2018-12-12 Nr. AB-22842-3-61-3-00024-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1837-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštą Nr. 457-(l4.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Skyriaus raštas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 1SS- 3516-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, atliekamus iki žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo: a) suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirto naudojamo gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); b) atlikti Projekto valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumento priežiūrą.

2. Pareiškėja nesutiko su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymu derinti Projektą, kuris buvo motyvuotas tuo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nunykęs, prastos būklės ir jo negalima naudoti pagal paskirtį, todėl neva nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą prie statinio likučių. Pareiškėja paaiškino, kad Projekto rengimo stadijoje ginčo pastate buvo kilęs gaisras, kurio metu sudegė dalis pastato stogo, medinė pertvara, išdegė vidus. Pastatas tokios būklės tapo ne dėl nepriežiūros, o dėl gaisro.

Pastato avarinė būklė buvo nustatyta dar 2010 m. sausio 20 d. Valstybei / savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akte Nr. A32-519(2.9.2.10-UK1). Šio akto 2.2 punkte išdėstytoje komisijos nario eksperto preliminarioje išvadoje nėra duomenų, kad pastato laikančiųjų konstrukcijų (sienų, stogo) dalys yra apgriuvusios. Nors akte komisija pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei griauti pastatą, kadangi pastato remontas netikslingas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pastato negriauti, o perleisti jį privačion nuosavybėn. Pareiškėja pastatą įsigijo su tikslu jį atkurti, kad būtų galimybė naudoti pastatą pagal paskirtį – gyvenimui.

Pareiškėjos teisė atkurti pastatą negali būti varžoma, priešingu atveju bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė 2015 m. birželio 26 d. sutikimą dėl nekilnojamojo daikto perleidimo Nr. 49ST-899-(14.49.5) ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. sutikimą dėl nekilnojamojo daikto perleidimo Nr. 49ST-1135-(14.49.5), kuriuose neprieštaraujama, kad būtų perleistas nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis pastatas.

Tokie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimai prilyginami Tarnybos išduodamiems sutikimams perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, kai perleidžiami valstybinės žemės sklype esantys statiniai. Prieš išduodama sutikimą perleisti nuomos teisę, Tarnyba privalo įsitikinti, kad perleidžiamam statiniui reikalingas suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas bei kad, perleidus statinį ir atsiradus naujajam statinio savininkui ir žemės sklypo naudotojui, su juo gali būti sudaroma (tęsiama sudaryta) valstybinės žemės nuomos sutartis.

Tarnyba, prieš išduodama tokį sutikimą, privalo įsitikinti, ar perleidžiamam statiniui eksploatuoti reikalingas atskiras žemės sklypas, ar toks žemės sklypas gali būti ateityje formuojamas, atsižvelgiant į perleidžiamo statinio paskirtį, parametrus, būklę, t. y. ar statinys yra tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį, žemės sklypas gali būti formuojamas ir parduodamas ar išnuomojamas statinio eksploatacijai. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kuriuose nurodytas projekto tikslas – suformuoti apie 1 433 kv. m ploto žemės sklypą, taigi, Tarnyba 2015 m. rudenį pripažino, kad pastato eksploatacijai būtina suformuoti žemės sklypą ir kad pastatas nėra apleistas, sunykęs. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, atsisakydamas derinti Projektą dėl to, kad pastatas iki gaisro nebuvo eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, pats sau prieštarauja.

Duomenų, kad pastato konstrukcijos buvo apgriuvusios iki gaisro, nėra ir nebuvo. Aplinkybė, kad iki gaisro pastatas buvo pripažintas avarinės būklės, nereiškia, kad šis pastatas iki gaisro buvo netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas turi pateikti duomenis, įrodančius, kad ginčo pastatas iki gaisro buvo apgriuvęs ir nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Tai, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius sutiko perleisti pastatą, esantį valstybinėje žemėje, išdavė formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, tik patvirtina, kad iki gaisro jokių abejonių dėl pastato būklės ir būtinumo formuoti žemės sklypą nebuvo.

Atsakovo argumentai, kad žemės sklypas nenaudojamas, nes jame auga želdiniai, yra nepagrįstas, nes būtent žemė užsodinta želdiniais priskiriama namų valdos žemės sklypui.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos pageidaujamame suformuoti valstybinės žemės plote įregistruotas pastatas, kurio nusidėvėjimo procentas – 67 proc., pastatas yra avarinės būklės, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuota, kad pastatas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį nėra ir negali būti naudojamas. Be to, aplinkybė, kad pastatas yra avarinės būklės, buvo nustatyta dar 2010 m., o gaisras kilo 2016 m., todėl manytina, jog jau iki gaisro pastatas nebuvo naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Atsakovas atkreipė dėmesį į pareiškėjos teiginius, jog ji ginčo pastatą įsigijo su tikslu jį atkurti. Atsakovo nuomone, tokiu būdu pareiškėja pati pripažino, kad pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pastatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, o tam, kad galėtų pastatą naudoti pagal paskirtį, ji ketino pastatą atkurti. Atsakovas pabrėžė, kad teisė įgyti valstybinės žemės sklypą, taip pat teisė formuoti numatomą įgyti žemės sklypą, yra kildinama iš teisėto žemės sklype esančio statinio valdymo fakto ir poreikio šį statinį naudoti pagal paskirtį, taigi, šios teisės per se (liet. savaime) neužtikrina nei sutikimo perleisti valstybinėje žemėje esantį statinį suteikimas, nei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Skyriaus rašte buvo atsisakyta derinti Projektą, nurodant tokio sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, tolimesni veiksmai dėl Projekto tvirtinimo bei įgyvendinimo negali būti atliekami.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendime pareiškėjos D. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 457-(14.49.36.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-3516-(8.5.) ir įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą.

8. Teismas nustatė, kad pastatas - gyvenamasis namas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Vietos Tarybų fondo 1953 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 565 pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2300 pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtai įmonei UAB „Start Vilnius“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pavirtina, kad 2016 m. gruodžio 28 d. pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)e, fizinio nusidėvėjimo procentas – 67.

9. Administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2240 sudaryta komisija Valstybei / savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu 2010 m. sausio 20 d. akte Nr. A32-519(2.9.2.10-UK1) pripažino, kad ginčo pastatas yra avarinis, ir pasiūlė pastato valdytojui pastatą nugriauti, kadangi pastato remontas ekonomiškai netikslingas.

10. UAB „Start Vilnius“ su 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama išduoti sutikimą parduoti, dovanoti pastatus, esančius neįteisintame valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 26 d. sutikime Nr. 49ST-899-(14.49.5) neprieštaravo, kad ginčo pastatas būtų perleistas. UAB „Start Vilnius“ 2015 m. liepos 28 d. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ginčo pastatą pardavė UAB „Naudingas plotas“. UAB „Naudingasis plotas“ 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama išduoti sutikimą parduoti, dovanoti ginčo pastatą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sutikime Nr. 49ST-1135-(14.49.5.) nurodė neprieštaraujantis, kad ginčo pastatas būtų perleistas. Pareiškėja iš UAB „Naudingasis plotas“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ginčo pastatą.

11. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 25 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė 2015 m. spalio 28 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 49DŽ-829-(14.49.22.) formuojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus pavaduotoja 2015 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. A30-3518 nustatė, kad pradedamas rengti apie 1 433 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Administracijos direktoriaus pavaduoja patvirtino 2015 m. gruodžio 8 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-665/15(2.14.2.12-MP8) formuojamam ir pertvarkomam 1 433 kv. m ploto kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo (namų valdos) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Geo Planum“ parengė Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja 2016 m. liepos 14 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama derinti Projektą.

12. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2016 m. liepos 28 d. pažymoje apie gaisrą Nr. 100-7-87(8.19.-7) nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė dalis pastato stogo, medinė perdanga, išdegė vidus.

13. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-300 nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), auga medžiai ir krūmai, pietinė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nugriuvusi, be stogo ir langų, jokia veikla joje nevykdoma, žemės sklypas netvarkomas ir nenaudojamas. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ginčijamame 2016 m. liepos 21 d. sprendime Nr. SFP-457-(14.49.36.) atsisakė derinti Projektą, motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalima eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Tarnyba ginčijamame 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. lSS-3516-(8.5.), atsižvelgdama į tai, kad ginčo pastatas yra apgriuvęs, pripažintas avarinės būklės, jo ekonomiškai pagrįstas naudojimo terminas yra pasibaigęs ir duomenų, kad šis pastatas buvo eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį iki gaisro, nėra, konstatavo, kad Skyriaus raštas yra pagrįstas ir nenaikintinas. Kartu su minėtu aktu pateiktas Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-300 priedas (fotofiksacija), kuriame pateiktos tikrinamos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuotraukos.

14. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. 49SJN-387-(14.49.105.) pareiškėjai nurodė neprieštaraujantis, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti ginčo pastato kapitalinio remonto darbai.

15. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, priėjo išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nepaisydama Administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2240 sudarytos komisijos rekomendacijų nugriauti ginčo pastatą, šį pastatą 2015 m. kovo 18 d. sprendimu perleido UAB „Start Vilnius“. Esant Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimams, ginčo pastatas buvo perleistas UAB „Naudingas plotas“, o vėliau – pareiškėjai. Be to, tiek Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, tiek Administracija pareiškėjai išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Nors ginčo pastatas buvo pripažintas avariniu, jis nebuvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Teismo vertinimu, dėl minėtų Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Administracijos veiksmų pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, jog jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ginčo pastato – eksploatavimui bus suprojektuotas valstybinės žemės sklypas. Valstybės institucijų kryptingi veiksmai leido pareiškėjai manyti, jog, įgijus ginčo pastatą, šio statinio naudojimui pagal tikslinę jo paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto registre, bus suprojektuotas reikalingas žemės sklypas.

Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymas patvirtinti žemės sklypo, kuris būtinas pareiškėjai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu, formavimo ir pertvarkymo projektą, paneigia pareiškėjos nuosavybės teisę, užkerta kelią šį pastatą remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat jį nugriauti ar atkurti ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į nuosavybės teisės ribojimo sąlygas, proporcingumo principą ir tai, kad valstybės institucijų kryptingi veiksmai leido pareiškėjai tikėtis, kad, įsigijus ginčo pastatą, ji galės juo naudotis pagal Nekilnojamo turto registre nurodytą jo paskirtį, konstatavo, jog Skyriaus raštas ir jį patvirtinantis Tarnybos sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikinami, o atsakovas įpareigojamas iš naujo svarstyti klausimą dėl Projekto derinimo.

III. 16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. L. skundą atmesti.

17. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas nepaneigia nei taisyklės, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono sąlyga yra tai, jog žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, nei aplinkybės, kad ginčo pastatas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl kyla klausimas, ar valstybės institucija turėtų tęsti vykdomą administracinę procedūrą, nepaisydama galimo jos neteisėtumo, bet atsižvelgdama tik į subjektui galėjusius atsirasti lūkesčius.

Atsakovas apžvelgia ginčui aktualias teisės normas ir pažymi, kad žemės sklypas gali būti formuojamas ir perleidžiamas statinio savininkui tik tokiu atveju, jei statinys iki gaisro buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju ginčo pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 67, pastatas yra avarinės būklės, pastato avarinė būklė buvo nustatyta dar 2010 m. Pati pareiškėja nurodė įsigijusi pastatą, siekdama jį atkurti. Atsakovas tvirtina neturėjęs teisinio pagrindo derinti Projektą, nepaisant ankstesniuose procedūros etapuose priimtų netinkamų tarpinių sprendimų.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės sklypo formavimas nėra savitikslis procesas – pareiškėja turi tikslą tokį suformuotą žemės sklypą ateityje įgyti nuosavybės teise arba nuomoti. Galimybę įsigyti, nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą lemia poreikis eksploatuoti pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį šiame žemės sklype esančius statinius. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skundo patenkinimas šiame etape gali lemti naujų ginčų dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių sudarymo atsiradimą.

Atsakovas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jo atsisakymas derinti Projektą paneigia pareiškėjos nuosavybės teisę, o kartu užkertą kelią jai pastatą remontuoti, rekonstruoti ir pan. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta išimtis, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai.

Be to, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. 49SJN-387-(14.49.105.) išreiškė neprieštaravimą, kad būtų atlikti ginčo sklypo kapitalinio remonto darbai.

18. Pareiškėja D. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes, pakartoja skundo argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjos vertinimu, teismas neturėjo ir negalėjo paneigti įstatyme (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p.) įtvirtintos taisyklės, kad valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas (išnuomojamas) be aukciono, kai jis reikalingas jame esančio statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, bei aplinkybės, kad ginčo pastatas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Atsakovas neįrodė, kad ginčo pastatas perleidimo pareiškėjai ir Projekto rengimo pradžios momentais, kai jis išdavė atitinkamus sutikimus ir reikalavimus, buvo netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Teismas nustatė ir visapusiškai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, be kita ko, ankstesnę ir dabartinę ginčo pastato būklę, tokios pastato būklės atsiradimo momentą ir priežastis. Be to, pareiškėja nesutinka su atsakovo pozicija, kad anksčiau procedūros metu priimti sprendimai yra neteisėti, pabrėždama, jog šie ankstesni administraciniai aktai nėra nuginčyti ar panaikinti.

Pareiškėja taip pat nesutinka, kad sutikimai perleisti valstybinėje žemėje esantį pastatą yra laikytini žemės sklypo formavimo procedūros tarpiniais sprendimais. Tokie sutikimai yra galutiniai sprendimai, kuriems taikytini tokie patys reikalavimai kaip ir sutikimams perleisti valstybinės žemės sklypų nuomos teisę. Be to, 2015 m. rudenį išduodama žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, Tarnyba pripažino, kad ginčo pastato eksploatacijai būtina suformuoti žemės sklypą ir kad pastatas nėra apleistas, sugriuvęs, sunykęs, t. y. tokios būklės, kad negalėtų būti naudojamas (pakeitus laikančiąsias konstrukcijas ar jas sutvirtinus) pagal tiesioginę paskirtį.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į atsakovo pateikiamų argumentų prieštaringumą: viena vertus, atsakovas tvirtina, kad jau iki gaisro ginčo pastatas negalėjo būti eksploatuojamas, nes jis dar 2010 m. buvo pripažintas avarinės būklės, jo fizinis nusidėvėjimas yra 67 procentai, pastato ekonomiškai pagrįsto gyvavimo trukmės terminas yra pasibaigęs; kita vertus, atsakovas teigia, jog ginčo pastatas šiuo metu (t. y. po gaisro) nėra ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl tai ateityje gali lemti ginčus dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių sudarymo.

Pareiškėja pakartotinai pabrėžia, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, prieš išduodamas atitinkamus sutikimus ir reikalavimus, privalėjo patikrinti ginčo pastato fizinę būklę ir įsitikinti, kad pastato eksploatacijai sklypas yra būtinas. Tai, kad ginčo pastatas buvo pripažintas avarinės būklės, nereiškia, kad iki ginčo jis buvo netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas nenurodo jokių teisės aktų, kuriuose būtų reglamentuota, kokio fizinio nusidėvėjimo procento statiniai negali būti laikomi tinkamais naudoti pagal jų paskirtį ir atitinkamai prie jų negali būti formuojami žemės sklypai.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.5 papunktyje yra įtvirtinta galimybė pratęsti valstybinės žemės, kurioje yra pastatas, kurio ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminas yra pasibaigęs, nuomos sutartį. Pareiškėjos nuomone, atsakovo sprendimai (veiksmai), užkertantys kelia statinio savininkui pašalinti gaisro, avarijos padarinius, kurie taip pat laikytini statinio tinkamu naudojimu ir eksploatavimu pagal paskirtį, ir šiam tikslui naudoti valstybinės žemės sklypą, negali būti laikomi teisėtais.

Pareiškėja akcentuoja, kad Tarnyba privalo vertinti ir statinių savininko pastangas atstatyti gaisro metu nukentėjusį statinį, be to, reikalavimai siekiant suformuoti valstybinės žemės sklypą nuomai yra kur kas mažesni. Pasikeitus aplinkybėms (įvykus gaisrui ir kilus ginčui), pareiškėja buvo atsakovą informavusi apie savo sutikimą formuojamą žemės sklypą ne tik įsigyti nuosavybėn, bet ir išsinuomoti. Sprendimas žemės sklypą pareiškėjai išnuomoti terminui, per kurį būtų galimybė atkurti gaisto pažeistą ginčo pastatą, būtų priimtinas visoms ginčo šalims.

Tačiau Tarnyba nepagrįstai nekelia klausimo dėl galimybės pareiškėjai žemės sklypą išsinuomoti. Pareiškėjos nuomone, atsakovo cituojama teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tai, kad Tarnyba neprieštaravo, jog būtų atlikti ginčo pastato kapitalinio remonto darbai, tik dar kartą patvirtina, jog valstybinės žemės plotas, kuriame yra šis pastatas, numatomas naudoti tik su šio pastato eksploatavimu susijusiai veiklai. Kol nėra suformuotas žemės sklypas, pareiškėja su jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo pastatu negali atlikti kitų veiksmų, išskyrus tuos, kuriems sutikimą davė atsakovas – tai riboja jos galimybę valdyti ir disponuoti jai priklausantį turtą.

Siekiant tinkamai pritaikyti ginčo pastatą efektyviam ir šiuolaikiškam naudojimui, yra būtina pastato rekonstrukcija, bet pareiškėja dėl minėtų priežasčių negali šių darbų atlikti. Jei pareiškėja atliktų ginčo pastato kapitalinį remontą, suformavusi ir įgijusi teises į žemės sklypą (nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), ji, norėdama atlikti rekonstrukciją, ką tik suremontuotas pastato dalis turėtų nugriauti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčo aplinkybes, teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. rašto Nr. 457-(l4.49.36.), kuriame atsisakyta derinti žemės sklypo, skirto naudojamo gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą, ir jį patvirtinusio Tarnybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 1SS- 3516-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir įvertino pareiškėjai galėjusius susiformuoti teisėtus lūkesčius, tačiau nepakankamai išanalizavo tam reikšmingas bylos faktines aplinkybes (be kita ko, ar atsakovas abiem atvejais turėjo teisinį pagrindą nesutikti su ginčo pastato perleidimu, bet jo nepaisė) ir detaliai neišnagrinėjo, ar šiuo atveju egzistavo sąlygos, kurioms esant gali būti formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu laikytinas nepakankamai motyvuotu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su teismo priimtu galutiniu sprendimu, remdamasi žemiau išdėstytais argumentais.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).

25. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi Projekto rengimo ir ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

27. Minėtą išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, pripažinęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis (2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Pastarojoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Byloje buvęs Tarnybos teritorinio padalinio surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas bei prie jo pridėtos nuotraukos patvirtino, kad ginčo žemės sklype esantis gamybinis pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas, pastatų teisinėje registracijoje nurodytų šiltnamių iš tiesų nebebuvo. Iš esmės neginčydamas šių aplinkybių, pareiškėjas teigė, jog jam turi būti suformuoti žemės sklypai, nes šiuo metu yra rengiamas viso šiltnamių komplekso techninis tvarkybos projektas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, jog nagrinėjamam ginčui aktualūs pastatai (gamybinis pastatas ir šiltnamiai) negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, be kita ko, sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas rengia šiltnamių komplekso techninį tvarkybos projektą, neturi reikšmės vertinant, ar žemės sklypas gali būti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka (2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

28. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ginčijamame rašte (I t., b. l. 36–38) atsisakė derinti Projektą, kadangi, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančius duomenis (pastato fizinio nusidėvėjimo procentas – 67), nusprendė atlikti patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, jog valstybinėje žemėje, kurią siekiama suprojektuoti, auga medžiai ir krūmai, pietinė ginčo pastato dalis yra nugriuvusi, be stogo ir langų, žemė yra netvarkoma ir nenaudojama, ir priėjo išvadą, kad pastatų, tinkamų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, projektuojamame žemės sklype nėra. Tarnyba ginčijamame sprendime (I t., b. l. 31–34), atsižvelgdama į patikrinimo vietoje rezultatus, pateiktą pažymą apie 2016 m. gegužės 11 d. kilusį gaisrą, aplinkybes, kad pastatas avarinės būklės buvo pripažintas dar 2010 metais, kad duomenų apie ginčo pastato eksploatavimą iki gaisro nėra ir kad pastato ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminas pasibaigė 1980 metais, sutiko su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išvadomis ir netenkino pareiškėjos skundo dėl Skyriaus sprendimo. Be to, Tarnyba savo sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad jos teritorinis padalinys, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, turėjo sustabdyti Projekto rengimą, t. y. neišduoti reikalavimų Projektui rengti, ir pareiškėjos atsiprašė už sukeltus nepatogumus.

29. Teismui yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gruodžio 28 d. išrašas su istorija (I t., b. l. 20–23), kuriame nurodyti ginčo pastato statybos pabaigos metai – 1940, baigtumo procentas – 100, fizinio nusidėvėjimo procentas – 67. Taip pat pateiktas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-300 (I t., b. l. 39–40), kuriame nustatyta, kad valstybinėje žemėje auga medžiai ir krūmai, pietinė pastato pusė nupuvusi, be stogo ir langų, jokia veikla šioje žemėje nevykdoma, projektuojamas žemės sklypas netvarkomas ir nenaudojamas; bei patikrinimo metu padarytos ginčo pastato nuotraukos (I t., b. l. 41–44). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. liepos 28 d. pažymoje apie gaisrą Nr. 100-7-87(8.19-7) (I t., b. l. 59) nurodyta, kad ginčo pastate 2016 m. gegužės 11 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė dalis pastato stogo, medinė perdanga, išdegė vidus. 2010 m. sausio 20 d. valstybei / savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akte Nr. A32-519(2.9.2.10-UK1) (I t., b. l. 60–61) yra pateikta ginčo pastato techninė charakteristika (be kita ko, kad gyvenamasis namas yra medinis, sienos išorėje ir viduje tinkuotos, perdangos medinės, stogo danga – asbestcementinė, pamatai – betoniniai iš blokelių) ir komisijos nario-eksperto preliminari išvada apie statinio būklę (be kita ko, kad perdangos laikančiosios konstrukcijos yra įlinkusios, pastato konstrukcijos, perdangos, sienos yra pažeistos puvinio, pastato perdangos ir sienų konstrukcijos yra pasiekusios ribinį būvį ir yra pavojus jų saugiai eksploatacijai, jos netenkina saugios eksploatacijos reikalavimų), tačiau iš šio akto turinio matyti, kad statinio techninės peržiūros dokumentų įvertinimas nebuvo atliktas, ekspertizė nebuvo atlikta, o pastatą pasiūlyta nugriauti, nurodant, jog pastato remontas nėra ekonomiškai tikslingas.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo pastato eksploatacija būtų buvusi uždrausta. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir valstybei / savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akte yra užfiksuoti tam tikri duomenys apie ginčo pastato būklę, jie nėra pakankami neabejotinai konstatuoti, kad iki gaisro nebuvo galima šio pastato eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad ginčo pastato ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė jau yra pasibaigusi, nes statinių gyvavimo trukmė, kaip pagrindas atsisakyti nuomoti ar parduoti žemės sklypą, nėra nurodoma nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 28 punktuose, kuriuose įvardijami statiniai, kurių eksploatavimui žemės sklypai negali būti parduodami ar nuomojami. Terminas „statinių gyvavimo trukmė“ yra numatytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30 punkte, kuriame aptariami reikalavimai, pagal kuriuos nustatomas žemės sklypo nuomos terminas. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta galimybė taikyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.5 punkto nuostatas bei nuomoti žemę pastatams eksploatuoti ilgesniam terminui nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nustatyta statinio gyvavimo trukmė (dėl ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plačiau pasisakė 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-992-525/2018).

31. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra aiškiai nurodyta, kada buvo nustatytas pastato fizinio nusidėvėjimo procentas – 67, į kurį atsižvelgdamas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nusprendė atlikti patikrinimą vietoje (tik nurodyta vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2015 m. balandžio 24 d.), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pastato fizinis nusidėvėjimas buvo įvertintas po to, kai pareiškėja jau buvo pradėjusi Projekto rengimo procedūrą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius dar iki žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų patvirtinimo (2015 m. spalio 28 d.) galėjo nustatyti faktinę ginčo pastato būklę, bet to nepagrįstai nepadarė – tokios pozicijos laikėsi ir Tarnyba ginčijamame sprendime. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad abejonės dėl ginčo pastato tinkamumo eksploatuoti galėjo būti pašalintos (pareiškėjos arba atsakovo naudai) pradėjus rengti Projektą, t. y. dar iki gaisro 2016 m. gegužės 11 d., tačiau tai nebuvo padaryta, nes Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė savo pareigas.

32. Be to, pastebėtina, kad iki 2015 metų ginčo pastatas priklausė savivaldybei, po to buvo du kartus parduotas. Pareiškėja ginčo pastatą įsigijo 2015 m. rugpjūčio 26 d. (gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, I t., b. l. 72–80), įsakymas dėl Projekto rengimo buvo priimtas 2015 m. lapkričio 26 d. (I t., b. l. 53), Tarnybos Vilniaus miesto skyrius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus patvirtino 2015 m. spalio 28 d. (I t., b. l. 54), Administracijos Miesto plėtros departamentas – 2015 m. gruodžio 8 d. (I t., b. l. 55–56). Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja nuo pat ginčo pastato įsigijimo yra gan aktyvi, ji inicijavo procedūras, sudarančias galimybę laisvai valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o byloje nėra ginčo, jog ji siekia realiai eksploatuoti šį pastatą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Nors pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad ginčo pastate ir iki gaisro reikėjo atlikti tam tikrus remonto, rekonstrukcijos darbus, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šie darbai dėl savo apimties ir intensyvumo būtų galėję būti pripažintais nauja statyba. Patikrinimo metu Projekte formuojamas žemės sklypas galbūt buvo apleistas, tačiau, kaip minėta, pareiškėja nuo pat ginčo pastato įsigijimo ėmėsi teisinių veiksmų, siekdama pašalinti kliūtis valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo pastatu, o teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad pastatas, kuriam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį yra projektuojamas žemės sklypas, tam tikrą laiką iki atitinkamo projekto rengimo būtų buvęs eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Šiuo metu ginčo pastatui yra padaryta žala, dėl kurios jis akivaizdžiai negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį, tačiau ji atsirado dėl Projekto rengimo metu kilusio gaisro, o byloje nėra duomenų, kad šis gaisras kilo dėl pareiškėjos sąmoningų veiksmų ar neatsargumo, aplaidumo.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis individualiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdama į valstybės institucijų veiksmus Projekto rengimo procedūros metu bei pripažindama, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pareiškėjai išdavus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, jai galėjo kilti tam tikri teisėti lūkesčiai dėl galimybės sėkmingai užbaigti Projekto rengimo ir derinimo procedūras, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė panaikinti ginčijamus administracinius aktus, kuriais buvo atsisakyta suderinti Projektą, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu galutiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė