df4e14fa-3edd-4d7d-8d0f-7bb3ec70815d · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-90-211/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-4912-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                 1.2.25.2.; 2.1.7.4.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                                dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui, nuteistajam K.

R.,jo gynėjui advokatui M. K.,nukentėjusiajam R. K.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 75 str. atidėta 1 metams, įpareigojant pastarÄ jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje.IÅ¡ K.

R. priteista 2000 eurų nukentėjusiojo R. K. naudai neturtinei žalai priteisti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :K. R. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas transporto priemonės nevairuojančiu eismo dalyviu, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2015 m. rugsėjo mėn. 1 d., apie 15.42 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, 36 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad pėstieji privalo eiti Å¡aligatviais, ir 48.5 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ pėstiesiems eiti dviračių takais, t. y. jo matomumo zonoje esant pėsčiųjų judėjimui skirtam Å¡aligatviui, ėjo ties (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ ja dalimi esančio kelio ženklu Nr. 411 pažymėto tik dviračių eismui skirto tako deÅ¡iniÄ ja puse nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, be to, nesilaikydamas atsargumo priemonių, užtikrinančių, kad nebÅ«tų sudaromos kitų eismo dalyvių saugiam eismui pavojų keliančios kliÅ«tis, jis ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pat prasilenkiant su dviračių tako kaire puse prieÅ¡inga kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavusiu R.

K. vairuojamu dviračiu „Rock Machine“ dėl neatsargumo iÅ¡ dalies įžengė į dviračių tako kairę pusę ir ranka kliudė dviračiu važiavusį R. K., kuris dėl susidÅ«rimo griÅ«damas patyrė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei apgadino jam priklausantį dviratį „Rock Machine“. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, nesant jo veikoje BK 282 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.

Nurodo laikantis nuomonės, kad apylinkės teismas įrodymus vertino remdamasis ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o iÅ¡vada, kuri pagrįsta prielaidomis ir prieÅ¡tarauja byloje surinktoms faktinėms aplinkybėms. Be to, nebuvo įvertinti paties nukentėjusiojo veiksmų atitikimas KET reikalavimams. Apelianto teigimu, Å¡ie pažeidimai esminiai ir jie sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingÄ nuosprendį.Skunde apeliantas analizuoja tam tikrus KET punktų reikalavimus ir teigia, kad Å¡ių KET punktų bei baudžiamosios bylos duomenų sisteminė analizė leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent paties nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Pasak apelianto, teismo iÅ¡vados, kad bÅ«tent jo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, grindžiamos tik prielaidomis, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Teigia, kad tokių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iÅ¡ teismo posėdyje apklaustų liudytojų, o teismas nepagrįstai ignoravo objektyvius duomenis, t.y. paties apelianto parodymus apie tai, kad įvykis įvyko dėl to, kad nukentėjusysis, prasilenkdamas pats užsikabino už rankinės, kuriÄ nešė apeliantas.

Pasak jo, nepagrįstai teismas ignoravo ir liudytojos L. J. parodymus bei rankinės apžiÅ«ros protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad minėtai liudytojai priklausanti odinė rankinė buvo suplėšyta. Apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina jo parodymus apie pajaustÄ stiprų netikėtÄ smÅ«gį į kairį petį, ant kurio kabėjo rankinė. Apeliantas nurodo, kad ir neturint specialių žinių akivaizdu, kad stipriai truktelėjus už kabančios ant kairiojo paties rankinės, pastarojo petys buvo patrauktas dviratininko judėjimo kryptimi, dėl ko pasisuko ir pats kÅ«nas, ir kairė ranka Å¡vystelėjo ta pačia kryptimi, kas iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jo atsimenamas aplinkybes.

Nurodo, kad Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina ir apelianto nuoseklius parodymus apie tai, kad jis sÄ moningai nedarė jokių judesių, galėjusių sukelti susidÅ«rimÄ su dviratininku, be to, ir pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jo vairuojamo dviračio vairas galėjo užkliÅ«ti už rankinės.Pasak apelianto, nukentėjusysis pats nesilaikė KET reikalavimų, nesulėtino greičio bei neapskaičiavo prasilenkimui bÅ«tino saugaus tarpo, neįsitikinęs eismo saugumu, nepasirinko tinkamo dviračio vairavimo bÅ«do, todėl užsikabino už ant apelianto peties buvusios rankinės. Teigia, kad važiuojant dviračiu, asmuo neatleidžiamas nuo pareigos laikytis KET reikalavimų.

Pažymi ir tai, kad byloje nėra paneigti pastarojo teiginiai, kad jis nežinojo, kad eina bÅ«tent dviračių taku, kuriuo draudžiama eiti pėstiesiems. Apeliantas skunde nurodo, kad jo nurodomos aplinkybės galėjo bÅ«ti lengvai patikrintos ir patvirtintos atlikus autoįvykio ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatytas tikslus įvykio mechanizmas, tačiau toks gynybos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme.Teismo posėdžio metu nuteistasis K. R. ir jo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusysis R. K. prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, netinkamai nustatė jų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis.BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nevairuojant transporto priemonę padarytÄ transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimÄ , jeigu dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Taigi nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia:

1) veikia – įvairių rÅ«Å¡ių transporto eismo tvarkÄ ir saugumÄ reglamentuojančių specialių teisės aktų pažeidimu, 2) pavojingais padariniais – žmogaus žūtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, bÅ«tina nustatyti, dėl kokių konkrečių transporto eismo tvarkÄ ir saugumÄ reglamentuojančių taisyklių reikalavimų pažeidimų atsirado Å¡iame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik dėl neatsargumo.Pirmos instancijos teismas K. R. pripažino kaltu pagal BK 282 str. 1 d. nustatęs, kad pastarasis, pažeidė KET 9, 36 ir 48.5 punktų reikalavimus, ėjo tik dviračių eismui skirtu taku, nesilaikė atsargumo priemonių, užtikrinančių, kad nebÅ«tų sudaromos kitų eismo dalyvių saugiam eismui pavojų keliančios kliÅ«tys, ir prieÅ¡ pat prasilenkiant su dviračių tako kaire puse prieÅ¡inga kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavusiu R.

K. vairuojamu dviračiu dėl neatsargumo iÅ¡ dalies įžengė į dviračių tako kairę pusę, ranka kliudė dviračiu važiavusį R. K., kuris dėl susidÅ«rimo griuvo, griuvimo metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymas, be to, buvo apgadintas pastarojo dviratis. Matyti, kad teismas, grįsdamas šį kaltinimÄ , rėmėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo R. K. bei liudytojos R. G. parodymais, tačiau kolegija pažymi, kad nei vienas iÅ¡ jų nenurodė aplinkybės, kad  apeliantas K.

R. įžengė į nukentėjusiojo R. K. važiavimo juostÄ , savo parodymais jie tik nurodė, kad prieÅ¡Â dviračio griuvimÄ Â apeliantas pakėlė rankÄ ir „korpusu“ pasisuko į nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis, užsikabinęs ar kÅ«no dalimi (savo ranka), ar dviračiu (galimai ) vairu, griuvo (b.l. 29,31-32, 48-49123, 124). Apeliantas K. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iÅ¡ dalies, neneigė ėjęs dviračių taku, tačiau neigė įžengęs į dviračių tako kairę pusę bei ranka kliudęs prieÅ¡ais važiavusį nukentėjusįjį.

Apeliantas taip pat tvirtino, kad neva pats nukentėjusysis galėjo užsikabinti už jo neÅ¡tos rankinės rankenos, dėl ko įvyko smÅ«gis ir nukentėjusysis nugriuvo nuo dviračio (b.l. 121-122). Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ apelianto versijÄ vertino kaip subjektyviÄ , nurodydamas, kad tokia situacija yra vargiai galima, tačiau teisėjų kolegija mano prieÅ¡ingai, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ apelianto versijÄ .Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja apklausta apelianto draugė L.

J. nurodė, kad įvykio dienÄ jiedu su K. R. ėjo kalbėdamiesi, dviratininkų nematė, negestikuliavo, kalbėjosi ramiai, staiga pajuto smÅ«gį ir pamatė krentantį nukentėjusįjį dviratininkÄ , kuris galimai užkliuvo už draugo ant kairiosios rankos peties neÅ¡amo jos rankinuko, todėl krito nuo dviračio (b.l. 133-134). AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 52-53) bei savo paaiÅ¡kinime (b.l. 50), o taip pat ir apeliacinio proceso metu, patvirtinusi , kad įvykio vietoje rasta suplėšyta rankinė buvo bÅ«tent ta rankinė, kuriÄ nešė K.

R. ir kuri iki įvykio buvo sveika.IÅ¡ apelianto parodymų matyti, kad jis nepastebėjo atvažiuojančių dviratininkų, o tik pajutęs smÅ«gį į kairį petį ir pamatęs griÅ«nantį dviratininkÄ . Jis taip pat nurodė aplinkybę, kad galimai dviratininkas užkliuvo už neÅ¡amo ant kairio peties draugės rankinuko bei, kad jokių nereikalingų judesių jis neatliko, o rankÄ nevalingai galėjo pakelti jau po smÅ«gio (b.l. 121-122). AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos apelianto apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose (b.l. 59-60, 65-66) bei jo paaiÅ¡kinime (b.l. 55), taip pat teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 122).Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tokius nuteistojo K.

R. parodymus nepagrįstai vertino kaip bandymÄ pateisinti savo veiksmus, kadangi ir pats nukentėjusysis R. K. neatmetė galimybės, kad galėjo užkliÅ«ti už apelianto neÅ¡amos rankinės rankenos (b.l. 123-124). Tai, kad už rankinės įvykio metu buvo užsikabinta ir ji buvo suplėšyta, patvirtina byloje prie kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo esančios foto nuotraukos (b.l. 12-25), kurios, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ , buvo apžiÅ«rėtos bei tuo klausimu apklaustas tyrėjas J.

K., patvirtinęs faktÄ , kad nuotraukoje užfiksuotÄ rankinę pateikė liudytoja L. J., nurodžiusi, kad „tašė „ buvo apgadinta įvykio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto nurodomÄ versijÄ , kad dviratininkas prasilenkdamas galėjo užkliÅ«ti už rankinės rankenos bei tuo pačiu patvirtina nukentėjusįjį R. K. nebuvus tokį atidų, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 9p., nustatantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Kaip jau buvo paminėta, skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas pripažino , kad  aptariamo eismo įvykio priežastis buvo  tai, kad  nuteistasis K.

R. ,  dviratininkui R. K. priartėjus prie jo, žengė į jo važiavimo pusę , staiga pakėlęs rankÄ Â link jo , už kurios užsikabinęs, dviratininkas griuvo. TokiÄ Â savo iÅ¡vadÄ teismas grindė tik nukentėjusiojo parodymais dėl staigaus rankos iÅ¡kėlimo prieÅ¡ ir pasisukimo į jo pusę, kurių be jo paties daugiau niekas nepatvirtina bei nepatvirtintais įrodymais, kad nuteistasis įžengė į jo važiavimo juostÄ . Kolegija mano, kad Å¡iuo atveju, vertinant įrodymus, teismas, remdamasis  nepatvirtintais įrodymais dėl nuteistojo įžengimo į dviratininko važiavimo keliÄ Â bei nukentėjusiojo parodymais dėl netikėto nuteistojo rankos iÅ¡kėlimo ir kÅ«no pasisukimo link jo, nesant tam objektyvių duomenų, suteikė didesnę svarbÄ Â Â Â nukentėjusiojo parodymams  bei teismo iÅ¡galvotiems įrodymams, nors, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 20 str. nuostatomis, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymų teisingumÄ , to padaryti negalėjo bei negalėjo remtis įrodymais, kurių byloje nėra.

Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, draudžiančias suteikti didesnę svarbÄ Â be teisėto tam pagrindo  kuriam nors iÅ¡ įrodymų ar vertinti nesamus įrodymus.  Be to, kolegija, analizuodama įvykio aplinkybes, mano prieÅ¡ingai ir daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai , jog  nukentėjusysis griuvo nuo dviračio todėl , kad   pravažiuodamas dviračiu  užkabino ant jo peties neÅ¡amÄ rankinę ,  atitinka įvykio situacijÄ Â ir tai rodo, kad įvykis kilo dėl nukentėjusiojo   neatidumo, o ne dėl nuteistojo staigaus rankos pakėlimo. Tai, kad nukentėjusysis, važiuodamas  dviračiu, nebuvo pakankamai atidus , nepasirinko važiavimo greičio  dviračių take, nesiėmė tinkamų priemonių iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo su dviračiu taku einančiu nuteistuoju su drauge, pravažiuodamas pro nuteistÄ jį, nepasirinko saugaus atstumo tarp jo ir einančių pėsčiųjų, patvirtina  tiek nukentėjusiojo, tiek iÅ¡ paskos jo važiavusios jo draugės- liudytojos parodymai, kad ateinančius prieÅ¡ juos jų važiavimo dviračių take matė iÅ¡Â atstumo 20-50 metrų , per kurį nukentėjusysis  turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nuteistuoju –pėsčiuoju , imantis atsargumo priemonių, taip pat tai, kad nesilaikė saugaus atstumo , pravažiuojant nuteistÄ jį, rodo tiek jo paties nurodytos aplinkybės (jei jomis tikėti) , kad jis , pakėlus link nuteistajam rankÄ , už jos užkliuvo ir griuvo, tiek nuteistojo nurodytos aplinkybės , kad dviratininkas užsikabino už rankinės, kuriÄ jis nešė ant peties, jam nepakeitus ėjimo vietos, nežengus į dviratininko važiavimo take pusę.   Nukentėjusiojo R.

K. nurodytas atstumas 0,1 m, kuriuo jis važiavo pro pėstįjį nuteistÄ jį K. R. , apeliacinės instancijos nuomone, aptariamoje situacijoje buvo   aiÅ¡kiai nesaugus ir bÅ«tent tai, sukėlė eismo įvykį. Kolegija, įvertinusi byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus faktinius duomenis, konstatuoja, jog jų visuma neginčytinai patvirtina, kad apeliantas K. R. pažeidė eismo tvarkÄ ir saugumÄ reglamentuojančius teisės aktus bei taisykles, kadangi ėjo tik dviračių eismui skirtu taku, nors jo matomumo zonoje buvo pėstiesiems skirtas Å¡aligatvis (b.l. 12-25) ir Å¡ios aplinkybės neneigia jis pats, tačiau , nesant įrodymų, kad apelianto veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, o ne paties nukentėjusiojo , neįvertinusio įvykio situacijos, nesilaikiusio pravažiuojant pėsčiuosius saugaus atstumo nuo jų ar  iÅ¡ anksto  nesiėmusio atsargumo priemonių, iÅ¡vengiant susidÅ«rimo su dviračių take ėjusiais pėsčiaisiais, veiksmų.

Nuteistojo K. R. padarytas pažeidimas- ėjimas dviračių taku, kuriuo eiti pėstiesiems yra draudžiama , nenustačius priežastinio ryÅ¡io su jam inkriminuojamomis pasekmėmis, nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis. Nuostata, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė, taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ , kai reikia vertinti prieÅ¡taringus ar abejotinus bylos duomenis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad K. R. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo R. K. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nenustačius priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmai ir kilusių pasekmių, pastarasis pagal BK 282 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.K.

R. iÅ¡teisinus, sprendimas dėl nukentėjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio priteisimo paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115str. 3d. 2p.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo K. R. apeliacinį skundÄ patenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: K. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 282 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.SprendimÄ dėl nukentėjusiojo R.

K. civilinio ieškinio priteisimo panaikinti, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai (parašai)                                                                                Stasys Lemežis                                                                                                               Virginija Švedienė                                                                                                                Laureta Ulbienė Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                     Laureta Ulbienė