2024-04-17 Nr. AB-6236-3-61-3-00348-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-234-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00348-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 1V-81 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl pareiškėjo ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 24S27373 (toliau – ir Sprendimas), taip pat grąžinti pareiškėjui neteisėtai paimtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas paaiškino, jog 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno oro uoste iš jo buvo paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, o 2024 m. sausio 24 d. atvykus į Migracijos departamento Kauno skyrių pareiškėjui buvo įteiktas Įsakymas, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, bei Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 10 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos iki 2024 m. vasario 2 d., o pareiškėjui per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimamas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendime inter alia (be kita ko) nurodyta, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje neteisėtai nuo 2022 m. vasario 9 d. (714 d.), netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigė, jog iki bus išnagrinėta administracinė byla pagal jo skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo, pareiškėjas neturėtų būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teismo procese bei sudaryti galimybes jam paaiškinti bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjas akcentavo, jog jis (duomenys neskelbtini) neturi gyvenamosios vietos ar darbo, ši valstybė jam yra svetima, nes pareiškėjas buvo auklėjamas Lietuvos Respublikoje pagal šios valstybės papročius, čia lankė mokyklą ir supranta lietuvių kalbą. Pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vertinimu, jis turėtų negrįžtamų finansinių bei moralinių pasekmių inter alia dėl to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo, o (duomenys neskelbtini) šios tautybės asmenys yra persekiojami, ten žeminamas šių asmenų orumas bei su jais elgiamasi žiauriai.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. I. skundo reikalavimą grąžinti pareiškėjui neteisėtai paimtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kitą skundo dalį priėmė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. reikalavimo pagrįstumo ir jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) yra jam svetima šalis ir jis neturi ten kur apsistoti, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys pareiškėjo skunde išdėstytai pozicijai, nes pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir, kaip nurodė pats pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) piliečio pasas jam buvo reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų lankyti savo tėvą ir ten gyvenančius brolius. Teismo vertinimu, taip pat negalima teigti, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, nes pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir jis galėtų grįžti į Lietuvos Respubliką. Teismas kartu nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumento dėl jo dalyvavimo teismo procese, nes bylos nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas gali būti užtikrinamas naudojant elektroninių ryšių priemones (ABTĮ 13 str. 7 d.), o pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikoje, jam būtų sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, pareiškėją ir jo interesus byloje atstovauja advokatas (ABTĮ 47 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas S. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų bei aplinkybių, grindžiančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas teigia, jog jis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nes jo laisvei ir gyvybei gresia pavojus, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra šaukiamas atlikti karo tarnybą, o pareiškėjui neatvykus, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra jam svetima šalis, nes šioje valstybėje gyvena pareiškėjo šeimos nariai, o jis (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo tam, kad būtų galima lengviau vykti į (duomenys neskelbtini) ir lankyti šeimos narius. Atsakovas taip pat pažymi, jog tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, o pareiškėjas bylos nagrinėjime gali dalyvauti nuotoliniu būdu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamento Kauno skyriaus vedėjas informavo Vidaus reikalų ministerijos atstovą, kad pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos 2024 m. kovo 5 d. per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, o pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų apie pradėtą išsiuntimo procedūrą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui išvykus į (duomenys neskelbtini), sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nėra ir tokio sprendimo procedūra nevyksta, todėl atskirojo skundo prašymas yra nepagrįstas faktiškai, nes reikalaujama sustabdyti neegzistuojančio sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo S. I. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas teigė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes turi būti užtikrinamas pareiškėjo dalyvavimas teismo procese, (duomenys neskelbtini) yra jam svetima valstybė, o pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo, šioje valstybėje gali patirti persekiojimą ar kitus jo orumą žeminančius veiksmus.

Pareiškėjo ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 10 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos iki 2024 m. vasario 2 d., o pareiškėjui per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimamas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi pareiškėjas iš esmės prašė sustabdyti Sprendimą (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, jog pareiškėjo dalyvavimas teismo procese gali būti užtikrinamas naudojant elektroninių ryšių priemones (ABTĮ 13 str. 7 d.) bei per atstovą (ABTĮ 47 str. 1 d.), o pareiškėjo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) yra jam svetima valstybė, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, tikrindama šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-202-556/2023).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, spręsdama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, akcentuoja, jog Sprendimas, kurio sustabdymo iš esmės siekia pareiškėjas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o šioje nuostatoje įtvirtinta, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (UTPĮ 126 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendimai, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savanoriškai (žr., pvz. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019), tačiau jeigu užsienietis savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti svarstoma dėl Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio pagrindo atsakovui priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo (žr., pvz., 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-822/2023).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjui prašius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau nepareiškus reikalavimo dėl sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo panaikinimo ir byloje nesant duomenų apie atitinkamo sprendimo priėmimą, pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju būtų buvusios sudarytos prielaidos be pagrindo ginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises, tačiau tokia situacija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstama pagrįsta (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-193-520/2024).

Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su būtinybe užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo procese, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (ABTĮ 13 str. 7 d.). Be to, kaip taip pat teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovauja advokatas, su kuriuo pareiškėjas 2024 m. sausio 25 d. sudarė atstovavimo sutartį.

Kartu pažymėtina tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant asmenų analogiško pobūdžio argumentus dėl nuotolinio dalyvavimo teismo posėdyje laikomasi iš esmės analogiškos pozicijos (žr., pvz., 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-821/2023; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-202-556/2023; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-513-553/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-822/2023).

Įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl (duomenys neskelbtini), kaip jam svetimos ir netinkamos išsiųsti (išvykti), valstybės, šaukimo į kariuomenę, teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu, sprendžia, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodęs individualaus pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje aptartus pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini), ir būtų sudarę pagrindą spręsti, jog šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonės reikalavimui užtikrinti. Taigi pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais bei deklaratyviais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo S. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis