2020-07-15 Nr. AB-13625-3-61-3-04549-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1872-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04549-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – jai buvo paskirta už tai, kad V. D. padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, to paties straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, t. y. neužtikrino tinkamo naujai priimtų dirbti Vilniaus mieto apylinkės teismo Raštinės skyriaus (toliau – Raštinės skyrius) teismo posėdžių sekretorės (toliau – ir sekretorė) A.

J. bei Raštinės skyriaus tarnautojos-sekretorės V. L. darbo koordinavimo ir organizavimo bei nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtinto Raštinės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.2 punkte nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą; naujai priimtoms dirbti Raštinės skyriaus sekretorei A. J. ir Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei V. L. neteikė metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei nesiėmė priemonių, kad tinkamą metodinę pagalbą joms suteiktų kiti Raštinės skyriaus vedėjo pavaduotojos J.

Ž. paskirti valstybės tarnautojai (Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės O. F. ir G. P.), V. D. taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.7 punkte įtvirtintos pareigos kitiems teismo darbuotojams teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais; Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei R. J. pateikus prašymą atleisti ją iš einamų pareigų savo noru, neužtikrino tinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos G. N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R.

J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais terminais surašytų ir pasirašytų bei pateiktų teisėjai teisiamojo posėdžio protokolą, susiūtų bylą ir panašiai) ir laiku perduotų bylą raštinei, t. y. nekoordinavo jos darbo ir taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, taip pat 7.3 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą bei 7.15 punkte įtvirtintos pareigos koordinuoti išnagrinėtų bylų perdavimą raštinei laiku.

Tokiais veiksmais V. D. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojos pavyzdingumo principo.

3. Pareiškėja nurodė, kad Raštinės skyriaus sekretorė A. J. darbą teisme pradėjo 2018 m. spalio 2 d. Pirmą darbo dieną ji buvo supažindinta su teismo vidaus tvarkomis ir taisyklėmis, vidiniu intranetu bei dokumentų rengimo taisyklėmis. Darbuotojai buvo paaiškinta, kur galima rasti pagrindinių teismo dokumentų lydimųjų raštų pavyzdžius, ir išaiškinta kita bendro pobūdžio informacija. Pokalbio metu buvo nustatytos einamųjų metų užduotys, išaiškinti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, keliami reikalavimai. Susipažinusi su darbuotojo atliekamomis funkcijomis ir jiems keliamais reikalavimais, A. J. buvo palydėta iki darbo vietos, supažindinta su teisėjais, kitais teismo tarnautojais, paskirta apmokyti sekretore bei jai buvo nurodyta kilus klausimams, į kuriuos neras atsakymų, arba kilus problemoms kreiptis į Raštinės skyrių, kurį sudaro Raštinės skyriaus vedėja V. D., Raštinės skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Ž. ir vyriausioji specialistė R. Ž., kurios visada padės išspręsti kilusias problemas, suras atsakymus į visus klausimus bei suteiks pagalbą.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad dėl suteiktų kasmetinių atostogų ji darbe nebuvo nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Tuo metu Raštinės skyriaus vedėjos funkcijas atliko jo pavaduotoja. Nurodė, kad V. D. nesant darbe, Raštinės skyriaus darbas vyko sklandžiai ir nepertraukiamai: buvo priimti patvarkymai, posėdžių sekretorės O. F. ir G. P. buvo paskirtos apmokyti naujai priimtas darbuotojas. Teisėjai I. S. ir teisėjui V. B. (V. B.) buvo paskirti pavaduojantys sekretoriai, kurie dvi savaites organizavo jų teismo posėdžius, tvarkė teismo procesinių dokumentų išsiuntimą, duomenų žymėjimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“ sistema) bei bylas. Raštinės skyriaus vedėjos pavaduotojos, pavaduojančios Raštinės skyriaus vedėją, 2018 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. RPV-70 Raštinės skyriaus posėdžių sekretorei O. F. buvo pavesta apmokyti naujai priimtą Raštinės skyriaus sekretorę A. J. dirbti su civilinėmis bylomis, organizuoti teismo posėdžius, tvarkyti duomenis „Liteko“ sistemoje bei nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. jai teikti metodinę pagalbą.

5. V. D. pažymėjo, kad dėl didelio teismo posėdžių sekretorių trūkumo ir pagal nusistovėjusią praktiką dvi savaites naujai priimtas sekretorius susipažįsta su teisės aktų reikalavimais, sekretoriaus funkcijomis, dalyvauja teismo posėdžiuose, kartu su paskirtu sekretoriumi mokosi dirbti su „Liteko“ sistema, rašyti informacines pažymas, teismo posėdžių protokolus, tvarkyti teismo procesinius dokumentus, bylas, t. y. gautas žinias taiko praktikoje. Po dviejų savaičių naujai priimtas darbuotojas pradeda dirbti savarankiškai, o paskirtas mokyti sekretorius tikrina, kontroliuoja ir teikia metodinę pagalbą. Sekretoriai, paskirti mokyti naujai priimtus darbuotojus, ir po paskirto mokymo termino pabaigos naujai priimtiems darbuotojams teikia pagalbą, nes teisėjai nagrinėja skirtingų kategorijų bylas ir naujai priimtiems sekretoriams nuolat kyla klausimų.

6. Pareiškėja nurodė, kad teisėjai I. S. buvo paskirti pavadavimai nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Po dviejų savaičių mokymų 2018 m. spalio 15 d. A. J. savarankiškai pradėjo dirbti su civilinėmis bylomis, esančiomis teisėjos I. S. žinioje, bet atsižvelgiant į 2018 m. spalio 15 d. 13.00 val. nagrinėtos bylos sudėtingumą, į teismo posėdį vietoje naujai priimtos sekretorės buvo paskirta kita teismo posėdžių sekretorė, turinti darbo patirties, kuri sudėtingoje byloje atliko reikiamus veiksmus. Teisėja I.

S. 2018 m. spalio 18 d. paprašė paskirtą mokyti sekretorę O. F. pakeisti teisėjos D. K. sekretore J. A., motyvuodama tuo, kad su teisėjos D. K. komanda dirba viename kabinetų bloke (248–250 kabinetai) ir sekretorėms patogiau bei operatyviau bendrauti, aiškintis darbo klausimus ir juos greičiau išspręsti. Teisėja taip pat pažymėjo, kad sekretorė O. F. dėl didelio užimtumo ne visada gali laiku suteikti pagalbą. Buvo patikrinta gauta informacija, išanalizuotas sekretorės O. F. darbo grafikas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 18 d.

V. D. pažymėjo, kad atsižvelgusi į tai, jog nuo 2018 m. spalio 15 d. teisėjai I. S. nebuvo skiriami pavaduojantys sekretoriai, A. J. savarankiškai organizavo teismo posėdžius, tvarkė bylas ir vykdė kitus pavedimus. Atlikusi pavestą darbą, atnešdavo O. F., jos kartu patikrindavo, jeigu reikdavo, pataisydavo, t. y. atliko atliekamo darbo kontrolę ir toliau teikė metodinę pagalbą. Pareiškėja teigė, kad O. F. nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 12 d. tinkamai išmokė naujai priimtą darbuotoją A. J.. Sekretorė O. F. sakė, kad A.

J. sekėsi gerai, ji išsiaiškino kilusius klausimus, prašė patikrinti, ar viską gerai atliko, ir visais atvejais gaudavo pagalbą. V. D. nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. O. F. turėjo didelį darbo krūvį ir A. J. negalėjo padėti. Teisėja I. S. kreipėsi į Raštinės vedėją ir prašė pakeisti patvarkymą bei toliau mokyti A. J. paskirti teisėjos D. K. sekretorę J. A., nes jos abi dirba viename kabinetų bloke ir nauja sekretorė taip operatyviau gaus patarimą. Tą pačią dieną po pokalbio su teisėja ir atsiklausus J. A., ar ji sutinka nuo 2018 m. spalio 18 d. tęsti naujai paskirtos sekretorės mokymą, 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. RPV-81 tęsti A.

J. mokymus buvo pavesta J. A.. Teisėja I. S. 2018 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. TSDR-1356 informavo, kad nuo antros savaitės mokymai nebevyko, mokanti sekretorė jai priskirtų pareigų neatliko, buvo užsiėmusi ir prašė jos netrukdyti. V. D. pažymėjo, kad sekretorė A. J. darbą teisme pradėjo 2018 m. spalio 2 d. ir buvo intensyviai mokoma iki 2018 m. spalio 12 d. Į Raštinės skyriaus vedėją teisėja su prašymu pakeisti mokančią sekretorę kreipėsi tik 2018 m. spalio 18 d.

7. Pareiškėja nurodė, kad Raštinės skyriaus tarnautoja-sekretorė V. L. darbą teisme pradėjo 2018 m. spalio 1 d. Raštinės skyriaus posėdžių sekretorei G. P. buvo pavesta mokyti šią naują darbuotoją dirbti su baudžiamosiomis ir administracinių nusižengimų bylomis, organizuoti teismo posėdžius, tvarkyti duomenis „Liteko“ sistemoje bei nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. teikti metodinę pagalbą. Pažymėjo, kad pirmą darbo dieną sekretorė V. L. buvo supažindinta su teismo vidaus tvarkomis ir taisyklėmis, vidiniu intranetu, su dokumentų rengimo taisyklėmis, jai buvo paaiškinta, kur galima rasti pagrindinių teismo dokumentų lydimųjų raštų pavyzdžius ir kita bendro pobūdžio informacija. Pokalbio metu buvo nustatytos einamųjų metų užduotys, išaiškinti darbuotojams keliami reikalavimai. Po to darbuotoja buvo palydėta iki darbo vietos, supažindinta su teisėjais bei kitais teismo tarnautojais, paskirta apmokyti sekretore bei jai buvo nurodyta kilus klausimams, į kuriuos neras atsakymų, arba kilus problemoms kreiptis į Raštinės skyrių.

8. Gavus informacijos, kad posėdžių sekretorė netinkamai teikia metodinę pagalbą, Raštinės skyriaus vedėjos 2018 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. RPV-83 tęsti V. L. apmokymą nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. buvo pavesta atlikti A. N.. Buvo patikrinta gauta informacija, išanalizuotas sekretorės G. P. darbo grafikas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 18 d. Pokalbio metu G. P. paaiškino, kad naujai priimtai sekretorei, kuri atėjo paklausti patarimo, atsakė, jog įvardytos situacijos išspręsti ir patarti negali, nes teisėjų reikalavimai skiriasi, todėl dėl kilusių klausimų vertėtų kreiptis į teisėją V. B., kuris geriau patars, kaip elgtis. G. P. taip pat paaiškino, kad sekretorei gerai sekasi dirbti savarankiškai, metodinė pagalba jai buvo teikiama nuolat, tik dėl 2018 m. spalio 18 d. buvusio didelio krūvio ir emocinės įtampos galėjo sekretorei pasiūlyti kreiptis į teisėją.

9. Pareiškėjos įsitikinimu, Raštinės vedėjo funkcija – organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą – buvo atlikta tinkamai, laiku ir neformaliai.

10. V. D. pažymėjo, kad metodinė pagalba darbuotojui teikiama nuo pirmos darbo dienos, naujai priimti darbuotojai pasirašytinai supažindinami su vidaus teisės aktais, dokumentų rengimo taisyklėmis, jiems suteikiama informacija apie Tinklų talpykloje įkeltus tvarkų aprašus, raštų pavyzdžius. Taip pat yra parengtos procesinių dokumentų tvarkymo baudžiamosiose ir civilinėse bylose atmintinės, kurios įteikiamos naujai priimtiems Raštinės skyriaus sekretoriams. Pareiškėja paaiškino, kad pagal teisme nusistovėjusią praktiką, naujai priimti darbuotojai intensyviai mokomi dvi savaites.

Naujai priimti sekretoriai dalyvauja teismo posėdžiuose, apmokami dirbti su „Liteko“ sistema, kartu su paskirtu mokyti sekretoriumi tvarko duomenis, bylas, rengia procesinius teismo dokumentus, bando patys parengti procesinius dokumentus, tvarkyti duomenis, bylas. Po dviejų savaičių naujai priimtas darbuotojas pradeda dirbti savarankiškai, tačiau paskirtas mokyti sekretorius toliau kontroliuoja parengtų teismo procesinių dokumentų ir atliekamų funkcijų kokybę, jeigu yra klaidų, kartu ištaiso, aiškina teisės aktų taikymą praktikoje bei teikia metodinę pagalbą ilgiau, nei paskirtas mokymo terminas.

Pirmą darbo dieną naujai priimtiems darbuotojams paaiškinama, kad teisėjams dvi savaites skiriami pavaduojantys sekretoriai, kurie organizuoja ir tvarko dokumentus bylose. Naujai priimtas darbuotojas turi galimybę pavaduojančių sekretorių klausti patarimo, kaip tvarkyti teisėjo bylas, kartu su pavaduojančiais sekretoriais dalyvauti teisėjo paskirtuose posėdžiuose. Sekretoriai, kurie paskiriami mokyti naujai priimtą darbuotoją, moko dirbti ir aiškina bendrus darbo principus, kartu atlieka reikiamus veiksmus tam tikrų kategorijų bylose, darbo principai rodomi teisėjo bylose, su kuriuo dirba apmokantis sekretorius.

Visiems naujai priimtiems darbuotojams aiškinama, kad nesuradę atsakymo į klausimus, jie kreiptųsi į Raštinės skyrių, kur visada bus suteikta pagalba ir išspręstos problemos. Gavus informaciją apie sekretoriaus, mokančio naujai priimtus darbuotojus, užimtumą ir nedarbingumą, Raštinės skyriaus patvarkymai operatyviai pakeičiami, skiriami kiti sekretoriai, kurie tęsia naujai priimtų darbuotojų mokymą. Pareiškėja nurodė, kad kiekvieną mėnesį sekretoriams ir Raštinės skyriaus poskyrių tarnautojams organizuoja susirinkimus, kuriuose aptariami pastebėti darbo trūkumai, teikiami išaiškinimai dėl tinkamo darbo funkcijų atlikimo, supažindinama su atliktais patikrinimais, sprendžiami kiti klausimai.

11. V. D. pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo darbo reglamento 58 punkte yra įtvirtinta, jog teismo Raštinės skyriaus vedėjas tikrina, ar siunčiama korespondencija yra tinkamai įforminta. Ne pagal dokumentų rengimo taisykles įforminti dokumentai grąžinami rengėjams pataisyti. Minėta nuostata vykdoma tinkamai, visi dokumentai, kurie pateikiami Raštinės skyriaus darbuotojams registruoti ir išsiųsti, tikrinami, o netinkamai įforminta korespondencija grąžinama rengėjams pataisyti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžių sekretoriai, atlikdami savo funkcijas, naudoja šabloninius lydimuosius raštus ir teismo pranešimus. Įvairių rūšių dokumentų pavyzdžiai buvo parengti pagal dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus ir yra įkelti į vidinį intranetą, kuriame galima rasti lydimųjų raštus šablonus ir informaciją apie dokumentų parengimą. V. D. nuomone, funkcija kitiems teismo darbuotojams teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais buvo vykdoma nepertraukiamai ir tinkamai, ji apima pagalbos teikimą ne naujai priimtiems sekretoriams. Pareiškėja teigė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, kadangi paskirtos apmokančios sekretorės nuolat teikė metodinę pagalbą ir dėl dokumentų rengimo, nes visą mėnesį mokė naujas darbuotojas ir atliko jų darbų kokybės kontrolę.

12. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio protokolas nebuvo surašytas per tris dienas, nes sekretorė R. J. susirgo. Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Grįžusi po ligos, sekretorė pateikė prašymą ją atleisti iš darbo ir pažadėjo iki 2018 m. spalio 5 d. sutvarkyti visas bylas, nes teisėja nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d. bus išvykusi į komandiruotę ir nereikės organizuoti bei dalyvauti kitų teisėjų teismo posėdžiuose, taigi ji turės laiko sutvarkyti bylas ir užbaigti nepadarytus darbus. Teisėja G. N. informavo, kad sekretorė R. J. 2018 m. spalio 5 d. išėjo iš darbo ir jos žinioje esančių bylų nesutvarkė. Pareiškėjai pasisiūlius paskambinti sekretorei, teisėja pasakė, kad nieko nereikia daryti, nes ji su sekretore susitarė, kad ši ateis ir visus nebaigtus darbus užbaigs. Minėtos aplinkybės buvo žinomos ir kitiems Raštinės skyriaus specialistams. 2018 m. spalio 19 d. teisėja parašė tarnybinį pranešimą dėl teisiamojo posėdžio protokolo nesurašymo. Susisiekus su R. J., ši paaiškino, jog teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2788-1017/2018 surašyti nespėjo, nes su vaiku buvo paguldyta į ligoninę, yra išvykusi iš Lietuvos, tačiau teisiamojo posėdžio protokolą pažadėjo surašyti ir perduoti. Teismo posėdžio protokolas buvo pateiktas, jis buvo perduotas teisėjai G. N., o baudžiamoji byla buvo perduota į Raštinės skyriaus poskyrį. V. D. pažymėjo, kad apie nesurašytą 2018 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio protokolą ji buvo informuota jau po R. J. atleidimo iš darbo. Nurodė, kad teisiamojo posėdžio protokolo nepateikimas nesukėlė neigiamų pasekmių. Baudžiamojoje byloje 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, apeliacinis skundas dėl teismo priimto nuosprendžio nebuvo paduotas, o teismo nuosprendžio vykdymas bus pradėtas tik po 4 mėnesių.

13. Pareiškėja pažymėjo, kad kiekvienas Raštinės skyriaus baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų specialistas dirba su trijų teisėjų bylomis, Raštinės skyriaus poskyrių specialistai yra įpareigoti kontroliuoti išnagrinėtų bylų perdavimą raštinei laiku ir apie pastebėtus darbo trūkumus bei bylų perdavimą specialistams ne laiku informuoti Raštinės skyriaus vedėją. Atkreipė dėmesį, kad informacijos apie nepriduotą baudžiamąją bylą Nr. 1-2788-1017/2018 nebuvo gavusi.

14. V. D. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto šio teismo kanclerio 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu V-130, 7.20 punkte įtvirtinta funkcija apmokyti naujai priimtus teismo Raštinės skyriaus posėdžių sekretorius ir teikti praktinę ir metodinę pagalbą yra paskirta sekretoriui, kuris praktikoje moko atlikti sekretorius funkcijas. Raštinės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme tokia funkcija nėra nustatyta.

15. Pareiškėjos nuomone, nusižengimų tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, sekretorės O. F. ir G. P. nebuvo apklaustos. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo procesas yra pakankama ir proporcinga priemonė dėl galbūt padaryto pažeidimo, todėl nebuvo pagrindo skirti nuobaudą. V. D. akcentavo, kad Raštinės skyrių su poskyriais sudaro daugiau nei 200 teismo tarnautojų, todėl Raštinės skyriaus vedėjas paskirtų funkcijų vykdymą gali atlikti pats arba pavesti atlikti kitam asmeniui. Nurodė, kad visais atvejais buvo paskirti atsakingi darbuotojai ir jie pavedimus vykdė tinkamai. Visi minėti klausimai ir konfliktai buvo išspręsti nedelsiant, pagal suinteresuotų asmenų prašymus buvo paprašyta surašyti tarnybinius pranešimus.

16. V. D. pabrėžė, kad įgytas viešojo administravimo išsilavinimas ir nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas jai leidžia pavestas funkcijas atlikti tinkamai, laiku ir kokybiškai. Teigė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojo pavyzdingumo principo nepažeidė, visas pavestas funkcijas atliko operatyviai, sąžiningai, atsakingai, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Pažymėjo, kad už tinkamą pareigų atlikimą buvo nuolat skatinama, skundų dėl atliekamų pareigų ir tarnybinių nuobaudų neturėjo, su visais teismo teisėjais, tarnautojais ir teismo lankytojais bendrauja dalykiškai, pagarbiai, mandagiai bei laikydamasi valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

17. Teismo posėdyje pareiškėja V. D. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

18. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, be kita ko, gavus ir teisėjos I. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. TSDR-1285, kuriame ji nurodė, kad dirbti su ja priskirta Raštinės skyriaus sekretorė A. J. nuo antros mokymų savaitės iš apmokyti paskirtos O. F. sulaukia vis mažiau pagalbos, galiausiai iškilusius klausimus ir problemas A. J. padėdavo išspręsti kita teismo posėdžių sekretorė, kadangi mokanti sekretorė O. F. buvo per daug užsiėmusi ir prašė jos netrukdyti. Teisėjos I. S. teigimu, susidarius situacijai, kai įpusėjus apmokymams paskirta mokyti sekretorė nebeatliko savo pareigų, ji pareiškėjos paprašė ją pakeisti. Teisėja savo tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad V. D. nė karto nesidomėjo, kaip vyksta naujai priimtos teismo posėdžių sekretorės mokymai, kaip jai sekasi ir ar yra reikalinga kokia nors pagalba.

20. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, turėdama galimybę „Liteko“ sistemoje patikrinti apmokančios sekretorės tvarkaraščius ir įvertinti jos užimtumą, to nepadarė, nesidomėjo, ar apmokanti sekretorė iš tiesų gali suteikti tinkamą metodinę pagalbą A. J. ir ją apmokyti, t. y. V. D., turėdama pareigą koordinuoti ir organizuoti naujai priimtos sekretorės A. J. darbą bei jai suteikti tinkamą metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais, nesiėmė jokių priemonių šioms pareigoms įgyvendinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant minėtas pareigas, negali būti apsiribojama tik vienkartiniu supažindinimu su teisės aktais ir asmens, kuriam pavedama mokyti ir teikti metodinę pagalbą naujai priimtai sekretorei, paskyrimu. Atsakovo nuomone, būtent toks formalus pareiškėjos požiūris į savo pareigas ir lėmė tai, kad nurodytų pareigų ji tinkamai neįgyvendino.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad jeigu iš tiesų vyko V. D. nurodyto turinio pokalbis su G. P., ši, būdama tiesiogiai pavaldi Raštinės skyriaus vedėjai, siekdama išvengti neigiamo tarnybinės veiklos įvertinimo ateityje ar kitokių neigiamų pasekmių, visas su mokymu ir metodinės pagalbos teikimu susijusias aplinkybes galėjo perteikti subjektyviai, sąmoningai nutylėdama tam tikrus faktus, juos interpretuodama savaip ir panašiai. Teigė, kad nėra jokio pagrindo abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo Kanclerio tarnybos (toliau – Kanclerio tarnyba) vyriausiosios specialistės D. R. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. TSDR-1284 nurodytomis aplinkybėmis, iš kurių akivaizdu, jog apmokyti paskirta sekretorė G. P. naujai priimtai sekretorei V. L. nepadėjo, nepaaiškino, kaip reikia atlikti vienus ar kitus darbus, į iškilusius klausimus neatsakydavo ir kokybiškai neapmokė.

22. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde nurodė, jog gavus informacijos apie netinkamą metodinės pagalbos teikimą A. J. ir V. L., apmokančios sekretorės buvo nedelsiant pakeistos, tačiau ši informacija jai tapo žinoma tik po pateiktų tarnybinių pranešimų, kuriais remiantis buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko žodinių pastabų. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. D. nesidomėjo, ar naujai priimtoms sekretorėms yra teikiama tinkama metodinė pagalba, laiku nesiėmė jokių priemonių, kad tinkama metodinė pagalba joms būtų teikiama nuo pat pirmos jų mokymo dienos ir nepertraukiamai, pati tokios metodinės pagalbos nesuteikė ir naujai priimtų sekretorių darbo nekoordinavo bei neorganizavo.

23. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas ir Kanclerio tarnyba nuolat gauna naujai paskirtų darbuotojų ir teisėjų, su kuriais jie paskiriami dirbti, žodinių skundų, kad dėl vieno ar kito mokančio asmens teisėto nebuvimo darbe naujiems darbuotojams nėra teikiama jokia metodinė pagalba. Nors duomenys apie nedarbingumą ir suteiktas atostogas Raštinės skyriaus vedėjai yra žinomi, tačiau dažniausiai mokantys asmenys yra pakeičiami ne Raštinės skyriaus vedėjos iniciatyva nedelsiant ir laiku, o teismo administracijos nurodymu ir jau po to, kai dėl netinkamo apmokymo ir metodinės pagalbos teikimo buvo sulaukta skundų. Be to, pasitaiko atvejų, kai apmokantis sekretorius Raštinės skyriaus vedėjos sutikimu išleidžiamas kasmetinių atostogų, tačiau pareiškėja, žinodama apie šio sekretoriaus atostogas, savo iniciatyva mokymo tęstinumo neužtikrina, pati naujai priimtam sekretoriui metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais neteikia bei naujai priimto sekretoriaus darbo neorganizuoja ir nekoordinuoja.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad V. D. po jai suteiktų kasmetinių atostogų į tarnybą grįžo 2018 m. spalio 1 d., taigi ji turėjo objektyvią galimybę nuo pat pirmų Raštinės skyriaus sekretorių A. J. ir V. L. darbo dienų tinkamai koordinuoti ir organizuoti jų darbą bei teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei užtikrinti jų tinkamą mokymą. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, galėjusių atimti iš jos galimybę veikti iš jos reikalaujamu būdu, todėl konstatuotina, jog V. D. galėjo veikti, kaip to reikalauja vidiniai teisės aktai.

25. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pareigybės aprašymo 7.7 punkte įtvirtinta Raštinės skyriaus vedėjos pareiga kitiems teismo darbuotojams teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais yra tęstinė ir negali apsiriboti vienkartiniu supažindinimu su teismo vidaus tvarkomis ir taisyklėmis, taip pat ir dokumentų rengimo, ypač tuo atveju, jei kalbama apie naujai į darbą priimamus darbuotojus, kuriems tinkamos metodinės pagalbos teikimas pirmaisiais jų darbo mėnesiais yra ypač svarbus. Atsižvelgiant į vidaus tvarkų ir taisyklių kiekį, iš viso abejotina, ar asmuo pirmą darbo dieną gali būti tinkamai supažindinamas su visais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, ypač tais atvejais, kai priimami sekretoriai neturi teisinio išsilavinimo. Atkreipė dėmesį, kad metodinės pagalbos teikimas, atsižvelgiant į darbuotojų pareigybę, negali apsiriboti vienkartiniu supažindinimu su teisės aktais. Metodinė pagalba apima ir kitas priemones, glaudžiai susijusias su darbo koordinavimu bei organizavimu (patarimus, konsultacijas, parengtų dokumentų peržiūrėjimą ir panašiai) ir padedančias darbuotojams tinkamai atlikti jiems priskirtas funkcijas.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo teiginiai rodo, jog metodinės pagalbos teikimo, kaip pareigos, turinys jai yra aiškus ir suprantamas, tačiau V. D. teiginiai patvirtina, kad ji tiesiogiai vidaus teisės aktų nustatytas pareigas yra linkusi perkelti kitiems asmenims, pati apsiribodama formaliais veiksmais ir realiai neužtikrindama tinkamo jai priskirtų pareigų įgyvendinimo bei neprisiimdama atsakomybės už vidaus teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Akcentuoja, kad vidaus teisės aktuose yra įtvirtinta pareiškėjos pareiga pačiai teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo bei valdymo klausimais, o ne tik pavesti šią pareigą įgyvendinti kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, iš esmės minėtų pareigų delegavimas apmokančiam posėdžių sekretoriui neeliminuoja pačios Raštinės skyriaus vedėjos pareigos aktyviai dalyvauti mokymo procese, stebėti ir koordinuoti mokymo procesą bei mokančios posėdžių sekretorės reikalauti tinkamai ir pavyzdingai vykdyti pareiškėjos patvarkymu pavestą mokymo funkciją.

27. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog sekretorei R. J. pateikus prašymą atleisti iš einamų pareigų savo noru, pareiškėja neužtikrino tinkamo teisėjos G. N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. I-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad ši sekretorė iki tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas ir laiku perduotų bylą raštinei, t. y. nekoordinavo jos darbo ir taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos organizuoti bei koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, taip pat 7.3 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą bei 7.15 punkte įtvirtintos pareigos kontroliuoti išnagrinėtų bylų perdavimą raštinei laiku.

28. Atsakovas pažymėjo, kad būtent pareiškėjai buvo pateiktas R. J. prašymas atleisti ją iš darbo, todėl žinant šią informaciją, jai kilo pareiga kuo skubiau imtis priemonių ir tinkamai įgyvendinti savo funkcijas. V. D. buvo žinoma ir aplinkybė, kad teisėja yra komandiruotėje ir dėl to likusių nepadarytų darbų negalės sukontroliuoti. Kita vertus, vien aplinkybė, kad Raštinės skyriaus poskyrio specialistai taip pat turi analogiškų pareigų, nešalina pačios pareiškėjos atsakomybės už būtent jai Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neįgyvendinimą ar netinkamą įgyvendinimą, kurių ji negali visa apimtimi deleguoti atlikti kitiems teismo darbuotojams ir nesidomėti, kaip jie jas vykdo, kitaip tariant, V. D. negali savo funkcijų perkelti kitiems teismo darbuotojams ir išvengti atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Atsakovas teigė, kad pareiškėja savo pasyviu elgesiu prisidėjo prie to, jog nepateisinamai ilgai nebuvo surašytas teisiamojo posėdžio protokolas ir buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti terminai. Iš esmės toks Raštinės skyriaus vedėjos elgesys savo pobūdžiu itin priartėja prie aplaidaus pareigų vykdymo baudžiamosios teisės prasme. Be to, dėl tokio V. D. elgesio kilo ir kitų neigiamų padarinių: papildomu darbu bei rūpesčiu buvo apkrauta teisėja G. N., kuri aktyviai ieškojo būdų susidariusiai situacijai išspręsti, bylos sutvarkymas ne laiku ir ne laiku jos perdavimas į raštinę lėmė tai, jog „Liteko“ sistemoje nebuvo laiku pažymėti duomenys apie nuosprendžio įsiteisėjimą, taip pat laiku nebuvo perduoti duomenys Įtariamų, kaltinamų ir nuteistų asmenų registrui. Priešingai nei mano pareiškėja, visos šios neigiamos pasekmės yra neabejotinai rimtos, kadangi tiek vidinio, tiek išorinio administravimo metu nustačius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kyla ir bylą nagrinėjusio teisėjo drausminės atsakomybės grėsmė. Be to, nepagrįstai nusikelia nuosprendžio pateikimo vykdyti klausimas ir gali būti apsunkintas nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka klausimas. Atsakovui nekilo abejonių, kad visos neigiamos pasekmės tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su pareiškėjos neteisėtu pasyviu elgesiu.

29. Atsakovas akcentavo, kad nors V. D. nurodė, jog Raštinės skyriuje su poskyriais dirba daugiau nei 200 teismo tarnautojų, todėl Raštinės skyriaus vedėja priskirtų funkcijų vykdymą gali atlikti pati arba pavesti atlikti kitam asmeniui, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja vidaus teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdė nei pati, nei ėmėsi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šias pareigas tinkamai įgyvendintų jos paskirti asmenys. Atsakovas pabrėžė, kad Raštinės skyriaus vedėjai neprisiimant jokios atsakomybės už jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, susidarytų situacija, jog jai nustatytos pareigos tebūtų įtvirtintos vien dėl formalumo. Atkreipė dėmesį, kad nustatytų pareigų, susijusių su baudžiamąja byla Nr. 1-2788-1017/2018, neatlikimo atveju kitiems darbuotojams apskritai nebuvo deleguotos jokios su tuo susijusios funkcijos.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, įvertinus visas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, pareiškėjai buvo paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda, padėsianti įgyvendinti atsakomybės tikslus. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai ir nešališkai. Nėra jokio pagrindo manyti, kad jis buvo inicijuotas kryptingai, siekiant pakenkti V. D..

31. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos V. D. skundą patenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“ panaikino.

33. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja G. V., įpareigota tirti galbūt padarytą valstybės tarnautojos Raštinės skyriaus vedėjos V. D. tarnybinį nusižengimą, 2018 m. lapkričio 19 d. surašė išvadą Nr. 1375 (toliau – ir Išvada), kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo kancleriui pasiūlė pareiškėją pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakyme Vilniaus miesto apylinkės teismo kancleris pripažino, kad Raštinės skyriaus vedėja V. D. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė valstybės tarnautojo pareigas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, kadangi laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2018 m. spalio 1 d., iki 2018 m. spalio 19 d. neužtikrino tinkamo naujai priimtų dirbti Raštinės skyriaus sekretorių A. J. bei V. L. darbo koordinavimo ir organizavimo, taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos, naujai priimtoms sekretorėms A. J. bei V. L. neteikė metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei nesiėmė priemonių, kad tinkamą metodinę pagalbą joms suteiktų Raštinės skyriaus vedėjos pavaduotojos J. Ž. paskirtos kitos valstybės tarnautojos O. F. ir G. P. ir taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.7 punkte įtvirtintos pareigos bei sekretorei R. J. pateikus prašymą atleisti ją iš einamų pareigų savo noru, neužtikrino tinkamo teisėjos G. N. žinioje buvusios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais terminais surašytų ir pasirašytų bei pateiktų teisėjai teisiamojo posėdžio protokolą, susiūtų bylą ir panašiai) ir laiku ją perduotų rašytinei, t. y. nekoordinavo jos darbo ir taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 bei 7.15 punktuose nustatytų pareigų. Įsakyme taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojo pavyzdingumo principo. Pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

34. Aptaręs administracinės bylos dalyką bei nurodęs, kokias aplinkybes turi vertinti, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos tyrimo išvados yra nepagrįstos, t. y. jose nėra nurodytos nei faktinės aplinkybės, nei konkrečios teisės aktų nuostatos. Teismas akcentavo, kad reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų yra susijęs su teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimu tuo požiūriu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija buvo taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas turi būti laikomas neteisėtu.

35. Teismas nurodė, kad tik vienu metu esant visiems teisės pažeidimo elementams, galima konstatuoti, jog yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Viešojo administravimo subjektas, konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais, teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, bet pats savaime nepatvirtina ir neįrodo pažeidimo padarymo. Be to, visi šie faktai ir juos patvirtinantys įrodymai privalo būti išdėstyti nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, nes tik teisės aktų nustatyta tvarka ištirti duomenys gali būti pagrindu tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę.

36. Aptaręs Įsakyme nurodytų pareiškėjos pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Atsižvelgęs į tai, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nuorodos į jokius kitus (norminius ir / ar lokalius) teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad V. D. veiksmų (neveikimo) vertinimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą koreliuoja su veiksmų (neveikimo) vertinimu pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas akcentavo, kad iš esmės pareiškėja kaltinama netinkamai atlikusi išskirtinai tik Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7 ir 7.15 punktuose nustatytas funkcijas.

37. Teismas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 7.2 punkte yra įtvirtinta Raštinės skyriaus vedėjo funkcija organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, esant reikalui, skirti juos dirbti su kitais teisėjais, 7.3 punkte – užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą, kaupimą ir saugojimą, tvarkyti procesinių dokumentų ir duomenų apskaitą, 7.7 punkte – teikti kitiems teismo darbuotojams metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais, o 7.15 punkte – kontroliuoti išnagrinėtų bylų laiku perdavimą raštinei; kontroliuoti duomenų apie bylas suvedimo teisingumą „Liteko“ sistemoje.

38. Teismas nurodė, kad V. D. kaltinama Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos nevykdymu, kadangi ji neužtikrino tinkamo naujai priimtų dirbti sekretorių A. J. ir V. L. darbo koordinavimo bei organizavimo. Išvadoje šis pažeidimas grindžiamas išskirtinai tik Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės D. R. ir teisėjos I. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apie netinkamą apmokančios sekretorės pareigų vykdymą. Teismas akcentavo, kad D. R. tarnybiniame pranešime nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtų nustatyta kokių nors sekretorės V. L. darbo trūkumų dėl pareiškėjos darbo netinkamo organizavimo ir / arba koordinavimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl V. D. galbūt netinkamo pareigų atlikimo būtų buvęs sutrikdytas teisėjo V. B. darbas. Teismo nuomone, Pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostata yra nukreipta į teisėjo sklandaus darbo užtikrinimą, o tai šiuo atveju buvo padaryta. Iškilus problemai dėl netinkamos pagalbos naujai priimtai dirbti sekretorei V. L., V. D. operatyviai ėmėsi veiksmų ir tos pačios dienos, kai buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, t. y. 2018 m. spalio 19 d., patvarkymu mokanti sekretorė G. P. buvo pakeista kita sekretore A. N.. Teismas nenustatė, kad V. L. būtų kreipusis pagalbos į V. D. ir ji būtų atsisakiusi tokią pagalbą suteikti ar suteikusi netinkamą pagalbą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja netinkamai organizavo ir koordinavo sekretorės V. L. darbą.

39. Teismas pažymėjo, kad taip pat turi būti vertinamas ir sekretorės A. J. darbo organizavimas bei koordinavimas. Nurodė, kad teisėja I. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką informavo, jog sekretorei O. F. dėl didelio užimtumo netinkamai atliekant A. J. apmokymą, Raštinės skyriaus vedėjos V. D. buvo paprašyta pakeisti mokančią sekretorę sekretore J. A., kuri dirba tame pačiame bloke ir sutinka padėti. Teisėja, be kita ko, nurodė, kad V. D. nei karto nesidomėjo, kaip vyksta naujai priimtos teismo posėdžių sekretorės mokymai, kaip naujai priimtai teismo posėdžių sekretorei sekasi, ar jai reikia kokios nors pagalbos. Teismas pastebėjo, kad ši situacija pareiškėjos buvo išspręsta dar iki teisėjos I. S. tarnybinio pranešimo surašymo, t. y. V. D. 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. RPV-81 netinkamai pareigas atliekanti sekretorė O. F. buvo pakeista sekretore J. A.. Tai pareiškėja padarė atsižvelgusi į O. F. darbo krūvį, paskirtus pavedimus organizuoti teismo posėdžius ir tvarkyti teismo procesinius dokumentus kitų teisėjų civilinėse bylose.

40. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiriant pareiškėjos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nebuvo nustatytos ir vertintos sekretorių V. L., A. J., O. F. bei G. P. pozicijos, o tai išvadą, kad V. D. visiškai nesidomėjo, kaip vykdomi naujai priimtų darbuotojų mokymai, ar sekretorėms teikiama tinkama metodinė pagalba, pati tokios pagalbos neteikė, nekoordinavo naujai priimtų darbuotojų darbo ir jo neorganizavo, nesidomėjo jų padėtimi, t. y. elgėsi visiškai pasyviai, leidžia vertinti kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, faktas, kad pareiškėja teisėjos I. S. neklausė, kaip sekasi A. J., nėra pakankamas Pareigybės aprašymo 7.2 punkto pažeidimui konstatuoti. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog V. D. netinkamai organizavo ir koordinavo sekretorės A. J. darbą.

41. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjos vadovaujamame Raštinės skyriuje imamasi veiksmų tinkamai organizuoti ir koordinuoti sekretorių darbą, siekiant užtikrinti sklandų teisėjų darbą, įrodo V. D. į bylą pateikti duomenys apie sekretoriams formuluojamus individualius pavedimus.

42. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra parengtos procesinių dokumentų tvarkymo civilinėse ir baudžiamosiose bylose atmintinės, Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos įsakymų bei kitos informacijos, reikalingos vykdant einamas pareigas, apyrašas. Pareiškėjos teigimu, ir naujai dirbti priimtos sekretorės A. J. bei V. L. su šiais dokumentais buvo supažindintos. Tai paneigiančių aplinkybių atsakovas nenurodė. Be to, šias naujas darbuotojas mokyti buvo paskirtos kvalifikuotos sekretorės, o dėl užimtumo joms negalint kokybiškai teikti pagalbos, jos operatyviai buvo pakeistos. Byloje nesant jokių duomenų, kad V. D. pareiga teikti darbuotojams metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais (Pareigybės aprašymo 7.7 punktas) būtų detalizuota / konkretizuota kokiame nors kitame teisės akte, t. y. nesant imperatyvaus tokios pareigos apibūdinimo, teismo nuomone, pareiškėja ėmėsi tinkamų ir proporcingų veiksmų, teikiant metodinę pagalbą A. J. ir V. L.. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. D. būtų atsisakiusi metodinę pagalbą teikti, taip pat nėra duomenų, jog teikiama metodinė pagalba būtų netinkama ir / ar nepakankama. Nebuvo nustatyta, kad naujai priimtos sekretorės A. J. ir V. L. dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) per atitinkamą laiką nebūtų tinkamai paruoštos dirbti savarankiškai. Visa tai teismui leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepadarė tarnybinio pažeidimo, t. y. ji tinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.7 punkto reikalavimus.

43. Teismas išvadoje nurodytas aplinkybes, kad V. D. elgesys, t. y. neveikimas, yra nevienkartinio pobūdžio, veikiau nuolat pasikartojantis, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija nuolat dėl to gauna analogiškų skundų, todėl yra nuolat keičiami mokantys sekretoriai, o pareiškėjai kiekvieną kartą aiškinama jos pareiga teikti metodinę pagalbą naujai priimtiems raštinės darbuotojams, koordinuoti ir organizuoti jų darbą, nurodant konkrečius veiksmus bei pareigą veikti aktyviai, vertino kaip išskirtinai abstraktaus bendro pobūdžio ir neturinčias priežastinio ryšio su konkrečiais pareiškėjai Įsakyme inkriminuotais pažeidimais. Net ir Išvadoje nurodydamas, kad pareiškėjai kiekvieną kartą aiškinama jos pareiga teikti metodinę pagalbą naujai priimtiems raštinės darbuotojams, koordinuoti ir organizuoti jų darbą, nurodant konkrečius veiksmus bei pareigą veikti aktyviai, atsakovas neatskleidė, kokių konkrečių veiksmų V. D. nagrinėjamu atveju neatliko. Teismas sprendė, kad nėra galimybės įvertinti ir konstatuoti, kad pareiškėja veikė ne taip, kaip reikalauja teisės aktai, reguliuojantys jos pareigų atlikimą.

44. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu teisėja G. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką informavo, jog sekretorė R. J. yra nesurašiusi teisiamojo posėdžio, vykusio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2788-1017/2018, 2018 m. rugsėjo 4 d., protokolo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. J. iš darbo išėjo 2018 m. spalio 5 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. ji sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Sekretorei grįžus po ligos, žodžiu buvo susitarta, kad ji nedelsdama surašys nesurašytus protokolus, tačiau iki 2018 m. rugsėjo 28 d. protokolas nebuvo surašytas. Su R. J. žodžiu buvo susitarta, kad ji protokolą surašys teisėjos komandiruotės metu, tačiau teisėja, 2018 m. spalio 8 d. grįžusi iš komandiruotės, sužinojo, kad R. J. jau nebedirba. Net ir išėjusi iš darbo, t. y. 2018 m. spalio 8–9 d. R. J. buvo atėjusi pabaigti darbų, tačiau minėtas protokolas baudžiamojoje byloje liko nesurašytas. Žodžiu su R. J. buvo dar kartą susitarta, kad protokolą ji surašys 2018 m. spalio 16 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėja pažymėjo, kad jos niekas neklausė, ar buvo pabaigti visi R. J. darbai. 2018 m. lapkričio 13 d. pranešime teisėja G. N. nurodė, kad teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2788-1017/2018 buvo surašytas 2018 m. lapkričio 5 d.

45. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme buvo konstatuota, jog pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.3 ir 7.15 punktuose nustatytas pareigas, t. y. R. J. pateikus prašymą atleisti ją iš einamų pareigų savo noru, neužtikrino tinkamo teisėjos G. N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R. J. iki tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas bei laiku perduotų bylą raštinei.

46. Teismas pažymėjo, kad teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje vyko 2018 m. rugsėjo 4 d. („Liteko“ duomenimis – 2018 m. rugsėjo 5 d.), taigi protokolas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalį vėliausiai turėjo būti surašytas ir pasirašytas iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (2018 m. rugsėjo 12 d.). Teismo nuosprendis šioje byloje buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 19 d., o byla į rašytinę buvo perduota 2019 m. lapkričio 8 d. Teismas akcentavo, kad visą laiką, per kurį turėjo būti surašytas ir pasirašytas teisiamojo posėdžio protokolas, byla buvo teisėjos G. N. žinioje. Tuo metu buvo priimamas teismo nuosprendis, o Raštinės skyriaus vedėja neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės šioje byloje atlikti kokius nors veiksmus, taip pat ir kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas V. D. nesiėmus priemonių, kad R. J. tinkamai atliktų savo pareigas, t. y. per Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą terminą surašytų teisiamojo posėdžio protokolą, yra nepagrįstas tiek faktų, tiek teisės taikymo prasme. Bylai esant teisėjos žinioje, Raštinės skyriaus vedėjos laiku, t. y. iš karto, kai teisiamojo posėdžio protokolas nebuvo surašytas, neinformavus apie netinkamą R. J. pareigų vykdymą, ji neturėjo jokios galimybės užtikrinti tinkamo bylos tvarkymo (Pareigybės aprašymo 7.3 punktas). Nustatyta, kad teisėja pati su R. J. žodžiu derino (atidėliojo) protokolo surašymo terminus. Teismas atkreipė dėmesį, kad byla objektyviai negalėjo būti laiku perduota į raštinę, nes teisiamojo posėdžio protokolas ne tik nebuvo surašytas iš darbo jau išėjusios sekretorės R. J., bet atitinkamai ir nebuvo pasirašytas teisėjos. Taigi, V. D. negalėjo reikalauti iš R. J. bylą priduoti raštinei dar iki jai išeinant iš darbo. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjos nesukontroliuotą duomenų apie bylas suvedimo teisingumą „Liteko“ sistemoje (Pareigybės aprašymo 7.15 punktas).

47. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pagal Pareigybės aprašymą nėra įgaliota spręsti personalo, t. y. darbuotojų / tarnautojų, priėmimo ir atleidimo iš pareigų klausimų. Ji nėra pasirašiusi ir ant materialinės atskaitomybės lapo, todėl niekaip negalėjo pavėlinti R. J. atleidimo iš darbo datos. Be to, apie nesurašytą protokolą V. D. buvo informuota jau po to, kai nurodyta darbuotoja buvo išėjusi iš darbo.

48. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą, kad dėl nurodytų pareiškėjos veiksmų kilo rimtos pasekmės, t. y. baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjos drausminės atsakomybės grėsmė. Teismas akcentavo, kad būtent su teisėjos žinia (žodiniais susitarimais) buvo atidedamas nurodyto teisiamojo posėdžio protokolo surašymas ir pasirašymas, o atitinkamai ir bylos perdavimas į teismo raštinę. Taigi, ne laiku atlikti veiksmai šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti lemti V. D. netinkamo pareigų atlikimo. Niekuo nepagrįstas yra ir atsakovo argumentas, kad aplaidus pareiškėjos pareigų atlikimas lėmė papildomą teisėjos darbą ir rūpestį. Atkreipė dėmesį, kad pasirašyti teisiamojo posėdžio protokolą yra tiesioginė teisėjos pareiga.

49. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra aprašyta, kuo pasireiškė nepavyzdingas ir / ar neetiškas pareiškėjos elgesys, netobulėjimas, kokių priekaištų atsakovas turi V. D. reputacijai, tolerantiškumui, kokie faktai galbūt leistų spręsti apie pareiškėjos nepagarbų elgesį ir / arba netvarkingumą. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata yra blanketinio pobūdžio, atsakovui tenka pareiga detalizuoti, kokiais teisės aktais įtvirtintų etikos principų ir taisyklių nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė. Veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais iki 2019 m. sausio 1 d. apibrėžė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, tačiau jokios nuorodos į jas atsakovas nepateikė.

50. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7 ir 7.15 punktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad pareiškėja V. D. jai Įsakymo 1 dalies 1–3 punktuose inkriminuotų tarnybinių pažeidimų nepadarė, todėl nuobauda jai buvo paskirta neteisėtai. Be to, Išvadoje nėra atskleista tariamo pažeidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą sudėtis, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, todėl ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas bei pagrįstas.

III. 51. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. D. skundą atmesti.

52. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas. Teismas į motyvuojamąją sprendimo dalį iš esmės perkėlė V. D. skunde išdėstytus deklaratyvius ir gynybinio pobūdžio teiginius, jų nevertino ir neargumentavo, kodėl jais remiasi, bei visiškai neanalizavo atsakovo nagrinėjamais klausimais pateiktų argumentų ir įrodymų bei jų nevertino. Teigia, kad sprendimą priėmęs teismas, remdamasis išskirtinai pareiškėjos nurodytais deklaratyviais teiginiais (kartais neturinčiais logikos ir / arba jokio ryšio su nagrinėjama situacija), nenurodė savarankiškų motyvų, kuriais remdamasis panaikino Įsakymą, faktines aplinkybes nustatė ne remdamasis tiesiogiai byloje surinktų faktinių duomenų analize, bet V. D. gynybinio pobūdžio deklaratyviais teiginiais. Teismas taip pat neargumentavo, kodėl vienareikšmiškai pripažino pareiškėjos išsakytų teiginių pagrįstumą, nesiaiškindamas atsakovo nurodytų argumentų pagrįstumo, nepateikė nė vienos išvados ar motyvo, kodėl atmeta visus Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniuose dokumentuose nurodytus bet teismo posėdyje išsakytus argumentus. Atsakovas teigia, kad teismas neįvykdė teismo sprendimo motyvavimo pareigos, neatsakė į pagrindinius ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą – netinkamai vadovavosi ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui.

53. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesusipažinęs su bylos medžiaga, nepateikė argumentų dėl pagrindinių bylos faktinių ir teisinių aspektų, neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, neanalizavo dalies inkriminuotų pažeidimų pagrįstumo, tačiau pateikė argumentus dėl pažeidimo, už kurį V. D. nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, nepagrįstumo. Teigia, kad toks teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, jis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje keliamų reikalavimų.

54. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad konstatuodamas, jog tyrimo metu nebuvo vertintos tam tikrų asmenų pozicijos, tačiau žodinio proceso metu pats išlikdamas pasyvus, taip pat nepagrįstai nurodydamas, kad atsakovas neatskleidė, kokių konkrečių veiksmų V. D. neatliko, pirmosios instancijos teismas nesilaikė aktyvaus teismo principo ir nebuvo aktyvus tiriant įrodymus. Be to, net ir pareiškėjos atstovui bei teismui kilus abejonių, jog visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam bei objektyviam jų ištyrimui, jo nuomone, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas nesiėmė procesinių veiksmų, kad jie būtų pateikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 1 dalis).

55. Pirmosios instancijos teismas atsakovui sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo, kadangi jo sprendimas yra grindžiamas iš esmės tik deklaratyviais, gynybinio pobūdžio ir nepagrįstais pareiškėjos teiginiais, kurie kai kuriais atvejais visiškai nėra susiję su nagrinėjamais dalykais, jiems rodomas išskirtinis dėmesys bei prioritetas; sprendime iškreipta Vilniaus miesto apylinkės teismo pateikta argumentacija, stinga objektyvaus jos vertinimo. Atsakovo atžvilgiu nebuvo laikomasi šalių rungimosi principo. Nors nagrinėjant bylą teismui kilo neaiškumų, tačiau atsakovo atstovei jis klausimų neuždavė ir sprendimą grindė kilusiomis abejonėmis (šiuo aspektu teismo sprendimas turi būti vertinamas kaip siurprizinis, o tai iš esmės neatitinka pagrindinių teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių teisės principų).

56. Atsakovas akcentuoja, kad Įsakymas buvo grindžiamas itin detaliomis bei teisiškai pagrįstomis išvadomis, kurios išdėstytos net 17 lapų Išvadoje, kurioje yra išsamiai aprašytos V. D. padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei pateiktas teisinis jos veiksmų įvertinimas, nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias pareiškėja pažeidė. Teismas nenurodė, kokių faktinių tarnybinių nusižengimo aplinkybių Išvadoje pasigedo. Pažymi, kad teismo sprendimo teiginys, jog tyrimo išvadose nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos, yra deklaratyvus, „pritemptas“ prie cituojamos teismų praktikos, visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas.

57. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad sekretorės V. L., A. J., O. F. ir G. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklaustos ne dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų buvęs atliktas neišsamiai, tačiau dėl to, jog buvo siekiama surinkti objektyvius įrodymus bei naujai į darbą priimtoms darbuotojoms nesukelti papildomų neigiamų išgyvenimų. Priežastį, dėl kurios tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklaustos apmokančios teismo posėdžių sekretorės O. F. ir G. P., atsakovas nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą – to nebuvo tikslinga daryti, kadangi šios sekretorės negali pateikti objektyvios informacijos apie metodinės pagalbos teikimo kokybę. Atsakovas pažymi, kad darbuotojų nesutarimai su kolegomis ar jų tiesioginiais vadovais dažnai nulemia darbuotojų, ypač naujai priimtų dirbti, apsisprendimą palikti darbą teisme, todėl nagrinėjamu atveju naujos darbuotojos nebuvo apklaustos, siekiant išsaugoti darbui tinkamą vidinę atmosferą, o taip pat ir siekiant jas išlaikyti teisme. Akcentuoja, kad minėtų sekretorių neapklausė ir pats teismas, nors tokią galimybę, matydamas būtinybę tai padaryti, turėjo.

58. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors nebuvo tiesiogiai nustatytos nurodytų sekretorių pozicijos, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog jų išreikštos pozicijos būtų priešingos kitų komandoje dirbusių narių (teisėjų, teisėjų padėjėjų) pozicijoms. Be to, iš Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės D. R. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių galima įžvelgti sekretorės V. L. poziciją (buvo suglumusi, verkė, nes nesulaukė pagalbos ir kokybiško apmokymo). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko vertinimo, ar vien aplinkybė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo vertintos nurodytų sekretorių pozicijos, užkirto kelią Išvados pagrįstumui bei objektyvumui, o tai rodo, kad ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas deklaratyviu teiginiu.

59. Atsakovas akcentuoja, kad Išvadoje buvo nurodyta, jog nėra jokio pagrindo abejoti Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės D. R. ir teisėjos I. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, kadangi abiem atvejais skundus dėl apmokymų kokybės pateikė kartu su priimtomis darbuotojomis dirbantys komandos nariai, turintys ilgametę darbo patirtį ir objektyviai vertinantys susidariusią situaciją dėl prastos apmokymų (apmokomų darbuotojų darbo) kokybės. Be to, Išvadoje pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad skundus dėl apmokymų kokybės pateikę ir tarnybinius pranešimus surašę asmenys būtų linkę Raštinės skyriaus vedėją apkalbėti ir teikti jai nepalankius paaiškinimus. Mano, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės turi būti laikomos objektyviomis, tačiau teismas visiškai jų nevertino. Teismas taip pat nevertino Išvadoje pateiktų argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog pareiškėja V. D. nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte įtvirtintos pareigos organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą.

60. Atsakovas pažymi, kad Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės D. R. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjai pateiktas kaltinimas, iš esmės nebuvo analizuoti, pažymint, kad jame nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtų nustatyta kokių nors sekretorės V. L. darbo trūkumų dėl V. D. darbo netinkamo organizavimo ir / arba koordinavimo, nors minėtame pranešime yra užfiksuota objektyvių duomenų tiek apie tai, kad sekretorei V. L. nebuvo teikiama tinkama metodinė pagalba, tiek apie tai, kad visiškai nebuvo koordinuojamas bei organizuojamas jos darbas. Būtent tai lėmė, kad teisėjo padėjėja A. D., stebėdama situaciją iš šalies ir matydama, jog komandoje nėra sklandaus darbo, kreipėsi į Personalo skyrių (Kanclerio tarnybą) ir prašė pagalbos. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad naujai priimta darbuotoja V. L. dėl tinkamos metodinės pagalbos nesuteikimo ir jos darbo nekoordinavimo / neorganizavimo savarankiškai dar nebuvo pajėgi atlikti jos pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų, o tai yra darbo trūkumai. Atsakovas pažymi, kad jo atstovė šias aplinkybes akcentavo teismo posėdyje. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo motyvai patvirtina, jog jis nepaneigė, kad V. D. netinkamai organizavo ir koordinavo teismo posėdžių sekretorių V. L. ir A. J. darbą bei netinkamai atliko savo pareigas.

61. Atsakovas nesutinka su teismo atliktu Pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatos vertinimu, kad ji yra nukreipta į teisėjo sklandaus darbo užtikrinimą. Teigia, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų nustatyta tikroji ir pagrindinė šios nuostatos paskirtis, o pateikė savą netikslią analizuojamos nuostatos interpretaciją ir ignoravo tikrąją bei pagrindinę nurodytos nuostatos prasmę – užtikrinti sklandų teismo posėdžių sekretorių darbą, kuris yra sklandaus teisėjo darbo garantas. Teigia, kad sklandus sekretorių darbas nebuvo užtikrintas. Be to, teismo išvada, kad buvo užtikrintas sklandus teisėjo darbas, yra visiškai nemotyvuota ir deklaratyvi bei nesusijusi su nagrinėjamo ginčo esme. Visgi, teismas laikėsi pozicijos, jog problemos dėl netinkamos pagalbos naujai priimtai dirbti sekretorei V. L. kilo, tačiau nebuvo vertinama, kas dėl to buvo atsakingas. Be to, nurodytos aplinkybės rodo, jog sprendimas yra prieštaringas, nes atskiros jo dalys prieštarauja viena kitai.

62. Teismas visiškai nevertino atsakovo atsiliepime nurodytų teiginių, kad apmokanti sekretorė G. P. buvo pakeista kita apmokančia sekretore ne V. D. iniciatyva, o tik po to, kai buvo pateiktas tarnybinis pranešimas ir teismo pirmininkas Raštinės skyriaus vedėjai išsakė žodines pastabas, o tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėja nesidomėjo, ar naujai priimtai sekretorei V. L. yra teikiama tinkama metodinė pagalba, laiku nesiėmė jokių priemonių, kad tinkama metodinė pagalba jai būtų teikiama nuo pat pirmos jos apmokymo dienos ir nepertraukiamai, pati tokios metodinės pagalbos nesuteikė ir naujai priimtos sekretorės darbo nekoordinavo bei neorganizavo. Atsakovo nuomone, jeigu Pareigybės aprašyme įtvirtintas pareigas pareiškėja būtų vykdžiusi atsakingai bei tinkamai, analizuojama situacija apskritai nebūtų susiklosčiusi. Teismas visiškai nevertino atsakovo atstovės teismo posėdyje išsakytų teiginių, kad dėl tinkamų apmokymų nebuvimo nebuvo užtikrintas ne tik sklandus sekretorės, bet ir teisėjos darbas, ir padarė priešingą išvadą.

63. Atsakovas akcentuoja, kad ir kiti jo atsiliepime nurodyti iš esmės analogiškas situacijas apibūdinantys duomenys sustiprina pagrindą manyti, jog V. D. iš esmės visada yra pasyvi ir reikiamų priemonių imasi tik po to, kai neapsikentę darbuotojai pradeda dėl to reikšti pretenzijas. Tai patvirtina, kad pareiškėja iš esmės yra linkusi apsiriboti tik pirminiu apmokančio sekretoriaus paskyrimu ir daugiau tuo nesidomėti bei to nekontroliuoti.

64. Atsakovas akcentuoja, kad vien aplinkybė, jog pati sekretorė V. L. dėl pagalbos į V. D. nesikreipė, nevertinant jos sistemiškai su kitomis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teismo padarytai išvadai dėl tinkamo pareiškėjos atlikto darbo organizavimo ir koordinavimo. Akcentuoja, kad sekretorė galbūt nedrįso kreiptis į Raštinės skyriaus vedėją arba to nepadarė bijodama galinčių kilti neigiamų pasekmių. Be to, pareigą teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą pareiškėja turi nepaisant to, ar dėl to darbuotojai į ją kreipiasi, tačiau teismas to neanalizavo. Aplinkybė, kad darbuotojas į Raštinės skyriaus vedėją dėl kilusių problemų nesikreipė, nepaneigia, jog problemų iš tiesų kilo.

65. Atsakovas pažymi, kad teismas neanalizavo teisėjos I. S. 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių apie kilusias problemas ir V. D. kaltę. Vilniaus miesto apylinkės teismui neaišku, ar minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys laikytini įrodymais, o jei ne – kokiais argumentais remiantis jie buvo atmesti. Teismo teiginiai rodo, kad atsakovo išvadą apie tai, jog naujai į darbą priimtai sekretorei A. J. nebuvo teikiama tinkama metodinė pagalba, teismas laikė pagrįsta, tačiau jis nevertino, dėl kieno kaltės nurodytos problemos kilo, kokią įtaką jos turėjo sekretorės darbui, kokie padariniai dėl to kilo ir panašiai.

66. Atsakovas akcentuoja, kad teismas, nurodydamas A. J. apmokyti paskirtos sekretorės pakeitimo priežastis, iškreipė faktines situacijos aplinkybes. Pažymi, kad apmokanti sekretorė O. F. buvo pakeista kita apmokančia sekretore ne V. D. iniciatyva, o tik po to, kai teisėja I. S. Raštinės skyriaus vedėjai išsakė pastabas, kurias ji vėliau nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Atsakovui susidaro įspūdis, kad teismas tiesiog į sprendimą perrašė pareiškėjos nurodytus teiginius ir visiškai nesigilino į jų pagrįstumą.

67. Atsakovas akcentuoja, kad susipažinus su duomenimis, kuriuos teismas įvardijo kaip sekretoriams formuluojamus individualius pavedimus, akivaizdu, jog dalis jų, kurie net nėra individualūs pavedimai (teisėjų susirašinėjimas su V. D.), apskritai nėra nesusiję su nagrinėjamais atvejais, todėl analizuojamos situacijos kontekste neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjai buvo nuolat nurodomos problemos, kurias ji pati turėtų sužiūrėti, arba jas ėmėsi spręsti kiti asmenys. Pažymi, kad teismas rėmėsi pareiškėjos atstovo pateiktais susirašinėjimais, kurie yra visiškai nesusiję su konkrečiais byloje nagrinėjamais įvykiais. Kita formuluojamų pavedimų dalis patvirtina atsakovo argumentus, jog tuo metu, kai buvo gauti teisėjos I. S. bei teisėjo padėjėjos A. D. žodiniai skundai, naujai priimtoms darbuotojoms A. J. ir V. L. nebuvo suteikiama jokia pagalba iš išorės.

68. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjos kartu su skundu pateikto 2016 m. teismo posėdžių sekretorių darbo kokybės patikrinimo plano matyti, jog atlikus teismo posėdžių sekretorių O. F. ir G. P. darbo kokybės patikrinimą, jų darbas buvo įvertintas „gerai“, o toks darbo kokybės įvertinimas yra tik vidutinis. Daugumos kitų teismo posėdžių sekretorių darbas buvo įvertintas aukščiausiu įvertinimu („labai gerai“). Ši aplinkybė rodo, kad teismas išvadą apie paskirtų apmokyti teismo posėdžių sekretorių kvalifikaciją padarė visiškai nesigilindamas į byloje esančius duomenis, apibūdinančius jų darbo kokybę. Teismas nesiaiškino, ar paskirtos apmokyti teismo posėdžių sekretorės turėjo reikiamų įgūdžių bei gebėjimų teikti metodinę pagalbą kitiems teismo darbuotojams. Atsakovas pažymi, jog būtent V. D. negebėjimas parinkti tinkamų ir apmokyti gebančių sekretorių, lėmė tai, jog analizuojamais atvejais nebuvo užtikrintas tinkamas metodinės pagalbos teikimas. Be to, Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės D. R. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime ir teisėjos I. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime, kurių teismas nevertino, nurodyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog V. D. nurodoma priežastis, dėl kurios apmokančios sekretorės naujai priimtoms darbuotojoms tinkamos metodinės pagalbos neteikė, yra netiksli, ją nurodant buvo siekiama nutylėti tai, kad pareiškėja apmokymams parinko asmenis, neįsitikinusi dėl jų gebėjimų tai daryti, ir nepatikrinusi jų objektyvių galimybių dalyvauti apmokymo procese. Be to, pati V. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą įvardijo skirtingas apmokančių sekretorių pakeitimo priežastis ir buvo nenuosekli, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir rėmėsi tomis priežastimis, kurias pareiškėja nurodė atliekant tyrimą.

69. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino jo atsiliepime nurodytų argumentų, jog V. D., turėdama galimybę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje patikrinti apmokančios sekretorės tvarkaraščius ir įvertinti jos užimtumą, to nepadarė, nesidomėjo, ar apmokanti sekretorė iš tiesų gali A. J. suteikti tinkamą metodinę pagalbą bei ją apmokyti. Teismas taip pat nevertino teismo posėdyje dėl to pateiktų V. D. teiginių, iš kurių matyti, kad ji visiškai nesidomėjo apmokančių sekretorių užimtumu ir objektyviomis galimybėmis naujoms darbuotojoms teikti tinkamą metodinę pagalbą. Nevertindamas visų byloje esančių įrodymų bei atsakovo pateiktų argumentų, teismas padarė deklaratyvią išvadą, kad apmokančios sekretorės kokybiškos pagalbos neteikė išskirtinai dėl užimtumo. Be to, teismas iš esmės nevertino byloje esančių duomenų apie tai, kiek truko laikotarpis, kuriuo sekretorėms nebuvo teikiama tinkama metodinė pagalba, ir kiek laiko jų darbas Raštinės skyriaus vedėjos nebuvo organizuojamas ir kontroliuojamas. Nors atsakovo atsiliepime buvo pažymėta apie nevienkartinę, o ilgiau trunkančią situaciją, tačiau teismas to visiškai neanalizavo.

70. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, kad teismas nepaneigė jo argumentų, jog pareiškėjos V. D. skunde įvardintais veiksmais buvo atliktas tik pirminis supažindinimas su darbuotojų atliekamomis funkcijomis ir keliamais reikalavimais. Sprendime nebuvo argumentuotai atsakyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog V. D. ėmėsi tinkamų ir proporcingų veiksmų teikiant metodinę pagalbą, kai net pati pareiškėja tokius veiksmus įvardino kaip pirminį supažindinimą su darbuotojų atliekamomis funkcijomis ir keliamais reikalavimais. Be to, teismo teiginiai apie tai, jog V. D. ėmėsi tinkamų ir proporcingų veiksmų, teikiant metodinę pagalbą, bei teiginiai apie tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog teikiama metodinė pagalba būtų netinkama ir / ar nepakankama, yra nelogiški ir prieštaringi. Teismas sprendime ne kartą pats sutiko, kad naujai priimtoms sekretorėms V. L. ir A. J. nebuvo teikiama kokybiška metodinė pagalba, tačiau vėliau pateikė prieštaringą išvadą ir nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog teikiama metodinė pagalba būtų netinkama ir / ar nepakankama. Toks teismo nenuoseklumas bei dėstomų argumentų prieštaringumas tik dar kartą patvirtina, jog teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, o jame nurodytos išvados daromos visiškai nevertinant bylos medžiagoje esančių duomenų.

71. Nors teismo posėdyje V. D. teigė, kad būtent jos pasirinkimu, įgyvendinant savo pareigą teikti metodinę pagalbą, yra skiriamos apmokančios sekretorės, tačiau tokie jos teiginiai neatitinka objektyvios tiesos. Aplinkybė, kad ši priemonė yra ne pačios pareiškėjos V. D. pasirinkta, o pavesta Vilniaus miesto apylinkės teismo administracijos, rodo, jog pati pareiškėja savarankiškai iš esmės nesiėmė jokių priemonių savo analizuojamoms pareigoms įvykdyti.

72. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad V. D. dėl nuolat pasitaikančių identiškų situacijų buvo nuolat aiškinamas Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.7 punktuose įtvirtintų pareigų turinys, kuris yra suprantamas kiekvienam vidutinio intelekto žmogui, be to, minėtų pareigų įgyvendinimo priemonės yra elementarios, gyvenimiškos, jų turinys nereikalauja jokių specialių aprašymų bei metodikų. V. D. akcentuoja, jog šioje darbo srityje turi ilgametę darbo patirtį, todėl jai apskritai neturėtų kilti klausimų dėl Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų turinio. Kadangi pareiškėja Įsakymu buvo nubausta už minėtų pareigų nevykdymą, teismo teiginys apie priežastinio ryšio nebuvimą yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos esmei. Be to, minėti teiginiai, be kita ko, papildomai charakterizuoja analizuojamą situaciją kaip nevienkartinę, o nuolatos besikartojančią.

73. Atsakovas pažymi, kad teismas, remdamasis visiškai su analizuojamais įvykiais nesusijusiais bylos duomenimis (su pareiškėjos pateiktais susirašinėjimais), padarė bendro pobūdžio išvadą, kad V. D. vadovaujamame Raštinės skyriuje imamasi veiksmų tinkamai organizuoti ir kontroliuoti sekretorių darbą, tačiau ji kaltinama konkrečių pažeidimų padarymu konkrečiu metu, o ne tuo, kad apskritai nesiima veiksmų tinkamai organizuoti ir kontroliuoti sekretorių darbą. Išvadoje nurodytais argumentais, kuriuos teismas akivaizdžiai nepagrįstai įvardijo kaip išskirtinai bendro pobūdžio ir neturinčius priežastinio ryšio su konkrečiais pareiškėjai inkriminuojamais pažeidimais, atsakovas nesivadovavo. Atsakovo nuomone, taip buvo pažeistas šalių rungimosi principas, kadangi jo atstovei teismo posėdyje nebuvo suteikta procesinė teisė argumentuotai, žinant, kokias aplinkybes minėtais dokumentais pareiškėjos atstovas įrodinės, pateikti argumentus dėl V. D. atstovo pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos.

74. Atsakovas nesupranta, kodėl teismas, akcentuodamas, kad Vilniaus mieto apylinkės teismas neatskleidė, kokių konkrečių veiksmų V. D. neatliko, rėmėsi tik viena Išvados sakinio dalimi, o kita jo dalis, kurioje pateikiami duomenys, paneigiantys teismo išvadą, jog atsakovas neatskleidė, kokių konkrečių veiksmų V. D. nagrinėjamu atveju neatliko, liko neanalizuota. Be to, ir kitose Išvados dalyse yra įvardyti veiksmai, kurių pareiškėja privalėjo imtis, bet nesiėmė, tačiau teismas šių Išvadoje nurodytų aplinkybių neanalizavo.

75. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių išsklaidyti tiek jam, tiek pareiškėjos atstovui kilusių abejonių dėl V. D. nebendravimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija dėl jai Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.7 punktuose įtvirtintų pareigų turinio ir priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti.

76. Atsakovas pažymi, kad 2019 m. kovo 18 d. vykusiame teismo posėdyje jo atstovė vardino konkrečius veiksmus, kurių V. D. turėjo imtis (klausti teisėjo, kaip sekasi naujai priimtai darbuotojai, kokius darbo trūkumus pastebi jos darbinėje veikloje, klausti pačios naujos darbuotojos, ar jai reikalinga kokia nors pagalba ir panašiai), tačiau nesiėmė. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šių duomenų nevertino. Teismas atsakovo atstovės neprašė detalizuoti, kokių konkrečių veiksmų pareiškėja neatliko, ir tokį klausimą iškėlė tik sprendime. Atsakovo nuomone, toks procesinis teismo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo laikomasi rungimosi principo.

77. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atstovo teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl to, jog jokie vidiniai teisės aktai neįtvirtina konkrečių priemonių, kurių V. D. turėjo imtis, neturi įtakos sprendžiant jos tarnybinės atsakomybės klausimą. Pareiškėja savo priimamuose patvarkymuose apmokančioms sekretorėms įtvirtina analogišką pareigą teikti metodinę pagalbą apmokomam asmeniui, nepaisant to, jog šios pareigos įgyvendinimo priemonės vidiniame teisės akte nėra įtvirtintos. Pažymi, kad V. D. į Vilniaus miesto apylinkės teismo administraciją nesikreipė ir nekėlė klausimų dėl jos Pareigybės aprašyme įtvirtintų pareigų turinio. Pareiškėjos teiginiai patvirtina, kad metodinės pagalbos teikimo, kaip pareigos, turinys jai yra aiškus ir suprantamas. Pažymi, kad V. D. iš pradžių buvo suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiais būdais įgyvendinti jai pavestas funkcijas, kad būtų pasiekti siekiami rezultatai. Kartojantis ydingoms situacijoms, teismo pirmininkas žodinių pokalbių metu pareiškėjai konkretizuodavo, kaip įgyvendinti konkrečias analizuojamas jos funkcijas, tačiau V. D. į pateiktas pastabas nereagavo, teismo pirmininko išsakytų priemonių nesiėmė ir jai nustatytų pareigų neįgyvendino. Išvadoje buvo pažymėta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, galėjusių atimti iš pareiškėjos V. D. galimybę veikti reikalaujamu būdu.

78. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja yra įstaigos struktūrinio padalinio vedėja, todėl jos statusas suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Struktūrinio padalinio vadovui nepakanka priimti įsakymus (patvarkymus), kuriais jis paveda tarnautojams atlikti su įstaigai pavestų uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. Jam išlieka pareiga nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Vadovas privalo domėtis, kaip vykdomi padaliniui priskirti uždaviniai, funkcijos, taip pat ir pavedimų, nepriklausomai, kad juos davė ne pats vadovas, o jį pavaduojantis valstybės tarnautojas, įvykdymą nustatytu laiku.

79. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino Išvadoje nurodytų neigiamo pobūdžio padarinių, kurie kilo dėl to, jog pareiškėja V. D. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.7 punktuose įtvirtintas pareigas. Kadangi teismas visiškai nepateikė argumentų dėl Išvadoje nurodytų neigiamo pobūdžio padarinių ir jų nepaneigė, darytina išvada, jog nebuvo paneigta aplinkybė, kad tokie neigiamo pobūdžio padariniai atsirado. Atkreipia dėmesį, kad kitoje skundžiamo teismo sprendimo dalyje selektyviai yra vertinami tam tikri Išvadoje nurodyti neigiamo pobūdžio padariniai, susiję su tinkamai nesutvarkyta baudžiamąja byla. Toks selektyvus Išvadoje nurodytų argumentų vertinimas, pasirenkant tik tuos, kuriuos teismas mato galimybę paneigti, tačiau visiškai neaptariant ir nevertinant stiprių ir nepaneigiamų argumentų, rodo teismo šališkumą.

80. Atsakovas pažymi, kad V. D. buvo pripažinta kalta nevykdžiusi Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 ir 7.15 punktuose nustatytų pareigų ir nurodyta, kokiais veiksmais (neveikimu) tai pasireiškė. Pareiškėja buvo pripažinta padariusi visus tris savarankiškus pažeidimus, tačiau jų teismas kaip savarankiškų neanalizavo ir aptarė bendrai, nepagrįstai akcentuodamas Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą terminą (kuris minimas tik prie antrojo pažeidimo), nors akivaizdu, jog pirmasis įvardytas pažeidimas nebuvo siejamas su nurodytu terminu. Tokie teismo dėstomi argumentai rodo, kad jis visiškai neįsigilino į bylos aplinkybes ir neidentifikavo, už kokių pažeidimų padarymą pareiškėjai V. D. buvo paskirta nuobauda.

81. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos elgesys ir teiginiai rodo, jog ji nėra linkusi prisiimti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir yra linkusi teikti objektyvios tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

82. Atsakovo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja V. D. nesiėmė priemonių, kad R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo darbus, tačiau teismo sprendime jie nebuvo analizuoti. Teismo posėdyje pareiškėja pripažino, jog paskutinėmis R. J. darbo teisme dienomis ji nesidomėjo, ar visi darbuotojos darbai yra užbaigti, nesekė minėtos baudžiamosios bylos tvarkymo eigos, o iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos yra akivaizdu, kad savo pareigas R. J. atliko netinkamai (iki tarnybos teisme pabaigos nesurašė protokolo, iki šiol jo nepasirašė, nesusiuvo bylos, jos nesunumeravo, nepadarė bylos apyrašo ir panašiai). Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuoroda į Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalį, kaip papildoma faktinė tarnybinio nusižengimo aplinkybė, galėtų būti pašalinta, tačiau šios aplinkybės pašalinimas iš V. D. pareikšto kaltinimo pažeidimo esmės nepaneigia. Aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio protokolo sekretorė R. J. iki šiol nėra pasirašiusi, patvirtina, jog buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio reikalavimai.

83. Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis teismo logika, jog tuo metu, kai teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį sprendimui priimti, V. D. neturėjo nei teisės, nei pareigos atlikti kokius nors kontroliavimo veiksmus, tektų pripažinti, kad teismo posėdžių sekretorė šiuo laikotarpiu taip pat neturėjo nei teisės, nei pareigos surašyti teisiamojo posėdžio protokolą. Pažymi, kad kalbama ne apie procesinių veiksmų atlikimą byloje, o apie sekretorės techninio darbo koordinavimą ir tinkamą bylos sutvarkymą, kuris turi būti užtikrintas net ir tuo metu, kaip teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį. Pasitarimų kambaryje teismo posėdžių sekretorius nedalyvauja, todėl jo veiksmai gali ir privalo būti kontroliuojami, ypač kai tai susiję su tinkamų pareiginių funkcijų vykdymu.

84. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai iškreipė priežastinio ryšio esmę, remdamasis vien pareiškėjos teismo posėdyje išsakytu teiginiu apie tai, kad byla nebuvo priduota į raštinę, nes nebuvo surašytas protokolas. Atsakovui neaišku, kodėl teismas nevertino priežasčių, dėl kurių teisiamojo posėdžio protokolas nebuvo surašytas. Atsakovo nuomone, jeigu teismas būtų įvertinęs byloje esančius duomenis, neabejotinai būtų nustatęs, jog pareiškėja V. D. savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie to, jog R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos nesurašė ir teisiamojo posėdžio protokolo apskritai nepasirašė. Minėtai sekretorei pateikus prašymą atleisti ją iš darbo, pareiškėja neorganizavo ir nekoordinavo jos darbo, neperskirstė darbų taip, jog iki tarnybos teisme pabaigos sekretorė spėtų surašyti teisiamojo posėdžio protokolą. Būtent šios priežastys, nulemtos pareiškėjos V. D. kaltės, lėmė susiklosčiusią situaciją ir tai, jog byla nebuvo laiku perduota į raštinę. Teismo teiginys, kad teisėja nepasirašė protokolo, yra visiškai nelogiškas, kadangi nagrinėjamu atveju protokolo nebuvo būtent dėl V. D. analizuojamų veiksmų.

85. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nebuvo nubausta už tai, kad nekontroliavo duomenų apie bylas suvedimo teisingumo „Liteko“ sistemoje, todėl jam nėra suprantama, kodėl byloje tokie duomenys turėtų būti. Pažymi, kad toks kaltinimas V. D. buvo pareikštas 2018 m. spalio 25 d. pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Išvadoje yra argumentuotai nurodyta, kodėl šis kaltinimas iš pareiškėjai pareikšto įtarimo buvo pašalintas. Atsakovui akivaizdu, kad teismas nėra susipažinęs su Išvados turiniu ir nėra įsigilinęs į bylos esmę.

86. Atsakovas akcentuoja, kad teiginys apie V. D. nepasirašytą materialinės atskaitomybės lapą buvo tiesiog perkeltas iš jos skundo, visiškai nevertinant, kokia yra materialinės atskaitomybės lapo paskirtis. Nurodo, kad materialinės atskaitomybės lape pasirašo kiekvieno jame nurodyto skyriaus (biuro) atstovai, patvirtindami, jog darbuotojas (tarnautojas) yra visiškai atsiskaitęs materialiai. Atsakovui nesuprantama, kodėl teismo sprendime darbuotojo materialinė atskaitomybė yra siejama su galimybe pavėlinti jo atleidimą iš darbo. Akivaizdu, kad teismas, remdamasis pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais ir juos perrašydamas į sprendimą, nevertino šių teiginių prasmės, logikos ir sąsajos su nagrinėjamais pažeidimais, kurie pareiškėjai buvo inkriminuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atkreipia dėmesį, kad nė vienas V. D. inkriminuotas pažeidimas nebuvo susijęs su darbuotojo materialine atsakomybe.

87. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja pagal Pareigybės aprašymą nėra įgaliota spręsti personalo priėmimo ir atleidimo iš pareigų klausimų, tačiau pažymi, kad pateikta R. J. 2018 m. spalio 2 d. prašymo atleisti ją iš darbo kopija buvo įrodinėjami ne teismo nurodyti, o visiškai kiti atsakovo teiginiai. Akcentuoja, kad V. D. pavaldžių darbuotojų prašymai dėl atleidimo iš darbo pagal nusistovėjusią vidinę praktiką pirmiausia pateikiami jai, kaip tiesioginei vadovei, kad ji rezoliucijoje galėtų pateikti savo poziciją dėl aplinkybių, susijusių su atleidimu iš darbo, taip pat ir dėl nebaigtų atlikti darbų, reikiamos pagalbos nebaigtiems darbams atlikti suteikimo ir panašiai. 2018 m. spalio 3 d. rezoliucijoje pareiškėja nurodė „Sutinku“, o toks jos turinys sustiprina pagrindą manyti, jog pareiškėja visiškai nesidomėjo, kokių darbų prašymą atleisti iš darbo pateikusi sekretorė yra nepadariusi, ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad visi darbai būtų užbaigti iki jos tarnybos teisme pabaigos. Atsakovui nekyla jokių abejonių, kad V. D. nesiėmė jokių priemonių ir nepatikrino, ar išeidama iš darbo sekretorė yra surašiusi visus posėdžių protokolus, tačiau teismas šių duomenų nevertino.

88. Atsakovas nurodo, kad teismo argumentai, jog apie nesurašytą teisiamojo posėdžio protokolą pareiškėja buvo informuota jau po to, kai R. J. buvo išėjusi iš darbo, akivaizdu, yra tiesiog perrašyti iš V. D. skundo, ir nebuvo vertinti kartu su atsakovo pateiktais argumentais, kad pareiškėja nagrinėjamoje situacijoje turėjo pareigą elgtis aktyviai ir kontroliuoti nepabaigtų darbų atlikimą. Pažymi, kad V. D. R. J. prašymą atleisti ją iš darbo išvydo vėliausiai tą dieną, kai surašė minėtą rezoliuciją, t. y. 2018 m. spalio 3 d., taigi iki paskutinės R. J. darbo teisme pabaigos (2018 m. spalio 5 d.) ji turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių ir užtikrinti, kad visi R. J. darbai būtų užbaigti iki jos darbo teisme pabaigos.

89. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nevertino nei Išvadoje, nei jo atsiliepime, nei teismo posėdyje atsakovo atstovės išsakytų argumentų dėl kilusių rimtų neigiamų padarinių, jų neanalizavo, taigi iš esmės nepaneigė, jog minėti padariniai kilo ir buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjos V. D. veiksmais (neveikimu). Pažymi, kad pažeidimas, susijęs su baudžiamąja byla Nr. 1-2788-1017/2018, pareiškėjai V. D. inkriminuojamas už laikotarpį, kai R. J. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo, todėl teismo teiginiai apie teisėjos G. N. veiksmus, kurie buvo atlikti iki šio laikotarpio, netenka prasmės.

90. Atsakovas nurodo, kad tiek Išvadoje, tiek atsiliepime buvo akcentuojama, jog papildomu darbu bei rūpesčiu buvo apkrauta teisėja G. N., kuri aktyviai ieškojo būdų susidariusiai situacijai išspręsti. Teisėja ne kartą telefonu bandė susisiekti su sekretore, kad ši užbaigtų darbus, dėl susidariusios situacijos turėjo bendrauti su Raštinės skyriumi ir teismo administracija ir panašiai. Apie jokį teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymą, kaip tiesioginę teisėjos pareigą, net nebuvo kalbama. Atsakovui nėra suprantama, kodėl teismas apskritai rėmėsi tokiu teiginiu, kadangi nė vienam proceso dalyviui net nekilo abejonė, jog pasirašyti teisiamojo posėdžio protokolą yra tiesioginė teisėjos pareiga. Tokie teismo teiginiai, akivaizdžiai iškreipiantys atsakovo pateiktus argumentus, rodo teismo šališkumą ir nesugebėjimą objektyviai vertinti jo pateikiamų argumentų.

91. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimo teiginys, jog nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra atskleista pažeidimo sudėtis, t. y. nėra aprašyta, kuo pasireiškia nepavyzdingas ir / ar neetiškas pareiškėjos elgesys, netobulėjimas, kokių priekaištų atsakovas turi pareiškėjos reputacijai, tolerantiškumui, kokie faktai galbūt leistų spręsti apie V. D. nepagarbą ir / arba netvarkingumą, yra visiškai nepagrįstas. Akcentuoja, kad tiek Išvadoje, tiek Įsakyme yra nurodytos bei aprašytos pareigos, kurių pareiškėja neatliko, ir konstatuota, jog būtent tokiais veiksmais ji nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojo pavyzdingumo principo. Taigi, pavyzdingumo principo pažeidimas buvo siejamas su valstybės tarnautojai Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimu. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime išdėstyti teiginiai, jog nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra aprašyta, kuo pasireiškė neetiškas pareiškėjos elgesys, netobulėjimas, kokių priekaištų atsakovas turi V. D. reputacijai, tolerantiškumui, kokie faktai galbūt leistų spręsti apie pareiškėjos nepagarbą ir / arba netvarkingumą, yra pertekliniai, kadangi V. D. nebuvo pateikti kaltinimai nei dėl jos neetiško elgesio, nei dėl netobulėjimo, nei dėl nepagarbos, netvarkingumo ar netolerancijos.

92. Atsakovo nuomone, besikartojantys teismo teiginiai, neva formuluojami kaip nauji, sudaro pagrindą manyti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir fragmentiškas.

93. Atsakovas sutinka, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata yra blanketinio pobūdžio. Pažymi, kad pareiškėjai inkriminuojant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, buvo padaryta nuoroda į valstybės tarnautojo veiklos etikos principą, įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taigi, tiek Išvadoje, tiek Įsakyme V. D. buvo pateiktas tinkamai suformuluotas kaltinimo ir jos padaryto pažeidimo turinys. Atsakovui nesuprantama, kodėl ir kuo remiantis iš jo reikalaujama padaryti nuorodas ir į kitą konkretų teisės aktą. Teigia, kad būtent tarnybinę nuobaudą paskyręs subjektas turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar daryti papildomas nuorodas į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nuoroda į teismo sprendime įvardinamą teisės aktą nebuvo padaryta sąmoningai, siekiant išvengti perteklinių, iš esmės analogiškų teisės aktų nuostatų, nusakančių pavyzdingumo principo turinį, inkriminavimo.

94. Atsakovas akcentuoja, kad analizuojamoje sprendimo dalyje teismas visiškai nepateikė argumentų dėl kitų pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, pagrįstumo, nevertino aprašytų pažeidimų sudėties minėtuose punktuose įtvirtintų teisės normų atžvilgiu. Jis tiesiog rėmėsi deklaratyvia išvada, kad V. D. nepadarė jai Įsakymo 1 dalies 1–3 punktuose inkriminuotų tarnybinių nusižengimų. Tokie sprendimo argumentai rodo, kad jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

95. Atsakovas pateikia 2018 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2788-1017/2018 kopiją, įrodančią, jog minėto teisiamojo posėdžio protokolo sekretorė R. J. iki šiol nėra pasirašiusi. Pažymi, kad šio įrodymo į bylą nepateikė anksčiau, kadangi tokia aplinkybė jam tapo žinoma tik po 2019 m. kovo 18 d. įvykusio teismo posėdžio. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovei uždavė klausimą, ar jai yra žinoma, kas surašė minėtą teisiamojo posėdžio protokolą. Atsakovo atstovei kilus įtarimų, kad galbūt minėtą protokolą surašė pati V. D., ji parsinešė bylą iš teismo archyvo. Peržiūrėjus byloje esančią medžiagą, paaiškėjo, kad minėtas teisiamojo posėdžio protokolas posėdžiavusios teismo sekretorės R. J. nebuvo pasirašytas. Atsakovas pažymi, jog šio įrodymo prijungimas prie bylos neužkirs kelio sąžiningam procesui, nes juo nėra siekiama sunkinti V. D. pareikšto kaltinimo.

96. Pareiškėja V. D. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

97. Pareiškėja sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais. Pažymi, kad teismo sprendime padarytos išvados yra grindžiamos įrodytais faktais, išdėstyti motyvai yra argumentuoti, aiškūs ir objektyvūs. Visuose atsakovo procesiniuose dokumentuose kartojasi tos pačios aplinkybės ir pateikti nepagrįsti argumentai.

98. V. D. nėra suprantamas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme bylos procesas vyko netinkamai. Nurodo, kad visiems proceso dalyviams buvo suteiktos vienodos procesinės teisės ir skirtas laikas bei dėmesys, nebuvo jokių apribojimų ir suvaržymų.

99. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių, yra pasikartojantys, atsakovo atstovė remiasi senais duomenimis, o institucijai nepalankias aplinkybes nutyli.

100. V. D. akcentuoja, kad darbo įvertinimas „gerai“ yra teigiamas darbo įvertinimas. Pažymi, kad atsakovas apie kitus įvertinimus nutyli. Jis neteikia informacijos, kad abiejų sekretorių 2017 m. bei 2018 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir jos buvo paskatintos. O. F. tarnybinė 2018 m. veikla per neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą buvo įvertinta labai gerai ir valstybės tarnautojai buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Tai įrodo, kad naujai priimtoms sekretorėms apmokyti buvo paskirtos kvalifikuotos sekretorės, jos puikiai vykdė paskirtas pareigas ir turėjo patirties mokyti naujai priimtus darbuotojus. Raštinės skyriaus vedėjai jos pasakojo apie mokymo metodus – aiškino, konsultavo, tikrino atliktus darbus, teikė pastabas ir panašiai, todėl galima konstatuoti, kad mokymai ir metodinė pagalba buvo teikiama tinkamai bei kvalifikuotai.

101. V. D. atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats sau prieštarauja, teigdamas, jog naujai priimtas darbuotojas gali nedrįsti kreiptis į Raštinės skyrių su prašymais ar skundais dėl netinkamo apmokymo, nes gali bijoti prarasti darbą, būti vėliau neigiamai vertinamas, apkalbamas ir panašiai, tačiau jis taip pat aiškino, kad Raštinės skyriaus vedėjas kiekvieną dieną naujo darbuotojo privalo klausti, kaip jam sekasi ir sulaukti objektyvaus atsakymo. Pareiškėja pažymi, kad ji nuo tarnybinio patikrinimo pradžios davė nuoseklius paaiškinimus, jog bendravo ir apmokančių sekretorių klausė apie naujų darbuotojų pažangą.

102. Pareiškėja akcentuoja, kad iš Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme trūko daug sekretorių ir buvo didelė jų kaita. 2018 m. spalio 18 d. laisvų sekretorių nebuvo, todėl darbuotojas, atsakingas už sekretorių darbo organizavimą, O. F. papildomai paskyrė dirbti su antru teisėju. Iš pateiktų duomenų apie minėtos dienos darbų tvarkaraštį matyti, kad O. F. dirbo įtemptai, suteikti pagalbą galėjo ir kitą dieną arba besimokanti sekretorė galėjo ateiti pas pareiškėją, kuri jai būtų padėjusi, tačiau teisėjai paprašius toliau tęsti apmokymą skirti viename kabinetų bloke esančią sekretorę, V. D. tą pačią dieną šį prašymą patenkino. Pareiškėja pažymi, kad sekretorė G. P. dėl 2018 m. spalio 18 d. turėto didelio krūvio ir emocinės įtampos galėjo sekretorei pasiūlyti kreiptis į teisėją. Ji pasakojo apie apmokymo metodus ir sakė, kad sekretorei gerai sekasi dirbti savarankiškai, o metodinė pagalba teikiama nuolat.

103. V. D. nurodo, kad Raštinės skyriuje dirba valstybės tarnautojas, kurio pagrindinė funkciją yra organizuoti ir koordinuoti sekretorių darbą, kad teisėjų darbas vyktų sklandžiai ir numatyti darbai būtų atliekami laiku. Minėtas valstybės tarnautojas užtikrina sklandų teisėjų darbą, nuolat seka teisėjų tvarkaraščius ir vietoje negalinčio pareigų eiti sekretoriaus skiria dirbti kitą sekretorių. Pareiškėjai sekti teisėjų tvarkaraščius nėra racionalu ir tikslinga, nes valstybės tarnautojai turi kitų funkcijų ir vykdo kitas užduotis bei savo laiką privalo paskirstyti protingai ir suteikti metodinę pagalbą kitiems darbuotojams, o iškilusius klausimus išspręsti nedelsiant.

104. V. D. atkreipia dėmesį, kad teismui yra pateikti įrodymai, jog dėl apmokančių sekretorių nebuvimo darbe priimami Raštinės vedėjo patvarkymai ir naujus darbuotojus pavedama mokyti kitiems darbuotojams. Atsakovo teiginys, kad naujai priimti darbuotojai paliekami be pagalbos, neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad metodinės pagalbos teikimas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra organizuojamas tinkamai, vykdomas nepertraukiamai ir įvairiais metodais bei būdais: rengiami teismo darbuotojų susirinkimai, individualūs pokalbiai, sprendžiami kilę neaiškumai, rodoma metodinė medžiaga, vykdomos konsultacijos, teikiami paaiškinimai, vykdomi patikrinimai, rengiamos pavyzdinės formos ir atmintinės, darbo elektroniniu paštu teikiama ir į vidinį intranetą įkeliama aktuali informacija ir panašiai.

105. Pareiškėja pažymi, kad teiginys, jog paskirti naują darbuotoją apmokančią sekretorę yra tik Kanclerio tarnybos Personalo skyriaus specialistų pareiga, o V. D. tokių sprendimų nepriima, neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad apeliaciniame skunde remiamasi Išvadoje nurodytais argumentais, kad pareiškėjai po kiekvieno nusiskundimo aiškinama prieš skiriant apmokantį sekretorių, vertinti jo bendravimo įgūdžius, gebėjimus apmokyti ir panašiai, tačiau tokie atsakovo teiginiai paneigia argumentą, kad V. D. negali priimti sprendimo dėl apmokančios sekretorės parinkimo ir paskyrimo.

106. Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl sekretoriaus nesurašomo protokolo teisėjas V. B. tiesiogiai kreipėsi pagalbos į jo tiesioginę vadovę – Raštinės skyriaus vedėją. V. D. keista, kad vienu atveju dėl problemų su sekretore teisėjas pats kreipiasi į pareiškėją, kitu – dėl sekretorės V. L. į Kanclerio tarnybą kreipėsi teisėjo V. B. padėjėja. Pareiškėja pažymi, kad sekretorės A. J. ir V. L. sėkmingai dirba teisme, teisėjai nusiskundimų bei pretenzijų joms neturi, metodinė pagalba joms bei kitiems darbuotojams teikiama nuolat ir įvairiais būdais.

107. V. D. atkreipia dėmesį, kad buvo iškreipti faktai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. J.-S. teisėjams išsiųsto elektroninio laiško dėl sekretorių darbo organizavimo, kuris buvo persiųstas Raštinės skyriaus vedėjai. Atsakovas nutyli, kad kiekvieną mėnesį teismo pirmininko pavaduotoja organizuoja Raštinės skyriaus ir biurų vyr. specialistų susirinkimus, kuriuose sprendžiami darbo klausimai, susiję su civilinėmis bylomis ir procesų organizavimo tobulinimu. Po susirinkimų A. J.-S. civilines bylas nagrinėjančius teisėjus informuoja apie aptartus klausimus ir tobulinant organizacinius procesus priimtus sprendimus, o laiško kopiją persiunčia susipažinti Raštinės skyriaus vedėjui.

108. Dėl teisėjos S. F. pasiūlymų, išsakytų elektroniniame laiške, V. D. pastebi, kad pasiūlymus dėl geresnio darbo ir procesų organizavimo teisme gali teikti visi darbuotojai, taip pat ir teisėjai. Elektroninis laiškas – tai tarpusavio bendravimas darbo reikalais, o ne problemos nurodinėjimas, kaip teigia atsakovas. Kadangi kolektyvas yra didelis, taupant savo ir kitų laiką, yra priimta bendrauti ir elektroniniais laiškais.

109. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovė minėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra patvirtintas sekretorių, gebančių ir norinčių mokyti naujai priimtus darbuotojus, sąrašas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes po sekretorių apklausos norą mokyti išreiškė tik dvi teismo posėdžių sekretorės, todėl teismo pirmininko įsakymu toks sąrašas nebuvo patvirtintas.

110. V. D. nurodo, kad visos aplinkybės dėl sekretorės R. J. laiku nesurašyto teismo posėdžio protokolo ir laiku į Raštinės skyriaus biurą neperduotos bylos buvo išaiškintos ir išsamiai išanalizuotos, naujų aplinkybių neatsirado. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamoji byla be jokių sunkumų buvo rasta Raštinės skyriaus biuro archyve, tačiau jis nutyli, kad teismo nuosprendis buvo visiškai įvykdytas, paskirta bauda buvo sumokėta savanoriškai, sutvarkyta byla buvo perduota į archyvą ir jokių neigiamų padarinių neatsirado.

111. Pareiškėjos nuomone, atsakovo atstovas, kuriam buvo pavesta atlikti tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių tariamą nusižengimą, išaiškinimą, jį atliko neobjektyviai, iškraipė faktines ir nutylėjo svarbias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose kartojami teiginiai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas nuolat V. D. aiškino pareigą naujai priimtiems darbuotojams teikti metodinę pagalbą, konkretizavo, kaip įgyvendinti konkrečias funkcijas, tačiau pareiškėja į pastabas nereagavo ir išsakytų priemonių nesiėmė. Teigia, kad visi atsakovo argumentai neturi pagrindo, kadangi nagrinėjamas dalykas buvo sukeltas dirbtinai. Pažymi, kad jeigu ji, kaip teigiama, būtų buvusi pasyvi, pareigas atlikusi netinkamai, nesidomėjusi pavaldinių atliekamų funkcijų kokybe ir neteikusi metodinės pagalbos, tiesioginis vadovas V. D. tarnybinės 2018 m. veiklos nebūtų įvertinęs gerai. Pareiškėjos nuomone, tiesioginio vadovo teigiamas įvertinimas patvirtina paskirtos nuobaudos nepagrįstumą.

112. V. D. atkreipia dėmesį, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tinkamą jos pareigų atlikimą. Pareiškėjai apmaudu, kad atsakovo kaltinimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir buvo išsakytos nepagrįstos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniuose dokumentuose pasigendama oficialios dokumentinės ir teisinės kalbos, dažnai vartojami įžeidžiantys išsireiškimai, palyginimai ir teiginiai bei netinkamai remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymų normomis.

113. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo surašytas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų, jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepateikė. V. D. sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ji inkriminuojamų nusižengimų nepadarė, o pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 114. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-464, kuriuo pareiškėjai V. D. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

115. Nustatyta, kad atlikus pareiškėjos tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2018 m. lapkričio 19 d. išvada Nr. 1375 „Dėl V. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje buvo konstatuota, jog V. D. pažeidė valstybės tarnautojos pareigas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, kadangi nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2018 m. spalio 1 d., iki 2018 m. spalio 19 d.:

1) neužtikrino tinkamo naujai priimtų dirbti Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorės A. J. bei Raštinės skyriaus tarnautojos-sekretorės V. L. darbo koordinavimo bei organizavimo ir nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos organizuoti bei koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą;

2) naujai priimtoms dirbti Raštinės skyriaus sekretorei A. J. ir Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei V. L. neteikė metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei nesiėmė priemonių, kad tinkamą metodinę pagalbą joms suteiktų kiti Raštinės skyriaus vedėjo pavaduotojos J. Ž. paskirti valstybės tarnautojai (Raštinės skyriaus posėdžių sekretorės O. F. ir G. P.) bei taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.7 punkte įtvirtintos pareigos kitiems teismo darbuotojams teikti metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais;

3) Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei R. J. pateikus prašymą atleisti ją iš einamų pareigų savo noru, neužtikrino tinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos G. N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais terminais surašytų ir pasirašytų bei pateiktų teisėjai teisiamojo posėdžio protokolą, susiūtų bylą ir panašiai) ir laiku perduotų bylą raštinei, t. y. nekoordinavo jos darbo ir taip nevykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, taip pat 7.3 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą bei 7.15 punkte įtvirtintos pareigos koordinuoti išnagrinėtų bylų perdavimą raštinei laiku.

Išvadoje pažymėta, kad tokiais veiksmais V. D. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojo pavyzdingumo principo (I t., b. l. 15–31). Už tarnybinio nusižengimo padarymą pareiškėjai Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (I t., b. l. 13–14).

116. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad V. D. jai Įsakymo 1 dalies 1–3 punktuose inkriminuotų tarnybinių pažeidimų nepadarė, todėl nuobauda jai buvo paskirta neteisėtai, Įsakymą panaikino. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai neįvykdė teismo sprendimo motyvavimo pareigos, neatsakė į pagrindinius ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą.

117. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas atitinkamas valstybės tarnautojas pažeidė. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, o tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-493-438/2020, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-1062/2019).

118. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus Išvados bei kitų administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, negalima daryti išvados, kad atsakovas įrodė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas V. D. skirti tarnybinę nuobaudą.

119. Nustatyta, kad Išvados 1 dalies 1 punkte pareiškėjai buvo inkriminuotas Pareigybės aprašymo 7.2 punkto, Raštinės skyriaus vedėjai nustatančio pareigą organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, pažeidimas. Išvadoje buvo konstatuota, kad V. D. neužtikrino tinkamo naujai priimtų dirbti Raštinės skyriaus teismo posėdžių sekretorės A. J. bei Raštinės skyriaus tarnautojos-sekretorės V. L. darbo koordinavimo bei organizavimo. Įvertinus Išvados turinį, akivaizdu, kad tokia išvada buvo padaryta iš esmės remiantis tik Kanclerio tarnybos vyriausiosios specialistės ir teisėjos I.

S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apie netinkamą apmokančios sekretorės pareigų vykdymą, tačiau įvertinus šių dokumentų turinį (I t., b. l. 164, 165), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, matyti, kad juose nėra jokių duomenų apie tai, jog V. L. darbo trūkumai būtų atsiradę būtent dėl V. D. netinkamo jos darbo organizavimo ir / arba koordinavimo. Paaiškėjus, kad apmokanti sekretorė savo pareigų nevykdo / negali vykdyti tinkamai, ji buvo pakeista kita sekretore (I t., b. l. 50). Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad sekretorė V.

L. būtų kreipusis į pareiškėją ir prašiusi pagalbos ar nurodžiusi kilusias problemas, tačiau V. D. jas būtų ignoravusi. Teisėjų kolegijos nuomone, išvada, kad pareiškėja netinkamai organizavo ir koordinavo sekretorės V. L. darbą, nėra tinkamai pagrįsta ir nekelianti jokių abejonių. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad buvo netinkamai koordinuojamas ir organizuojamas sekretorės A. J. apmokymas. Sužinojusi, kad yra tam tikrų problemų, V. D. jas tinkamai sprendė ir sekretorei apmokyti paskyrė kitą asmenį (I t., b. l. 48).

Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant V. D. galimo nusižengimo tyrimą, nei apmokiusios, nei apmokamos sekretorės nebuvo apklaustos, o tai suponuoja išvadą, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas išsamiai. Nors tikimybė, kad minėti asmenys galėjo pateikti subjektyvią informaciją, išlieka, tačiau minėtų sekretorių, kurių darbą V. D. turėjo organizuoti ir koordinuoti ir buvo pripažinta, kad ji tai atliko netinkamai, paaiškinimai būtų turėję svarią įrodomąją galią, todėl turėjo būti prašoma juos pateikti ir pateiktus paaiškinimus vertinanti visų įrodymų kontekste.

Naujai priimtos sekretorės būtų galėjusios paaiškinti, ar jų darbas buvo koordinuojamas ir organizuojamas tinkamai. Minėtoms sekretorėms nesuteikus galimybės išdėstyti savo poziciją, tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens padaryta išvada, kad V. D. visiškai nesidomėjo, kaip vykdomi naujai priimtų darbuotojų mokymai ir ar joms reikalinga pagalba buvo teikiama tinkamai, negali būti laikoma tinkamai pagrįsta, o kitų asmenų paaiškinimai (netiesioginiai įrodymai) apie tai, kaip sekretorės jautėsi, negali būti laikomos patvirtinančiomis tai, kaip jos iš tikrųjų jautėsi ir kaip pačios vertino jų darbo organizavimą.

Aplinkybė, kad pareiškėja teisėjos I. S. neklausė, kaip sekasi su ja dirbančiai sekretorei ir ar jai yra reikalinga pagalba (I t., b. l. 165), nėra pakankamas Pareigybės aprašymo 7.2 punkto pažeidimui konstatuoti. Byloje esantys sekretoriams formuluojami individualūs pavedimai (I t., b. l. 34–46) patvirtina, kad V. D. ėmėsi veiksmų, jog sekretorių darbas būtų tinkamai organizuojamas ir koordinuojamas. Iš Išvados turinio nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų V. D. neatliko, nors juos pagal teisės aktus privalėjo atlikti.

Visų šių nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad naujai priimtų teismo posėdžių sekretorių darbas buvo organizuojamas ir koordinuojamas netinkamai ir taip nebuvo užtikrintas sklandus jų darbas, kuris yra sklandaus teisėjų darbo garantas, ir buvo pažeistas Pareigybės aprašymo 7.2 punktas.

120. Išvados 1 dalies 2 punkte pareiškėjai buvo inkriminuotas Pareigybės aprašymo 7.7 punkto, Raštinės skyriaus vedėjai nustatančio pareigą teikti kitiems teismo darbuotojams metodinę pagalbą dokumentų rengimo ir valdymo klausimais, pažeidimas. Išvadoje buvo konstatuota, kad V. D. naujai priimtoms dirbti Raštinės skyriaus sekretorei A. J. ir Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei V. L. neteikė metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais bei nesiėmė priemonių, kad tinkamą metodinę pagalbą joms suteiktų kiti Raštinės skyriaus vedėjos pavaduotojos J.

Ž. paskirti valstybės tarnautojai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra parengtos procesinių dokumentų tvarkymo civilinėse ir baudžiamosiose bylose atmintinės (I t., b. l. 56–61), raštų pavyzdžiai (I t., b. l. 62–68), Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos įsakymų bei kitos informacijos, reikalingos vykdant einamas pareigas, apyrašas (I t., b. l. 69–73). V. D. paaiškino, kad metodinė pagalba naujai priimtiems darbuotojams teikiama nuo pirmos darbo dienos, naujai priimti darbuotojai pasirašytinai supažindinami su vidaus teisės aktais, dokumentų rengimo taisyklėmis, jiems suteikiama informacija apie Tinklų talpykloje įkeltus tvarkų aprašus, raštų pavyzdžius (I t., b. l. 169–174).

Jokių tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė ir įtikinančių argumentų nenurodė. Nekyla abejonių, kad toks pirminis supažindinimas nėra išsamus, tačiau to pirmosiomis darbo dienomis naujiems darbuotojams ir nereikia, svarbiausia, kad jie susipažintų su atliekamomis funkcijomis, darbo tvarka ir pagrindinėmis taisyklėmis bei reikalavimais ir žinotų, kur ieškoti reikiamos informacijos ir į ką kreiptis. Ginčo dėl to, kad naujai priimtoms darbuotojoms A. J. ir V. L. buvo skirti apmokantys darbuotojai, nėra. Jokių duomenų apie tai, kad naujoms darbuotojoms apmokyti buvo skirtos netinkamos sekretorės, taip pat nėra, o aplinkybės, kaip buvo vertinama jų tarnybinė veikla, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi ir nepatvirtina, kad sekretorės buvo nepagrįstai paskirtos apmokyti naujas darbuotojas.

Iškilusios problemos dėl apmokančių sekretorių negalėjimo tinkamai apmokyti naujų darbuotojų, buvo sprendžiamos ir jos buvo keičiamos kitomis sekretorėmis (I t., b. l. 48, 50), tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad problemos kilo dėl to, jog V. D. nesidomėjo apmokančių sekretorių užimtumu ir objektyviomis galimybėmis naujoms darbuotojoms teikti tinkamą metodinę pagalbą. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nesiėmė tinkamų veiksmų naujai priimtoms sekretorėms teikti metodinę pagalbą, ją teikė netinkamai ar iš viso neteikė ar nesiėmė priemonių, kad tinkamą metodinę pagalbą joms suteiktų kiti paskirti valstybės tarnautojai.

Išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių veiksmų V. D. neatliko, nors pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo atlikti, atliekant tyrimą, nebuvo aiškinamasi apmokomų sekretorių pozicija dėl joms teiktos metodinės pagalbos dokumentų rengimo ir valdymo klausimais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų tiek apie tai, kad sekretorei V. L. nebuvo teikiama tinkama metodinė pagalba, tiek apie tai, kad visiškai nebuvo koordinuojamas bei organizuojamas jos darbas ir dėl to buvo kalta pareiškėja. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog pareiškėja veikė ne taip, kaip reikalauja teisės aktai, reguliuojantys jos pareigų atlikimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pareigybės aprašymo 7.7 punkto pažeidimas V. D. taip pat buvo inkriminuotas nepagrįstai.

121. Išvados 1 dalies 3 punkte pareiškėjai buvo inkriminuotas Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 ir 7.15 punktų, Raštinės skyriaus vedėjai nustatančių pareigas organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbą, užtikrinti tinkamą bylų ir dokumentų tvarkymą bei kontroliuoti, kad išnagrinėtos bylos raštinei būtų perduodamos laiku, pažeidimai. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, Raštinės skyriaus tarnautojai-sekretorei R. J. pateikus prašymą atleisti ją iš einamų pareigų savo noru, neužtikrino tinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos G.

N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais terminais surašytų ir pasirašytų bei pateiktų teisėjai teisiamojo posėdžio protokolą, susiūtų bylą ir panašiai) ir laiku perduotų bylą raštinei. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pažeidimai pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai buvo pripažinti neįrodytais. Teismas išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su tuo, kad išeidama iš darbo, sekretorė R.

J. laiku nesurašė teismo posėdžio protokolo ir jokio pareiškėjos netinkamo funkcijų atlikimo nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturėdama duomenų, jog teismo posėdžio protokolas nėra surašytas, V. D. neturėjo galimybės užtikrinti tinkamo bylos tvarkymo. Pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo netikėti, kad sekretorė savo pažadą vykdys ir iki išeidama iš darbo visus darbus sutvarkys. Kadangi teismo posėdžio protokolas nebuvo surašytas ir pasirašytas, byla negalėjo būti perduota į raštinę. Pareiškėja negalėjo reikalauti, kad bylą sekretorė į raštinę perduotų dar iki jai išeinant iš darbo.

Kadangi asmenų priėmimas ir atleidimas nėra V. D. funkcija, ji taip pat negalėjo pavėlinti sekretorės atleidimo iš darbo datos. Be to, apie nesurašytą protokolą pareiškėjai iki sekretorei R. J. išeinant iš darbo nebuvo žinoma, todėl ji neturėjo jokios galimybės užtikrinti tinkamo baudžiamosios bylos tvarkymo ir imtis priemonių, kad minėta sekretorė iki tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas bei laiku perduotų bylą raštinei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ne laiku atlikti veiksmai minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo ir negalėjo būti nulemti V.

D. netinkamo pareigų atlikimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Išvadoje pareiškėjai nepagrįstai buvo inkriminuotas Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 ir 7.15 punktų pažeidimai. Kadangi visų šių Pareigybės aprašymo punktų pažeidimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja neužtikrino tinkamo teisėjos G. N. žinioje esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-2788-1017/2018 tvarkymo ir nesiėmė priemonių, kad R. J. iki jos tarnybos teisme pabaigos tinkamai atliktų savo pareigas ir laiku perduotų bylą raštinei, visi nurodyti pažeidimai teismo buvo įvertinti kartu.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad tai buvo atlikta netinkamai.

122. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7 ir 7.15 punktų pažeidimai pareiškėjai buvo inkriminuoti nepagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad V. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, kadangi minėtose straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos (laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių), kurios gali būti pažeistos konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Išvadoje nėra atskleista tariamo pažeidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą sudėtis, o Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7 ir 7.15 punktų pažeidimai V. D. buvo inkriminuoti nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, todėl ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018, 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018 ).

123. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reguliuojančiuose teismų veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi, valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos V. D. taikyti tarnybinę atsakomybę. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrindė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą.

124. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Įsakymu pareiškėjai V. D. tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas, sudarančias atsakovo įvardintą tarnybinio nusižengimo sudėtį, o nenustačius, kad valstybės tarnautoja funkcijas vykdė netinkamai ar pažeidė teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo vertinti kitų teisės pažeidimo elementų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktų pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų analizę, matyti, kad teismas analizavo kiekvieną iš V. D. Išvadoje inkriminuotų pažeidimų ir tinkamai įvertino visą byloje esančią su pareiškėjai inkriminuotais pažeidimais susijusią medžiagą. Priešingai nei nurodė atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos faktines aplinkybes, ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą ir pagrįstai sprendė, kad Įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jame buvo atsakyta į visus pagrindinius ginčo aspektus, byla buvo išnagrinėta išsamiai bei objektyviai. Aplinkybė, kad teismui kilo abejonių dėl pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų pagrįstumo, suponuoja išvadą, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas tinkamai, o tai reiškia, kad V. D. paskirta nuobauda negali būti laikoma pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu. Tai, kad Išvada yra didelės apimties, savaime nereiškia, jog ji yra išsami ir nekelianti jokių abejonių dėl pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tarnybinį patikrinimą atlikusiam asmeniui kyla pareiga tinkamai pagrįsti asmens padarytus pažeidimus, tačiau to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų (dėl pareiškėjos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nuolat gaunamų pastabų, nereagavimo į jas, ydingų situacijų kartojimąsi ir panašiai), tačiau jie su konkrečiais V. D. inkriminuotais pažeidimais nėra susiję ir teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai, nepaneigia.

125. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio protokolą, akcentuotina, kad atsižvelgus į jo datą, šis dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju atsakovas nepagrindė, kodėl jis nebuvo pateiktas laiku. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo kaltinama ir tuo, kad nesiėmė priemonių, jog teismo posėdžių sekretorė iki tarnybos teisme pabaigos Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais terminais surašytų ir pasirašytų bei pateiktų teisėjai teisiamojo posėdžio protokolą, todėl atsakovas turėjo galimybę šį dokumentą, kaip vieną iš įrodymų, pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo užkirstas kelias šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui, dokumentą atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos ir jis nevertinamas.

126. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė