2K-14/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–14/2013

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00263-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.7.2; 2.4.2.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 223 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. M. J. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 2 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendis pakeistas. M. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų šešių mėnesių, o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. J. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

n u s t a t ė :

M. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktorius bei kasininkas ir būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, materialiai atsakingas už įmonės grynųjų pinigų tvarkymą ir operacijų grynaisiais pinigais kasoje bei piniginėmis lėšomis įmonės banko sąskaitose atlikimą, atstovaudamas UAB „C“, šios bendrovės tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 2 d. su užsienio kompanijomis „Wilberg LLP“ (direktorius D. G.) ir RAB (ribotos atsakomybės bendrovė) „Kaspian Freid KZ“ (direktorius V. I.) pasirašė „Įsipareigojimų perdavimo susitarimą Nr. 1“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įsipareigojo perimti įmonės RAB „Kaspian Freid KZ“ (Alipovo g. 5, Atyrau m., Kazachstano Respublika) įsipareigojimus įmonei „Wilberg LLP“ (FSS Suitc 27 Old Gloucester Street London, WCN 3XX, United Kingdom) už pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. sutartį Nr. 001 įsigytą geologinės žvalgybos įrenginį (identifikacinis Nr. 19990615784524A1), nuosavybės teise priklausantį RAB „Kaspian Freid KZ“, ir taip nepagrįstai investuoti į įmonės RAB „Kaspian Freid KZ“ ūkinę veiklą. Be to, 2008 m. rugsėjo 2 d. M. J., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su užsienio kompanijomis „Wilberg LLP“, atstovaujama direktoriaus D. G. ir „Blakespark Limited“, atstovaujama direktoriaus M. C. S., pasirašė „Sutikimą apmokėti Nr. l“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įmonei „Blakespark Limited“ (Suite 31 Don House 30-38 Main Street, Gibraltar) iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokėti 745 000 EUR (2 572 336 Lt (745 000 x 3,4528)). Vykdydamas šias 2008 m. rugsėjo 2 d. susitarimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtus įsipareigojimus, pats M. J. (ir vyr. finansininkas A. S.) pasirašė penkis kasos išlaidų orderius, nurodant juose išmokėjimo pagrindą – „Sutartį CF08/08-22 už 2008 08 22“, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė:

pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. orderį Nr. 59 – 1 294 800 Lt,

pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. orderį Nr. 475 – 50 000 EUR (172 640 Lt),

pagal 2008 m. spalio 31 d. orderį Nr. 81 – 241 696 Lt,

pagal 2008 m. lapkričio 28 d. orderį Nr. 86 – 207 168 Lt,

pagal 2008 m. gruodžio 31 d. orderį Nr. 96 – 656 032 Lt, t. y. iš viso 2 572 336 Lt, kuriuos nepagrįstai sumokėjo užsienio įmonei „Blakespark Limited“.

Taip M. J. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės – 2 572 336 Lt vertės – turtą.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėja advokatė Alisa Kostiuk prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis dėl M. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė teigia, kad nuteistojo M. J. veikoje nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Taikant atsakomybę už patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto ar turtinės teisės iššvaistymą, t. y. neteisėtą pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims, byloje turėjo būti nustatyta, kad M. J. neteisėtai sumokėjo 2 572 336 Lt. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nebuvo išsiaiškinta, ar M. J., vykdydamas 2008 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus, elgėsi neteisėtai, ar jo veiksmai tiesiog buvo rizikingi, nes neatsirado, kaip buvo tikėtasi, ekonominės naudos.

Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.84 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymo) 19 straipsnio 8 dalį, kai priėmė sprendimą investuoti į kitą įmonę neturėdamas visų akcininkų pritarimo, nepaisant to, kad su kitomis įmonėmis sudaryti susitarimai teismine tvarka nebuvo pripažinti negaliojančiais. Iš to galima suprasti, kad jeigu būtų buvęs akcininkų sprendimas dėl įsipareigojimo ir sumokėjimo 745 000 eurų užsienio bendrovei „Blakespark Limited“, tai M. J. veiksmai būtų pripažinti teisėtais. Be to, M. J. nebuvo inkriminuoti minėtų teisės aktų pažeidimai, todėl apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai pasunkino nuteistojo teisinę padėtį, apribojo jo teisę gintis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde akcentuojama, kad baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog 745 000 eurų buvo investuoti į RAB „Caspian Freight KZ", kurioje 50 procentų akcijų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši investicija nedavė lauktos naudos, buvo ekonomiškai nepagrįsta ir nenaudinga investuotojui tuo metu, kai buvo pradėta įmonės bankroto procedūra. Investicija sutapo ir su faktoringo sutarties nutraukimu. Dėl šių dviejų priežasčių įmonė tapo nemoki ir jos kreditoriams iškilo žalos grėsmė. Esant šioms aplinkybėms, M. J. veika, padaryta netiesiogine tyčia, galėjo būti kvalifikuojama kaip nusikalstamas bankrotas pagal BK 209 straipsnį. Tai patvirtina ir teismo nuosprendžių argumentai. Taigi, nuteistojo veikai buvo netinkamai pritaikytas BK 184 straipsnis.

Be to, vertindami rašytinius įrodymus, teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek finansavimo (investavimo) sutartis, tiek susitarimas dėl įsipareigojimų perdavimo Nr. 1, sudaryti ir pasirašyti Kazachstane, Atyrau mieste, tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuos dokumentus M. J. pasirašė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Vadinasi, byloje nebuvo nustatyta dokumentų pasirašytų vieta, o tai yra svarbu sprendžiant teismingumo klausimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo gynėjos kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad kasatorės teiginiai dėl nuteistojo M. J. veikos perkvalifikavimo pagal BK 209 straipsnį yra nepagrįsti. Nustatyta (ir kaltinime nurodyta), kad M. J. be jokio pagrindo sutiko apmokėti užsienio firmos „Kaspian Freid KZ“ skolas už geologinės žvalgybos įrenginį kitai užsienio firmai ir be jokio pagrindo iš savo įmonės lėšų apmokėjo svetimos užsienio kompanijos turto įsigijimo kaštus, taip išvaistydamas savo bendrovės milijonines lėšas, perdavęs paties vadovaujamo juridinio asmens jam patikėtas didelės vertės pinigines sumas tretiesiems asmenims. Dėl to bendrovė patyrė didžiulius nuostolius, o vėliau netgi kilo bankroto grėsmė. Šiuo atveju nuteistojo veika negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis bankrotas. M. J. veikė aiškiai viršydamas jam 2008 m. rugpjūčio 22 d. Visuotino akcininkų susirinkimo suteiktus įgalinimus paskolinti Kazachstano įmonei 550 000 eurų, o ne padengti pastarosios skolas už įsigyjamą įrangą ar investuoti į svetimos įmonės ūkinę veiklą. Be to, atsiliepime pažymima, kad M. J. veiksmai susiję su patikėto įmonės turto (arba nusikaltimo dalyko – piniginių lėšų perdavimu tretiesiems asmenims ne tik kad negavus steigėjų (akcininkų) sutikimo, bet ir be garantijos (net žvalgybinio agregato neperėmė savo nuosavybėn, neįkeitė „Kaspijan Freid KZ“ turto, negavo skolos dokumento ir t.t.)). Nusikalstamo bankroto atveju kaltininkas su patikėtu turtu elgiasi netinkamai norėdamas patenkinti savo, o ne trečiųjų asmenų interesus.

Prokuroro manymu, taip pat nepagrįstas kasatorės teiginys, kad byloje nesilaikyta apeliacinio skundo ribų. BPK 219 straipsnyje nenustatyti įpareigojimai prokurorui kaltinamajame akte analizuoti įrodymus, surašyti išsamius motyvus dėl pateikto kaltinimo ir pan., o reikalaujama tik išdėstyti (išvardyti) duomenis, pagrindžiančius kaltinimo esmę. Be to, M. J. inkriminuota baudžiamojo įstatymo norma nėra blanketinė, todėl formuluojant kaltinimą nereikia nurodyti, kokias civilines ar kitokias teisės aktų nuostatas kaltininkas pažeidė perleisdamas tretiesiems asmenims jam patikėtą įmonės turtą. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų ir atmetė apeliacinio skundo teiginius dėl kiekvieno iš jų pateikdamas išsamius motyvus.

Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatorė supainiojo M. J. vadovaujamos bendrovės buveinės vietą su dokumentų pasirašymo vieta ir pateikė neteisingus samprotavimus dėl teismingumo. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje kasatorės aptariamų dokumentų (įsipareigojimų perleidimo bei sutikimo apmokėti už įrangą) pasirašymo vieta nebuvo įvardyta. Vadovaujantis BK 5 ir 8 straipsniais, Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytas veikas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o procesas vyksta tarptautinių sutarčių pagrindu. Tuo atveju, jei susitarimai ir būtų pasirašyti ne Lietuvoje, ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturėtų, nes piniginės lėšos buvo paimtos iš Lietuvoje registruotos įmonės kasos.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies taikymo

Kasaciniame skunde nurodyto kasacinio apskundimo pagrindo – BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo – buvimas argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nuteistasis M. J. pažeidė CK 2.84 straipsnio nuostatas ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, tuo tarpu kaltinime šių teisės aktų pažeidimai nebuvo nurodyti. Dėl to, kasatorės manymu, buvo apribota M. J. teisė į gynybą ir akivaizdžiai pasunkinta jo teisinė padėtis.

BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniu skundu. Šioje byloje apeliacinį skundą padavęs nuteistasis M. J. prašė panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino padaręs išvadą, kad M. J. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš įrodyta pripažintos šios nusikalstamos veikos aprašymo, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, pagal kurias buvo sprendžiami baudžiamosios atsakomybės taikymo, veikos kvalifikavimo klausimai, abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nurodytos taip pat; tokios pat faktinės aplinkybės išdėstytos ir kaltinamajame akte.

Šiame kontekste pažymėtina, kad viena iš teisiškai reikšmingų M. J. inkriminuoto turto iššvaistymo aplinkybių nurodyta jo, kaip atsakingo asmens, veiksmų, susijusių su 2 572 336 Lt perleidimu tretiesiems asmenims, nepagrįstumas. Ginčydamas šią aplinkybę, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad nors jis elgėsi rizikingai, tačiau teisėtai, nepažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo, tuo tarpu apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuota, kokius teisės aktus jis pažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos nuteistojo skundo argumentus, savo išvadas nuosprendyje atitinkamai motyvavo.

Taigi teismas paaiškino CK 2.84 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 5 dalies nuostatas apie tai, kad bendrovių vadovams nustatytos pareigos, kurių jie privalo laikytis, t. y. paisyti bendrovės įstatų, veikti jos naudai, nepriimti akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų sprendimų ir pan. Šiuo atveju darydamas išvadas apie neteisėtą M. J. veiksmų pobūdį teismas rėmėsi daugiau bendrojo pobūdžio teisės aktų nuostatomis. Tuo tarpu konkrečios nuteistojo veiksmų neteisėtumą BK 184 straipsnio prasme parodančios aplinkybės buvo įvardytos ir kaltinamajame akte, ir teismų nuosprendžiuose tiek, kiek to reikalauja šio BK straipsnio dispozicija, kuri nėra blanketinė.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad M. J. teisė tinkamai gintis nebuvo apribota ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis ją baudžiamojo proceso metu galėjo įgyvendinti ir įgyvendino. Taip pat visiškai nepagrįstas kasacinio skundo teiginys dėl nuteistojo padėties pabloginimo apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas patikrino bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir priimtame nuosprendyje (kuriuo kasatoriui, pripažintam kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, sušvelnino paskirtą bausmę) padarė išvadas, kurias grindė byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei iš naujo įvertintais įrodymais, liečiančiais bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo išdėstyti išsamesni motyvai, juolab atsakantys į apeliacinio skundo argumentus, nereiškia, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminio BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nes nuteistojo padėties niekaip nepablogino.

Dėl nusikaltimo padarymo vietos ir teismingumo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į tai, jog sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu M. J. pasirašė Kazachstane, Atyrau mieste, o kaltinamajame akte nurodyta, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini); iš esmės liko nenustatyta tokių dokumentų pasirašymo vieta, o tai svarbu teismingumo klausimui išspręsti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (BK 4 straipsnio 2 dalis). Be to, kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko (BK 4 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo proceso tvarką nustato BPK, šio kodekso 226 straipsnyje nustatytos baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklės, kuriose, be kita ko, pasakyta, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

Iš teismų nuosprendžiuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad M. J., gyvenantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), turtą – pinigines lėšas, kurias paėmė iš šios bendrovės kasos. Taigi, byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. tai, kad ji padaryta Lietuvos valstybėje, prieš Lietuvoje registruotą ir veiklą vykdžiusią bendrovę. Esant tokioms aplinkybėms, kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl nusikaltimo padarymo vietos ir teismingumo neturi jokio pagrindo.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasaciniame skunde nurodytas netinkamas BK 184 straipsnio 2 dalies taikymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad nenustatyta (ar neišsiaiškinta), jog M. J. veiksmai buvo neteisėti, jis pasielgė tiesiog rizikingai, nes sudaryti sandoriai (kurie nėra nuginčyti teismine tvarka) nedavė lauktos naudos. Pasak nuteistojo, jo veika, padaryta netiesiogine tyčia, galėtų būti kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį.

M. J. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Taigi, teismai teisiškai vertino kaltinime nurodytus ir byloje nustatytus faktus dėl svetimo turto iššvaistymo. Tuo tarpu šioje byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas klausimas dėl M. J. atsakomybės už blogą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą ir didelės turtinės žalos padarymą kreditoriams, t. y. nusikalstamą bankrotą – BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (jos pagrindinis objektas – ekonomika ir verslo tvarka).

BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais veiksmais, nukreiptais į tai, kad turtas ar turtinė teisė būtų neteisėtai perleista tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, pasirašant potvarkius, sudarant sandorius, po to – realiai perduodant turtą. Apie kaltininko veiksmų neteisėtumą sprendžiama iš įvairių aplinkybių. Tai gali būti ir nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos sudaryti sandoriai, be to, galimi atvejai, kai turintis atitinkamus įgalinimus asmuo (kuriam patikėtas ar jo žinioje yra svetimas turtas arba turtinė teisė) formaliai teisiškai sudaro sandorius (susitarimus), kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti savo turiniu, tuo tarpu jais pasinaudodamas siekia nusikalstamų tikslų ir neatlygintinai perleidžia svetimą turtą (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti konkretūs M. J. veiksmai, kurie teismų įvertinti kaip nusikalstami: 2008 m. rugsėjo 2 d. M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei kasininkas, pasirašė su užsienio įmonėmis akivaizdžiai finansiškai, ekonomiškai nepagrįstus, be teisinių garantijų susitarimą dėl įsipareigojimų perdavimo ir sutikimą apmokėti 745 00 eurų (2 572 336 Lt), pagal kuriuos jo atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įmonės „Kaspian Freid KZ“ įsipareigojimą įmonei „Wilberg LLP“ apmokėti už įsigytą įrenginį (priklausantį minėtai „Kaspian Freid KZ“), pinigus išmokant įmonei „Blakespark Limited“ (su pastarąja ir įmone „Wilberg LLP“ pasirašytas antrasis sandoris dėl sutikimo apmokėti). Minėtų dokumentų (sandorių) pagrindu M. J. pagal paties pasirašytus kasos išlaidų orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. lapkričio 31 d. paėmė iš viso 2 572 336 Lt, kurių ši bendrovė nei pinigine, nei kitokia forma neatgavo ir taip dėl M. J. kaltės prarado didelės vertės turtą. Taigi, esant šioms teismų sprendimuose nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo nepagrįsti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytus ir kasaciniame skunde pakartotus argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo išsamiai išnagrinėjo. Šio teismo nuosprendyje aptartos ir teisiškai įvertintos visos aplinkybės, kartu paaiškinta BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos esmė, jos sudėtį sudarantys požymiai, kurie ir buvo nustatyti (atskleisti) nuteistojo padarytoje veikoje. Teismo padarytos išvados motyvuojant nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš esmės yra teisingos, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus, tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. J. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Antanas Klimavičius

Dalia Bajerčiūtė