df4f4c00-468e-4bcc-9f12-bd42f2e7d99d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1829-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03713-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5;30.10;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-374/2014 pagal ieÅ¡kovės A. G. ieÅ¡kinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovus S. K. ir A. K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lAl/žp (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993-10-18 VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv. m. bendro ploto su dviem priestatais: 1a1/p , kurio dydis 2,60 m x 4,12 m, 7,47 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio ir 2a1/p, kurio dydis 3,98 m x 4,44 m, 13,76 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio.

Nurodė, kad 1988-12-27 jos senelei A. O. J. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 105, galiojęs iki 1991-12-27, rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ ir statyti lauko virtuvę bei Å¡iltnamį (I t. b. l. 19). IeÅ¡kovės teigimu, nėra žinių, jog per Å¡io administracinio akto galiojimo laikÄ A.O. J. atliko statybas, nes iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų matyti, jog statybos pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo registruotas vieÅ¡ame registre. Kaip turėjo bÅ«ti rekonstruotas gyvenamasis namas, matyti iÅ¡ pirmo aukÅ¡to ir mansardos plano - pagal projektÄ , vietoj priestato lal/p turėjo bÅ«ti pristatytos virtuvė ir vonios -WC patalpos bendro 14,40 kv m ploto, turėjo iÅ¡likti priestatas 2al/p (I t. b.l. 20).

IeÅ¡kovė nurodo, kad 1993 m. paruoÅ¡tas S. K. namų valdos (duomenys neskelbtini) 2500 kv m ploto žemės sklypo ribų planas, nustatytos sklypo ribų koordinatės valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. PlanÄ pasirašė S. K. ir A.O. J. (I t. b.l. 14). Taip pat jie pasirašė ir 2726 kv.m. ploto A.O. J. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ (I t. b.l. 11). Pagal šį planÄ VÄ® Registrų Centro Marijampolės filiale žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006-03-22.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių 1993 metais sudarytų planų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos koordinatės sutampa. 1994 m. S. K. ir A.O. J. pasirašė 1994-04-05 patvirtintÄ K. S. ir J. A.-O. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje raudonųjų linijų planÄ , pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į du S. J. K. ir A.O. J. 2500 kv.m. ploto žemės sklypus (I t. b.l. 17). Å ie asmenys pasirašė, ieÅ¡kovės nuomone, jog sutinka su raudonųjų linijų planu.

Eksplikacijoje S.J. K. gyvenamasis namas Nr. 1 buvo pavaizduotas su dviem priestatais. A.O. J. 1994-04-12 Dovanojimo sutartimi Nr. 3031, patvirtinta Marijampolės rajono II-ojo notarų biuro notarės L. P., atsakovui S. K. padovanojo karkaso-plytų gyvenamÄ jį namÄ su dviem priestatais 1A1/Žp, kuriame yra 79,16 kv m bendro naudingo ploto, ½ dalį plytų Å«kio pastato 4Jlp, Å«kio pastatus 5Jl/m, 6Jl/m, 7Jl/m ir ½ dalį kiemo įrenginių (pagal vieÅ¡o registro duomenis - Å¡ulinio, kiemo aikÅ¡telės, tvoros), esančių (duomenys neskelbtini) 2500 kv m žemės sklype, dabar (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 23).

IeÅ¡kovė nurodo, kad, kaip matyti iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio, S. K. pagal 1988-12-27 statybos leidimÄ Nr. 105 dovanojimo sutartimi statytojo teisių ir pareigų neperėmė, jų vieÅ¡ame registre neregistravo. 1994-06-14 Marijampolės rajono Valdybos potvarkio Nr. 7-10, buvo patikslintas A.O. J. priklausiusio žemės sklypo plotas- 2726 kv. (dabar (duomenys neskelbtini)), kurį ji po Å¡eÅ¡ių metų – 2000-11-24 dovanojo ieÅ¡kovės tėvui (I t. b. l. 22). 1996-09-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/96-1925 O.A.

J. nusipirko 2726 kv m žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 9). 1997-12- 01 Marijampolės apskrities VirÅ¡ininko įsakymu Nr. 120 M S. K. leista pirkti 0,25 namų valdos žemės sklypÄ . 0,2500 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), suformuotÄ atliekant preliminarius matavimus, 1998-04-16 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51-98-102 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šį žemės sklypÄ nuosavybėn įsigijo sutuoktiniai S. K. ir A. K.. Pagal 2008 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. DŽM-7851 asmeninės nuosavybės teisėmis ieÅ¡kovei priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,2726 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini).

Šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei padovanojo tėvas A. P., pats jį gavęs iÅ¡ savo motinos A. O. J. pagal 2000-11-24 dovanojimo sutartį Nr. 9983 (I t. b.l. 26-33). Ä®gijusi nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovė pradėjo jo rekonstrukcijÄ . Kadangi su kaimynais santykiai buvo blogi dėl nuolatinių A. K. skundų į įvairias institucijas, ieÅ¡kovė nusprendė savo žemės sklypÄ apsitverti. Nenorėdama praÅ¡yti kaimynų sutikimo tvoros pamatÄ kasti ant sklypo ribos, sutinkamai su STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedÄ , patvirtintÄ LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, 2010 m. pabaigoje pamatÄ darė vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.

Tuomet ieÅ¡kovei kilo įtarimas, jog atsakovai, statydami namÄ užstatė jai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo dalį. 2011-05-11 kreipėsi su skundu į trečiÄ jį asmenį. 2011-06-03 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovui surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. 2011-06-10 FAK-1774. Nustatyta, jog statytojas S. K. namÄ rekonstruoja nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti 1988-12-27 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.105 (I t. b.l.36-41).

IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡ VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo parengto statinių iÅ¡dėstymo plano, sudaryto pagal 1993 m. Marijampolės miesto Valdybos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , matyti, kad S. K. dalį savo namo įstatė į ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ - nepaisė žemės sklypų ribų, kurios nustatytos kadastriniais matavimais. 2011-06-10 suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-40-110610-00023 ir reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-40-110610-00037 - reikalauta perstatyti rekonstruojamÄ gyvenamÄ jį namÄ pagal suderintÄ projektÄ (I t. b.l. 42-47). 2011-06-10 S. K. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , jog gyvenamÄ jį namÄ jis rekonstravo 1990-1994 m. ir jį A.

O. J. sutikimu patraukė į jos žemės sklypÄ (I t. b.l. 48). S. K. neskundė administracinių aktų, kuriais fiksuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas. S. K. praÅ¡ymu 2011-12-13 sprendimu Nr. RE-695 pratęstas reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2012-03-10. 2012-03-19 fiksuota, jog S. K. geranoriÅ¡kai nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių (I t. b. l. 50-51). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui S. K. (civilinės bylos Nr.2-1895-399/2012) dėl savavalinės statybos padarinių Å¡alinimo, tačiau laiko, jog S. K. sutuoktinė, kuri yra žemės sklypo ir nukrypstant nuo projekto pastatyto gyvenamojo namo bendrasavininkė, byloje trauktina tik trečiuoju asmeniu.

Inspekcija mano, jog S. K. privalo perstatyti gyvenamÄ jį namÄ pagal 1988-12-27 statybos leidimÄ Nr. 105, nes jis tapo neterminuotas. Inspekcija pareiÅ¡kė, jog byloje negina ieÅ¡kovės kaip žemės savininkės pažeistos nuosavybės teisės, todėl ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai kelia civilinę bylÄ atsakovams. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad tai, kÄ savavaliÅ¡kai pastatė S. K. priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl savavaliÅ¡kos statybos padarinius privalo Å¡alinti abu sutuoktiniai - atsakovai.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas be įrodymų teigia, kad namÄ pastatė 1990-1994 m. Jo teiginiai, ieÅ¡kovės nuomone, neatitinka tikrovės, nes namas iki 1994-04-12 jam nepriklausė, o dovanojimo sutartyje yra nurodyta dovanos turinys. Be to, 1993 m., 1994 m. žemės sklypų planai apibrėžia sklypų plotus, ribas ir statinių situacijÄ . IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas turi tikslÄ slėpti tikrÄ jį statybos laikÄ , nes pažeidimo faktas apibrėžiamas statybos laiku. Tačiau, ieÅ¡kovė įsitikinusi, kad pagal 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1259-230/2012 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad tuo atveju, kai į teismÄ kreipiamasi remiantis vieÅ¡osios teisės normomis, termino tokiam ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡as interesas.

Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo savavalinės statybos fakto konstatavimo dienos - nuo 2011-06-03. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju, nepriklausomai nuo to, kiek prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo ginčijamo žemės sklypo savininkų ir kada buvo vykdomi ginčo namo rekonstrukcijos darbai, savo teisės pažeidimus ieÅ¡kovė galėjo sužinoti tik įsigijus nuosavybėn ginčo žemės sklypÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė dovanojimo sutartimi ginčo žemės sklypÄ nuosavybėn įgijo 2008-10-24 ir įregistravo vieÅ¡ame registre. Teismo vertinimu, esant vieÅ¡iems registro duomenims apie ginčo sklypÄ , ieÅ¡kovė, kaip rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , jeigu manė, kad jo teisės yra pažeistos tik nuo 2008-10-24.

Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2012-09-20, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, nors Å¡alys nekėlė reikalavimų nustatyti žemės sklypų ribas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra pažymėti Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Nors nėra duomenų apie tai, kad sklypų ribos prasikeičia ir viena kitÄ dengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms ar jas paneigtų, nei ieÅ¡kovė nei atsakovai nepateikė.

Tačiau iÅ¡ pateiktų žemės sklypų planų, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys, teismas nustatė, kad Å¡ie planai yra netikslÅ«s. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktuose 1993 m., 1994 m. sudarytuose planuose skiriasi vidinės sklypų ribos – nevienodi kampai, atstumai ir kt. (I t. b. l. 14, 17, 18). Teismas Å¡iuo klausimu sutiko su atsakovų nurodytais motyvais. Nurodė, kad pagal 1993 metais parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ Å¡ulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos (I t. b. l. 14), tuo tarpu, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ statinių iÅ¡sidėstymo planÄ Å¡ulinys yra ant sklypo ribos, t.y. sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiÅ¡kai sklypo ribos kampe (I t. b. l. 18).

Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka ieÅ¡kovės pateikto statinių iÅ¡sidėstymo plano (I t. b. l. 54). Teismas pažymėjo ir tÄ aplinkybę, kad nėra ribų paženklinimo akto, dėl ko atsirado Å¡ie neatitikimai (I t. b. l. 79). Taip pat reikÅ¡minga laikė ir tÄ aplinkybę, kad visuose planuose iÅ¡orinės sklypų ribos nepakitę, nurodomas bendras sklypo plotas – 0,5000 ha , o dalys – viena ieÅ¡kovės sklypo dalis 0,2726 ha ploto, atsakovo – 0,2500 ha ploto.

Todėl neaiÅ¡ku, ar sklypų ribos neprasikeičia ir ar viena kitÄ nedengia. Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio motyvÄ dėl sklypo ribų pažeidimo, ieÅ¡kovė nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio pagrindo ribų, ieÅ¡kinį atmetė kitais pagrindais, nei jis buvo pareikÅ¡tas. Teismas, remdamasis atsakovų neįrodytais argumentais ir ignoruodamas raÅ¡ytinius įrodymus, nevertindamas jų tarpusavio sietinumo, laikė, jog ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, bet ne dėl savavaline statyba padaryto apeliantės daiktinių teisių į žemę pažeidimo. Teismo sprendimas prieÅ¡taringas, nes jame minima, jog apeliantė pateikė žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovams priklausantis žemės sklypas formuotas atliekant preliminarius matavimus.

Teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , ignoravo ir nevertino didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčius raÅ¡ytinius įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 04 10 iÅ¡raÅ¡e apie atsakovų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nuo 1998 04 30 galioja įraÅ¡as, jog žemės sklypas formuotas atliekant kadastrinius matavimus. Skiltyje Nr. 11 "Registro pastabos ir nuorodos" nurodyta, jog 2009 03 13 užfiksuota, kad gyv. namas faktiniai duomenys neatitinka fiksuotų kadastro duomenų.

Apeliantės nuosavybę į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) liudijančiame vieÅ¡o registro duomenų banko 2011 11 16 iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nuo 1996 11 28 galioja įraÅ¡as, jog apeliantės 0,2726 ha žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius duomenis. Å ios aplinkybės paneigia S. K. argumentus, jog O. J. pastatė dabartinės konfigÅ«racijos namÄ .2. Teismas, laikydamas, jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribos, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., nes nepasisakė, kodėl atmeta raÅ¡ytinius įrodymus - atsakovo S. K. ir O.

J. pasiraÅ¡ytus žemės sklypų planus su nustatytomis sklypų ribos koordinatėmis. Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų, atsakovo ir apeliantės žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius, o ne preliminarius, matavimus. Å io fakto atsakovas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu neginčijo, prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl žemės sklypo ribos nustatymo nereiÅ¡kė. VieÅ¡o kadastro ir registro duomenys yra vieÅ¡i ir jie yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymo nustatytu bÅ«du. Todėl esant suformuotiems sklypams kadastrinių matavimų bÅ«du ir atsakovui neginčijant vieÅ¡o registro duomenų, teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo ribos vietos.

Žemės sklypų ribos ir riba tarp žemės sklypų atžymėtos kadastro žemėlapyje. Koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje sutampa.3. Teismas, remdamasis vien tik atsakovų žodiniais aiškinimais be pagrindo laikė, jog kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, bet ne savavalinės statybos faktas ir savavalinės statybos metu padarytas apeliantės teisių pažeidimas. Teismas nenurodė teisės normos, kuria remiantis laikė, jog neesant techninio dokumento, riba neaiški.

Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovui S. K. suraÅ¡ytas savavalinės statybos aktas, kurio jis įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Apeliantės nuomone, jos teisių pažeidimÄ yra akivaizdus, nes oficialiai nustatyta, kad S. K. savo gyvenamÄ jį namÄ Ä¯statė į jos žemės sklypÄ , kaip rodo UAB „Narma“ situacijos schema - 6 kv.m., atstatant gyvenamÄ jį namÄ pagal kadastro duomenis. Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų centrinio banko iÅ¡raÅ¡o apie S. K. nuosavybę į gyv. namÄ (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nėra nuorodos, jog vieÅ¡ame registre fiksuoti gyvenamojo namo kadastro duomenys neatitinka kokių nors dokumentų.

Apeliantei norint fiksuoti jos gyvenamojo namo užbaigimo faktÄ , ji negali padaryti savo žemės sklypo kadastrinių matavimų. VÄ® RC Marijampolės filialas 2013 05 07 ir 2013 06 07 atsisakė vykdyti darbus, priimti statybos užbaigimo deklaracijÄ . Taigi, teismas atmesdamas ieÅ¡kinį ir pasisakydamas, jog dėl kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos yra kilęs ginčas, patvirtino S. K. teises į apeliantės žemės sklypÄ ir sukÅ«rė kuriozinę situacijÄ , kuri verčia bylinėtis toliau.

Apeliantės nuomone, S. K. neturi teisių į jos žemės sklypÄ ir nėra juridinių pagrindų jas įgyti. Jo savavaliÅ¡kai pastatytas namas negali bÅ«ti įteisintas, nes yra svetimame žemės sklype.

4. Nors teismas sprendime pasisakė, kad nustatyta, jog ribos koordinatės sutampa, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad skiriasi statinių iÅ¡dėstymo planas ir 1993 m. parengtas atsakovo namų valdos žemės sklypo planas. Apeliantės nuomone, esant kadastriniais matavimais nustatytai ribai, nėra svarbu planų skirtingumas, netikslÅ«s kampai ir pan. Apeliantė nurodo, kad Å¡ulinys jai ir S. K. priklauso po ½ dalį, vadinasi tikėtina, jog sklypų riba turi eiti per Å¡ulinį, tačiau realiai skiriasi Å¡ulinio buvimo vieta.

Apeliantės nuomone, kad S. K. pakeitė Å¡ulinio buvimo vietÄ . Tačiau ta aplinkybė, kad Å¡ulinys jiems priklauso lygiomis dalimis ir tai, kad pagal S. K. planÄ Å¡ulinys yra jo žemės sklypo dalyje, nedaro negaliojančių kadastrinių matavimų planų ir jais nustatytų sklypo ribų koordinačių. Apeliantė nurodo, kad ji bylÄ kėlė, ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė vieÅ¡osios teisės normų pažeidimÄ savavaline statyba ir jos žemės teisių pažeidimÄ , t. y. vadovavosi CK 4.99 ir 4.103 str., tačiau teismas vadovavosi CK 4.45 str. ir pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.45 str., kai tuo tarpu ieÅ¡kovė vadovavosi CK 4.99 str., CK 4.103 str., negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio pagrindo ribų peržengimas. Teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, yra teisinga, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagal ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes savarankiÅ¡kai atlieka faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymÄ , teisniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatų prasmę.

Taigi, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi Å¡alys.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir neįrodytas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo pateiktais įrodymų vertinimais, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tai, kad sklypo ribas žymi tvora, nustatyta ne tik remiantis atsakovo paaiÅ¡kinimais, tačiau tai matyti ir iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų. Pati ieÅ¡kovė toje sklypo vietoje yra padariusi tvoros pamatus ir tvoros kuoliukus, kuriais žymima sklypo riba, atsakovas tokiomis žemės sklypo ribomis naudojasi nuo 1994 04 12 (nuo nuosavybės į statinius įgijimo) iki Å¡ios dienos, tai yra jau daugiau kaip 18 metų.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012-08-24 pažyma Nr. 20SD-1785, kurioje nurodyta, kad archyvinėje byloje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto nėra. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522.

Pagal Å¡iuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedÅ«ros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, suraÅ¡ytas laikantis nustatytų procedÅ«rų ir esant tinkamai suraÅ¡ytam tokiam aktui gali bÅ«ti parengiamas žemės sklypo planas.

Nagrinėjamu atveju joks ribų paženklinimo - parodymo aktas nebuvo sudarytas, dėl ko, galimai ir atsiradę netikslumai, neaiÅ¡kumai dėl sklypų ribos. Todėl, esant susidariusiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad pažeistos žemės sklypo ribos.3. Susipažinus su apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktais 2013-06-04 VÄ® Registrų centras Marijampolės filialo sprendimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ â€œ ir 2013-06-07 VÄ® Registrų centras Marijampolės filialo sprendimu „Dėl daiktinių teisių registravimo“, teigtina, kad apeliantės statybos užbaigimas neužregistruojamas dėl pačios apeliantės kaltės, tai yra dėl to, kad ji dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, rekonstravus Å¡iame sklype gyvenamÄ jį namÄ , pastačius malkinę, filialui nepateikė atitinkamo praÅ¡ymo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ , o įraÅ¡yti nekilnojamÄ jį daiktÄ - gyvenamojo namo, malkinės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ nėra juridinio pagrindo.

Teismas savo sprendimu niekaip nepatvirtino atsakovo S. K. teisių į apeliantės žemės sklypÄ , atsakovas S. K. niekada nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia teisių ar pretenzijų į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ .4. Vien tik apeliantės įsitikinimo, kad jos sklypo ribos aiÅ¡kios pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo raudonųjų linijų planÄ , bylai teisingai iÅ¡spręsti nepakanka. Å iai dienai, susidariusioje situacijoje, žemės sklypo ribos nėra aiÅ¡kios. Pirmosios instancijos teismas darė teisingas iÅ¡vadas ir vertinimus, kad iÅ¡ byloje esančių žemės sklypų planų, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys, akivaizdu, kad Å¡ie planai yra netikslÅ«s. IeÅ¡kovės pateiktuose 1993 m., 1994 m. sudarytuose planuose skiriasi vidinės sklypų ribos - nevienodi kampai, atstumai ir kt.

Pagal 1993 metais parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ Å¡ulinys yra atsakovo žemės sklypo valdoje ir nuo jo iki atsakovo sklypo ribos dar yra pakankamai vietos, tuo tarpu pagal apeliantės pareikÅ¡tÄ statinių iÅ¡dėstymo planÄ Å¡ulinys yra ant sklypo ribos, tai yra sklypo riba jį kerta per pusę ir jis jau randasi visiÅ¡kai sklypo ribos kampe. Kadastrinių matavimų byloje esantis sklypo planas taip pat neatitinka apeliantės pateikto statinių iÅ¡sidėstymo plano. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad visuose planuose iÅ¡orinės sklypų ribos nepakitę, nurodomas bendras sklypo plotas - 0,5000 ha, o dalys - viena ieÅ¡kovės sklypo dalis 0,2726 ha ploto, atsakovo - 0,2500 ha ploto.

Todėl, teismo nuomone, neaiÅ¡ku ar sklypų ribos neprasikeičia ir ar viena kitÄ nedengia.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, kad turi bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, bet ne tokiu bÅ«du, kaip prašė ieÅ¡kovė. Inspekcija, 2011 06 10 suraÅ¡yto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1774, savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-40-110610-00023 pagrindu nustatė, kad S. K., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A.

K., (duomenys neskelbtini), turėdamas 1988 m. Gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtÄ ir suderintÄ statinio projektÄ â€žGyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 105, rekonstruodamas jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ lAl/žp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79,16 kv. m. bendro ploto, iÅ¡ rytinės pusės pristatė vieno aukÅ¡to mÅ«rinius priestatus 5,40 m x 4,15 m ir 3,05 m x 4,15 m, apie 35,06 kv. m. užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį savavaliÅ¡kai rekonstravo į platesnį nei numatyta techniniame projekte, tuo savavaliÅ¡kai padidino statinio užstatymo plotÄ apie 35,06 kv.m.

Tokiu bÅ«du dalį gyvenamojo namo pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . S. K. per Inspekcijos nustatytÄ terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių nepaÅ¡alinus, Inspekcija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo (civilinės bylos Nr. 2-1895- 399/2012), praÅ¡ydama teismo įpareigoti atsakovÄ S. K.

įstatymų nustatyta tvarka paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos perstatyti savavaliÅ¡kai rekonstruojamÄ gyvenamÄ jį namÄ pagal suderintÄ projektÄ ir sutvarkyti statybvietę. Minėta civilinė byla yra sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla. Vadovaujantis LR statybos įstatymu ir kitais statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, statybÄ leidžiantis dokumentai nėra VÄ® Registrų centro fiksuoti kadastro duomenys, pagal kuriuos ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o perstatyti gyvenamÄ jį namÄ 1Al/žp, esantį (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993 10 18 VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv.m. bendro ploto su dviem priestatais lal/p ir 2al/p. StatybÄ leidžiančio dokumento apibrėžimas yra nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje: statybÄ leidžiantis dokumentas- leidimas statyti naujÄ (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (pastatus); statinio projektas, kuriam raÅ¡tu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); raÅ¡ytinis (raÅ¡ytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytÄ statybÄ .“ Statiniai turi bÅ«ti statomi, rekonstruojami pagal suderintus projektus, todėl atsakovas turėtų perstatyti rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ pagal suderintÄ 1988 m. projektÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teismas teisingai atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.Teisėjų kolegija nustatė, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė A. G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jame suformulavo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) įpareigoti atsakovus S. K. ir A.

K. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lAl/žp (duomenys neskelbtini), atstatant jį pagal 1993-10-18 VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo fiksuotus kadastro duomenis - 79,16 kv. m. bendro ploto su dviem priestatais: 1a1/p , kurio dydis 2,60 m x 4,12 m, 7,47 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio ir 2a1/p, kurio dydis 3,98 m x 4,44 m, 13,76 kv. m. ploto, 2,80 m aukščio. IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarė tos aplinkybės, jog atsakovas S. K. minimÄ ieÅ¡kinyje namÄ rekonstravo nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti buvo 1988-12-27 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.105.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K. ir A. G. dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų padarinių Å¡alinimo, jame suformulavo reikalavimÄ (ieÅ¡kino dalykas) įpareigoti atsakovÄ S. K. įstatymų nustatyta tvarka paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A.

K., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, tai yra per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1988 metų gamybinio personalo grupės prie tuometinio Kapsuko rajono architekto parengtÄ ir suderintÄ projektÄ â€œGyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė” ir 1988m iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 105 ir sutvarkyti statybvietę. Minėto ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro tos aplinkybės, jog atsakovas S. K. minimÄ ieÅ¡kinyje namÄ rekonstravo nukrypstant nuo suderinto projekto, kuriam įgyvendinti buvo 1988-12-27 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.105.PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija siekė patikrinti ar nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 yra susiklosčiusi įstatymo leidėjo įtvirtinta situacija, kai dviejose bylose sprendžiamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad paaiškėjus tokiai aplinkybei, kyla teisinės pasekmės (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.).Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Pirmasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas.

Teisėjų kolegija vertina, kad abiejose anksčiau paminėtose Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose visiÅ¡kai sutampa ieÅ¡kinio dalykas, kadangi reikalavimus reiÅ¡kiantys asmenys siekia paÅ¡alinti atsakovo S. K. ir jo sutuoktinės A. K. atliktus savavaliÅ¡kos statybos padarinius gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Antrasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, ieÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro tos pačios ieÅ¡kovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog K. nesilaikė statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų, pažeidė iÅ¡duoto statybos leidimo reglamentÄ , todėl statyba yra savavaliÅ¡ka.Kaip minėta Å¡ioje nutartyje, trečiasis požymis, kuris bÅ«tinas nustatyti sprendžiant dėl bylose sprendžiamų ginčų tapatumo, yra vertinimas ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra pradėtose nagrinėti bylose Å¡alys.

Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovams S. K., A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A. K. ir A. G. dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog abiejose minėtose bylose Å¡alys sutampa ir pažymi, kad tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas, Å¡alių procesinės padėties pasikeitimas (iÅ¡ ieÅ¡kovo į atsakovÄ ar iÅ¡ atsakovo į ieÅ¡kovÄ ) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieÅ¡kinio tapatumo situacijos. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai Kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-489-399/2014 (kuri yra Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 10 03 nutartimi sustabdyta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4282-374/2012 iÅ¡keltoje pagal A.

G. ieÅ¡kinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių Å¡alinimo), yra sprendžiamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu. Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti teisme nagrinėti 2012 09 20 gautÄ A. G. ieÅ¡kinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių Å¡alinimo, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-489-399/2014 pagal 2012 04 11 ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui S. K., tretiesiems asmenims A.

K. ir A. G. dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų padarinių Å¡alinimo. Kadangi Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, todėl Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas A. G. ieÅ¡kinys atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių Å¡alinimo paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 4 p.), o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas panaikintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Toks procesinis sprendimas teisėjų kolegijos vertinimu A. G. procesinių teisių ir kitų turtinių bei įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, nes ji yra įtraukta į Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡keltos civilinės bylos Nr. 2-489-399/2014 nagrinėjimÄ , ji kaip dalyvaujantis byloje asmuo turi savarankiÅ¡ko reikalavimo teisę, todėl gali aktyviai veikti ir įtakoti sprendžiant dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas (LR CPK 94 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi ji nepagrįstai pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį, esant iÅ¡keltai kitai civilinei bylai. Todėl jos turėtos iÅ¡laidos byloje neatlyginamos. Atsakovė A. K. vykdė teismo nustatytÄ pareigÄ teikti byloje procesinius dokumentus, byloje nustatyta, kad ji patyrė 600 litų atstovavimo iÅ¡laidų (2 t. b. l. 67-69), todėl jos turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (LR CPK 98 str.). Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos valstybei jos turėtos 108 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti.A. G. ieÅ¡kinį atsakovams S. K. ir A. K. bei trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavalės statybos padarinių Å¡alinimo palikti nenagrinėtu.Priteisti A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 600 litų (173,77 eurų) turėtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti iÅ¡ A.

G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 108 litus (31,28 eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).              Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Algimantas Kukalis                                                                                                                                   Arvydas Žibas