df4cc81c-ca70-41e7-aa12-a4dc009c2fd7 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-509-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01431-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1, 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4093-1136/2023 pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų bei atsakovės I. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. K., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė I. K. (toliau – ir atsakovė) pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant ieÅ¡kovo V. K. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kaltei, santuokoje įgyto (sukurto) nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir Å¡io nekilnojamojo bei kilnojamojo turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, moralinės žalos atlyginimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė nurodė, jog minėto statinio sukÅ«rimui buvo panaudotos bendros santuokoje turimos lėšos, asmeninės lėšos, banko paskola. Gyvenamasis namas yra registruotas trečiojo asmens S. K. vardu, o prasidėjus teismo procesui, ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, nuslėpė faktines aplinkybes dėl santuokoje pasistatyto gyvenamojo namo, grasino jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų, nėra žinoma ieÅ¡kovo ir minėto trečiojo asmens pozicija dėl namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovės I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

4. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir tinkamai nepagrindė, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sukeltų jai neigiamas pasekmes, realiÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovės teiginiai, esÄ ieÅ¡kovas nuslėpė tokio turto buvimÄ teikdamas ieÅ¡kinį, grasino iÅ¡varyti iÅ¡ namų, nežinoma nuomonė dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, niekaip negali patvirtinti, kad ieÅ¡kovas, o ypač trečiasis asmuo S. K., pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedÅ«rÄ ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į minėtÄ statinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė I. K. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsakovės I. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

6. Nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei nurodoma teismo nutartyje, atsakovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumu, tačiau teismas dalies Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino, nors turėjo vertinti spendžiant, ar yra nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, t. y. ar tikėtinai pagrindžiamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas.

7. Pažymi, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje vienas iÅ¡ reiÅ¡kiamų reikalavimų, t. y. pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , kuris įregistruotas trečiojo asmens S. K. vardu, bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra tiesiogiai susijęs su praÅ¡oma taikyti laikinÄ ja apsaugos priemone. Minėtam turtui Å¡iuo metu kokių nors disponavimo apribojimų ar suvaržymų nėra taikoma, todėl prieÅ¡ingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad trečiajam asmeniui S. K. perleidus šį turtÄ tretiesiems asmenims, apsunkinus jį kitomis daiktinėmis teisėmis ir pan., galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovės praÅ¡omas prieÅ¡ieÅ¡kinio įvykdymo užtikrinimo priemones. Atsakovė faktiÅ¡kai neturi jokių galimybių nuspėti bei patikrinti, ar ieÅ¡kovas ir jo motina S. K. ketina pradėti, ar jau pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedÅ«rÄ ir / ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į ginčo turtÄ .

8. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

9. Pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Atsakovė jokio konkretaus reikalavimo S. K. neformuluoja, neginčija jos nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ pagrindo, o ir negali to daryti, nes gyvenamasis namas pastatytas už asmenines S. K. lėšas, gautas už daugiau kaip 1 mln. Lt parduotÄ dalį žemės sklypo. S. K. ir ieÅ¡kovas teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad bÅ«tent S. K. pasistatė gyvenamÄ jį namÄ savo lėšomis, sutiko, kad Å¡is namas bÅ«tų įkeistas bankui, užtikrinant atsakovės ir ieÅ¡kovo paskolos sutartį. Ginčo turtas iki Å¡iol yra įkeistas, paskola negrÄ Å¾inta. S. K. nesutinka, kad be teisinio pagrindo bÅ«tų suvaržomos nuosavybės teisės. Santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai dalinasi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tik toks turtas gali bÅ«ti apsaugotas laikinomis apsaugos priemonėmis, tačiau ne trečiojo asmens turtas. Pažymėtina, kad atsakovė į gyvenamÄ jį namÄ nepretenduoja, ji yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo, todėl trečiojo asmens teisės neturėtų bÅ«ti varžomos.

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie sutuoktinių investuotas lėšas į gyvenamÄ jį namÄ , tuo tarpu, kai sutuoktiniai skolinosi lėšas iÅ¡ banko, gyvenamasis namas S. K. buvo jau pastatytas 76 proc. ir S. K. sutikimu įkeistas. Suteikusi teisę įsirengti ir gyventi gyvenamajame name, S. K. nesuteikė jokių nuosavybės teisių į jį.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovės I. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

12. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės I. K. praÅ¡ymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo plačiau nepasisako.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

13. Atskirajame skunde nurodoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog trečiajam asmeniui S. K. perleidus ginčytinÄ turtÄ tretiesiems asmenims, apsunkinus jį kitomis daiktinėmis teisėmis ir pan., galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovės praÅ¡omas prieÅ¡ieÅ¡kinio įvykdymo užtikrinimo priemones. Atsakovės įsitikinimu, ji faktiÅ¡kai neturi jokių galimybių nuspėti bei patikrinti, ar ieÅ¡kovas ir jo motina S. K. ketina pradėti, ar jau pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedÅ«rÄ ir / ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į ginčo turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieÅ¡kovui galbÅ«t palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. BÅ«tent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ lygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiÅ¡kus atitinkamÄ reikalavimÄ ar reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).

15. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir praÅ¡o atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad bÅ«tinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtÄ , bet ir poreikis iÅ¡saugoti paties ginčo objektÄ nepakitusiu. Tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo Å¡alių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ , jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. K., teikdama praÅ¡ymÄ taikyti lainiÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įregistruotas ieÅ¡kovo motinos – trečiojo asmens S. K. – vardu, nepateikė jokių duomenų apie ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens S. K. nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo S. K. ketina paslėpti, perleisti minėtÄ gyvenÄ jį namÄ ar kitaip jį apsunkinti. Kaip teisingai nurodė pirmnosios instancijos teismas atsakovės teiginiai, esÄ ieÅ¡kovas nuslėpė tokio turto buvimÄ teikdamas ieÅ¡kinį, grasino iÅ¡varyti iÅ¡ namų, nežinoma nuomonė dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, niekaip negali patvirtinti, kad ieÅ¡kovas, o ypač trečiasis asmuo, pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedÅ«rÄ ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į minėtÄ statinį.

17. Å iuo atveju reikÅ¡minga yra ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovė vienu iÅ¡ pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų aptariamo gyvenamojo namo nesiekia įgyti, o tik praÅ¡o priteisti piniginę kompensacijÄ , nurodydama konkrečiÄ jos sumÄ . Kitaip tariant, palankaus atsakovei teismo sprendimo priėmimo atveju – patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ , o atsakovei – nurodyto dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį – ginčo turtas natÅ«ra liktų ieÅ¡kovui, kadangi atsakovės materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinybės siekti iÅ¡saugoti status quo ir ginčo turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens S. K. nesÄ Å¾iningumo.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl sumokėto žyminio mokesčio

20. Atsakovė I. K., pateikdama atskirÄ jį skundÄ , sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, iÅ¡skyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdeÅ¡imt eurų žyminis mokestis, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus dėl CK numatytų Å¡eimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. SistemiÅ¡kai taikant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡eimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo bÅ«ti mokamas. Atsižvelgiant į tai, už atskirÄ jį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas atsakovei (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė