Legislator Case Law & Legislation
df4cbc13-3c6b-494c-b09e-306f8fd4ed77 AI generated

Court dismissed journalist's appeal to reinstate investigation into defamation claims regarding police officer. Journalist relied on witness testimony deemed insufficient for criminal liability.

Case Number df4cbc13-3c6b-494c-b09e-306f8fd4ed77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court dismissed the journalist's appeal to reinstate a terminated criminal investigation regarding defamation. The journalist argued that published articles containing factual claims about a police officer were defamatory, while the court found the information was based on witness testimony rather than verified facts. Consequently, the court ruled that the journalist could not be held criminally liable for defamation under the circumstances.

Legislator headnote

AI generated

BK 154 str. 2 d.; Journalist's reliance on witness testimony without independent verification does not constitute defamation; criminal investigation termination stands.

Keywords

AI generated
defamation criminal liability journalistic freedom witness testimony reliability criminal investigation termination police officer misconduct

Cited Legislation

AI generated
BK 154 str. 2 d.
garbę ir orumÄ ir atitinka LR BK 154 str. 2 d.
BPK 442 str. 1 d. 1 p.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., Â n u t a r i a : N.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

2013-04-17 Ignalinos rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį, kuria atsisakyta panaikinti 2013-03-08 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimÄ , kuriuo atsisakyta panaikinti 2013-01-11 prok                                                           Baudž.byla Nr. 1S-407-134/2013  (S)                                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 14 d.

Panevėžys                      Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vidzėnienė, sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. J. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi nukentėjusiojo V. J. atstovės advokatės Ingos PakÅ¡tienės skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-17 nutarties, kuria jos skundas panaikinti prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ atmestas ir nustatė: Skundžiama nutartimi atmestas nukentėjusiojo V.

J. atstovės skundas panaikinti  Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-03-08 nutarimÄ , kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.            Skundu nukentėjusiojo atstovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2013-01-11 nutarimÄ ir 2013-03-08 prokuroro pavaduotojo nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti ir tyrimÄ atnaujinti.

Skunde atstovė nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad skleisdamas informacijÄ apie V. J., R. K. rėmėsi kitų asmenų pasakojimais, dėstomais faktais, informacija žiniasklaidoje. R. K., turėdamas tikslÄ paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojÄ ` - policijos pareigÅ«nÄ V. J., parašė straipsnį, kuris buvo publikuotas 2010 m. kovo 17 d. laikraÅ¡tyje „Šiame straipsnyje V. K. paskelbė, kad „į jį kreipėsi Å venčionėlių gyventojai dėl neteisėtų pareigÅ«no V.

J. veiksmų. Kai kurie skundėsi sumuÅ¡ti policijos pareigÅ«no, vienam Å venčionėlių gyventojui po V. J. atliktos automobilio kratos yra dingę pinigai“; ..“ mano kaimynas yra skundęsis, kad jį minėtas policijos pareigÅ«nas buvo sumušęs. Šį faktÄ sumuÅ¡imus, nubrozdijimus, “bananų„ žymes ant nugaros yra rodęs „5 kanalas“; V. J. jaučiasi nebaudžiamas, prisidengęs pareigÅ«no munduru“. 2010 m. kovo 20 d. laikraÅ¡tyje „Žeimenos krantai“ buvo publikuotas R.

K. straipsnis „Persekiojimas tęsėsi“. Šiame straipsnyje R. K. paskelbė apie V. J. tokius teiginius: „Po kovo 11 d. įvykdytos J provokacijos, neteisėto įrašo darymo, kovo 13 d. vizito į namus, šį pirmadienį kovo 15 d. ryte vyr. patrulis J sekė mane toliau“. <...>; <...> „Tikėjausi, kad provokatorius J toliau manęs nepersekios ir važiuos savo keliu.<...> “ ; <...> esu persekiojamas policijos pareigūno J. <...>; “<...> Kyla klausimas : kas leidžia taip elgtis policijos pareigūnui? Kieno politinę užduotį jis vykdo? <...>“;

„<...> noriu padėkoti tiems, kurie neiÅ¡sigando ir papasakojo apie J piktnaudžiavimus tarnyboje ir savivalę “<...>.  Skunde nurodyta, kad R. K. paskleista informacija apie tai, kad pareigÅ«nas V. J. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, t.y. sužalojęs ne vienÄ asmenį, pasisavino svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi persekioja R. K. ir jį provokuoja, vykdo politines užduotis, neatitinka tikrovės ir žemina V. J. garbę ir orumÄ ir atitinka LR BK 154 str. 2 d.

Skunde teigiama, kad V.J. R. K. priskyrė konkrečius veiksmus, kurie gali bÅ«ti patikrinti ir įrodyti, todėl tokius veiksmus konstatuojantys teiginiai yra žinia, nauja informacija. Ikiteisminio tyrimo metu buvo bÅ«tina atlikti lingvistinę ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta. Nuomones ir faktus galima atskirti tik nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė. Formuojant neteisingÄ nuomonę, kuri yra tik kitų asmenų įsivaizdavimas o nėra pagrįsta faktais, formuojama neteisinga visuomeninė nuomonė nuo kurios asmuo turi teisę gintis, nes nuomonės reiÅ¡kimo laisvės negalima panaudoti siekiant pažeminti kitÄ Å¾mogų, žeminti jo garbę ir orumÄ .

Ir nors nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.    Teismas klaidingai nurodė, kad per televizijos 5-Ä kanalo parodytÄ reportaÅ¾Ä V. S. parodė kraujosruvas ant nugaros, atsiradusias dėl V. J. veiksmų, nes jame nebuvo minima, kad V. S. sužalojo V. J. ir jokiuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose nebuvo informacijos apie tai, kad V. J. sužalojo V. S.. Tai rodo, kad R. K. pateikė žinomai klaidingus duomenis, turėdamas tikslÄ pažeminti V. J., sukelti visuomenės nepasitenkinimÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ .

Å is ginčo teiginys atitinka žinios, o ne nuomonės kriterijus, nes juo iÅ¡sakoma faktinio pobÅ«džio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai daroma prielaida, kad skleisdamas informacijÄ apie V. J. nusižengimus ar nusikaltimus, R. K. rėmėsi galimai nukentėjusiųjų nuo V. J. asmenų pasakojimais, informacija žiniasklaidoje ir juos perpasakojo nenumatydamas, jog Å¡iuos faktus jam nurodę asmenys meluoja. Tačiau tokios prielaidos padarytos neįsigilinus į R.

K. bei V. S. santykius, kurie trunka ilgÄ laikÄ ir tai, kad pastarasis apÅ¡meižė V. J. tuo metu kai tai buvo naudinga R. K., t.y. jiems susitarus, kÄ patvirtina ir V. S. apklausa. Priimant skundžiamÄ nutartį nebuvo iÅ¡laikyta konstitucinių vertybių pusiausvyra – teisė skleisti informacijÄ ir teisės į gero vardo gynimÄ , atsižvelgiant į žinias paskleidusio asmens tikslus ir jo elgesį. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, vykę ikiteisminiai tyrimai nesuteikia teisės apkaltinti V. J., nes visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti, o skundžiamoje nutartyje yra atkartoti prokurorų nutarimuose nurodyti motyvai, o tai rodo, kad teismas nebuvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Prokurorai bei teismas priimdami sprendimus, rėmėsi R. K. paaiÅ¡kinimais, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra įrodymų patvirtinančių R. K. teiginius, kuriuos jis pateikia kaip nekeliančiais jokių abejonių, klaidingÄ informacijÄ pateikdamas kaip tiksliÄ ir įrodytÄ . R. K. informacijos pobÅ«dis yra negatyvus, policijos pareigÅ«nas įvardijamas kaip piktnaudžiaujantis tarnyba ir sistemingai nusikalstamas veikas darantis pareigÅ«nas, todėl Å¡i informacija diskredituoja nukentėjusįjį.

V. J. žeminančius straipsnių teiginius sustiprina straipsnių kontekstas, kuriuo jis yra menkinamas. IÅ¡ to sprendžia, jog R. K. savo teiginius grįsdamas subjektyvia nuomone suvokė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės ir žemina nukentėjusiojo garbę ir orumÄ ir to siekė, paskleisdamas jÄ du kartus laikraÅ¡tyje „Žeimenos krantai“, todėl veikė tiesiogine tyčia. Apibendrindama atstovė daro iÅ¡vadÄ , kad R. K. baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 154 straipsnį, pakanka subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, jo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo garbės ir orumo žeminimÄ per visuomenės informavimo priemonę, nurodant nukentėjusio pavardę, vardÄ , pareigas, jo darbovietę, todėl  jis privalo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė savo atstovės skundÄ tenkinti.

Skundas atmestinas. Nukentėjusiojo atstovė, nesutikdama su teismo nutarties sprendimu atmesti jos praÅ¡ymÄ panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , skunde pakartoja tuos pačius motyvus ir dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo ankstesnių prokurorų ir teismo sprendimų nagrinėjimo dalyku. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas jau atkreipė atstovės dėmesį į tai, kad jos skundo turinys yra tapatus anksčiau Ignalinos rajono apylinkės teismui privataus kaltinimo byloje pateiktam pareiÅ¡kimui, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui pateiktiems skundams, tačiau skunde apygardos teismui atstovė vėl iÅ¡ esmės pakartoja ankstesnių skundų turinį.

Skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos visos nukentėjusiojo atstovės skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisiniam jos nurodytų faktų dėl V. J. Å¡meižimo įvertinimui, iÅ¡samiai atsakyta į pagrindinius atstovės skundo argumentus, o padarytos iÅ¡vados paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Skundžiamuose sprendimuose esančios iÅ¡vados atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kurioje pripažįstama, kad teisėsaugos pareigÅ«nų veiklos kritika užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl tai lemia platesnes kritikos ribas ir ribotÄ valstybės teisę apriboti žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvę.

SaviraiÅ¡kos laisvės apribojimas galimas tik tuomet, kai teisėsaugos pareigÅ«nams be pakankamo pagrindo priskiriami konkretÅ«s faktai, susiję su teisės aktų, profesinių pareigų vykdymo pažeidimais ar nusikalstamų veikų padarymu. IÅ¡ nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. K. straipsnyje, paskelbtame laikraÅ¡tyje ,,“ 2010-03-17, nurodyti faktai apie tai, kad į jį kreipėsi Å venčionėlių gyventojai dėl neteisėtų policijos pareigÅ«no V. J. veiksmų : fizinio smurto naudojimo, pinigų paėmimo - turi pakankamÄ faktinį pagrindÄ .

R. K., apklaustas įtariamuoju apie savo informacijos šaltinius, nurodė, kad J. K. jam pasakojo apie tai, kad po V. J. atliktos automobilio kratos iš jo dingo apie 1000 eurų ir jis dėl to kreipėsi į Švenčionių r. P. L. J. K. patvirtino vykus tokį pokalbį, be to, iš Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK atlikto tarnybinio patikrinimo, nutraukto dėl suėjusio senaties termino, medžiagos matyti, kad J. K. 2007-08-10 kreipėsi į Švenčionių r. PK dėl V. J. prieš jį neteisėtai panaudotos fizinės prievartos ir automobilio apžiūros metu dingusių 1100 eurų.

R. K. nurodė, kad apie savo straipsnyje minimÄ G. K. sumuÅ¡imÄ , kuriame dalyvavo ir V. J., sužinojęs iÅ¡ G. K. patėvio A. V.. GalimÄ konfliktÄ patvirtino pats liudytojas G. K. ir baudžiamosios bylos Nr. 92-2-00005-04 medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad V. J. 2004-11-02 pateiktas įtarimas pagal BK 228 str. dėl G. K. sumuÅ¡imo. Å is tyrimas nutrauktas, nesurinkus V. J. kaltę patvirtinančių duomenų. IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad liudytojo V. K. inicijuotas V. J. veiklos tarnybinis patikrinimas ir G.

K. inicijuotas baudžiamasis procesas dėl V. J. smurtinių veiksmų buvo baigti, nekonstatavus V. J. neteisėtų veiksmų, tačiau, atsižvelgus į tai, kad abu liudytojai suprato galimas savo praneÅ¡imų teisėsaugos institucijoms teisines pasekmes, nėra pagrindo manyti, kad jie teisėsaugai bÅ«tų sÄ moningai pateikę klaidingÄ informacijÄ apie policijos pareigÅ«nÄ V. J.. Todėl darytina iÅ¡vada, kad tiek liudytojai, R. K. nurodydami faktus, kuriuos buvo pateikę teisėsaugos institucijoms, tiek R.

K., savo straipsnyje nurodydamas Å¡ias aplinkybes, buvo įsitikinę savo skleidžiamos informacijos teisingumu ir apie V. J. spaudoje nepaskleidė žinomai neteisingos informacijos. Liudytojas R. G. patvirtino R. K. sakęs, jog jį sumušė pareigÅ«nas V. J.. Nors nėra duomenų apie Å¡io liudytojo kreipimÄ si į teisėsaugos institucijas dėl V. J. veiksmų, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamuose prokurorų ir teismo sprendimuose, R. K. neturėjo galimybės patikrinti visų jam liudytojų pateikiamų faktų teisingumo, tačiau tai, kad jis nurodė informacijos Å¡altinį, savo ruožtu patvirtinusį R.

K. straipsnyje nurodytas aplinkybes, rodo, kad R. K. ir šiuo atveju nepaskleidė žinomai neteisingos informacijos apie V. J.. Antrajame, 2010-02-09 laikraštyje ,,“ paskelbtame straipsnyje, R. K. išdėstė įvykio, kuriame asmeniškai dalyvavo, aplinkybes – tai, kad pareigūnas V. J. jį filmavo, o jis pareigūnui pasakė, kad filmavimas neteisėtas. Realiai vykusių faktų nurodymas negali būti laikomas šmeižimu. Skundžiamuose nutarimuose teisingai nurodyta, kad R. K. straipsnyje daroma išvada, kad tokiais veiksmais V.

J. jį persekioja ir provokuoja, yra ne žinia, o nuomonė, kurios dėl jos apibendrinto pobūdžio negalima patikrinti įrodymais ir jos patvirtinti arba paneigti. Nukentėjusiojo atstovė skunde didelį dėmesį skiria informacijos (faktų ir duomenų) ir nuomonės atribojimo kriterijams. Tačiau iš skunde dėstomų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju šis atribojimas nėra ginčo objektas, nes skundžiamuose ir šiame sprendime pripažinta, kad R. K. dviejuose laikraštyje paskelbtuose straipsniuose daugelyje atvejų apie V.

J. dėstė ne nuomonę, o faktinį pagrindÄ turinčius duomenis. Dėstydamas Å¡iuos duomenis, R. K. rėmėsi iÅ¡ jo paties nurodytų asmenų gauta informacija ir jokių kokybiÅ¡kai naujų, iÅ¡ Å¡ių faktų neiÅ¡plaukiančių iÅ¡vadų nepadarė. Apibendrindamas skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad R. K. straipsniuose nurodyti duomenys apie V. J. yra proporcingi vieÅ¡ajam interesui gauti informacijÄ apie teisėsaugos pareigÅ«nų darbÄ , atitinkantys R. K., kaip žurnalistinę funkcijÄ atlikusio asmens, saviraiÅ¡kos laisvę ir jam nesukeliantys baudžiamosios atsakomybės už Å¡meižimÄ .

Skunde iÅ¡samiai aptariama aplinkybė, kad liudytojas V. S. R. K. nurodė esÄ neteisingus faktus apie tai, kad V. J. jį sumušė, nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2013-01-11 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 235 str. 1 d. Kadangi Å¡iuo metu V. S. veikos vertinamos kitame ikiteisminiame tyrime, aukÅ¡tesnysis teismas dėl Å¡ių klausimų plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tik tai, kad V. S., o ne pats R. K., buvo jo straipsnyje pateiktos informacijos pirminis Å¡altinis, R. K. neturėjo pagrindo abejoti jo teiginių patikimumu, todėl dėl Å¡io epizodo R. K. baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ nekyla. Remiantis surinktais duomenimis, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas pagrįstai, todėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2013-01-11 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-03-08 nutarimus bei dėl jų priimtÄ Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-07-17 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,  n u t a r i a : N. V. J. atstovės advokatės Ingos PakÅ¡tienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį. Å i nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                  Bronė Vidzėnienė          Â