df469164-751d-4b56-9e5a-2ee3af64f33d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr. 2A-1215-232/2013 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05671-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4; 73.2.5; 121  (S)                                                                                                                                                                                                                                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 12 d.

      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui R. M. skolos priteisimo.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                              NUSTATĖ:

         I.GINČO ESMĖ.          IeÅ¡kovė A. K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1 526,32 Lt už laminuotÄ grindų dangÄ (medžiagÄ ir darbus), 748,11 Lt parketinę grindų dangÄ (medžiagÄ ir darbus), viso 2 275,03 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 4 550,00 Lt už virtuvės baldus.           Nurodė, jog 2008-05-15 iÅ¡ A. K. priklausančio buto, esančio Kęstučio g. 73-37, Prienuose, 4 aukÅ¡te, buvo užlietas žemiau 2-ame aukÅ¡te esantis ir AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas R.

M. priklausantis butas, esantis K. g., Prienai. Už padarytÄ Å¾alÄ pagal 2008-11-10 pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ ieÅ¡kovė regreso tvarka pareiÅ¡kėjui sumokėjo 9 837,64 Lt. Å i suma susidėjo iÅ¡ dviejų dalių: sugadintos buto vidaus apdailos vertės - 5 287,64 Lt ir sugadintų buto baldų vertės - 4550,00 Lt. TokiÄ sumÄ nukentėjusiajai R. M. 2008-07-25 iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovas. Ä®vykį užfiksavo ir žalÄ paskaičiavo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas L. T.. Kadangi nustatytos žalos dydis atrodė per didelis, ieÅ¡kovės atstovas suderintu su trečiuoju asmeniu laiku 2008-07-01 buvo nuvykęs su nepriklausomu ekspertu A.

Z., tačiau R. M. eksperto neįleido. Aukščiau 3 aukÅ¡te esantis butas (K g., Prienai), kuris buvo draustas UADB „Ergo Lietuva“, ir buvo aplietas karÅ¡tesniu vandeniu ir stipresne srove, tačiau už Å¡io buto apdailos sugadinimÄ buvo pareikÅ¡ta 3 661,46 Lt pretenzija, t.y. 1 626,15 Lt mažiau negu žemiau 2 aukÅ¡te esančiame bute. Mano, kad virtuvės baldų kaina buvo nustatyta neobjektyviai, nes nebuvo jokių vertę pagrindžiančių dokumentų (vietoje baldų įsigijimo dokumentų pateikta 2008 m. liepos 23 d. abejotinos juridinės galios sutartis baldams pirkti).

Dėl to buvo pažeistos bÅ«sto draudimo taisyklės. Nurodė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi 2008-07-30 praÅ¡ymu į tretyjį asmenį, praÅ¡ydama perduoti sugadintus baldus arba keičiamas detales, grindų dangÄ , po to 2009-11-10 praÅ¡ymu kreipėsi pakartotinai, tačiau tretysis asmuo paprašė netrukdyti. 2010-03-10 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti 1526,32 Lt sumokėtus už laminuotÄ grindų dangÄ ir 4 550 Lt sumokėtus už virtuvės baldus. Atsakovas pripažino, kad aplieti baldai turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Mano, kad atsakovas negrÄ Å¾inęs apdrausto turto likutinės vertės žalos kaltininkui, pažeidė CK 6.238 straipsnio nuostatas ir tai suteikia ieÅ¡kovei teisę iÅ¡reikalauti sumokėtÄ sumÄ . Mano, jog tai, kad tretysis asmuo nepanoro grÄ Å¾inti baldų ir keisti grindų dangÄ , reiÅ¡kia, kad Å¡ie daiktai visiÅ¡kai tinkami naudojimui.         Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais ir prašė jį atmesti.

PaaiÅ¡kino, jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų padaryta žala atsakovo draudėjos R. M. turtui - karÅ¡tu vandeniu aplieta butas ir apgadintas pastatas bei jame buvęs namų Å«kio turtas. Draudikas, atlygindamas žalÄ rėmėsi ekonomiÅ¡kumo principu ir neatlygino draudėjai visos žalos, o įvertino tik pačias minimaliausias iÅ¡laidas, bÅ«tinas bent dalinai atstatyti draudėjos turtinę padėtį. Neatlygintas patalpų džiovinimas, baldų iÅ¡kėlimas, iÅ¡vežimas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, patalpų apsauga plėvele remonto metu ir kt.

Å ių darbų bÅ«tinumÄ numato LR Aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sÄ matoms sudaryti. Pagal Å¡iÄ sÄ matÄ , draudėjos pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertė sudaro 11 999,57 Lt (iÅ¡ jų tiesioginės iÅ¡laidos 7 737,00 Lt). Draudimo iÅ¡moka draudėjai taip pat buvo sumažinta pridėtinių ir papildomų iÅ¡laidų ir socialinio draudimo ir pelno mokesčio suma. Ta aplinkybė, jog nėra faktiÅ¡kai atlikti remonto darbai, nėra pagrindas iÅ¡skaičiuoti Å¡ias sumas iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos.

Nustatant draudimo iÅ¡mokÄ tam tikros sumos neįskaičiuojamos, jeigu draudikas įrodo, kad tokios iÅ¡laidos konkrečiu atveju nebÅ«tų patirtos atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ . Pagal draudėjai iÅ¡mokėtÄ sÄ matÄ nėra įvertintos netiesioginės iÅ¡laidos, kurios sudaro 4 740,84 Lt. Jeigu draudėja reikalautų pilno ir visapusiÅ¡ko žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas turėtų jai atlyginti papildomai už apgadintÄ pastatÄ (nevertinant žalos namų turtui) 6 711,93 Lt.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pageidautų atgauti sugadintÄ turtÄ (laminuotas grindis), bÅ«tina bÅ«tų papildomai taip pat iÅ¡mokėti draudėjai už patalpų apsaugÄ plėvele Å¡ių darbų atlikimo metu, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , patalpų iÅ¡valymÄ po grindų iÅ¡rinkimo, darbo užmokestį už R. M. nedirbtÄ laikÄ remonto metu ir kt. Kadangi draudikas ieÅ¡kovės padarytÄ Å¾alÄ draudėjai atlygino tik dalinai, neįgijo teisės į tÄ turtÄ , kuris buvo apgadintas užpylimo metu.

TokiÄ teisę draudikas įgytų tik visiÅ¡kai atlyginęs draudėjai padarytÄ Å¾alÄ . Po Å¡ios papildomos iÅ¡mokos atsakovė pateiktų ieÅ¡kovei regresinį reikalavimÄ ir tik atlyginusi papildomas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė įgytų teisę reikalauti perduoti jos nuosavybėn draudėjos apgadintÄ turtÄ , už kurį yra pilnai atlyginta žala.         Tretysis asmuo R. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog dėl 2008-05-18 įvykusio buto užliejimo jai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Atlyginant žalÄ buvo įvertinti tik tie nuostoliai, kurie tuo metu buvo akivaizdÅ«s. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka neatitinka visų patirtų nuostolių. Laikui bėgant iÅ¡ryÅ¡kėjo papildomi defektai – pradėjo trÅ«kinėti sienos, kambario kampuose pradėjo byrėti iÅ¡klijuota statybinė medžiaga volanas. Bute atsirado pelėsis ir tvyro nuolatinis drėgmės kvapas. Koridoriuje dėl atsiradusios drėgmės buvo priversta keisti elektros instaliacijÄ savo lėšomis.

Kaimynas reikalauja atiduoti užlietų grindų dangÄ , tačiau tretysis asmuo nesutiko to padaryti, kadangi naujų grindų tiesimas sukeltų nepatogumų ir pareikalautų negražinamų didelių iÅ¡laidų. Lėšų padengti Å¡ioms iÅ¡laidoms tretysis asmuo neturi. Ä®vykio metu buvo sugadintas virtuvės komplektas, kurio vertė tuo metu siekė 8 000 Lt (komplektas buvo pagamintas iÅ¡ vokiÅ¡kų medžiagų), buvo utilizuotas. Liko dvi spintelės, praėjus laikui tapo visiÅ¡kai nebenaudojamos, jų dabartinė bÅ«klė nufotografuota ir nuotraukos pateiktos atsakovo teisininkui.

Norint, kad bÅ«tų atkurta tokia turto vertė, kokia buvo prieÅ¡ įvykį, butui reikalingas kapitalinis remontas, todėl tretysis asmuo mano, jog atsakovo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka yra mažesnė už patirtÄ Å¾alÄ .    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI           Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovei A. K. 708,32 Lt nepagrįstai iÅ¡reikalauto nuostolio atlyginimo ir 199,17 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei A. K. 61,75 Lt žyminį mokestį. Priteisė atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. 1 344,83 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. valstybei 135,81 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, o iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė valstybei 23,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinio sumos paskaičiavimas yra grįstas tik prielaidomis, kadangi tokios sumos paskaičiavimÄ ieÅ¡kovė grindė kito draudiko paskaičiavimais dėl kito buto, nurodė, jog Å¡ių teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Teismas taip pat nurodė, jog žalÄ padariusio asmens ir draudėjo nesaisto draudėjo ir atsakovo pasiraÅ¡yta draudimo sutartis, todėl žalÄ padaręs asmuo neturi pareigos atlyginti žalÄ patyrusiam asmeniui sugadinto daikto kaip naujo daikto vertės, buvusios prieÅ¡ draudiminį įvykį, Å¡i vertė turėtų bÅ«ti mažinama nusidėvėjimu, buvusiu iki draudiminio įvykio. IÅ¡ 1 526,32 Lt medžiagų kaina sudaro 1 075,97 Lt. Kadangi atsakovas pateikė į bylÄ duomenis, jog dėl nusidėvėjimo Å¡ių medžiagų vertė buvo 1 050,10 Lt, kita dalis vertės sudaro darbų kaina, todėl teismas priteisė tik susidėvėjimo vertę, kuri sudaro 25,82 Lt.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 523,67 Lt už parketinę grindų dangÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , nurodydamas, jog už parketinių grindų dangÄ atsakovo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka buvo sumokėta už darbus, todėl nuo jos nusidevėjimas neskaičiuojamas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, sprendė, jog atsakovo paskaičiuota 4 000 Lt virtuvės komplekto kaina yra pagrįsta ir neužaukÅ¡tinta, taip pat ir 2008-07-23 sutartyje nurodytos komodos ir spintos kainos.

Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai turi bÅ«ti vertinami pagal deliktinės atsakomybės taisykles, todėl nuo baldų kainos turėjo bÅ«ti paskaičiuotas nusidėvėjimas, kuris pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis sudaro 682,50 Lt. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos už virtuvės baldus tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 682,50 Lt.    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.        Apeliantė (ieÅ¡kovė) A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys buvo atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai permokėtas sumas: už laminuotų grindų dangÄ â€“ 1042,60 Lt; už parketinę grindų dangÄ â€“ 523,67 Lt; už virtuvės baldus – 2 502,50 Lt, viso: 4 068,77 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog teismas nevienodai įvertino ieÅ¡kovės ir atsakovo bei nukentėjusiosios parodymus. Apeliantės teigimu, teismas ignoravo ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius bei žodinius įrodymus. Teismas neįvertino po trečiojo asmens butu gyvenančio buto savininko A. V. pateikto patvirtinimo, jog jo butas nebuvo aplietas, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, jog R. M. butas buvo tik aplietas, bet nepermirkęs. Apeliantės manymu R. M. virtuvės baldų neiÅ¡mėtė, bet juos renovavo, kadangi bÅ«tų pateikusi į bylÄ naujai įsigytų virtuvės baldų komplekto dokumentus.

Be to tretysis asmuo pripažino, jog laminatas ir parketas yra naudojami, nes jis neturi pinigų įsigyti naujų, todėl apeliantės manymu, atsižvelgiant į šį trečiojo asmens pripažinimÄ , galimÄ virtuvės baldų komplekto renovavimÄ , tretysis asmuo iÅ¡ tikrųjų gavo papildomų pajamų. IeÅ¡kovės užsakymu nepriklausomas ekspertas A. Z. atliko atsakovo pateiktos sÄ matos dėl pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertės analizę ir rado grubių sÄ matos skaičiuotės pažeidimų.

Neoficialiais duomenimis paskaičiuota, kad atsakovo nurodyta suma virÅ¡ija apie 5 000 Lt. Apeliantės manymu UADB „Ergo Lietuva“ nustatyta iÅ¡moka už negrÄ Å¾intas laminuotas grindis yra pagrindas taikyti tokiÄ pat iÅ¡mokos skaičiuoklę ir AB „Lietuvos draudimas“.  Be to pažymėjo, jog apeliantė yra pati nukentėjusi. Ji be piktybinės valios dėl buto nuomininkės nerÅ«pestingumo patyrė žymiai daugiau nuostolių. Po įvykio ieÅ¡kovė bandė iÅ¡spręsti problemas susitarimo keliu, siÅ«lė atlikti remonto ir baldų renovavimo darbus, bandė kompensuoti žalÄ , bet R.

M. poreikiai buvo didesni. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas nukrypo nuo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.         Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog teismas sprendime aptarė ne tik ieÅ¡kovės, atsakovo ar trečiojo asmens pasisakymus, bet ir liudytojo A.

E. bei D. P. parodymus. Todėl teismas suraÅ¡ydamas skundžiamÄ sprendimÄ nepažeidė CPK 185 str. reikalavimų. IeÅ¡kovė teigdama, jog apgadintas turtas turi tam tikro dydžio likutinę vertę, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovė savo interesais ir rizika atlygino žalÄ pagal ieÅ¡kovo jam pateiktÄ subrogacinę pretenzijÄ . Atsakovas neklaidino atsakovo ir buvo sÄ Å¾iningas, kadangi pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus ieÅ¡kovei, su kuriais ieÅ¡kovė susipažino, juos įvertino ir jiems neprieÅ¡taravo.

Taigi net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovei nekilo pareiga mokėti dalies reikalaujamos sumos, ieÅ¡kovei neatsirastų teisė reikalauti grÄ Å¾inti jau iÅ¡mokėtÄ sumÄ .     IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).      Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.)            Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.      Ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko atlyginusio žalÄ draudėjui (trečiajam žalÄ patyrusiam asmeniui) ir už žalÄ atsakingo asmens dėl žalos priklausančios ieÅ¡kovui dydžio.        Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) aiÅ¡kindamas pasisakydamas dėl subrogacijos sampratos, Å¡io instituto paskirties ir taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumų yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti subrogacijos instituto esmę, paskirtį, taikymo draudimo teisiniuose santykiuose ypatumus, subrogacijos ir regreso skirtumus.

Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ Subrogacijos institutas, pagal LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, turi mažiausiai du tikslus. Pirma, Å¡is teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų keliÄ nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, t. y. gautų dvigubÄ kompensacijÄ ; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ draudėjo tai, kÄ Å¡iam iÅ¡mokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas (nukentėjęs) gavo visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumÄ : jeigu nebÅ«tų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimÄ draudimo iÅ¡mokos pavidalu ir, jeigu draudimo iÅ¡moka padengtų visÄ patirtÄ Å¾alÄ , jis negalėtų nieko reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudimo iÅ¡mokos dydžio sumos, taigi taip žalÄ padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė (LAT 2009 02 10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009).

       CK 6.1015 straipsnyje subrogacija reglamentuojama kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai jog jos kaltės dėl kilusios žalos nėra, kadangi žala kilusi dėl buto nuomininkės nerÅ«pestingo elgesio. Apeliantė yra buto, kurio vandens tiekimo sistemai sugedus buvo aplietas trečiojo asmens butas ir jam padaryta žala, savininkė, kurios atsakomybė prieÅ¡ žalÄ patyrusį asmenį kyla be kaltės.        Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ , kad atmesdamas dalį jos ieÅ¡kinio nevienodai įvertino ieÅ¡kovės ir atsakovo bei nukentėjusiosios parodymus, ignoravo ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius bei žodinius įrodymus, netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie rodo jog butas buvo tik aplietas, bet nepermirkęs, kad trečiasis asmuo  virtuvės baldų neiÅ¡mėtė, bet juos renovavo, pripažino, jog laminatas ir parketas yra naudojami, nes jis neturi pinigų įsigyti naujų, todėl apeliantės manymu, atsižvelgiant į šį trečiojo asmens pripažinimÄ , galimÄ virtuvės baldų komplekto renovavimÄ , trečiasis asmuo iÅ¡ tikrųjų gavo papildomų pajamų.

Apeliantė teigė jog jos užsakymu nepriklausomas ekspertas A. Z. atliko atsakovo pateiktos sÄ matos dėl pastatui padarytos žalos atstatymo darbų vertės analizę ir rado grubių sÄ matos skaičiuotės pažeidimų. Neoficialiais duomenimis paskaičiuota, kad atsakovo nurodyta suma virÅ¡ija apie 5 000 Lt. Apeliantės manymu UADB „Ergo Lietuva“ nustatyta iÅ¡moka už negrÄ Å¾intas laminuotas grindis yra pagrindas taikyti tokiÄ pat iÅ¡mokos skaičiuoklę ir AB „Lietuvos draudimas“.

Teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas nukrypo nuo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.       LAT įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai formuoja praktikÄ , kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 11 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 12 07 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2011 04 12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Pagal CPK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ir tada, kai labiau jas buvus negu nebuvus (faktų tikėtinumo taisyklė).         Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus ir priėmė teisėta ir pagrįstÄ sprendimÄ Â Â Â Â Â Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatė,  kad 2008-05-18 buvo užpiltas trečiojo asmens R.

M., butas, kuris kartu su kitu jame buvusiu turtu  buvo apdraustas pagal atsakovo BÅ«sto draudimo taisyklių (toliau Taisyklės) a II dalies 6.4.1. punktÄ atkÅ«rimo verte (t. 1, b. l. 107).          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus pareikÅ¡tus remiantis kito draudiko paskaičiuotu nuostolių atlyginimu ir tuo, kad minėtas kitas draudikas atlyginęs dėl to paties įvykio užlietÄ kitÄ kaimyninį butÄ pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės mažesnio nuostolių atlyginimo bei grÄ Å¾ino 70 procentų laminuotos grindų kainos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog toks ieškovės reikalavimas pagrįstas tik prielaidomis. Pažymėtina jog tokio procento kainos gražinimas galėjo priklausyti nuo draudimo sutarties pobūdžio, nuo apdraustų daiktų vertės, jų būklės prieš įvykį (nusidėvėjimo laipsnio) daugelio kitų faktorių, tame tarpe ir tokių teismo sprendime įvardijamų aplinkybių kaip buto apliejimo laipsnio priklausomybė ne tik nuo jo vietos, bet ir nuo namo ar buto konstrukcijos ypatumų, patalpų išdėstymo, joms įrengti panaudotų statybinių ir apdailos medžiagų vertės atsparumo drėgmei, nuo užliejimo padarinių pašalinimo laiko.

Todėl kitokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovei nepateikus, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi draudimo taisyklių nuostatomis nustatęs kad, dėl įvykio sugadinus laminuotÄ grindų dangÄ , draudikas nuostolį paskaičiavo analogiÅ¡ko naujo daikto įsigijimo verte teismas, visiÅ¡kai teisingai sprendė, kad draudimo sutarties sÄ lygos galioja tik Å¡ios sutarties Å¡alims ir negalioja ieÅ¡kovės atžvilgiu bei taikė deliktinės atsakomybės taisykles, įvardijamas  CK 6.249 straipsnyje, mažino ieÅ¡kovės atlygintinų nuostolių dydį atimdamas iÅ¡ daiktų vertės jų nusidėvėjimÄ .

         Vertindamas sugadintų baldų vertę teismas teisingai pastebėjo, kad už sugadintus buto baldus trečiajam asmeniui atsakovas iÅ¡mokėjo 4 550,00 Lt ir kad Å¡i suma atitinka protingumo kriterijus atsižvelgiant jog sugadinti buvo ne tik virtuvės baldai, buitiniai prietaisai (mikrobangų krosnelė), bet ir spinta prieÅ¡kambaryje, spintelė prieÅ¡kambaryje bei rÅ«bų spinta kambaryje (t. 1, b. l. 48).Teismas nuostolio paskaičiavimÄ grindė 2008-07-23 R. M. ir D. P. pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1,b.l.1.9), D.

P. bei R. M. parodymais ir priėjo logiÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2008-07-23 sutartis buvo sudaryta siekiant paskaičiuoti žalos dydį kaip tai numatyta draudimo sutartyje, t. y. pagal draudimo taisyklių II dalies 8.3 punkto reikalavimus. Kainos, nurodytos už komodÄ ir spintÄ koridoriuje nėra didelės, nes paskaičiuota ne viso baldo pagaminimo, bet atskirų plokščių pagaminimo vertė. Aplinkybę kad liudytojas D. P. neprisiminė sutarties sudarymo aplinkybių ir tikslų, aiÅ¡kino tuo, jog ji buvo sudaryta daugiau nei prieÅ¡ trejus metus, sutartis buvo sudaryta ne darbams atlikti, o pagrįsti kainas, todėl nebuvo vykdoma, o kadangi nebuvo vykdoma, todėl liudytojas galėjo neprisiminti prieÅ¡ daugiau nei 3 metus sudarytos sutarties ir jos sudarymo aplinkybių.

         Spręsdamas jog 2008-07-23 sutartyje nurodyta spintų ir komodos kainos taip pat yra pagrįstos (t. 1, b. l.

19) teismas rėmėsi UAB „Diforma“ raštu apie atskirų baldų dalių pakeitimo kainas. Atsižvelgdamas į tai kad šalių santykiai turi būti vertinamai pagal deliktinės atsakomybės taisykles, konstatavo jog nuo baldų kainos turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas, šia suma tenkino ieškinį dalyje dėl sugadintų baldų vertės.          Dėl apeliantės teiginių, kad jai turėtų būti gražinta grindų likutinė vertė, nes jai nebuvo gražinta sugadinta grindų danga (laminatas), nes trečiasis asmuo grindų dangos nėra pakeitęs apeliacinės instancijos teismas pasisako jog faktas, kad grindų danga buvo sugadinta yra nustatytas, tai akivaizdžiai matyti netgi iš byloje pateiktų nuotraukų.

Tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiais asmuo grindų dangos dar nebuvo pakeitęs, nepaneigia jos sugadinimo  fakto ir neįtakoja padarytos žalos realumo.  IeÅ¡kovės pretenzijos dėl sugadintų baldų ir grindų dangos gražinimo natÅ«ra nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku ir turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos tiesiogiai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, reikalavimo gražinti sugadintus daiktus natÅ«ra ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi.       Apelianto argumentai dėl to, kad teismas nevertino nepriklausomo eksperto Zeltinio pateiktos ataskaitos apie atsakovo pateiktos buto remonto sÄ matos netikslumus atmestinas, nes Å¡i iÅ¡vada pateikta dėl klausimo kuris nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, ieÅ¡kovė neprašė gražinti sumų sumokėtų už buto remontÄ .                 Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas formaliai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio normomis, neatsižvelgė į ginčo esmę, į tai, kad nepaisant to jog ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ dalies patenkintas iÅ¡ jos atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija jai priteistÄ sumÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kas savaime prieÅ¡tarauja protingumo proporcingumo bei teisingumo principams.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių ir priteisdamas atsakovui jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas netikrino jų dydžio atitikimo Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijoms (toliau Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimaliems dydžiams. Apeliantė šiuo atžvilgiu pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinė byla Nr. 2A-510/2007 suformuluota nuostata jog toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas kai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo virÅ¡ija jam priteistÄ sumÄ neatitinka aukščiau minėtų principų, todėl turi bÅ«ti koreguojamos.

DidžiausiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistų iÅ¡ ieÅ¡kovės dalį sudaro atsakovo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsiliepimÄ atsakovo vardu ruošė (t.1, b.l. 38), bei posėdžiuose vykusiuose 2011 03 14, bei 2011 06 20 (t.1,b.l.152, t.2,b.l.1-9) dalyvavo atsakovo atstovė pagal įgaliojimÄ jo darbuotoja vyresnioji teisininkė M. Å . ir tik paskutiniuose posėdžiuose kai atsakovo pozicija jau buvo suformuota procesiniame dokumente - atsiliepime atsakovÄ atstovavo advokato padėjėjas A.

D.. Atsižvelgiant į suminėtÄ , bei į Rekomendacijas, taip pat į tai, kad dalis ieÅ¡kovės reikalavimų buvo patenkinta atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos koreguotinos, mažinant atsakovui priteistinas atstovavimo iÅ¡laidas iki 300Lt likusioje dalyje teismo iÅ¡laidų paskirstymas paliekamas nepakeistas.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                           NUTARIA :

 Vilniaus 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .            Sumažinti sprendimu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. priteistas atstovavimo iÅ¡laidas nuo 1 344,83 Lt iki 300 Lt (trijų Å¡imtų litų), likusioje dalyje bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymÄ palikti nepakeistÄ .                    Teisėja                                                     Liuda Uckienė         Â