df4e5319-22a7-4efd-bdd7-2c8e2502931a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4025-244/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02175-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų iÅ¡mokėjimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo už 2007 m.

– 286,44 Lt, už 2008 m. – 1 932,85 Lt (iÅ¡ viso: 2 219,29 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 ir 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tačiau priedų ir priemokų ribojimas iÅ¡liko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Valstybės tarnautojai gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo per Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundÄ (b. l.

13) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjo minimos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad priemokos buvo neiÅ¡mokėtos dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatyto ribojimo taikymo, tačiau atsakovas neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ .

Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėti minimi priedai.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 14–17) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Å io įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2008 m. bei tai, kad skundas teismui pateiktas 2010 m. birželio 21 d., praÅ¡o teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007–2008 metus, susidariusios dėl Å¡iuo laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. DC-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Neužtikrinus Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , bÅ«tų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje  įtvirtinta  asmens  teisė,  bet  ir konstituciniai lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (administracinė byla Nr. A575-1831/2011).

Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 8-10) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui nebuvo išmokėta 2 219,29 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų). Šiuose dokumentuose pareiškėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio ir neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose pažymose pateikta informacija.

Vidaus tarnybos statutas nenustato, per kokį terminÄ valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, tačiau, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi, tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti turėtų bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-07-13, todėl piniginiai jo reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-07-13 iki 2010-07-13, nes DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminÄ .

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti negauto darbo užmokesčio dalį 1 664,21 Lt – pagrįstas, todėl tenkintinas. Kita dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atmestina, nes praleistas DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas.CPK 284 str. 1d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, o biudžete turi bÅ«ti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam 79 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas neturi galimybės spręsti tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė tokias iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas turi teisę pateikti teismui įrodymus dėl iÅ¡laidų pagrindimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bus iÅ¡spręstas LR ABTÄ® 45 str. nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. D. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 1 664,21 litų (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus 21 centÄ ) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Liudmila Zaborovska