df45aa93-dc2e-4a73-9e2b-731e5ff09b74 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas ŠvirinasPranešėjas Rimas Švirinas                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-319/2014Teisėjas Raimundas Mikšta                          Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01100-2011-3                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2; 1.2.4.8.3;                                                                                                                      1.2.9.8;1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7;(S)                                                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, išteisintiesiems L.

B. ir A. S., jų gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, ir Vaclovui Kaminskiui, ekspertėms D. T., Ramunei Drazdauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžio, kuriuo A. S. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 straipsnio 2 dalį nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o L.

B. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. S. pagal BK 140 str. 2 d. buvo kaltinamas dėl to, kad jis, 2011-11-12, apie 19.30 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia rykÅ¡te mušė bei sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kÅ«no vietas savo mažametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip padarė poodines kraujosruvas veide, virÅ¡ugalvyje, Å¡launyje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažametei.L.

B. pagal BK 163 str. buvo kaltinama dėl to, kad 2011-11-12, apie 19.30 val. savo namuose, esančiuose adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), sugyventiniui A. S. rykÅ¡te muÅ¡ant bei suduodant smÅ«gius rankomis bei kojomis mažametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo kaip motinos pareigomis, t. y. pritardama bei skatindama neteisėtus sugyventinio A. S. veiksmus, nesiėmė jokių priemonių nutraukti neteisėtÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę dukrÄ ir savo veiksmais leido, kad dukros atžvilgiu bÅ«tų vartojamas smurtas, bei pati tyčiojosi, žemino mažametę dukrÄ bei psichologiÅ¡kai jÄ smukdė, t. y. grasino atsisakyti kaip dukros.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Osvaldas Stadalius praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, A.

S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o L. B. pripažinti kalta pagal BK 163 straipsnį ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimus nuo 22 iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios parodymus bei iÅ¡imtinai vadovaudavosi tik kaltinamųjų ir liudytojos D.

L. parodymais. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė ir į kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina mažametės nukentėjusiosios duotų parodymų nuoseklumÄ ir iÅ¡samumÄ , t.y. kad A. S. pati atvyko į policijos įstaigÄ ir informavo, kad ji namuose patiria fizinį smurtÄ ir nebenori grįžti namo, kÄ patvirtina A. R. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota informacija, mažametė nukentėjusioji iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino A. S., nurodydama, kad tai tas asmuo, kuris jÄ 2011-11-12 mušė namuose, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo vaiko apklausos kambaryje mažametė nukentėjusioji A.

S. vadina patėviu, parodė, kad „patėvis pradėjo muÅ¡ti su rykÅ¡te per kojas, blauzdas, numetęs rykÅ¡tę patėvis pradėjo jÄ spardyti, daužyti kumščiais ir smaugti, sudavė į žandikaulį“ , iÅ¡ esmės tapačias jos sužalojimo aplinkybes mažametė nurodė ir teismo medicinos specialistei bei Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertams. Be to, mažametė nukentėjusioji ekspertams taip pat nurodė apie jai motinos bandytÄ daryti poveikį, kad gÄ sdino neįleisianti į namus, prašė kaltę versti ant motinos, kad patėvis nekaltas bÅ«tų.

Liudytoja D. L. apklausta teisme taip pat patvirtino, kad A. S. papasakojo jai, kad namie jÄ muÅ¡a patėvis A. S.. Prokuroro teigimu, visos šios procesiniuose dokumentuose užfiksuotos mažametės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos viena kitai prieÅ¡taraujančiomis, kadangi nuosekliai papildo ir patvirtina viena kitÄ , įrodo, kad ne kas kitas, o A. S. naudodamas fizinį smurtÄ mažametės atžvilgiu nežymiai sutrikdė A. S. sveikatÄ , todėl, apelianto nuomone, jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios mažametės parodymais nėra, nes jie yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Be to, apeliantas nurodo, kad nukentėjusios mažametės A. S. parodymai nėra vienintelis įrodymų Å¡altinis, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys: 2011-12-28 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Nr. G 3086/11(02) - sužalojimų padarymo laikas, pobÅ«dis (mušė su rykÅ¡te) bei 2012-04-10 - 2012-05-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-50/2012 - mažametė iÅ¡ esmės pakartojo, kad namuose jÄ sumušė A.

S.. Skunde teigiama, kad ta aplinkybė, jog A. S. ir mažametės A. S. santykiai buvo ir yra įtempti, negali bÅ«ti pagrindas netikėti mažametės parodymais. Teismas neatsižvelgė, neanalizavo ir net nemėgino iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent susiformavo prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai tarp tėvo ir mažametės dukters. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad A. S. Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas (atlieka bausmę) kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-660/2012 už fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę L.

B. bei savo mažametę dukrÄ S. B., kas rodo, kad A. S. vaikų auklėjimo problemas linkęs spręsti fiziniu smurtu. Prokuroro nuomone, liudytojos D. L. parodymai kelia abejonių dėl jų Å¡aliÅ¡kumo, nes ji buvo apklausta tik bylos nagrinėjimo metu bei pažino nukentėjusiÄ jÄ jau tik po konflikto, kai Å¡i laikinai gyveno vaikų dienos centre „Pastogė“. Kita vertus, net ir Å¡i liudytoja patvirtino, kad kalbėdama apie įvykį su A. S., pastaroji sakė, kad namuose jÄ sumušė patėvis.

Prokuroras pažymi, kad A. S. gebėjimui suvokti bylai turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, polinkį meluoti ir fantazuoti ir buvo skirta teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė, kuri paÅ¡alino ir paneigė bet kokias abejones mažametės A. S. gebėjimu teisingai suvokti aplinkybes ir apie tai duoti teisingus parodymus. Ekspertai vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, kad A. S. padidėjęs polinkis fantazuoti ir padidėjęs polinkis į įtaigumÄ nėra bÅ«dingi. Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, jog nepaisant teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados apie tai, kad A.

S. nėra būdingas padidėjęs polinkis fantazuoti, ji, siekdama savo tikslų, linkusi meluoti ir sugalvotas fantazijas pateikti kaip tikrus įvykius, yra klaidinga ir nepagrįsta. Nors kaltinamoji L. B. apklausta teisme patvirtino, kad būtent ji smurtavo prieš mažametę dukterį: „sudavė A. S. su rykšte per užpakalį, nes trūko kantrybė...“, tačiau tokie L. B. parodymai jokiais kitais objektyviais duomenimis nepagrįsti, taip pat juos kategoriškai paneigia mažametės parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys.

PrieÅ¡ingai A. S. atžvilgiu duotų parodymų, A. S. apklausta tvirtino, kad ji myli savo mamÄ ir norėtų pas jÄ sugrįžti, tačiau ji bijo A. S.. Tokia vaiko pozicija motinos atžvilgiu, apelianto įsitikinimu, tik patvirtina, kad mergaitė neturi pagrindo ir tikslo bei noro neteisingai apkalbėti savo motinÄ jos praÅ¡ymu, t. y. kaltę dėl sumuÅ¡imo suversti jai. A. S. apklausos metu piktinosi savo motinos elgesiu, kai jÄ mušė A. S.: „Patėvis mušė, o mama tuo metu stovėjo Å¡alia kaip pabučiuota ir nieko nesakė“.

Nors mažametė iÅ¡sakė nepasitenkinimÄ ir pyktį motinos atžvilgiu, tačiau patikslino: „namuose mama jos nemušė“. Kita vertus, esant abejonėms, teismas nesiėmė jokių priemonių mažametės parodymams patikrinti, į teismo posėdį nekvietė ekspertų, neperžiÅ«rėjo filmuotos medžiagos 2011-12-06, kai buvo apklausiama mažametė, taip pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį L. B. atžvilgiu, nevertinęs BK 163 straipsnio sudėties požymių, konstatavo, jog nebuvo padaryta veika, kadangi L.

B. veiksmai - pakeltu tonu kalbėjimas su A. bei pasakymas, kad atsisakys jos kaip dukros, buvo atlikti ne piktnaudžiaujant motinos teisėmis, o siekiant pakeisti netinkamÄ dukters elgesį. Tačiau apeliantas pažymi, kad BK 163 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra formali ir Å¡io straipsnio konstrukcija nereikalauja įrodinėti, kokiu tikslu asmuo padaro Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , pakanka, kad asmuo padaro vienÄ iÅ¡ alternatyvių Å¡io straipsnio dispozicijoje įvardintų veikų - vaiko gniuždymas, palikimas ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgiantis su vaiku ir tokia veika pripažįstama nusikaltimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintieji L. B. ir A. S. bei jų gynėjai advokatai prašė prokuroro skundus atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvimo, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir L. B. bei A. S. atžvilgiu priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodytinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai, turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad A. S., 2011-11-12, apie 19.30 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia rykÅ¡te mušė bei sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kÅ«no vietas savo mažametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip padarė poodines kraujosruvas veide, virÅ¡ugalvyje, Å¡launyje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažametei A. S.. L.

B., 2011-11-12, apie 19.30 val. savo namuose, esančiuose adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), sugyventiniui A. S. rykÅ¡te muÅ¡ant bei suduodant smÅ«gius rankomis bei kojomis mažametei dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo kaip motinos pareigomis, t. y. pritardama bei skatindama neteisėtus sugyventinio A. S. veiksmus, nesiėmė jokių priemonių nutraukti neteisėtÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę dukrÄ ir savo veiksmais leido, kad dukros atžvilgiu bÅ«tų vartojamas smurtas, bei pati tyčiojosi, žemino mažametę dukrÄ bei psichologiÅ¡kai jÄ smukdė, t. y. grasino atsisakyti kaip dukros. Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam 2011-11-12 paskambino žmona L. B. ir pasakė, kad dukra yra policijoje, kažkÄ pavogė. Jo draugas R. S. jį ir L. B. nuvežė į policijos komisariatÄ . Jis komisariate dukrai pasakė, kad ji gaus „beržinės košės“, parvažiavęs namo nusiskynė pora rykščių, padavė jas L. B. ir išėjo iÅ¡ kambario, nes jam reikėjo iÅ¡važiuoti. Kaip L. B. jai sudavė, nematė. Nurodė, kad dukra A. yra melagė, dažnai prisidirba, yra linkusi fantazuoti.

Kaltinamojo teigimu dukra jos raugės motinos buvo primokyta jį apkalbėti.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. S. savo pozicijos dėl kaltės nepakeitė ir nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme paklaustas kaltinamuoju, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, jog iÅ¡laužęs Å¡akeles ir padavęs L. B., bÅ«tų iÅ¡vykęs iÅ¡ namų. Nurodė, kad žmona dukrÄ nusivedė į kitÄ kambarį ir jis nematė, ar ji mušė, tačiau suprato, kad taip, po to A. net neverkė, tik nusirengė ir nuėjo miegoti.

Å ioje apklausoje įtariamasis taip pat paminėjo, kad nei A., nei kitų savo vaikų nėra mušęs.Kaltinamoji L. B. pirmosios instancijos teisme apklausta kaltinamÄ ja paaiÅ¡kino, kad paskambino iÅ¡ policijos nuovados pareigÅ«nai ir pasakė, kad dukra A. S. yra sulaikyta už vagystę, su A. S. nuvyko pasiimti dukters. Ji sudavė A. S. rykÅ¡te per užpakalį, nes trÅ«ko kantrybė dėl dukters daromų vagysčių, galimai patÄ sė už rankų, tačiau jos niekas nespardė, nesmaugė, rankomis ir kojomis smÅ«gių nesudavė, galvoje esanti dėmė yra nuo gimimo. IÅ¡ A.

S. pusės jokių veiksmų prieÅ¡ dukrÄ nebuvo, jis tik atnešė rykÅ¡tes, tačiau jas atidavė jai ir įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Nurodė, kad dukra yra probleminė, vagiliauja nuo pirmos klasės, yra Å¡alinta iÅ¡ mokyklos, yra gulėjusi ligoninėse dėl miÅ¡raus emocijų sutrikimo, nesitvardo yra hiper aktyvi, linkusi fantazuoti, meluoti, pamelavo, kad apako, buvo susižalojusi kaklÄ , venas. Ji A. yra sakiusi, jog dėl netinkamo elgesio atsisakys jos kaip dukros. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamÄ ja L.

B. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes, kad į policijÄ dėl dukros važiavo kartu su A. S., tačiau tik pasiėmus dukrÄ , jis nuvažiavo savo keliais, o ji su dukra parvažiavo namo, namuose jos susiginčijo, dukra jos neklausė, todėl ji iÅ¡silaužė medžio Å¡akÄ ir apie 8 kartus sudavė ja dukrai per sėdmenis ir Å¡launis. Namuose buvo viena su vaikais, A. S. nebuvo. Nukentėjusioji mažametė A. S., gim. 2000 m., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo vaiko apklausos kambaryje parodė, kad gyvena su mama ir patėviu. 2011 m. lapkričio 12 ar 13 d., Å¡eÅ¡tadienį vakare buvo su draugais prekybos centre, kur draugai iÅ¡traukė piniginę, todėl visi buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

IÅ¡ policijos į namus jÄ parsivežė mama L. B. ir patėvis A.. Vežė automobiliu, kuriame mušė mama ir patėvis. Mama sėdėjo greta jos, o patėvis automobilio priekyje. Automobilyje mama jos nieko neklausė, tačiau kai tik atsisėdo į automobilį, mama pradėjo daužytis. Tik grįžus į namus, apie 19.30 val., ji nusiėmė striukę, o tada patėvis pradėjo muÅ¡ti su rykÅ¡te per kojas, blauzdas, o po to numetęs rykÅ¡tę, patėvis pradėjo jÄ spardyti, daužyti kumščiais ir smaugti, sudavė į žandikaulį, ji buvo parkritusi.

Patėvis mušė, o mama tuo metu stovėjo Å¡alia kaip pabučiuota ir nieko nesakė. Po įvykio patėvis iÅ¡ karto iÅ¡važiavo, o mama iÅ¡ pačios juokėsi, sakė, kad jos atsisakys kaip dukros, kadangi nesutaria, tačiau namuose mama jos nemušė. Mama dažnai geria. Po įvykio pati gyveno vaikų globos namuose. Po viso Å¡io įvykio, mama paskambino jai ir liepė meluoti, bet ji papasakojo visÄ tiesÄ , t.y. tai, kas įvyko. Ji myli mamÄ ir su mama norėtų susitaikyti, tačiau labai bijo A.S. (t.1, b. l. 33-35).

Liudytoja D. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai A. S. yra žinoma nuo 2011-11-13, kada pateko į gerovės centrÄ â€ž Pastogė“ į laikinÄ globÄ . Nurodė, jog buvo pastebėta atvejų, kad norint iÅ¡sisukti, mergaitė linkusi meluoti, susigalvoja visokių situacijų. A. jai sakė, kad nori grįžti pas mamÄ , tik nenori bÅ«ti namuose, kol ten bus A. S., nes jaučiasi nesaugi. Buvo toks atvejis, kad A. vėlavo į skyrių ir norėdama pasiteisinti pasakė, kad buvo iÅ¡prievartauta, bet tai nepasitvirtino.

Pas A. buvo rastas telefonas, ji teigė, kad jį nupirko mama, tačiau buvo iÅ¡siaiÅ¡kina, kad ji jį nusipirko iÅ¡ vogtų pinigų. A. iÅ¡ „Pastogės“ visada norėjo grįžti namo, tik ji nenorėjo grįžti kol yra A. S.. Gavus informacijÄ , kad A. S. sulaikytas kitoje byloje, A. buvo grÄ Å¾inta mamai, mama irgi sutiko, kad mergaitė bÅ«tų grÄ Å¾inta. 2011-12-28 Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3086 /11(02) nurodyta, kad A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, virÅ¡ugalvyje, Å¡launyse.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant, suduodant medine lazda. Sužalojimai padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2011-11-12. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 tomas, b. l. 19).2012-05-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-50/2012, kurį pasirašė ekspertės D. Trijonytė. ir Ramunė Drazdauskienė, nurodyta, kad:

1) A. S. jos sužalojimo metu- 2011 m lapkričio 11-12 dienomis, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje;

2) A. S., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų prasmę, tačiau dėl situacijos aplinkybių (fiziškai stipresnis įtariamasis, nesulaukė pagalbos iš mamos) ji negalėjo aktyviau šiems veiksmams priešintis;

3) Šiuo metu A. S. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas;

4) A. S., atsižvelgiant į jos protinio iÅ¡sivystymo lygį, pažintinės veiklos ypatumus ir psichologinius individualius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, įvykio dalyviai, jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus. A. S. parodymai yra realistiÅ¡ki, jie atitinka jos pažintinės veiklos ypatumus, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei individualius psichologinius ypatumus (nebrandi, atvira, betarpiÅ¡ka, menka impulsų kontrolė);

5) A. S. padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas polinkis į įtaigumÄ nėra bÅ«dingi. Remiantis A. S. žodžiais, jos mama bandė daryti poveikį jos duodamiems parodymams (prašė atsiimti parodymus prieÅ¡ įtariamÄ jį), tačiau esminės įtakos jos duodamiems parodymams tai nepadarė; (1 tomas, b. l. 65-70).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paklausta teismo ekspertė psichologė D. Ttijonytė ekspertizės iÅ¡vadÄ pilnai patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad A. S. galėjo ir gali suprasti savo veiksmus.

Jos iÅ¡sivystymas ir bendravimas duoda pagrindÄ teigti, kad ji gali duoti parodymus. Pagal metodus, kuriuos taiko psichologai, polinkis fantazuoti nestebimas. Vertinant apskirtai vaiko elgesį ir jo sutrikimus, ekspertė nurodė, jog nukentėjusioji nuo vaikystės yra aktyvesnis vaikas, sulėtėjusi jos psichomotorinė veikla, yra kalbos sutrikimas, menka impulso kontrolė, stresinėse situacijose mergaitė nemoka elgtis tinkamai, manipuliuojančio elgesio nenustatyta. Ä® gynybos klausimÄ ekspertė atsakė, kad iÅ¡vadoje neteigiama, kad mergaitė nefantazuoja, nebuvo nustatyta, kad ji fantazavo bÅ«tent Å¡ioje byloje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje paklausta teismo ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė paaiÅ¡kino, kad ekspertizės iÅ¡vadÄ tvirtina ir nurodė, kad A.

S. nesirgo lėtiniais psichikos susirgimais. Mergaitei buvo konstatuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, kÄ gali iÅ¡provokuoti ir paÅ«minti bet kokia situacija, taip pat pavirtino ir kitus iÅ¡vados duomenis, kad mergaitės raida vėlavo, vėlavo jos raida judėti, vaikščioti, buvo rastas defektas, tačiau nebuvo diagnozuotas, kad pas jÄ yra riba tarp protinio atsilikimo ir žemo intelekto. Tačiau kalbant apie konkrečius Å¡ios bylos įvykius, konstatuota, kad ji įvykio aplinkybių nekÅ«rė.

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä su užfiksuota nukentėjusiosios apklausa, ekspertė nurodė, kad iÅ¡ mergaitės parodymų matyti, jog ji pasimetusi tarp Å¡eimos narių, neaiÅ¡ku, ar dėl patėvio, ji dažnai bėga iÅ¡ namų. Mergaitės emocijos keičiasi nuo pokalbio temos, ji agresyviai kalba apie įvykį, viskas atitinka situacijÄ , adekvatu.Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jos nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A.

S. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku mažametės A. S. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, numatytus BK 140 str. 2 d.  Tokios teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nors kaltinamasis A. S. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad nukentėjusiosios nemušė ir nors byloje nėra asmenų, kurie galėtų patvirtinti matę smÅ«gių nukentėjusiajai sudavimÄ , jo kaltę patvirtina byloje sutrinktų ir aptartų įrodymų visuma. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų dėl kaltinime iÅ¡dėstytų aplinkybių visiÅ¡kai neanalizavo, negretino su kitais byloje surinktais duomenimis, nenurodė, kokius prieÅ¡taravimus ar neatitikimus juose nustatė, o juos neobjektyviais ir nepatikimais laikė dėl nukentėjusiosios įtemptų santykių su A.

S. ir jos prieÅ¡iÅ¡kumo jo atžvilgiu. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis kaltinamųjų ir liudytojos D. L. parodymais. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡analizavęs mažametės nukentėjusiosios A. S. parodymų turinį, įvertinęs juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , jog jos parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, juos patvirtina raÅ¡ytiniai bylos duomenys, todėl laikyti juos neobjektyviais, neatitinkančiais tikrovės ir nelaikyti kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų nebuvo jokio pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po sumuÅ¡imo, mažametė A.

S. po jos atžvilgiu pavartoto smurto, kitÄ dienÄ pati atvyko į policijÄ ir pranešė apie namuose patirtÄ fizinį smurtÄ ir nurodė, kad dėl to nebenori grįžti namo. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji parodė, kad jÄ mušė patėvis t.y. A. S., nurodė jos sumuÅ¡imo detales, kad jis pradėjo muÅ¡ti jÄ su rykÅ¡te per kojas, blauzdas, paskui pradėjo jÄ spardyti, daužyti kumščiais ir smaugti, sudavė į žandikaulį. Atliekant tyrimÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimų, teismo medicinos specialistei A.

S. taip pat nurodė iÅ¡ esmės tas pačias jos sužalojimo aplinkybes. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertams ji apie įvykį pasakojo taip pat iÅ¡samiai ir nuosekliai, nurodė iÅ¡ esmės tas pačias detales. Visur, kur ji pasakojo įvykio aplinkybes, nuosekliai tvirtino, kad jÄ sumušė A. S.. Taip pat nukentėjusioji nurodė ir tÄ aplinkybę, kad jos mama darė jai spaudimÄ dėl neteisingų parodymų davimo - kad jai sudavė ne patėvis A. S., o motina L. B., tačiau A. S. vis tiek nurodė tikras aplinkybes.

Be to, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai, tiek jos apklausos metu, tiek ir atliekant teismo medicinos bei teismo psichologine - psichiatrinę ekspertizes, buvo nuoseklÅ«s nurodant įvykio aplinkybes, dėl ko laikytini objektyviais ir atitinkantys realiÄ situacijÄ , jie nėra vienintelis kaltinamųjų kaltę patvirtinantis įrodymų Å¡altinis. IÅ¡ 2011-12-28 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3086/11(02) matyti, kad A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, virÅ¡ugalvyje, Å¡launyse, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant, suduodant medine lazda.

Sužalojimai padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2011-11-12. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 19). Taigi, iÅ¡ Å¡io neginčijamo įrodymo matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti bÅ«tent tose vietose, į kurias pagal nukentėjusiosios parodymus, jai sudavė A. S. ir sužalojimų pobÅ«dis taip pat atitiko nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, t.y., pavirtinta, kad suduota galėjo bÅ«ti lazda, koja ir kumščiu.Pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs aptartų įrodymų pagrįstumo, jų kontekste negalėjo teisingai ir objektyviai įvertinti ir kitų įrodymų.

BÅ«tent, skundžiamame nuosprendyje teismas vienu iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ patvirtinančiu įrodymu laikė liudytojos D. L. parodymus apie tai, kad A. S. yra linkusi meluoti, iÅ¡sisukinėti, kad gyvendama „Pastogės“ centre, melavo apie telefono įsigijimo aplinkybes ir netgi apie savo išžaginimÄ . Taigi, Å¡iuo atveju teismo buvo vertinama tik ta parodymų dalis, kuri apibÅ«dina nukentėjusiosios asmenybės bruožus, tačiau neatsižvelgta į tÄ parodymų dalį, kuri tiesiogiai susijusi su tiriama nusikalstama veika.

Liudytoja D. L. parodė, kad A. S., gyvendama gerovės centre „Pastogė“, ne kartÄ yra iÅ¡sakiusi savo pozicijÄ , jog ji nori grįžti namo pas mamÄ , tačiau tik tuomet, jeigu namuose negyvens A. S., nes jis prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ , ji prie jo jaučiasi nesaugi.Taigi, akivaizdu, kad tokie liudytojos parodymai, aukščiau aptartų įrodymų kontekste, tik dar kartÄ patvirtina nukentėjusiosios pozicijos nuoseklumÄ ir tuo pačiu patvirtina A. S. kaltę. Teismas Å¡ios liudytojos parodymus vertino netinkamai, akcentuodamas ne esmines bylai aplinkybes.

Pažymėtina, kad tai, kad nukentėjusioji yra linkusi meluoti, prigalvoti nebÅ«tų įvykių, yra tik jos asmenybės ypatumai ir niekaip nepavirtina, kad ji melavo bÅ«tent ir Å¡ioje byloje dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas lygiai tÄ pačiÄ klaidÄ padarė ir dėl abiejų kaltinamųjų parodymų vertinimo, nes jų visiÅ¡kai neanalizavo, netikrino jų nuoseklumo, atitikimo kitai bylos medžiagai, o A. S. ir L. B. iÅ¡sakytas versijas besÄ lygiÅ¡kai laikė teisingomis.

Abiejų kaltinamųjų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, nenuoseklumo svarbiose detalėse. A. S. teisme parodė, kad nusiskynė pora rykščių, padavė jas L. B. ir išėjo iš kambario, nes jam reikėjo išvažiuoti ir kaip L. B. sudavė nukentėjusiajai, jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, jog išlaužęs šakeles ir padavęs L. B., būtų išvykęs iš namų, o sakė buvęs kitame kambaryje, suprato, kad žmona sudavė dukrai, tačiau A. net neverkė, tik nusirengė ir nuėjo miegoti.

L. B. teisme nurodė, kad iÅ¡ A. S. pusės jokių veiksmų prieÅ¡ dukrÄ nebuvo, jis tik atnešė rykÅ¡tes, padavė jai, kuriomis ji ir uždavė dukrai, bet vyras įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Ikiteisminio tyrimo ji nurodė, kad paėmus dukrÄ iÅ¡Â policijos A. S. net negrįžo su jomis kartu namo, o nuvažiavo savo keliais, namuose ji pati iÅ¡silaužė medžio Å¡akÄ ir apie 8 kartus sudavė ja dukrai per sėdmenis ir Å¡launis. Namuose buvo viena su vaikais, A. S. nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ aptartų kaltinamųjų parodymų, aplinkybė dėl A.

S. buvimo namuose tuo metu, kai buvo sumuÅ¡ta A. S., jų parodymai nenuoseklÅ«s, buvo keičiami, pateiktos net trys versijos - kad A. S. net iÅ¡ policijos nevažiavo namo, kad jis padavęs iÅ¡laužtas rykÅ¡tes L. B. iÅ¡važiavo iÅ¡ namų ir kad padavęs iÅ¡laužtas rykÅ¡tes L. B., išėjo į kitÄ kambarį. Taigi, iÅ¡ Å¡ių kaltinamųjų pateiktų versijų akivaizdžiai matyti, kad bet kokiais bÅ«dais buvo bandoma teigti, kad smurtÄ A. S. atžvilgiu naudojo jos motina, o A. S. nusikaltimo padarymo vietoje apskritai nebuvo, taip siekiant paneigti jo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kad Å¡ie kaltinamųjų parodymai prieÅ¡taringi vieni kitiems, jų neatitikimÄ faktinėms aplinkybėms patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji be to, kad nuosekliai nurodė, jog jÄ sužalojo ne kas kitas, o A. S., ir kad tik po sumuÅ¡imo jis iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, taip pat yra patvirtino, kad jos motina skambino jai į centÄ â€žPastogė“ ir bandė įkalbėti duoti melagingus parodymus, jog jÄ sumušė ne A. S., o ji - L. B.. Be to, L. B. parodymus, jog ji rykÅ¡te sudavė dukrai per sėdmenis ir Å¡launis, paneigia teismo medicinos iÅ¡vadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai ne tik ant Å¡launų, tačiau ir ant veido, galvoje, ir padaryti jie kietu buku daiktu, galimai lazda, spiriant ar suduodant kumščiu.Pirmosios instancijos teismas, laikydamas kaltinamosios L.

B. parodymus teisingais, visiÅ¡kai ignoravo šį neginčijamÄ objektyvų byloje esantį įrodymÄ , kuriame esantys duomenys akivaizdžiai paneigia L. B. nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ . Kaltinamojo A. S. parodymų nenuoÅ¡irdumÄ ir siekį iÅ¡vengti atsakomybės parodo tai, kad jis, neigdamas savo kaltę dėl mažametės A. S. sumuÅ¡imo, taip pat tvirtino, kad jis nėra mušęs nei vieno savo vaiko, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už smurto panaudojimÄ kitos savo dukters atžvilgiu.

Neigdamas savo kaltę ir siekdamas įtikinti, kad nukentėjusiosios parodymai neteisingi, kaltinamasis be to, kad apibÅ«dino A. S. kaip sunkaus charakterio, nuolat meluojančiÄ , prisigalvojančiÄ nebÅ«tų dalykų vaikÄ , dar teisme deklaratyviai nurodė, jog apkalbėti jį A. S. primokė draugės mama, tačiau jokių duomenų apie šį asmenį ir dėl kokių priežasčių jis galėtų taip elgtis, kaltinamasis nenurodė. Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamųjų parodymai kelia abejonių dėl jų objektyvumo ir todėl jie negali bÅ«ti laikomi teisingais ir patikimais.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tokie veiksmai buvo padaryti mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį.Kaltinamasis A.

S. rykÅ¡te muÅ¡damas bei suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 7 kartus į įvairias kÅ«no vietas savo mažametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais padarė jai sužalojimus ir taip nežymiai sutrikdė mažametės A. S. sveikatÄ . Ä®vertinus visus byloje aptartus įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. S., suduodamas smÅ«gius lazda, ranka ir koja nukentėjusiajai A. S. per kojas, galvÄ , veidÄ , suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tokių padarinių siekė ir norėjo, todėl šį nežymų sveikatos sutrikdymÄ teismas laiko padarytu tiesiogine tyčia ir jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX -1706 redakcija, įsigal. 2003-07-25), sudėtis, nes tarp jo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog A.

S. kaltė neįrodyta, pripažino, jog ir L. B. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 163 str. nepasitvirtino, nes jis buvo grindžiamas tais pačiais duomenimis kaip ir kaltinimas A. S.. Skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius iÅ¡adÄ , jog A. S. nukentėjusiosios nemušė, taigi, ir L. B. negalėjo to matyti ir į tokį elgesį savo vaiko atžvilgiu reaguoti, pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai įvertinti visų įvykių ir padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl L.

B. kaltės padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Buvo nustatyta, kad vienintelis įrodytas dalykas, kas galėjo bÅ«ti vertinamas kaip BK 163 str. sudėties L. B. veiksmuose buvimas, tai jos pasakymas, kad ji atsisakys nukentėjusiosios A. S. kaip dukros, tačiau teismo Å¡ie veiksmai buvo vertinami ne kaip nusikalstami – piknaudžiavimas motinos teisėmis ar psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu, bet tik kaip auklėjamojo pobÅ«džio priemonė.Aukščiau aptartais įrodymais nustačius, jog kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, kad nukentėjusiosios parodymai laikytini teisingais ir objektyviais, konstatuojama, kad pasitvirtino kaltinimas ir L.

B. atžvilgiu dėl BK 163 str. numatyto nusikaltimo padarymo visoje jo apimtyje.Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios veikos, be to, ne visos apibÅ«dintos konkrečiais veiksmais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju gali reikėti vertinti, ar atlikti veiksmai laikytini žiaurus elgimasis su vaiku. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. tik suvokdamas pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti.

Nukentėjusioji parodė, kad kai A. S. jÄ mušė, mama tuo metu stovėjo Å¡alia kaip pabučiuota ir nieko nesakė. Po įvykio patėvis iÅ¡ karto iÅ¡važiavo, o mama iÅ¡ jos juokėsi, sakė, kad jos atsisakys kaip dukros. Nukentėjusioji ekspertams taip pat nurodė, kad paskambinusi mama prašė kaltę versti ant jos, kad patėvis bÅ«tų nekaltas, jei taip nepadarys, gÄ sdino neįleisianti į namus, tačiau parodymuose bei pasakodama apie įvykius ekspertams, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad mama namuose jos nemušė.

L. B. kaltę iÅ¡ dalies patvirtina ir jos pačios parodymai, nes ji neneigia, kad dėl sunkaus dukros bÅ«do ji turi daug problemų, todėl yra A. sakiusi, kad jos atsisakys. Mažametis yra visapusiÅ¡kai – fiziÅ¡kai, emociÅ¡kai, psichologiÅ¡kai labiau pažeidžiamas žmogus nei suaugęs, todėl pats negali apsiginti nuo žiauraus, pažeminančio, skaudinančio ir kito neteisėto elgesio savo atžvilgiu, tam yra tėvai, globėjai, kurie ir privalo užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ , ginti vaikÄ nuo bet kokio fizinio ir psichologinio smurto.Byloje nustatyta, kad L.

B. matė, kaip A. S. smurtavo mažametės jos dukros atžvilgiu, tačiau ne tik kad negynė, neužtarė dukros, tačiau palaikė smurtautojÄ , sutiko su tokiu jo elgesiu. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, patiriantis fizinį smurtÄ vaikas, tikisi iÅ¡ artimiausio žmogaus – mamos, apgynimo, palaikymo, o Å¡iuo atveju to nebuvo. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kad A. S. jÄ muÅ¡ant, „mama stovėjo kaip pabučiuota ir nieko nedarė, o paskui dar ir juokėsi, sakė atsisakys kaip dukros“ (tokių dukrai pasakytų žodžių neneigė ir pati kaltinamoji), darytina neabejotina iÅ¡vada, kad vaiko lÅ«kesčiai dėl mamos elgesio nebuvo pateisinti, o prieÅ¡ingai, tokiais veiksmais ji ne tik nepalaikė savo mažamečio vaiko, tačiau ir pati aktyviais veiksmais – juoku ir žodžiais parodė neigiamÄ pozicijÄ jos atžvilgiu.

Tai, kad mažametė dėl tokių mamos veiksmų jautėsi įskaudinta, pažeminta, nesuprasta ir nesaugi, parodo jos veiksmai po Å¡io įvykio – A. S. išėjo iÅ¡ namų gyventi į globos centrÄ â€žPastogė“. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, sprendžiant, ar L. B. veika atitinka  BK 163 straipsnio sudėtį, jos veiksmų kvalifikacijai jokios reikÅ¡mės neturi priežastys, dėl ko ji atliko tokius veiksmus, t.y. negalima priežastimi laikyti mažamečio elgesio, nes bet koks jo elgesys jokiais atvejais nepateisina suaugusiojo neteisėtų veiksmų mažamečio asmens atžvilgiu.

Be to, Å¡iuo atveju esant formaliai nusikaltimo sudėčiai, nereikia įrodinėti ir nusikalstamos veikos padarymo tikslo, pakanka, kad įrodytas pats veiksmo padarymo faktas. Ä®vertinęs visus byloje aptartus įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji L. B., pritardama bei skatindama neteisėtus sugyventinio A. S. veiksmus savo mažametės dukros A. S. atžvilgiu, nesiimdama jokių priemonių nutraukti neteisėtÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę dukrÄ , savo veiksmais leido, kad dukros atžvilgiu bÅ«tų vartojamas smurtas bei pati tyčiojosi, žemino mažametę dukrÄ t.y. grasino atsisakyti kaip dukros, t.y. tyčia, sÄ moningai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei psichologiÅ¡kai gniuždė mažametę dukrÄ A.

S., todėl jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, sudėtis. Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamųjų asmenybes.A. S. padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį asmenį, jis anksčiau teistas 4 kartus, paskutinį kartÄ už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , eilė kartų baustas administracine tvarka (t.2, b.ol. 39), nedirbantis, iÅ¡situokęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

A. S. bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neiÅ¡nykus ir nepanaikintam teistumui, padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str.1 d.). Recidyvistui už tyčinį nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d. ). Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu A. S. bÅ«tų galima netaikyti Å¡ios bendros taisyklės, todėl jam skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

A. S. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar prieÅ¡ priimant Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendį, todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir Å¡iuo nuosprendžiu skiriama bausmės turi bÅ«ti bendrinamos pagal BK 63 straipsnyje numatytas taisykles (BK 63 str. 9 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis 2012-03-30 nuosprendžiu paskirtÄ 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinus bausmes, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

L. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį asmenį, ji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, iÅ¡situokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , nustatant artimÄ vidurkiui jos terminÄ , taip pat paskiriant jai įpareigojimÄ Â nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX -1706 redakcija, įsigal. 2003-07-25) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2012-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams penkiems mėnesiams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti visiÅ¡kai atliktÄ bausmę pagal 2012-03-30 nuosprendį.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ sias priemones, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo. Kolegijos pirmininkas                                                                            Rimas Å virinas Teisėjai                                                                                                   Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                                           Gytis Večerskas .