2023-07-19 Nr. AB-13522-3-62-3-01646-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-516-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01646-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2019 m. liepos 25 d. naktį jis buvo pažadintas į kamerą įsiveržusių pareigūnų, pareiškėjui liepta gultis ant grindų, o atsigulus pareigūnai pradėjo mušti bananais ir spardyti kojomis. Sumuštas pareiškėjas buvo išvestas į kiemą ir jam buvo liepta kartu su kitais nuteistaisiais stovėti iškėlus rankas ir praskėtus kojas. Nors pareiškėjas prašė, tačiau jam nebuvo leista atlikti gamtinių reikalų. Vėliau pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų ir buvo nustatyta ties dešiniąja mente paraudę audiniai su besiformuojančiomis kraujosruvomis. Kitą dieną pareiškėjui buvo įteiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1368 (toliau – ir Nutarimas), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas tariamai už 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningais ir vieningais veiksmais keltus masinius neramumus, niokojimą kameroje esančių durų ir kito inventoriaus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, bei nevykdymą teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nubaustas 30 parų perkėlimu į kamerų tipo patalpas. Jokio paaiškinimo dėl minėto nutarimo pareiškėjas negavo, niekas jo paaiškinimo neklausė. Minėta nuobauda buvo įvykdyta nežmoniškomis sąlygomis. Patalpoje pareiškėjui teko mažiau nei 4 kv. m ploto. Kiekvieną rytą nuo 6 val. iki 22 val. iš pareiškėjo atimdavo čiužinį, antklodę ir pagalvę, todėl visą laiką pareiškėjas negalėjo prigulti, turėjo sėdėti ant kėdės. Buvo visiškai apriboti pasimatymai, skambučiai, laiškų siuntimas, apribota teisė įsigyti maisto produktų, naudotis dušu ir virtuve. Kasdien tik vienai valandai pareiškėją išvesdavo pakvėpuoti grynu oru. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į psichologą, psichiatrą, kurie paskyrė raminančių vaistų, kadangi toks nežmoniškas elgesys pareiškėją sugniuždė psichologiškai, jis negalėjo užmigti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjas apskundė teismui. Teismas nutarimą panaikino. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-670-402/2020 yra įsiteisėjęs. Kol vyko procesas, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo argumentuotas ir lygtinio paleidimo pareiškėjui netaikymas. Vėliau, kai nuobauda buvo panaikinta, svarstant lygtinio paleidimo klausimą ji vis dar buvo akcentuojama, todėl Nutarimo pasekmes pareiškėjas jaučia iki šiol. Dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų – mušimo ir kankinimo, neteisėto nubaudimo, nežmoniškų bausmės vykdymo sąlygų pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą. Patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, nerimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas Nutarimas, galima konstatuoti tik vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Tačiau reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teigė, jog pareiškėjo prašomas priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis, nes pareiškėjo perkėlimas į kamerų tipo patalpas negali būti lyginamas su neteisėtu laisvės atėmimo bausmės ar kardomosios priemonės paskyrimu. Pravieniškių PN-AK taikydama pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę drausminę atsakomybę, veikė teisės aktų nustatytose ribose. Pirmosios instancijos teismo spendimu nuobauda panaikinta, kadangi byloje nepakako duomenų vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

6. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog byloje nebuvo įrodymų, kad pareiškėjui konkrečiai dėl 2019 m. liepos 25 d. paskirtos nuobaudos nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas nepateikė jokių Pravieniškių PN-AK atsakymų dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą ar savo prašymų lygtinai paleisti iš pataisos namų, nors, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalį, minėto prašymo pateikimas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra viena iš asmens lygtinio paleidimo tvarkos sąlygų. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 metais už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 5 kartus. Atsižvelgiant į tai, lygtinis paleidimas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui galėjo būti netaikomas net jei 2019 m. liepos 25 d. nuobauda nebūtų buvus skirta.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuobaudą atliko Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 11-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 14,60 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,87 kv. m ploto. Nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.35 val. patikrinus Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus ryšio detekcijos sistemą ir nustačius, kad Trečiajame korpuse esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, buvo atliekama neplaninė krata nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje, kurios metu, kilus masiniam kitų būrių nepasitenkinimui, nuteistiesiems elgiantis agresyviai, daužant duris, langus, nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, neramumams suvaldyti pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyti jokie atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl neteisėto fizinės prievartos priemonių panaudojimo. Vien tai, kad teismo sprendimu buvo panaikinta pareiškėjui skirta nuobauda, nėra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl nepagrįsto fizinės prievartos panaudojimo pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, nebuvo galima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp žalos padarymo. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam pasireiškė jo nurodyti neigiami išgyvenimai, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad paskirta nuobauda sukėlė pareiškėjui tokius didelius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui, ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui H. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1341 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-670-402/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą 69-1368 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4051. Teismas konstatavo, kad pagal ginčytame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, objektyvių bei pakankamų įrodymų, vienareikšmiai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 30 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, teismas konstatavo, jog tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

11. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam kamerų tipo patalpose teko mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto, teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 43-12274 ir kamerų tipo patalpų schema patvirtino, kad pareiškėjas nuobaudą atliko 11 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 14,60 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, jog pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, kadangi pareiškėjui teko 4,87 kv. m gyvenamojo ploto (pastebėta, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas).

12. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ buvo matyti, jog 2019 metais pareiškėjui buvo paskirtos penkios nuobaudos, be to, byloje nebuvo įrodymų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lygtinio paleidimo taikymo, o Pravieniškių PN-AK administracija prašymą būtų atsisakiusi tenkinti. Todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad būtent Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1368 paskirta nuobauda sąlygojo lygtinio paleidimo netaikymą pareiškėjui.

13. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. naktį į kamerą įsiveržė pareigūnai, sumušė pareiškėją, išvedė į lauką ir liepė stovėti kartu su kitais nuteistaisiais stovėti iškėlus rankas ir praskėtus kojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minima aplinkybė yra susijusi su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiu incidentu (už dalyvavimą kuriame pareiškėjui buvo paskirta šioje byloje minima drausminė nuobauda), po kurio, prieš nuteistuosius buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės, o 2019 m. liepos 25 d. vykdomos neplaninės kratos, taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo minimos priemonės buvo naudojamos siekiant užkirsti kelią šiurkščiam teisės pažeidimui.

14. Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo apžiūrėtas medikų ir buvo nustatyta ties dešiniąja mente paraudę audiniai su besiformuojančiomis kraujosruvomis. Tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra medicinos darbuotojų įrašų apie pareiškėjo nurodytus sužalojimus. Taigi teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. naudojant specialiąsias priemones buvo sumuštas ir patyrė sužalojimus. Taip pat pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad nors ir prašė, jam nebuvo leista atlikti gamtinių reikalų, tačiau nenurodė, kokias pasekmes tai sukėlė jo sveikatai, savijautai ir kt.

15. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (BVK 145 str. 1 d., Vidaus tvarkos taisyklių 220 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas ir laikant kamerų tipo patalpose taikytų apribojimų (bendravimo apribojimo, dienos metu paimamos patalynės, apribotos teisės įsigyti maisto produktų, naudotis virtuve, pasivaikščiojimų ribojimo iki vienos valandos per dieną) galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto Nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą.

16. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje Nr.87-357 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. į Trečiojo sektoriaus psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti kamerų sąlygos atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas buvo konsultuotas dėl kitokio pobūdžio problemų. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą. Byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio masto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-602/2019; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022), teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš valstybės 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl turi būti pakeista. Teismas iš esmės vertino tik pareiškėjo nuobaudos neteisėtumą ir dėl jos vykdymo atsiradusius nepatogumus, tačiau nevertino visos eilės kitų aplinkybių, turėjusių įtakos pareiškėjo patirtai žalai:

18.1. Svarbiausia tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, kadangi išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Šis pažeidimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo neteisėtas nubaudimas neturėjo įtakos jo lygtinio paleidimo svarstymams. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis ir neišreikalavo pareiškėjo asmens bylos iš Vilniaus PN.

18.3. Teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo sumušimo faktą, jį atmesdamas, nurodydamas, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje tokių duomenų nėra. Tačiau patirti sužalojimai yra akivaizdūs iš pareiškėjo 2019 m. liepos 25 d. 07:52 val. sužalojimų medicininės apžiūros Nr. 99/3/208, kurioje net specialiai pažymėta, kad tai „Apžiūra po spec. priemonių panaudojimo“. Minėtą apžiūra atliko gydytoja ir pareiškėjas nežino, kodėl atsakovo į bylą pateiktoje sveikatos istorijoje nėra atitinkamo įrašo, patvirtinančio minėtus sužalojimus, galimai dėl to, kad atsakovas sąmoningai tokių įrašų nedarė. Tačiau tokių įrašų nebuvimas sveikatos istorijoje, kuri yra suvestinis dokumentas, nepaneigia pareiškėjo sumušimo fakto, kadangi pati pažyma vertintina kaip pirminis ir objektyvus dokumentas. Papildomai paaiškina, kad daugelis Pravieniškių PN-AK nuteistųjų patyrė didesnius ar mažesnius sužalojimus nuo pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. naktį, tai užfiksuota ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) 2020 m. spalio 1 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

18.4. Teismas nepagrįstai vertino kaip deklaratyvią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jam nuo 2 val. iki 8 val. nebuvo leista atlikti gamtinių reikalų, kadangi nenurodė kokias pasekmes tai sukėlė jo sveikatai ar savijautai. Pareiškėjo nuomone, pasekmių sveikatai ar savijautai nereikėtų net įrodinėti, tai juk savaime suprantama, kad tokie dalykai sukelia ne tik fizinių, bet ir didelių dvasinių išgyvenimų (pažeminimo, beviltiškumo, beteisiškumo, gėdos ir pan.).

18.5. Nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl neteisėtų veiksmų įtakos pareiškėjo psichinei sveikatai. Jos padarytos pagal Pravieniškių PN-PK pažymas, o ne objektyvius įrodymus, neišklausius pareiškėjo paaiškinimų. Dėl psichologinės ar psichiatrinės pagalbos pareiškėjas kreipėsi ne kartą (2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d.), jam buvo skiriami vaistai.

18.6. Teismas nepagrįstai vertino fizines prievartos priemones – sumušimą ir vertimą stovėti naktį lauke iškeltomis rankomis ir praskėstomis kojomis net 6 valandas, kaip siekimą užkirsti kelią šiurkščiam teisės pažeidimui. Pareiškėjo nuomone, tai absoliučiai neproporcingos priemonės, kuriomis siekta nubausti visus, net nebandant aiškintis individualios kaltės. Minėtos priemonės prilygsta kankinimui ir nežmoniškam elgesiui. Be to teismas panaikindamas pareiškėjui nuobaudą tik patvirtino, kad nebuvo jokio teisės pažeidimo iš pareiškėjo pusės. Atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą, ne tik pasirinkdamas taikyti neteisėtą kolektyvinę atsakomybę už atskirų asmenų teisės pažeidimus, bet ir kankindamas, versdamas 6 valandas stovėti išskėtus kojas ir pakėlus rankas. Nesąžiningas atsakovo elgesys bylinėjimosi procese dėl nuobaudos, išsisukinėjimas, neatsiprašymas po nuobaudos panaikinimo tik patvirtina, kad atsakovas taip elgėsi su pareiškėju sąmoningai.

18.7. Nagrinėjant pareiškėjo skundą būtina atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) teismo praktiką panašiu atveju – tai byla Laniauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6544/20, kai panašiu atveju pareigūnų jėgos panaudojimas įkalinimo įstaigoje prilygintas nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, todėl nuspręsta, kad buvo padarytas materialinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pareiškėjas pažymi, kad neteisėti veiksmai jo atžvilgiu yra gerokai intensyvesni negu asmens minėtoje byloje, todėl ir neturtinės žalos dydis jam turėtų būti nustatomas didesnis.

19. Atsakovo atstovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Kalėjimų tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

21. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu nepagrįstai paskirtos ir įvykdytos nuobaudos.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti pakeistas. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė jo teisę į teisingą procesą, kadangi išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant, neišreikalavo visų įrodymų. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes turėjusias įtakos pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.

25. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Aptartoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde grindė žodinio proceso būtinumą tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, kadangi išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikti teismui nuomonę dėl teismo posėdžio formos, t. y. bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.). Taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. raštu „Dėl dalyvavimo teismo posėdyje“ pareiškėjo prašė iki 2022 m. gruodžio 15 d. išdėstyti raštu teismui savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prieštaravo bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1341 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Pravieniškių PN-AK nutarimą paliko galioti.

29. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

30. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

31. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju, dėl nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-670-402/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą 69-1368 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4051. Teismas konstatavo, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, objektyvių bei pakankamų įrodymų, vienareikšmiai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu, t. y. buvo konstatuotas paskirtos nuobaudos nepagrįstumas, nes atsakovo atstovas skirdamas pareiškėjui minėtą nuobaudą nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 30 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, ir tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

34. Pritartina teismo vertinimui, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala, kuri kildinama iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, pasireiškė tuo, kad pareiškėją nepagrįstai perkėlus į kamerų tipo patalpas ir laikant kamerų tipo patalpose taikytų apribojimų (bendravimo apribojimo, dienos metu paimamos patalynės, apribotos teisės įsigyti maisto produktų, naudotis virtuve, pasivaikščiojimų ribojimo iki vienos valandos per dieną), jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi Nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, ir nustatytą teisinį reguliavimą (BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles), pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, kadangi pareiškėjui teko 4,87 kv. m. gyvenamojo ploto. Taip pat teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1368 paskirta nuobauda sąlygojo lygtinio paleidimo netaikymą pareiškėjui, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtino atsakovo atstovas atsiliepime, pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra medicinos darbuotojų įrašų apie pareiškėjo nurodytus sužalojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas įvykio metu buvo sumuštas ar sužalotas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo leista atlikti gamtinių reikalų, nenurodydamas kokias tai pasekmes sukėlė jo sveikatai ar savijautai.

36. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas ir laikant kamerų tipo patalpose taikytų apribojimų, įvertinęs pasekmes jo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, įvertino, kad teisinga, pareiškėjo išgyvenimus atitinkanti, piniginė kompensacija yra 500 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto Nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą, tačiau įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, ar atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.

38. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir jį laikant kamerų tipo patalpose taikytus apribojimus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė ir kitus papildomus argumentus, neturinčius reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartojant (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė