2025-03-13 Nr. CB-1599-2-68-3-00197-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-859

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00197-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 3 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą,

n u s t a t ė :

Ieškovas J. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ konkursų į darbo vietas rezultatų panaikinimo, darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys G. V., L. N.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė. Teismai sprendimu ir nutartimi priteisė atsakovei iš ieškovo 4393,83 Eur pirmosios instancijos teisme ir 2964,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir netinkamai taikė Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktą, kuriame įtvirtinta, kad konkurso komisiją sudaro konkursą organizuojančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, paskirdamas komisijos pirmininką, kitus komisijos narius ir komisijos sekretorių. Teismai sprendė, kad subjektas, kuriam pavesta skelbti konkursą, šiuo atveju viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ (toliau – ir įstaiga) direktorė, turi teisę sudaryti komisiją. Tuo tarpu Aprašo 13 punkte įtvirtinta visiškai kitaip, kad sudaryti konkursų komisijos įstaigos direktorė neturėjo teisės (ji pagal Aprašo 4.2 papunktį tik skelbia konkursus), nes konkurso komisiją sudaro būtent konkursą organizuojančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas.

2. Ieškovas į šią civilinę bylą pateikė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1738-996/2023, kurioje teismas identišku ieškovo atveju (sukurtu teismo precedentu) aiškindamas ir taikydamas Aprašo 13 punktą (ankstesnės Aprašo redakcijos 12 punktą) sprendė, kad atsakovės (valstybės įmonės) direktorius neturi teisės sudaryti atrankos komisijos ir konkurso rezultatus panaikino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos komisijos priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo paskelbimo yra neteisėtas iš esmės, todėl naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018, 26, 29 punktai).

3. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ savininko teises ir pareigas įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė, todėl sudaryti komisiją turėjo teisę ir pareigą imperatyviai tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, bet ne įstaigos direktorė, kuri tokios teisės neturi. Tačiau administracijos direktorius nesudarė komisijos. Įstaigos direktorė sudarė komisiją, o A. P. (K.) paskyrė tuo pačiu ir komisijos nare, ir komisijos sekretore, taip pažeidžiant Aprašo 13 punktą. Konkursų sąlygose nurodyt, kad konkursas bus vykdomas testo žodžiu ir raštu (dviem etapais) tvarka, tačiau tai, kad vyko tik darbo pokalbis, o testo raštu nebus iš viso, ieškovui nepranešta visai. Teismai neįvertino šios aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1738-996/2023 pažymėta, kad pareiga vykdyti testą raštu ir jį kartu su protokolu išsaugoti tenka atsakovei, o to nepadariusi ji šiukščiai pažeidė Aprašo nuostatas ir konkurso vykdymo tvarką. Šioje byloje tokiu būdu ieškovui eliminavus (užkirtus) galimybę dalyvauti atskirai viename ir atskirai kitame (abiejuose) konkursuose, tuo buvo padaryti Aprašo 5, 16-19 ir 22 punktų esminiai pažeidimai, nulėmę ir abiejų konkursų rezultatus, tuo pačiu ir skaidrumo principo pažeidimą. Taigi, teismai nepagrįstai netaikė CK 6.948 straipsnio 2 dalies, netinkamai taikė Aprašo 5, 16-19 ir 22 punktus, ir turėjo, bet neatsižvelgė į jau sukurtus Aprašo nuostatų aiškinimo ir taikymo teismo precedentą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1738-996/2023).

4. Teismai nevertino, kad komisijos pirmininkė neuždavė jokių klausimų, vien iš pokalbio konkursą pralaimėjusiems pretendentams skyrė mažiau nei 6 balus, todėl neaišku, kuo pretendentai išsiskyrė ir kurie dalykai buvo vertinami.

5. Teismai konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos skaidrumo nepatikrino ir tuo aspektu, kad neišreikalavo darbo sutarčių duomenų apie darbo užmokesčio dydį ir šio dydžio atitikties nepalygino su konkurso sąlygose nurodytu darbo užmokesčio dydžiu.

6. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė iš jo atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ir vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose teismo prašė priteisti ne daugiau kaip 1003,21 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismai dėl ieškovo prašymo nepasisakė. Ieškovas teismo prašė nepriteisti iš jo atsakovei bylinėjimosi išlaidų vadovaudamasis ir įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2304-1161/2024 nustatytu prejudiciniu faktu, kuria teismas tarp tų pačių šalių jau sprendė tą patį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo atsakovei, ir konstatavo, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš pareiškėjo (šiuo atveju iš ieškovo), nes nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog yra kitų aplinkybių, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota. Pagal atsakovės įstatus, atsakovė teikia konsultacijas ir juridinį atstovavimą civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, teikia patarimus ir konsultacijas ir rengia teisinius dokumentus kitiems įstatuose numatytiems nepavaldiems subjektams, kas tik dar kartą įrodo atsakovės kompetencijas ir savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos, to teismai taip pat nevertino visai. Pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų iš ieškovo priteisė ir byloje patirtas 32,77 Euro pašto siuntimo išlaidas. Tačiau pradėjus elektroninę bylą, šalims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninio ryšio priemonėmis, dėl to priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos negalėjo susidaryti.

7. Ieškovas byloje kelia ginčą dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo siekdamas nuginčyti ir neteisingą komisijos narių jo teisingų atsakymų įvertinimą. Pagal Aprašo nuostatas ieškovas į jo atsakymų įvertinimo apeliaciją teisės neturi, nors pagal Konstitucinio Teismo doktriną tokia teisė ir ieškovui turi būti užtikrinama. Dėl Aprašo nuostatų galimo prieštaravimo Konstitucijai teismai nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl ieškovas prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atrankos kolegija dėl ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo teisino reguliavimo ta apimtimi, kiek Aprašas nenustato konkurso komisijos sprendimų apeliacijos, atitikties Konstitucijai, pažymi tai, kad nurodyta apimtimi Aprašo teisinis reguliavimas nekelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai, nes suinteresuotiems asmenims Aprašo nuostatomis nėra kaip nors suvaržyta teisė kreiptis teismą dėl konkurso komisijos sprendimų nuginčijimo. Šia teise ieškovas pasinaudojo teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, bylą iš esmės išnagrinėjo abiejų instancijų teismai. Kasaciniu skundu skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime teismai atmetė ieškovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo atitikties Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad „apeliantas nenurodo, kad buvo apribota jo teisė kreiptis į teismą dėl konkurso rezultatų ir apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, todėl apelianto argumentai dėl Aprašo neatitikties Konstitucijai yra teisiškai nepagrįsti, nes Aprašas nenustato jokių kliūčių nei kreiptis į teismą, nei naudotis apeliacija“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 22 punktas); atrankos kolegija sutinka su nurodytais apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais. Atrankos kolegija nenustato teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo patikrinimo, todėl ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas