2023-10-25 Nr. AB-18949-3-61-3-00774-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-547-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00774-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas) 5 000 Eur neturtinės ir moralinės žalos kompensaciją; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 500 Eur neturtinės žalos kompensaciją; 3) priimti atskirąją nutartį dėl pažeidimų, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakingi asmenis imtųsi priemonių ateityje užkardyti tokius pažeidimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus PN pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2022 m. kovo 28 d. netinkamomis sąlygomis pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7, 10 straipsnių nuostatų. Pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos naudojantis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais ir turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių.

Tualeto, prausyklos ir dušo patalpos yra labai blogos būklės, ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas ir nuo vandens kondensato ant tualeto lubų dažai ir tinkas buvo atsilupę, byrėdavo nuo lubų, dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo visiškai supuvusi ir sutrūnijusi, pačioje palangėje buvo didelė išpuvusi skylė ir matėsi pelėsis bei augo grybelis. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vedinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje.

Praustuvių, klozetų, unitazų ar pisuarų įrengimais pasinaudojimo normos buvo viršytos daugiau negu du kartus. Vienu tualetu ir pisuaru naudojasi ne tik būryje esantis 22 nuteistieji, bet dar ir pareigūnai, kurie budi 1-ojo gyvenamojo korpuso teritorijos 1-ame ir 2-ame postuose, nes pas pareigūnus postuose nėra įrengtų tualetų. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje pisuaras buvo įrengtas ne tualeto patalpoje, o prausykloje, pats tualetas įrengtas buvo prausyklos patalpoje, tiktai tualetas buvo uždaras kaip priklauso su durimis, o pisuaras įrengtas buvo atviras nieko neatitvertas visiškai nuo bendros prausyklos erdvės ir šalia pisuaro mažiau nei puse metro atstumo buvo įrengta kriauklė plauti kojas, o šalia dar įrengtos dvi kriauklės plautis rankas, veidą, valytis dantis, dėl ko nebuvo jokio privatumo.

Privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas ištisą parą. Prausykloje 1-ojo būrio buvo įrengtos dvi kriauklės ir vienas veidrodis, bet nebuvo visiškai įrengtos lentynėles pasidėti higienos priemones kaip muilą, dantų pastą ar šepetuką, skutimosi reikmenis ir kitą, todėl tai sukeldavo papildomus nepatogumus. Besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 1 m2 asmeninės erdvės, kas yra labai mažai dėl esamų pertvarų. Pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo vienkartinis ir trumpas, o buvo ilgalaikis ir intensyvus.

Dėl tokio pareigūnų neteisėto neveikimo ir netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, pareiškėjui teko išgyventi gilius dvasinius išgyvenimus, kurių negali apibūdinti. Esant tokiai aplinkybių visumai bei įskaitant pažeidimo mastą ir svarbą, tai, kad tokie veiksmai tęsėsi 3 metus, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos teismų praktika ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtų sudaryti 3 000 Eur.

2.2. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje yra įrengta patalpa džiovinti išskalbtus rūbus, ši patalpa yra įrengta šalia tualeto ir prausyklos bei dušo patalpos, virš įrengtos l-ojo būrio patalpos rūbams džiovinti yra antrame aukšte įrengtos tualeto ir prausyklos patalpos dėl nuteistųjų kalinčių 2-ame aukšte, todėl rūbų džiovyklos lubų būsena ir stovis yra lygiai toks pats kaip ir 1-ojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos patalpų, analogiška situacija, t. y. ant lubų matosi nuo vandens kondensato susidarę rudi dryžiai ir dėmės, vietomis atsilupę ir atspurę ant lubų dažai, kurie byra ant padžiautų ir išskalbtų rūbų, patalpoje neveikia ventiliacija, tai yra patalpos visiškai nėra pritaikytos rūbų džiovinimui. Nagrinėjamu atveju, įskaitant tai, kad Vilniaus PN administracija neužtikrino tinkamų sąlygų palaikyti švarius rūbus, pareiškėjas jautėsi žeminamas ir pergyveno dvasiškai ir emociškai, todėl turi būti priteista 400 Eur kompensacija.

2.3. 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas bendrame koridoriuje, kai kuriose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų, prieš įėjimą į pareiškėjo gyvenamąją patalpą beveik 3 metus kabėjo viena lemputė tiesiog ant laido be jokio apsauginio gaubto, matėsi pliki laidai, silpnas ir blogas apšvietimas buvo taip pat maisto ruošimo kambaryje. Vilniaus PN ant visų langų, tarp jų ir jo gyvenamosios sekcijos Nr. 112 1-ame būryje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesa visiškai nepatenka nuo lango. Natūralios šviesos nepakankamumas ir trūkumas neigiamai veikia žmogaus psichiką, regėjimą, nuotaiką, dėl natūralios šviesos trūkumo pareiškėjui nebuvo nuotaikos, negalėjo normaliai ir pilnavertiškai jaustis, buvo pastovus diskomforto jausmas, buvo palaužtas psichologiškai, išgyveno emociškai, todėl iš Vilniaus PN administracijos turėtų būti priteista 400 Eur kompensacija.

2.4. Lengvosios grupės sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus būryje turi būti įrengtas poilsio kambarys, patalpa maisto produktams laikyti ir maisto paruošimo kambarys, tai yra virtuvėlė. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra įrengto poilsio kambario, todėl neįmanoma praleisti laisvalaikio po darbo, pažaisti stalo žaidimus. Vilniaus PN 1-ame būryje viskas yra sugrūsta į vieną kambarį ir vieną patalpą, todėl tarp nuteistųjų dėl mažos patalpos ir dėl to, kad maža vietos gaminti maistą, kildavo konfliktai. Esant tokioms aplinkybėms, iš Vilniaus PN administracijos priteistina 400 Eur kompensacija.

2.5. Pareiškėjo būryje nėra dinaminės priežiūros specialisto, nėra kam pravesti šachmatų, šaškių turnyrus arba kitas įvairias viktorinas, taip pat nėra kam išvesti į esantį stadioną, kad galėtų laisvalaikiu pažaisti futbolą ir atimama daugybė kitų galimybių, kurias turi kiti nuteistieji atliekantys bausmę Vilniaus PN. Nagrinėjamu atveju asmenų lygybės principo pažeidimas pasireiškia tuo, jog asmenys, kurie iš esmės yra tokioje pačioje situacijoje, traktuojami skirtingai ir elgiamasi su juo skirtingai nei su kitais. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir Konvencijos 14 straipsnio nuostatų reikalavimų, o pareiškėjas Vilniaus PN pareigūnų buvau diskriminuojamas, dėl tokios diskriminacijos ir tokiu neteisėtų veiksmų patyrė dvasinę skriaudą, išgyveno emocinius neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir trukmę priteistina 1 500 Eur kompensacija.

2.6. Kalėjimų departamento atsakingi pareigūnai tiesiog aplaidžiai ir neatidžiai bei nerūpestingai vykdė savo funkcijas. Per 3 metus laiko nei karto nepatikrinti iš esmės kaip yra vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktai Vilniaus PN ir dinaminė priežiūra, kokios kalinimo sąlygos, tai akivaizdus aplaidumas ir nerūpestingumas. Dėl neteisėto veikimo pareiškėjui teko pergyventi emociškai ir dvasiškai, psichologiškai buvo palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtų sudaryti 500 Eur.

2.7. Vilniaus PN pareigūnai ir administracija neveikė taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje. Vilniaus PN nesilaikė Konstitucijos 21, 29 straipsnių, Konvencijos 3, 14 straipsnių, Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 ir 10 straipsnių reikalavimų, neveikė taip kaip numatyta kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinės teisės aktuose, nesilaikė higienos normų reikalavimų.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos, gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės) (iki 2020 m. gruodžio mėn. galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 42-3871 buvo informavę pareiškėją, jog Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-o būrio tualeto, prausyklos, dušo ir rūbų džiovinimo patalpose artimiausiu metu bus atliekami remonto darbai. Taip pat patikino pareiškėją, kad minėti trūkumai tualeto, prausyklos, dušo bei rūbų džiovinimo patalpose remonto metu bus pašalinti. Siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, šiuo metu yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai. Iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis (toliau – ir Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), prausyklos, tualeto patalpose įrengiama: „Klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų“. Vadovaujantis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 1 vnt. 15 asmenų. Vadovaujantis išdėstytu, įrengtu klozetu ir pisuaru galėjo naudotis ne daugiau nei 30 asmenų, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

3.2. Vilniaus PN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus. Dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos, tarp jų ir sanitariniai mazgai, visuomet būtu idealios būklės, nes vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, tačiau Vilniaus PN administracija, pastebėjusi vienokius ar kitokius patalpų trūkumus, ar gavusi nusiskundimų / prašymų iš nuteistųjų, atsižvelgdama į tuo metu esamas galimybes, visuomet stengiasi kuo įmanoma operatyviau pašalinti visus atsiradusius trūkumus. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“. Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Taisyklių 11.6 punkte įtvirtinta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas“. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Jokie teisės aktų reikalavimai, tarp jų ir HN 134:2015 17 punkte nustatytas reikalavimas, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti. Visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

3.3. Vadovaujantis Taisyklių 11.8 punktu „Nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos <..>“. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose. Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės – poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi vadovaujantis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis. Vadovaujantis minėtomis normomis virtuvėlė – poilsio kambarys aprūpinamas šiuo inventoriumi: šiukšlių dėže (1 vnt.), valymo inventoriumi (1 komplektas), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), indų džiovykla (1 vnt.), virduliu (1 vnt.), mikrobangų krosnele (1 vnt.), indais. Esant poreikiui ir techninėms galimybėms įrengiama elektrinė viryklė bei garų surinktuvas. Kitas inventorius (stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, plautuvė, buitinis šaldytuvas, lentyna bei maisto gaminimo įrankiai) įrengiami pagal plotą ir poreikį. Virtuvėlėse – laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Taisyklių 5 punktas numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis šių Taisyklių 6.8 punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau minėtų Taisyklių 2 punktas nurodo, kad: „Šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.“. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.

3.4. Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse kiekvienam nuteistųjų būriui (įskaitant ir 1-ąjį nuteistųjų būrį) yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai). Dėl COVID-19 sergamumo apribojimų, užimtumas įstaigos vadovo sprendimu buvo laikinai sustabdytas. Tačiau nuo 2022 m. vasario 28 d. užimtumas nuteistiesiems buvo atnaujintas. Dauguma 1-ame būryje laikomų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, yra dirbantys, todėl jiems užimtumas yra organizuojamas savaitgaliais bei jų laisvu nuo darbo laiku. Užimtumą nuteistiesiems Vilniaus PN organizuoja bei vykdo Resocializacijos skyriaus specialistai, taip pat esant galimybėms ir specialistai (dinaminei priežiūrai).

3.5. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

4. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

4.1. Kalėjimų departamente per pareiškėjo skundžiamą kalinimo laikotarpį buvo gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento persiųstas pareiškėjo 2021 m. spalio 29 d. skundas, kuriame pareiškėjas skundėsi dėl blogos elektros instaliacijos, elektros prietaisų būklės, gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo, taip pat dėl dušo, tualeto, prausyklos patalpų būklės. Kalėjimų departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, Vilniaus PN persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skunde minimus faktus dėl kalinimo sąlygų ir Vilniaus PN prašė išsiaiškinti skunde keliamus klausimus ir atsakyti pareiškėjui. Per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas tiesiogiai, kaip tai numatyta BVK 183 straipsnyje, į Kalėjimų departamentą nėra kreipęsis, tad Kalėjimų departamentas nėra nagrinėjęs pareiškėjo skundų susijusių su minėtomis kalinimo sąlygomis ir negali plačiau apie tai pasisakyti.

4.2. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN viešajai atsakomybei. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais, rūbų džiovykla, nurodė, jog Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos, gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Taisyklėmis ir HN 134:2015 patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 42-3871 buvo informavę pareiškėją, jog Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-o būrio tualeto, prausyklos, dušo ir rūbų džiovinimo patalpose artimiausiu metu bus atliekami remonto darbai. Taip pat patikino pareiškėją, kad minėti trūkumai tualeto, prausyklos, dušo bei rūbų džiovinimo patalpose remonto metu bus pašalinti. Siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas šiuo metu yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. atliekami tualetų, prausyklos bei dušo remonto darbai. Iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 (du) tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla. Vadovaujantis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis prausyklos, tualeto patalpose įrengiama: „Klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų“. Vadovaujantis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 1 vnt. 15 asmenų. Taigi, įrengtu klozetu ir pisuaru galėjo naudotis ne daugiau nei 30 asmenų, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas, vadovavosi HN 134:2015 12, 14, 16, 17, 34, 39 punktais. Teismas taip pat pažymėjo, jog HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas. Teismas nusprendė, jog gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsižvelgdamas į tai, teismas paminėtus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas nurodė, kad Taisyklių 5 punktas numato, jog laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis Taisyklių 6.8 punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau minėtų taisyklių 2 punktas nurodo, kad: „Šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais“. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl poilsio kambario atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad būryje nėra dinaminės priežiūros specialisto, nurodė, jog Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse kiekvienam nuteistųjų būriui yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai). Dėl COVID-19 sergamumo apribojimų užimtumas įstaigos vadovo sprendimu buvo laikinai sustabdytas. Tačiau nuo 2022 m. vasario 28 d. užimtumas nuteistiesiems buvo atnaujintas. Dauguma 1-ame būryje laikomų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, yra dirbantys, todėl jiems užimtumas yra organizuojamas savaitgaliais bei jų laisvu nuo darbo laiku. Užimtumą nuteistiesiems Vilniaus PN organizuoja bei vykdo Resocializacijos skyriaus specialistai, taip pat, esant galimybėms, ir specialistai (dinaminei priežiūrai).

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų dėl patirtų pažeidimų. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo, poilsio kambario, netinkamų kalinimo sąlygų. Tokie išgyvenimai kaip didžiausių nepatogumų patyrimas, fizinis nepatogumas, papildomas diskomfortas, didžiulis psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, nors ir ne visada turi būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, tačiau negali būti pateikiami kaip deklaratyvūs teiginiai. Teismas tuo pačiu vertino, kad tam tikri išgyvenimai, esant tokiai situacijai, yra galimi, tačiau jie negali būti vertinami kaip itin intensyvūs, sukėlę itin sunkias pasekmes ir kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjui buvo sukeltos itin sunkios pasekmės, byloje taip pat nėra pateikta. Teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė žalos kilimo fakto.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė nei neteisėtų įstaigos veiksmų, nei žalos pareiškėjui kilimo fakto, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, jog Vilniaus PN pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nenurodė ir nenustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių atitinkamos pareiškėjo skundo dalys nebuvo tenkintos ir dėl ko palikti nenagrinėti nurodyti pažeidimai. Teismas visiškai neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, priimtas sprendimas yra be motyvų.

12.2. Teismas ignoravo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (10-12 4.80Mr) 2-142379, kuriame yra nustatyti HN 134:2015 normų pažeidimai Vilniaus kalėjime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose konstatuota, kad gyvenamojoje patalpoje, kur jis gyveno, neatitiko apšvietimas. Vilniaus pataisos namų 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje, gyvenamojoje sekcijoje Nr. 112, buvo įrengti netinkami šviestuvai, kurie skleidė labai silpną apšvietimą, tai neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Nuteistieji dėl ant langų uždėtų grotų negauna natūralios dienos šviesos ir apšvietimo. Teismas taip pat ignoravo Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 42-3871, kuriame Vilniaus PN direktorius informuoja, kad esami trūkumai tualeto, prausyklos ir dušo patalpose artimiausiu metu bus pašalinti ir bus atliekami remonto darbai. Teismas ignoravo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo 1-ojo būrio patalpose buvo įrengtas tik vienas unitazas ir vienas pisuaras dėl 22 nuteistųjų. Teismas ignoravo ir kitus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie byloja apie pažeidimus Vilniaus kalėjime ir netinkamas sąlygas.

12.3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinant jį Vilniaus PN buvo pažeidžiamos jo teisės, tai yra sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, bet Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje. Teisės aktai reikalauja, kad vienas klozetas gali būti įrengtas ne daugiau kaip 12 asmenų, kaip ir pisuaras, bet teismas ignoravo šias aplinkybes. Pisuaras buvo visiškai nieko neatitvertas nuo bendros prausyklos patalpos erdvės ir įrengtų kriauklių, dėl to nebuvo užtikrinamas privatumas naudotis sanitariniu įrenginiu ištisą parą.

12.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio prausykloje neįrengtų lentynėlių higienos priemonėms pasidėti.

12.5. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos, visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį. Besimaudant duše vienam asmeniui tenka tik apie 1 m2 asmeninės erdvės, kas yra labai mažai, dėl esamų pertvarų net normaliai nusiprausti negalima.

12.6. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra visiškai įrengto poilsio kambario. Pirmosios instancijos teismui į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad nėra įrengto poilsio kambario, ir virtuvės patalpa negali būti poilsio kambariu, bet teismas ignoravo šiuos įrodymus.

12.7. Teismas sprendime konstatuodamas tik tam tikras aplinkybes, nepateikė padarytas išvadas patvirtinančių įrodymų, jų neanalizavo, neišreikalavo ir neįvertino bylai reikšmingų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, t. y. būtinųjų sąlygų, reikalingų tam, kad galėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį.

15. Pareiškėjas su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas visiškai neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, priimtas sprendimas yra be motyvų. Teismas ignoravo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (10-12 4.80Mr) 2-142379, kuriame yra nustatyti HN 134:2015 normų pažeidimai Vilniaus PN; Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 42-3871, kuriame Vilniaus PN direktorius informuoja, kad esami trūkumai tualeto, prausyklos ir dušo patalpose artimiausiu metu bus pašalinti ir bus atliekami remonto darbai; kitus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina netinkamas sąlygas Vilniaus PN. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje; pisuaras buvo visiškai neatitvertas nuo bendros prausyklos patalpos erdvės ir įrengtų kriauklių, dėl to nebuvo užtikrinamas privatumas naudotis sanitariniu įrenginiu; dėl Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio prausykloje neįrengtų lentynėlių higienos priemonėms pasidėti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismui į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra visiškai įrengto poilsio kambario, bet teismas ignoravo šiuos įrodymus.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Iš aptarto teisinio reguliavimo spręstina, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

18. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-305-602/2023).

20. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis iš esmės tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, perrašydamas pažodžiui atsakovo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, neatlikęs savarankiško įrodymų tyrimo, neįvertinęs išsamiai ir visapusiškai pareiškėjo argumentų, jo nurodytų rašytinių įrodymų (žr. nutarties 12.2–12.4 p., 15 p.), tuo pažeisdamas nurodytus proceso teisės principus ir taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be kita ko, kad Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje; pisuaras buvo visiškai nieko neatitvertas nuo bendros prausyklos patalpos erdvės ir įrengtų kriauklių, dėl to nebuvo užtikrinamas privatumas naudotis sanitariniu įrenginiu; dėl netinkamo apšvietimo (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (10-12 4.80Mr) 2-142379). Teismas skundžiamame sprendime nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, faktiškai jų neanalizavo bei apsiribojo labai abstrakčia argumentacija. Taigi pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių, susijusių su ginčo esme, tyrimo neatliko, o savo sprendimą grindė faktinių aplinkybių aptarimu, atsakovo dokumentuose pateiktų argumentų atkartojimu.

21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs vertinimo dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius