df4f6284-0efc-4752-a7f7-e7194bd82776 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-791-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00674-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės A. L. atskirÄ jį skundÄ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Brilas“ prisidėjimÄ prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos E. S. pareiÅ¡kimas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės Genki Group bankrotÄ tyčiniu, tretieji asmenys J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Brilas“, uždaroji akcinė bendrovė „Delkatas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotÄ pripažinti tyčiniu egzistavimo.

2. UAB Genki Group bankrotÄ pripažinti tyčiniu prašė pareiÅ¡kėja E. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), kaip UAB Genki Group akcininkė ir kreditorė.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. L., kaip UAB Genki Group vadovė, be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo pardavė UAB Genki Group ilgalaikį turtÄ , reikalingÄ veiklos vykdymui, vykdė verslo pardavimo sandorius. UAB Genki Group ir UAB „Brilas“ 2013 m. gruodžio 9 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria faktiÅ¡kai buvo perleista UAB Genki Group priklausanti restorano „Labuki Japanese Bistro“ (toliau – ir bistro) veikla, kaip verslo vienetas. Pelningai veikiantis bistro buvo parduotas už žemÄ kainÄ , sudarant ilgalaikio turto pardavimo už likutinę vertę sutartį.

Tokiu pačiu bÅ«du buvo perleistas ir antras UAB Genki Group priklausantis „Labuki“ restoranas (toliau – ir restoranas). Neinformavusi antstolio ir negavusi akcininkų sutikimo A. L. perleido ilgalaikį turtÄ , prekės ženklÄ â€žLabuki“ (toliau – ir prekės ženklas), meniu, komercines paslaptis ir kt. UAB „Delkatas“. Dėl Å¡ių veiksmų UAB Genki Group tapo nemoki. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad A. L. nustatytais terminais sÄ moningai nemokėjo restorano patalpų nuomos mokesčio, nors pinigai buvo kasoje arba pas atskaitingus asmenis.

PareiÅ¡kėjos teigimu, A. L. suformavo tariamÄ asmeninę paskolÄ Ä¯monei. PareiÅ¡kėja taip pat pastebėjo, kad UAB „Delkatas“, kuriam perleista pelningai veikusio restorano veikla, akcininkas yra A. L. sÅ«naus tėvas.

4. Bankroto administratorės atstovaujama atsakovė BUAB Genki Group su pareiÅ¡kėja nesutiko, nurodydama, kad dalies įmonės veikloje naudoto turto perleidimas trečiajam asmeniui pats savaime nesuponuoja tikslingo ir sÄ moningo veikimo prieÅ¡ įmonės ir jos kreditorių interesus, siekiant įmonės turtÄ nuslėpti nuo kreditorių ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo. BUAB Genki Group pažymėjo, kad turto perleidimas UAB „Bilas“ įvykdytas 2013 metais ir 2014 metais, kai UAB Genki Group dar vykdė komercinę veiklÄ .

5. Atsakovė A. L. su pareiÅ¡kėja nesutiko, nurodydama, kad susiklosčius sudėtingai UAB Genki Group finansinei situacijai ir negalint laiku mokėti įmokų pagal sudarytas sutartis, nuomotojai atsisakė pratęsti patalpų nuomos sutartis. Be to, 2013 metais UAB Genki Group neteko virtuvės Å¡efo J. L. Susiklosčius tokiai situacijai, UAB Genki Group veiklai naudotas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos buvo panaudotos įsiskolinimų dengimui. A. L. taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja visada gaudavo detaliÄ informacijÄ apie UAB Genki Group veiklÄ ir jos finansinę bÅ«klę, tačiau nesikreipė dėl vadovo pakeitimo, neprisidėjo prie veiklos gerinimo.

A. L. pastebėjo, kad UAB „Brilas“ buvo perduotas ne verslas, o UAB Genki Group nereikalingu ir nenaudojamu tapęs turtas (dėl negalėjimo tęsti veiklos nuomojamose patalpose). UAB Genki Group neperleido veiklos taip pat ir UAB „Delkatas“. Å iai bendrovei buvo parduota tik nedidelė dalis turto, kai UAB Genki Group neteko galimybės toliau vykdyti veiklÄ (nuomotojui atsisakius tęsti patalpų nuomÄ ). A. L. pastebėjo, kad teiginius dėl tariamo lėšų iÅ¡Å¡vaistymo paneigė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nutraukę pareiÅ¡kėjos inicijuotÄ tyrimÄ .

6. Trečiasis asmuo UAB „Brilas“ prašė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kiek tai susiję su 2013 m. gruodžio 9 d. sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartimi, atmesti. UAB „Brilas“ nurodė, kad neperėmė iÅ¡ UAB Genki Group jokių reikalavimo teisių, įsipareigojimų, nebaigtų vykdyti sutarčių. Po 2013 m. gruodžio 9 d. sutarties sudarymo UAB Genki Group dar kurį laikÄ tęsė veiklÄ , todėl Å¡i sutartis, pasak UAB „Brilas“, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti bankroto priežastimi. UAB „Brilas“ nurodė, kad jo vienintelio akcininko ir vadovo nesieja jokie glaudÅ«s ryÅ¡iai su UAB Genki Group akcininkais bei vadovais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi patenkino pareiÅ¡kėjos E. S. pareiÅ¡kimÄ ir pripažino UAB Genki Group bankrotÄ tyčiniu.

8. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB Genki Group nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų duomenis. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus UAB Genki Group nemokumo momento, nes balansuose neatsispindi pradelsti įsipareigojimai, tačiau iš finansinių dokumentų visumos teismas sprendė, kad UAB Genki Group jau nuo 2012 metų susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, nes įsipareigojimai buvo lygūs turimam turtui.

Vėliau finansinė bÅ«klė sistemingai tik blogėjo. UAB Genki Group direktorė A. L. į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi tik 2015 m. kovo 30 d. (kai įsipareigojimai daugiau kaip aÅ¡tuonis kartus virÅ¡ijo balansinį turtÄ ). Teismas konstatavo, jog A. L. nepateikė duomenų, paneigiančių, kad nemokumas faktiÅ¡kai atsirado nuo 2013 m. Å ių aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯monės vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo esant įmonei nemokiai.

9. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad 2013 m. gruodžio 9 d. sudarytu sandoriu iÅ¡ esmės buvo parduotas bistro verslas. Teismas konstatavo, kad turtas buvo parduotas nesilaikant įstatų reikalavimų (sudarant sandorius dėl 1/20 įstatinio kapitalo – gauti akcininkų pritarimÄ ). Teismui sukėlė abejones ir sandorio ekonominis naudingumas, nes sandoris sudarytas už balansinę turto vertę (6 565,84 Eur), nors prieÅ¡ 2 metus turtas įsigytas už 52 000 Eur.

10. Teismas konstatavo, kad prekės ženklas buvo perleistas UAB „Delkatas“ už 150 Eur, nors buvo pirktas už 2 896 Eur. Su UAB „Delkatas“ įrangos nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 10 d., t. y. likus 2 mėnesiams iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Delkatas“ buvo įdarbinti trys UAB Genki Group darbuotojai. Be to, UAB „Delkatas“ akcininkas yra UAB „Kambur investment“, kurios vadovas ir akcininkas E. Š. yra A. L. sūnaus tėvas. Teismas sprendė, kad tokiu būdu turtas buvo perleistas su UAB Genki Group vadove susijusiems asmenims.

11. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ (perduota restorano apskaitos programa, meniu, kalkuliacinės kortelės, prekės ženklas) Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės buvo perleista restorano veikla, tokiu bÅ«du paliekant UAB Genki Group be pajamų Å¡altinio. Teismo vertinimu, visų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad A. L. paskolos sutartimi siekta atsiskaityti su kreditoriais, kurių paslaugos buvo reikalingos UAB „Delkatas“ veiklai vykdyti. Teismas vertino, kad ketinimų protokolas, kuriuo UAB Genki Group įsipareigojo užtikrinti, jog verslas bÅ«tų perduotas į UAB „Delkatas“ balansÄ , vertinant jį kitų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad UAB Genki Group pardavė UAB „Delkatas“ ne ilgalaikį turtÄ , o verslÄ , be to, UAB Genki Group nepalankiomis sÄ lygomis.

12. Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, taip pat egzistuoja Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantys kriterijai, todėl yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir pripažinti UAB Genki Group bankrotÄ tyčiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13.

Atsakovė A. L. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o priimti naujai pateikiamus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei apeliantės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 13.1. 2013 metai UAB Genki Group buvo labai sudėtingi – krito bistro apyvartos, susikomplikavo santykiai su bistro patalpų nuomotoju dėl nuolatinio UAB Genki Group vėlavimo sumokėti nuomos mokestį.

Neturint pagrindinio virtuvės Å¡efo, kuris 2013 m. sugrįžo į Pietų KorėjÄ , tapo labai sudėtinga administruoti ir iÅ¡laikyti ir bistro, ir restoranÄ , todėl buvo nuspręsta atsisakyti bistro ir bandyti gelbėti restoranÄ . 2013 m. gruodžio 9 d. sutartimi UAB Genki Group pardavė UAB „Brilas“ dalį bistro veikloje naudotos įrangos ir leido naudotis (ne pardavė) prekės ženklu iÅ¡imtinai bistro patalpose. Dėl A. L. pastangų per 2014 m. pavyko sumažinti UAB Genki Group įsipareigojimus. 2015 metais, pasibaigus nuomos sutarčiai ir UAB „VIA Sportas“ nesutikus jos pratęsti, UAB Genki Group neteko restorano patalpų, nuomotos įrangos, baldų.

Per visÄ savo veiklos laikotarpį UAB Genki Group nebuvo įsigijusi iÅ¡ esmės jokio likvidaus turto, kurį nemokumo atveju bÅ«tų galima parduoti ir iÅ¡ gautų lėšų padengti susidariusius įsiskolinimus. 2015 m. kovo 29 d. atsirado įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir A. L. nedelsdama pateikė praneÅ¡imÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13.2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal su UAB „Brilas“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo gautas apmokėjimas.

Dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių nebuvo kilęs ginčas, todėl nebuvo teikiami įrodymai. Su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytÄ tikrovės neatitinkantį teiginį ir patvirtina, kad apmokėjimas pagal sutartį buvo atliktas. Be to, byloje esančioje taikos sutartyje yra ginčo Å¡alių patvirtinimas, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra visiÅ¡kai įvykdyta. 13.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad E. Å . yra UAB „Kambur investment“ akcininkas.

Vienintelis Å¡ios bendrovės akcininkas buvo ir yra D. P., kuris neturi jokių sÄ sajų nei su A. L., nei su UAB Genki Group. Teismas, bandydamas pagrįsti iÅ¡vadÄ dėl sandorio su UAB „Brilas“ nenaudingumo, padarė dar vienÄ faktinę klaidÄ , nurodydamas, kad pradinė parduoto kilnojamojo turto kaina neva siekė 52 000 Eur, nors byloje yra įrodymai, kad pradinė Å¡io turto įsigijimo kaina buvo tik apie 21 000 Eur. 13.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių A. L. veiksmų, kurie sÄ lygojo kreditorių galimybės gauti reikalavimo patenkinimÄ sumažėjimÄ (iÅ¡nykimÄ ).

Be to, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. UAB Genki Group įsiskolinimai tretiesiems nesusijusiems asmenims reikÅ¡mingai sumažėjo. Per 2014–2015 metų laikotarpį UAB Genki Group neperleido jokio realaus turto, kurį buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimų patenkinimui bankroto bylÄ inicijavus 2014 m. pradžioje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jokie buhalterinės apskaitos pažeidimai nebuvo nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinės bylos medžiagos dalimi nesančia, netikslia 2016 m. kovo 22 d. specialisto iÅ¡vada, kuri buvo tik tarpinis ikiteisminio tyrimo veiksmas ir kuria nesirėmė net pati pareiÅ¡kėja. 2013 m. nesikreipdama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo A.

L. ne pakenkė, o iÅ¡ esmės pagerino kreditorių situacijÄ , nes absoliuti dauguma jų reikalavimų buvo visiÅ¡kai patenkinti dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai atitinka protingÄ verslo rizikÄ bei gerus verslo standartus. 13.5. Byloje pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turto pardavimo sutarties su UAB „Brilas“ sudarymo metu parduodamo turto reali rinkos vertė buvo didesnė nei Å¡io turto (bistro veikloje intensyviai naudoto 3 metus) buhalterinė vertė, nors teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi ji buvo įpareigota tai padaryti.

Apie minėto sandorio sudarymÄ pareiÅ¡kėjai buvo žinoma nuo pat pradžių, o aplinkybė, kad ji daugiau nei metus laiko nesiėmė jokių veiksmų Å¡io sandorio nuginčijimui įrodo, kad pareiÅ¡kėja faktiniais veiksmais patvirtino tokio sandorio sudarymÄ . 13.6. 2012–2013 metais bistro dirbo nuostolingai, todėl bistro vietos atsisakymas 2013 m. pabaigoje buvo naudingas. 2013 m. pabaigoje tapo žinoma, kad nuo 2014 m. pradžios UAB „Ozantis“ dėl dažno vėlavimo atsiskaityti nori nutraukti bistro patalpų nuomos sutartį, todėl, jei A.

L. nebÅ«tų pavykę surasti bistro veikloje naudoto turto pirkėjo, bÅ«tų patirtos ženklios papildomos iÅ¡laidos (iÅ¡montavimo, iÅ¡kraustymo, sandėliavimo) bei nepataisomai sugadinta dalis turto, jį iÅ¡montavus. Atsisakius bistro, UAB Genki Group įsiskolinimas buvo sumažintas nuo 118 000 Eur iki 45 000 Eur (neskaitant skolos A. L.). 13.7. Nuosavybės teisės į prekės ženklÄ nebuvo perleistos, o tik suteikta teisė naudotis prekės ženklu iÅ¡imtinai prekybos centre Ozas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minėto prekės ženklo reali rinkos vertė buvo didesnė nei jo buhalterinė vertė (130 Eur).

Be to, juridinio asmens sandoriai nebÅ«tinai turi bÅ«ti siejami su komercine nauda. 13.8. UAB Genki Group, sudariusi įrangos nuomos sutartį su UAB „Delkatas“, ne tik gavo pajamų, bet ir iÅ¡vengė ženklių papildomų iÅ¡laidų (daiktų saugojimo, pervežimo, nuomotų patalpų bÅ«klės atstatymo, darbuotojų iÅ¡laikymo ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo verslo perleidimo faktÄ , nes nesivadovavo prejudicinę galiÄ turinčios Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui bÅ«tina sÄ lyga yra tai, kad kita įmonė turi perimti ne tik valdytÄ turtÄ , bet ir nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

A. L. negalėjo paneigti, kad UAB „Delkatas“ sudarė sutartis su tais pačiais verslo partneriais, nes nei A. L., nei su ja susiję asmenys nedalyvauja ir niekada nedalyvavo UAB „Delkatas“ veikloje. 13.9. A. L. turėjo tik dvi darbo dienas atsikirtimams į pareiÅ¡kėjos didelės apimties (15 lapų) 2019 m. kovo 7 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pateikti (teismas netenkino A. L. praÅ¡ymo nukelti porai dienų raÅ¡ytinio posėdžio datÄ ), be to, teismas 2019 m. kovo 25 d. rezoliucija priėmė pareiÅ¡kėjos 2019 m. kovo 22 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus, nors jau buvo paskelbta skundžiama nutartis.

Tokia situacija, pasak A. L., grubiai pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principÄ .

14. Trečiasis asmuo UAB „Brilas“ prisidėjimu prie atskirojo skundo praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ patenkinti, pažymėdamas, kad sutinka su atskirajame skunde nurodytais teismo nutarties naikinimo motyvais, susijusiais su tyčinio bankroto pagrindu nepagrįstai nurodoma 2013 m. gruodžio 9 d. sutartimi. UAB „Brilas“ 2019 m. gegužės 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 356 Eur iÅ¡laidų, patirtų iki apeliacinės instancijos ir 624 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje).

15. PareiÅ¡kėja E. S. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantės 2 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. UAB Genki Group 2014 m. sausio 1 d. turto turėjo už 599 637 Lt, o pradelstų skolų už 366 101,57 Lt, t. y. buvo nemoki (Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). BÅ«tent Å¡ių duomenų pritrÅ«ko Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartimi grÄ Å¾inusiam bylÄ pirmosios instancijos teismui.

A. L. vėliausiai 2014 m. gegužės 1 d. privalėjusi sužinoti ir kuo skubiau spręsti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – to nepadarė, o toliau tęsė mokėjimus tiekėjams, iÅ¡ anksto žinodama, kad visų skolų padengti nepajėgs, nes bistro ir restoranÄ , nuslėpdama nuo kitų akcininkų, pardavė, o jokių kitų pajamų uždirbimo alternatyvų nesukÅ«rė. 15.2. 2013–2014 metų sandÅ«roje A. L. į kasÄ Ä¯nešė bei iÅ¡ karto po Naujų Metų išėmė 145 000 Lt – 160 000 Lt.

Nei ji, nei buhalterė Å¡io veiksmo negalėjo paaiÅ¡kinti. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie pinigai buvo tik formaliai fiksuoti apskaitos registruose, kad įtakoti UAB Genki Group turto skaičių. A. L. pardavė bistro ir restoranÄ , paliko minėtÄ bendrovę be veiklos, bet su skolomis, kurias maskavo, t. y. prieÅ¡ kreipdamasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tyčia suteikė iÅ¡ esmės beviltiÅ¡kÄ (įmonei likus be veiklos, paskolos grÄ Å¾inimas neįmanomas) 30 000 Eur paskolÄ , pinigus sumokėdama reikÅ¡mingiausiems kreditoriams, kurie užtikrino parduoto restorano veiklos tęstinumÄ .

Taigi, faktinė aplinkybė, kad neva skola mažėjo yra tik įstatymo pažeidimo maskavimas. Balansai už 2013 metus ir 2014 metus pareiÅ¡kėjai buvo pateikti tik 2015 metais, tada ir pamatyta, kad UAB Genki Group skolos virÅ¡ijo pusę įmonės turto, gautinų pinigų nebuvo, o veiklos tęstinumas eliminuotas. A. L. užmaskavo nebaigtas vykdyti sutartis iÅ¡ esmės verslo objekto pirkėjui UAB „Delkatas“ sudarius naujas sutartis su tais pačiais tiekėjais bei suteikdama UAB Genki Group beviltiÅ¡kÄ paskolÄ . 15.3.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių reikÅ¡mingų faktinių klaidų. PareiÅ¡kėja įrodinėjo, kad UAB „Brilas“ buvo parduotos ne prekės, o perleistas verslas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsiskaitymas už įsigytÄ verslÄ ir dalį perleistų turtinių teisių gautas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino taikos sutarties, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ taikos sutarties sudarymo procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės. Klaidingai įvardintas UAB „Kambur Investment“ akcininkas nėra reikÅ¡minga aplinkybė, nes byloje buvo vertinami A.

L. veiksmai, sudarant galimybę iÅ¡ anksto susitarus UAB „Delkatas“ perimti restorano veiklÄ . 15.4. Atskirojo skundo argumentai dėl sudarytų sandorių vertinimo, kaip nedarančių žalos kreditoriams, yra nepagrįsti (neatitinkantys elementarios verslo logikos), nes parduodant verslo vienetus buvo eliminuotas verslo tęstinumas. Tam, kad tiek UAB „Brilas“, tiek UAB „Delkatas“ galėtų vykdyti analogiÅ¡kÄ UAB Genki Group vykdytÄ veiklÄ , buvo tyčia savalaikiai nevykdomos nuomininko pareigos – nemokamas nuomos mokestis, taip sudarant prielaidas nuomos sutarčių nepratęsimui, atitinkamai užsitikrinant, kad patalpų nuomÄ perims UAB „Brilas“ ir UAB „Delkatas“.

16. Atsakovas BUAB Genki Group atsiliepimu praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Nagrinėjant bylÄ pakartotinai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad, UAB Genki Group nutraukus vykdytÄ veiklÄ , bÅ«tų likę neįvykdyti įsipareigojimai ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias po sandorių sudarymo perėmė tretieji asmenys, todėl nebuvo pagrindo taikyti Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos. 16.2.

Vien Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti, nes teismų praktika Å¡iÄ sÄ lygÄ sieja su tuo, kad neinicijavus bankroto bylos didinamos įmonės skolos ir didėja kreditoriniai įsipareigojimai. UAB Genki Group pradelsti mokėjimai 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto pusės turto vertės. Remiantis 2014 m. balansu, UAB Genki Group įsipareigojimai sudarė 229 061,92 Eur, o pagal 2015 m. kovo 25 d. balanso duomenis, UAB Genki Group įsipareigojimai sudarė 77 235 Eur.

Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 70 976,27 Eur (iÅ¡ kurių 30 307,96 Eur – skola A. L. pagal paskolos sutartį). 16.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad apmokėjimas pagal sutartį su UAB „Brilas“ nebuvo gautas. Tai paneigia su atskiruoju skundu pateikti dokumentai. Vertinant turto perleidimo UAB „Brilas“ ir UAB „Delkatas“ aplinkybes Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 – 3 punktų prasme, turėjo bÅ«ti įvertinta tikroji turto rinkos kaina perleidimo metu, o bankrotas tyčiniu Å¡iuo požymiu pripažintas tik nustačius, kad perleistas turtas rinkos verte turėjo kur kas didesnę kainÄ , nei sandoriais sutarta ir įvykdyta.

Nagrinėjant bylÄ pakartotinai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų. Vertinant sandorių ekonominį naudingumÄ nėra nustatyta, kokia buvo reali turto rinkos vertė Å¡ių sandorių sudarymo metu, taip pat nenustatyta, ar įrangos nuomos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta palankesnėmis sÄ lygomis. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB Genki Group bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – UAB Genki Group pajamų orderius dėl UAB „Brilas“ sumokėtų 27 431,33 Lt pagal 2013 m. gruodžio 9 d. sutartį ir UAB Genki Group iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugpjūčio 27 d. taip pat pateikė teismui naujus įrodymus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias UAB „JK Gėrimų namai“ pardavė UAB „Delkatas“ alkoholinius gėrimus.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliantės ir pareiškėjos naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina, kad byloje dalyvaujantys asmenys su jais yra susipažinę (CPK 314 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2019 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pateikė po bylos iÅ¡nagrinėjimo teismo posėdyje pabaigos, t. y. teismui išėjus priimti procesinį sprendimÄ , juos priimti atsisakoma. Dėl tyčinio bankroto prezumpcijos 20. Byloje nustatyta, kad UAB Genki Group juridinių asmenų registre registruota 2009 m. gruodžio 1 d., jos vadove nuo įsteigimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo A. L. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB Genki Group iÅ¡kelta bankroto byla, o 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB Genki Group pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

PareiÅ¡kėja, kaip UAB Genki Group akcininkė ir kreditorė, prašė UAB Genki Group bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirÄ jį skundÄ .

21. Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra iÅ¡dėstytos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas preziumuojamas, o tai paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

22. PareiÅ¡kėja teigė, kad nagrinėjamu atveju yra Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tyčinio bankroto preziumavimo sÄ lyga, jog veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Å¡iuo atveju buvo perleista UAB Genki Group restorano veikla (ne ilgalaikis turtas, o verslas), nes buvo perduota restorano apskaitos programa, meniu, kalkuliacinės kortelės, prekės ženklas. Atitinkamai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja minėta tyčinio bankroto prezumpcija.

23. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. vasario 15 d. nutartimi perduodamas klausimÄ dėl UAB Genki Group bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad esminis Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ prezumpcijÄ charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno Å«kio subjekto veikla perkeliama kitiems Å«kio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sÄ sajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtÄ Ä¯monę (naujai įkurtÄ Ä¯monę) arba, kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu bÅ«du, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei (nutarties 40 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad analizuojamu atveju nebuvo nustatytas UAB Genki Group ir trečiųjų asmenų (UAB „Brilas“ bei UAB „Delkatas“) sÄ sajumas, juolab toks, kad bÅ«tų pakankamas pagrindas konstatuoti veiklos perkėlimÄ , kaip jis apibÅ«dinamas Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turto pirkimo ir nuomos sandoriams nepagrįstai buvo suteikta veiklos perkėlimo prasmė.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad turi egzistuoti bÅ«tina sÄ lyga Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, tačiau tai byloje nebuvo nustatyta. Apibendrindamas Lietuvos apeliacinis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad analizuojamu atveju Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nebuvo pagrindo taikyti (nutarties 41 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, turto pardavimo ir nuomos sandorius nepagrįstai kvalifikuodamas veiklos perkėlimu į kitas įmones, Å¡ių sandorių teisėtumo Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų kriterijų aspektu nevertino, neiÅ¡reikalavo duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos teiginius, kad UAB „Brilas“ perleisto turto rinkos vertė buvo daug didesnė nei turto balansinė vertė.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad sandorių patikra Å¡iuo aspektu apeliaciniame procese objektyviai nėra įmanoma (nutarties 42 punktas). Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 15 d. nutartyje pateikus teisines iÅ¡vadas dėl nepagrįstai taikytos Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos, pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėjant klausimÄ dėl UAB Genki Group bankroto pripažinimo tyčiniu tuo pačiu pareiÅ¡kimo faktiniu pagrindu ir nesant konstatuotų naujų faktinių aplinkybių (nepaisant teismo įpareigojimų Å¡alims pateikti papildomus įrodymus), nebuvo pagrindo prieÅ¡ingai vertinti, ar analizuojamu atveju egzistuoja Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta sÄ lyga tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui.

Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties motyvus, privalėjo iÅ¡tirti ir įvertinti 2013 metais ir 2015 metais įmonės sudarytų turto pardavimo ir nuomos sandorių teisėtumÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų kriterijų aspektu, nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ bei priežastinį ryšį. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo tyčinio bankroto prezumpcijÄ .

24. PareiÅ¡kėjos nuomone, analizuojamu atveju egzistavo Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti požymiai, dėl kurių kilo UAB Genki Group bankrotas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantys kriterijai (skundžiamos nutarties 34 punktas), todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, bus vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bÅ«tent Å¡ių požymių egzistavimÄ .

Dėl Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto požymio egzistavimo 25. Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus UAB Genki Group nemokumo momento, nes balansuose neatsispindi pradelsti įsipareigojimai (skundžiamos nutarties 24 punktas).

Teismas nurodė, kad UAB Genki Group vadovė nepateikė duomenų, paneigiančių, kad UAB Genki Group nemokumas faktiÅ¡kai atsirado nuo 2013 metų. Atitinkamai teismas konstatavo, kad UAB Genki Group vadovė pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯monės vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo esant įmonei nemokiai (skundžiamos nutarties 25 punktas).

26. Pasisakydamas dėl minėto požymio egzistavimo Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nurodė, kad byloje nebuvo nustatytos ir vertinamos aplinkybės dėl 2013 metais buvusių įsiskolinimų tiekėjams, o nenustačius nei įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio, nei jų santykio su turto verte, vienareikÅ¡miÅ¡kai negalima patvirtinti, kad jau 2013 metais UAB Genki Group buvo nemoki ir egzistavo įmonės vadovės pareiga nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, pažymėjęs, kad įmonės nemokumo bÅ«senai nustatyti reikÅ¡mingi ne visi, o tik pradelstieji įsipareigojimai, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įmonės nemokumo momentÄ (2013 metus), todėl be pakankamo pagrindo konstatavo pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymÄ . Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybė, kada įmonė pasiekė nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir pirminiais apskaitos dokumentais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis (nutarties 30–31 punktai).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kokius padarinius sukėlė vadovės veiksmai (neveikimas), t. y. kokiu bÅ«du sumažėjo (iÅ¡nyko) kreditorių galimybės gauti reikalavimo patenkinimÄ (tokiai iÅ¡vadai buvo bÅ«tina nustatyti įmonės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momentu ir delsimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ laikotarpiu, tačiau toks tyrimas nebuvo atliktas) (nutarties 34 punktas). Nepaisydamas Å¡ių Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad UAB Genki Group faktiÅ¡kai nemoki buvo jau nuo 2013 metų, skundžiamoje nutartyje vertino ne pradelstus, o visus įmonės įsipareigojimus (skundžiamos nutarties 24–25 punktai).

Pirmosios instancijos teismui aktyviai ėmusis priemonių surinkti visus aktualiam klausimui iÅ¡tirti bÅ«tinus įrodymus ir po to skundžiamoje nutartyje konstatavus, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus UAB Genki Group nemokumo momento (įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio) (skundžiamos nutarties 24 punktas), nebuvo pagrindo konstatuoti Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, esant įmonei nemokiai, pažeidimÄ .

Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama pripažinti UAB Genki Group bankrotÄ tyčiniu, Ä®monės bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto požymio nesiejo su tuo, kad apeliantė nevykdė Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmonės vadovės pareigos. Dėl Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto požymio egzistavimo 27. Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 9 d. sandorio su UAB „Brilas“ ekonominis naudingumas kelia abejonių, nes sandoris sudarytas už balansinę turto vertę (6 565,84 Eur), nors turtas prieš 2 metus įsigytas už 52 000 Eur, be to, dalis turto (prekės ženklas) perleista neatlygintinai (skundžiamos nutarties 28 punktas). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam požymiui konstatuoti nepakanka to, jog teismas suabejotų sandorio ekonominiu naudingumu.

Å io požymio konstatavimui teismui bÅ«tina nustatyti, jog sudarytas sandoris įmonei buvo nuostolingas ar ekonomiÅ¡kai nenaudingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 6–8 dalys), todėl bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

Be to, kartu turi egzistuoti ir Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta tyčinio bankroto sÄ lyga, kad sÄ moningai sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, įmonė privedama prie bankroto. Nagrinėjamu atveju Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu (2013 m. gruodžio 9 d.) buvo daug didesnė už turto balansinę vertę, už kuriÄ turtas buvo parduotas UAB „Brilas“.

29. Pasisakydamas dėl 2015 metais UAB Genki Group sudarytų sandorių su UAB „Delkatas“, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sandoriai buvo sudaryti įmonei nepalankiomis sÄ lygomis (skundžiamos nutarties 31 punktas). Skundžiamos nutarties 33 punkte taip pat nurodyta, kad buvo sudaryti įmonei nepalankÅ«s sandoriai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė teisinių iÅ¡vadų, kaip jis supranta sandorių nepalankumÄ , t. y., ar toks sandoris teismo yra prilyginamas Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems nuostolingiems ar ekonomiÅ¡kai nenaudingiems sandoriams.

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvÅ«s, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sÄ moningas bendrovės vadovo ir (ar) dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį iki ir (ar) po tapimo nemokia.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto požymio iÅ¡samiau nevertino, iÅ¡ esmės konstatavęs, kad UAB Genki Group pardavė UAB „Delkatas“ ne ilgalaikį turtÄ , o verslÄ (skundžiamos nutarties 31 punktas). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje konstatuota, kad analizuojamu atveju nebuvo veiklos perkėlimo Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme. Be to, byloje nenustatyti sÄ moningi bei kryptingi apeliantės veiksmai, kuriais bÅ«tų pabloginta UAB Genki Group finansinė padėtis, kas sudarytų pagrindÄ konstatuoti tyčinius suinteresuoto asmens – bendrovės vadovo, veiksmus.

Byloje taip pat nėra duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad UAB Genki Group bankrotas būtų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (išvykus japonų-korėjiečių virtuvės restorano šefui). Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB Genki Group bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu taip pat ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Brilas“, prisidėjusio prie apeliantės A. L. atskirojo skundo, bei pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patenkinus atskirÄ jį skundÄ , UAB „Brilas“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡sprendus klausimÄ iÅ¡ esmės bei netenkinus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo dėl BUAB Genki Group bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nenurodė, kokias bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė, nepateikė teismui iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl minėtas apeliantės abstraktus praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

34. UAB „Brilas“ iÅ¡ viso prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti 4 980 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2017 m. vasario 19 d. praÅ¡ymu UAB „Brilas“ prašė priteisti 816 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (2016 m. lapkričio 21 d. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ parengimÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios trečiojo asmens iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos UAB „Brilas“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. 2017 m. birželio 28 d. UAB „Brilas“ prašė priteisti 996 Eur iÅ¡laidų už advokato pasirengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. gegužės 31 d.), už procesinių dokumentų (atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ) rengimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios UAB „Brilas“ iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos. 2018 m. birželio 12 d. UAB „Brilas“ prašė priteisti 1 308 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (2018 m. balandžio 16 d. atsikirtimų į pareiÅ¡kėjos 2018 m. kovo 26 d. paaiÅ¡kinimus parengimÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios UAB „Brilas“ patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytÄ maksimalų dydį, jos mažintinos iki maksimalaus dydžio, Å¡iuo atveju iki 353,92 Eur (884,80 Eur (2017 m.

IV ketv.) X 0,4). 2018 m. spalio 17 d. UAB „Brilas“ prašė priteisti 600 Eur iÅ¡laidų už advokato pasirengimÄ ir dalyvavimÄ 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžiuose (iÅ¡ viso 5 val.). Å ios UAB „Brilas“ patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytÄ maksimalų dydį, todėl priteistinas dydis mažintinas iki maksimalaus dydžio, Å¡iuo atveju iki 447,60 Eur (895,20 Eur (2018 m. I ketv.) X 0,1 x 5 val.). 2019 m. kovo 4 d. UAB „Brilas“ prašė priteisti 636 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines konsultacijas ir dalyvavimÄ 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžiuose (iÅ¡ viso 5,3 val.).

Å ios iÅ¡laidos taip pat mažintinos iki nustatyto maksimalaus dydžio, Å¡iuo atveju iki 467,85 Eur (935,70 Eur (2018 m. III ketv.) X 0,1 X 5 val.). 2019 m. gegužės 6 d. UAB „Brilas“ prašė priteisti 624 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (2019 m. kovo 8 d. atsikirtimų į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus parengimas bei 2019 m. balandžio 2 d. prisidėjimo prie atskirojo skundo rengimas). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios trečiojo asmens patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jos priteistinos UAB „Brilas“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

IÅ¡ viso UAB „Brilas“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiama 3 705,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokato pagalbai apmokėti, atlyginimui (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjos E. S. pareiÅ¡kimo dėl BUAB Genki Group bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos E. S. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Brilas“ 3 705,37 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkis eurus 37 ct) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimui. Teisėja Aldona Tilindienė