N-261-1084-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1084/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00318-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. B. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 18 d. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą R. B., t. y. užrakindamas vartus ir neleisdamas jai išvažiuoti iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tuo nepadarydamas esminės žalos R. B. teisėms ir teisėtiems interesams, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.

Administracinės komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2010 m. kovo 24 d. nutarimu P. B. pagal ATPK 188 straipsnį skyrė 150 Lt baudą už tai, kad 2010 m. sausio 18 d. jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą R. B., t. y. užrakino vartus ir neleido jai išvažiuoti iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo nepadarydamas esminės žalos R. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

P. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 14 d. P. B. skundą patenkino – panaikino administracinės komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 14, kuriuo P. B. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą, ir bylą nutraukė.

Teismas nustatė, jog 2009 m. gegužės 18 d. tarp P. B. ir R. B. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 3-2009, pagal kurią patalpų savininkas nuomotojas P. B. 80 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė naudotis R. B.. VĮ Registro duomenys patvirtina, jog P. B. yra minėtų gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 336/610 dalies savininkas (b. l. 74, 86). Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pagal pobūdį buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojo. Sutartyje naudojimasis žemės sklypu (kiemu) neaptartas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.532 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl nuomininkės R. B. teisės laikyti minėtame žemės sklype jai priklausančius automobilius ir su tuo susijusių jos teisių suvaržymu.

Teismas pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnyje yra numatyta blanketinė teisės norma, o P. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidė P. B.. Toks protokolas yra su esminiais trūkumais ir teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali. Protokole P. B. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009). Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos medžiaga turėtų būti grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. a) p. ir b) p.). Tačiau ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Pasibaigusių administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo galimybės Administracinių teisės pažeidimo kodeksas nenumato. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2001 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. 162911/2001). Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad, panaikinus ginčijamą nutarimą, nėra pagrindo grąžinti bylą institucijai įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkte tvarka.

III. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-1954/2011 nustatė, kad P. B., realizuodamas teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise, pasirinktu elgesio modeliu nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų. Teismas konstatavo, kad P. B. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai laisvai išvažiuoti iš kiemo, kvalifikuotini pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, nepagrįstai padarė priešingą išvadą.

P. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas P. B. formuojamas dėl to, kad jis 2009 m. gruodžio 18 d. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą R. B., t. y. užrakindamas vartus ir neleisdamas jai išvažiuoti iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tuo nepadarydamas esminės žalos R. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Sutinkamai su ATPK 188 straipsnio nuostatomis, atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 7, psl. 259).

Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyta jokia teisės normą, kurią galimai pažeidi P. B..

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Darytina išvada, kad asmens administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju yra Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių nepaisymas, tačiau šios teisės normos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodytas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima. Protokole P. B. suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra tikslinga grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai protokolui patikslinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010 ir kt.). Minėtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi pažeidimo užfiksavimo metu) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

Nagrinėjamu atveju P. B. kaltinimas formuluojamas už 2009 m. gruodžio 18 d. galimai padarytą ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas baigėsi 2011 m. gruodžio 18 d., tačiau iki šio termino jokia administracinė nuobauda asmeniui už jam inkriminuotų pažeidimų padarymą nebuvo paskirta. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 14 d. pagrįstai panaikino Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo P. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188 straipsnį, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Taigi susidarė situacija, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 18 d. jokia administracinio poveikio priemonė P. B. už minėto pažeidimo padarymą nebuvo pritaikyta.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 3 ir 4 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir spręsti dėl P. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebebuvo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nėra pagrindo grąžinti P. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai protokolui papildyti, tačiau priėmė iš esmės teisėtą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius