2018-10-03 Nr. AB-17394-3-62-3-02656-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1738-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02656-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. su skundu ir papildomu skundu (b. l. 4–5, 27) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Kauno TI buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad kalinimo laikotarpiu sirgo plaučių tuberkulioze, todėl pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) bei kitų teisės aktų nuostatas, jam priklausė 2 val. pasivaikščiojimai per parą. Ginčo laikotarpiu Kauno TI jis tik kartą per parą po 1 val. buvo vedamas pasivaikščioti, dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas ir žeminamas. Pareiškėjas tvirtino, kad Kauno TI pareigūnai turi polinkį į sadistišką elgesį, kadangi žemino jo orumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–33) prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI. Pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis suėmimo sąlygų įtaką, todėl negalima traktuoti, kad pareiškėją laikant Kauno TI buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, V. M. į Kauno TI atvyko su diagnoze „liktiniai pakitimai po plaučių tuberkuliozės“. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu plaučių tuberkulioze pareiškėjas nesirgo, todėl taikyti tokiems ligoniams nustatytas pasivaikščiojimų gryname ore sąlygas nebuvo pagrindo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo nuomone, atmestinas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l. 66–69) pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. gydėsi dėl plaučių infekcinės tuberkuliozės (b. l. 12). Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, 2015 m. spalio 7 d. jam buvo diagnozuoti liktiniai pakitimai po plaučių tuberkuliozės ir gydymas tęsiamas (b. l. 41). Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės duomenimis nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas ligoninėje buvo gydytas dėl liktinių pakitimų po plaučių tuberkuliozės (b. l. 43). Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas būtų sirgęs aktyvia tuberkuliozės forma, ar, kad pagal gydytojo išvadą dėl to jam būtų skirti ilgesni pasivaikščiojimai, todėl, teismo vertinimu, skirti ilgesnius pasivaikščiojimus atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

7. Pareiškėjas neneigė, jog ginčo laikotarpiu jis buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore po 1 val. per parą, o tai, teismo nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

8. Nagrinėdamas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečių pareigūnų netinkamo elgesio aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo Kauno TI pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus.

9. Kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

III. 10. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde (b. l. 109) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesirgo plaučių tuberkuliozės atvira forma, todėl atsakovas pagrįstai nesilaikė BVK 145 straipsnio 3 dalies nuostatų. Bylos duomenys patvirtina, kad jis šia liga nuo 2015 m. spalio 8 iki 2015 m. spalio 15 d. sirgo ir atsakovas apie tai žinojo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog asmenys, sergantys atviros formos plaučių tuberkulioze, turi būti etapuojami atskirai nuo kitų, todėl jeigu jis nebūtų sirgęs, jis nebūtų etapuotas iš Pravieniškių į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taip pat, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BVK 145 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje neužtikrinimo pareiškėjui, priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog sirgo atvira tuberkuliozės forma ir atsakovas apie tai žinojo. Be to, pareiškėjo teigimu, asmenys, sergantys atviros formos plaučių tuberkulioze, turi būti etapuojami atskirai nuo kitų.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

17. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 29 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

18. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo 13 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du pasivaikščiojimai, ne trumpesni kaip po valandą (b. l. 48–50).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikti 1 val. kasdieniai pasivaikščiojimai. Tačiau pareiškėjas teigia, jog jam priklausė 2 pasivaikščiojimai per dieną ne trumpesni kaip 1 val. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. gydėsi dėl plaučių infekcinės tuberkuliozės, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas būtų sirgęs aktyvia tuberkuliozės forma, ar kad pagal gydytojo išvadą dėl to jam buvo skirti ilgesni pasivaikščiojimai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas skirti ilgesnius pasivaikščiojimus neturėjo pagrindo. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su etapavimu, pažymėtina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam ilgesnių pasivaikščiojimų gryname ore. Skundas nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo etapavimo aspektu, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo netinkamo etapavimo apeliacines instancijos teisme nenagrinėtini.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė