nustatęs bendrÄ turtÄ , teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iÅ¡ bendro turto sumokamos iÅ¡ jo mokėtinos skolos, t.y. skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iÅ¡ bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, bendro dalytino sutuoktinių turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 3.118 str. 2d.).Swedbank pažymoje nurodė, kad 2007-03-22 buvo suteikta vartojamoji paskola Nr.07-027868-VA, paskolos suma 60000 Lt, paskolos likutis 2010-01-26 yra 28 814,09 Lt (J.

B. bendraskolė, gavėjas – T. B.); 2007-06-20 vartojamoji paskola Nr.07-063100-VA 30000 Lt, paskolos likutis 2010-01-26 yra 16 194,82 Lt (J. B. bendraskolė, gavėjas T. B.); 2007-10-15 paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu Nr.07-115118-FA, paskolos suma 17 957 EUR, likutis 2010-01-26 yra 14 923,82 EUR (14 923,82x3,4528=51 528,96 Lt) (J. B. bendraskolė, gavėjas – T. B. (b.l.101, T1). Šalių kreditoriniai įsipareigojimai yra 96 537,88 Lt. Santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo, įmonės vertės padidėjimo vertė yra 372 389,14 Lt, tai atėmus iš šios vertės sutuoktinių kreditorinius įsipareigojimus 96 537,88 Lt pripažintina, kad bendra santuokos metu įgyto turto vertė yra 275 851,26 Lt.Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 str. 3d.).

Todėl dalis turto , kurį galima padalyti natÅ«ra ir dalintinas atsakovės pasiÅ«lytu dalijimo variantu, daiktus padalijant natÅ«ra.IeÅ¡kovė prašė turtÄ dalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo. Taikant LR CK 3.123 str. 1d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, pvz.: dėl nepilnamečio vaiko interesų, tačiau reikia nustatyti , kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sÄ raÅ¡as teismų praktikoje papildytas Å¡iomis aplinkybėmis: vieno iÅ¡ sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iÅ¡ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ valdė nesÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005). Pažymėtina, kad, dalijant sutuoktinių turtÄ , yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali bÅ«ti taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kurios bÅ«tinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant Å¡eimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai bÅ«tų apsaugoti nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių įtakos; bÅ«tina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo Å¡alių vaiko tinkamos gyvenimo sÄ lygos, nes jai ir jos motinai yra nustatytinas uzufruktas naudotis ieÅ¡kovo butu iki vaiko pilnametystės, jai paliktini ir neįtrauktini į dalintinus, visi vaikui skirti baldai. Be to atsakovei priteistina įmonės vertės padidėjimo ½ dalies dydžio piniginė kompensacija, kuri taip pat užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Vaikui yra priteistas iÅ¡laikymas , kuris taip pat užtikrins vaiko iÅ¡laikymÄ iki jo pilnametystės.Kadangi individuali įmonė yra asmeninė T.

B. nuosavybė, tad ji negali bÅ«ti dalinama ,o padalinama tik jos vertės padidėjimas kiekvienam po ½ dalį. Ä®monę dar iki santuokos įsteigė ieÅ¡kovas . Jis visÄ laikÄ skyrė įmonės veiklai ir jos plėtojimui. Tai, kad Å¡i įmonė plėtėsi patvirtina ir atsakovės pateikta auditorės iÅ¡vada. Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovo indėlis į įmonės veiklÄ yra žymiai didesnis nei atsakovės. Atsakovė pati paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad įmonės veikla ji itin nesidomėjo, patardavo tik įmonės remonto, baldų pirkimo atvejais, tačiau įmonės valdymu, jos plėtra nesidomėjo ir nedalyvavo.

LR Individualių įmonių įstatymo 8 str. 2d. nurodo, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas IĮ savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas , įgytas IÄ® vardu. Tai rodo, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Todėl teismas laiko, kad kreditai, kuriuos paėmė T. B. ir J. B. , gyvendami santuokoje, buvo paimti Å¡eimos poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas nurodė, kad už paimtÄ kreditÄ buvo remontuojamas butas, buvo įsigyti baldai, buitinė technika, dalis pinigų buvo skirta Å¡eimos pragyvenimui, kelionėms – poilsiui, buvo nupirktas automobilis, kuris registruotas įmonės vardu, tačiau iÅ¡ esmės visÄ laikÄ tarnavo Å¡eimos poreikiams.

Dalis kreditų buvo panaudota ir plečiant individualiÄ Ä¯monę. Tačiau įmonės gautas pelnas taip pat buvo naudojamas Å¡eimos interesams: jos pragyvenimui. Atsakovė teigė, kad kreditai buvo paimti, tačiau ji nežino, kur buvo panaudoti ir laiko, kad jie nebuvo panaudoti Å¡eimos interesais, tačiau teismas laiko, kad atsakovė tokių teiginių neįrodė.Esant solidariajai prievolei , kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK6.6 str. 1d.).

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais kreditoriui AB Swedbank Solidarioji prievolė tarnauja kreditorių interesų apsaugai. CK 3.109 str. numato, kad bendra sutuoktinių civilinė atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iÅ¡ bendro turto, kai sandoris sudarytas vieno sutuoktinio ir Å¡is sandoris sudarytas Å¡eimos interesams tenkinti. Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalintas sutuoktinių turtas (CK 3.59 str.), tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai – solidariosios prievolės subjektai.

Å alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raÅ¡tiÅ¡ku visų sutarties Å¡alių susitarimu (CK6.192 str.4d.). Kreditorius Swedbank atsiliepime (b.l.79, T2) yra nurodęs, kad nesutinka, jog prievolės , kylančios iÅ¡ tarp banko ir ieÅ¡kovo ir/ar atsakovo sudarytų sutarčių bÅ«tų dalijamos ar modifikuojamos. Todėl laikytina, kad kreditoriui ieÅ¡kovas ir atsakovė atsako solidariai iki kol bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartis : 2007-03-22 vartojamÄ jÄ paskolÄ Nr.07-027868-VA; 2007-06-20 vartojamÄ jÄ paskolÄ Nr.07-063100-; ir 2007-10-15 paskolÄ su nekilnojamojo turto įkeitimu Nr.07-115118-FA.

Å ioje byloje yra sprendžiami Å¡eimos klausimai, todėl vadovaujantis LR CPK 376 str. 3d. teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.Dalijant turtÄ natÅ«ra atsakovei tenka 2871 Lt didesnės vertės turtas, todėl Å¡ia dalimi sumažintina įmonės vertės padidėjimo dalis, t.y. 137 925,63 Lt -2871=135 054,63 Lt.IeÅ¡kovas , pateikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 616 Lt žyminio mokesčio (b.l.6, T1, ir 76, T2), o atsakovė – 400 Lt (b.l.83,T1 , 172, T1).

Kadangi byloje kelis kartus keitėsi teisėjai, tai liko neiÅ¡spręstas atsakovės praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Baigiant nagrinėti bylÄ iÅ¡spręstinas galutinai ir žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinami iÅ¡ dalies, tai kiekvienas turi sumokėti po 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio nuo dalintino turto vertės. IeÅ¡kovui ir atsakovei tenka turto už 146 254, 63 Lt, tad žyminis mokestis nuo Å¡ios sumos yra 4388 Lt.

IeÅ¡kovo mokėtinas žyminis mokestis yra 4388-616=3772 Lt, o atsakovės mokėtinas žyminis mokestis yra 4388-400=3988. Taip pat iÅ¡ kiekvieno priteistina po 52,61 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 96 str.).n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.T. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. B. (Č.), a.k(duomenys neskelbtini) santuiokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę - ,,B.“, atsakovei - ,,Č.“.Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis iÅ¡laikymo nemoka.Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo U.

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jos motinos J. B. gyvenamoji vieta.Padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ :IeÅ¡kovui T. B., a.k. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: 0,0591 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vydenių k.v., esantis Varėnos rajone, Barčių kaime, sodų bendrijos ,,Tulpė“ teritorijoje, kurio vertė 1 129 Lt; svetainės sekcijÄ 3 000 Lt vertės; televizorių ,,Samsung“ su namų kino sistema 4 000 Lt vertės, elektrinį virdulį ,,Philips“ 200 Lt vertės;

T. B. individualios įmonės ½ dalį vertės padidėjimo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki santuokos nutraukimo – 137 925,63 Lt, iÅ¡ viso turto už 146 254,63 Lt.Atsakovei J. B., a.k. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: prieÅ¡kambario spintÄ su stumdomų durų sistema – 1800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektÄ su įranga (garų surinktuvu, mikrobangų krosnele ,,LG“) – 4000 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ ,,Samsung“ – 1200 Lt vertės, dujinę viryklę ,,Mastercook“ – 1000 Lt vertės, plaunantį siurblį ,,Thomas“ – 1600 Lt vertės, skalbimo maÅ¡inÄ ,,Gorenje“ – 1600 Lt vertės, T.

B. individualios įmonės ½ dalį vertės padidėjimo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki santuokos nutraukimo – 135 054,63 Lt, iÅ¡ viso už 146 254,63 Lt.Nepilnamečio vaiko U. K. B. kambario baldus: raÅ¡omÄ jį stalÄ su spintele – 690 Lt vertės, spintelę, komodÄ 2 vnt.- 900 Lt vertės ir spintÄ (stumdomų durų sistema) – 3700 Lt priteisti J. B., neiÅ¡mokant kompensacijos ieÅ¡kovui.Nustatyti, kad ieÅ¡kovas T. B. ir atsakovė J. B. (Č.) yra solidarÅ«s skolininkai Swedbankui iki kol bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal 2007-03-22 vartojamÄ jÄ paskolÄ Nr.07-027868-VA; 2007-06-20 vartojamÄ jÄ paskolÄ Nr.07-063100-; ir 2007-10-15 paskolÄ su nekilnojamojo turto įkeitimu Nr.07-115118-FA.Priteisti iÅ¡ T.

B. 3772 Lt (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio ir 52,61 Lt (penkiasdeÅ¡imt du litus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ J. B. 3988 Lt (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio ir 52,61 Lt (penkiasdeÅ¡imt du litus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                               Silvana Girdenienė