df4376ee-e744-4dc0-a0aa-649955ece3f8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1494-854/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01605-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Kamilei BlaževičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, atstovui advokatui Rinaldui ViliuÅ¡iui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ atstovui advokatui Egidijui Matoniui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Abastas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vizija“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (reg.

Nr. 2-12665) 4.1 punktÄ , kurio pagrindu buvo atliktas 336 145,85 Eur sumos įskaitymas; taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Abastas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 336 145,85 Eur sumÄ (t.y., sumÄ , kuri 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-12665) 4.1 punkto nuostatų pagrindu buvo įskaityta atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ naudai), taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimus ieÅ¡kovė grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2389-560/2020 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Abastas“, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-825-450/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Nemokumo administratorė nurodo teikianti šį ieÅ¡kinį, vykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) nustatytÄ pareigÄ patikrinti ir ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti, įvertinęs turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus bei duomenis.

JANÄ® 64 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareiÅ¡kimui ieÅ¡kiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra praleistas, kadangi (i) buvęs įmonės direktorius L. J. piktnaudžiauja teise, nebendradarbiauja su ieÅ¡kove (už kÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2208-560/2020 jam paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymÄ ) bei nepateikia visų įmonės dokumentų; (ii) apie ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovė sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kuomet sužinojo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. e2-1567-614/2020, iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovų E. M. ir E. M. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ dėl sandorio - UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ sudarytos 2017 m. gruodžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties, reg.

Nr. 2-12665 (toliau – Sutartis) - pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 211,145 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ir restitucijos taikymo. 1.2. Susipažinus su minėta sutartimi, nemokumo administratoriui tapo žinoma, kad UAB „Abastas“ perleido UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“, kurios vadovas yra tas pats L. J., vienintelį savo vertingÄ turtÄ - nekilnojamÄ jį turtÄ :

1) ButÄ /patalpÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) ButÄ /patalpÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3) ButÄ /patalpÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) ButÄ /patalpÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5) Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 6) Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ to realiai negavo jokios finansinės naudos. 1.3. Sutarties IV dalies „Atsiskaitymo tvarka“ 4.1 punktu Sutarties Å¡alys atliko įskaitymÄ 336 145,85 Eur sumai (toliau – Ginčijamas sandoris), tokiu bÅ«du padengiant dalį Sutartyje nurodytos parduodamo nekilnojamojo turto kainos, Å¡is sandoris ginčijamas byloje reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu. 1.4.

IeÅ¡kovės atstovui kyla abejonių, ar iÅ¡ties Sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė, vykdžiusi veiklÄ statybos, vidaus ir iÅ¡orės apdailos darbų srityje, galėjo turėti realų įsiskolinimÄ atsakovei itin didelei sumai (atitinkamai – ar Ginčijamas sandoris galėjo apskritai bÅ«ti atliktas), kuomet atsakovės vykdoma veikla yra iÅ¡skirtinai susijusi su teisinių paslaugų teikimu vidutinėms ir mažoms įmonėms. Abejones dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo (atitinkamai – realumo) kelia tai, jog tuometinis abiejų įmonių vadovas L.

J. itin dideles netesybų, nuostolių ir kitas sumas skaičiavo kitai savo paties vadovaujamai įmonei, t.y., ieÅ¡kovei pagal abejotinus sandorius. Taigi, bÅ«damas abiejų įmonių vadovu bei betarpiÅ¡kai kontroliuodamas abiejų Å¡ių įmonių kasdienę veiklÄ L. J. iÅ¡ esmės pats sau numatė baudines sankcijas - baudas, delspinigius, taip pat skaičiavo nuostolius ir pan., tokiu bÅ«du vienai iÅ¡ savo vadovaujamų bendrovių – atsakovei, sukurdamas tariamÄ reikalavimo teisę iÅ¡ abejotinų netesybų ir kitų sunkiai pagrindžiamų sumų, o tuo tarpu ieÅ¡kovei, atitinkamai – dirbtinai sukurdamas tariamÄ prievolę. 1.5.

Atsakovė ieÅ¡kovės bankroto byloje taip pat buvo pareiÅ¡kusi net 491 588,36 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kuris iÅ¡ esmės nepagrįstas objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais (t.y., pateikti ne visi dokumentai, įrodantys kreditorinio reikalavimo tikrumÄ . Å ios sumos itin didelės, o atsakovė nepateikė dokumentų, įrodančių itin didelio kreditorinio reikalavimo tikrumÄ (atitinkamai, ieÅ¡kovė negali objektyviai patikrinti netesybų skaičiavimo terminų, dydžių, pagrindų ir kt.).

IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad jokie atsakovės reikalavimai ieÅ¡kovės bankroto byloje galiausiai patvirtinti nebuvo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad sandorių, kurių pagrindu atsakovė teigė turėjusi reikalavimÄ ieÅ¡kovei, patenkintÄ ginčijamu įskaitymu, nemokumo administratorė pasirinko neginčyti tik ekonomiÅ¡kumo sumetimais, kadangi ginčai užtrunka ir kainuoja, reali galimybė atgauti pinigus iÅ¡ susijusių asmenų yra menka, o bankrutuojanti ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai yra „tuščia“. 1.6.

Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo įsiskolinimų, konkrečiai – pradelstų mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). IÅ¡ VMI nemokumo administratorei pateikto praÅ¡ymo patvirtinti bendros 88 138,41 Eur sumos kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje matyti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, pridėtinės vertės mokesčio mokestinė įmonės nepriemoka yra susidariusi dar nuo 2015 m. balandžio 27 d., įmonei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2015 metų kovo mėnesį (tai yra seniausios ieÅ¡kovės prievolės VMI atsiradimo data).

Ginčijamo sandorio sudarymo metu (2017 m. gruodžio 22 d.) ieÅ¡kovė turėjo kreditorinį įsiskolinimÄ â€“ neįvykdytÄ mokestinę prievolę VMI ne mažesnei kaip 87 805,28 Eur sumai, iÅ¡ kurios 81 359,49 Eur PVM, bauda ir delspinigiai, susidarę pagal 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo aktÄ , patvirtintÄ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-343; 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktÄ , patvirtintÄ 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (4.7.2) FR0682-59; pagal pateiktas deklaracijas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 kovo 26 d. 1.7.

Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo Sutarties sudarymo metu atsiskaitymas įvyko tokiu bÅ«du - buvo atliktas 336 145,85 Eur dydžio įskaitymas (ieÅ¡kovės ginčijamas sandoris) pagal tariamÄ ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ atsakovei, o likusi parduodamo turto kaina (412 945,00 Eur) turėjo bÅ«ti pervesta į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ (t. y., 304 574,83 Eur suma pervesta kreditui pagal 2016 metų kredito sutartį padengti; 108 370,17 Eur suma turėjo bÅ«ti pervesta ieÅ¡kovei su sÄ lyga, kad įmonei pervedama suma gali sumažėti dėl didesnės apimties įsipareigojimų padengimo kreditoriui AB „Šiaulių bankas“.

Turto įsigijimui buvo panaudotos UAB „Kredito garantas“ paskolintos piniginės lėšos. Realiai buvo refinansuota turima paskola ir gautas naujas kreditas didesnei sumai, todėl ieÅ¡kovė jokios finansinės naudos iÅ¡ Å¡io sandorio negavo. 1.8. 2017 m. gruodžio 22 d. parduodama nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė siekė ne įsiskolinimų kreditoriams padengimo, tačiau paslėpti vienintelį likvidų vertingÄ turtÄ , perleisdama jį susijusiai įmonei. Dar daugiau – turto perleidimas pagal Sutartį iÅ¡ esmės nulėmė ir ieÅ¡kovės nemokumÄ (įskaitant ir tyčinį įmonės bankrotÄ , pripažintÄ 2020 m. gruodžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020). IeÅ¡kovė po Sutarties sudarymo tapo nemokia, neturinčia iÅ¡ esmės jokio materialaus likvidaus turto ir pajamų, iÅ¡ kurių kreditoriai turėtų galimybę iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimus. 1.9. Sandorio Å¡alys žinojo veikiančios nesÄ Å¾iningai. Joms neabejotinai buvo žinoma apie ieÅ¡kovės kreditorių turėjimÄ Ginčijamo sandorio sudarymo metu, taip pat - kad Ginčijamu sandoriu (kaip ir pačia Sutartimi) ieÅ¡kovė negaus jokios finansinės naudos, kas reiÅ¡kia, jog neturės galimybės įvykdyti savo turimas pradelstas pinigines prievoles.

Ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuotinas, kadangi tas pats asmuo - L. J., sandorio sudarymo metu buvo abiejų įmonių vadovas (ieÅ¡kovės direktoriumi buvo iki pat bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo ir tebėra atsakovės direktorius iki Å¡iol), be to, atsakovės akcininkė yra K. G., kuri Gyventojų registro centro duomenimis yra L. J. sesuo. 1.10. Konkrečiu atveju nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, t. y. nebuvo jokio teisinio privalomumo, sudaryti GinčijamÄ sandorį (kaip ir pačiÄ Sutartį) tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės. IeÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti Ginčijamo sandorio, o jo sudarymas tik pablogino kreditorių teises iÅ¡siieÅ¡koti skolas.

Atsakovei bandant bent kiek logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti Sutarties (kaip tokios) sudarymo „privalomumÄ â€œ ir „neiÅ¡vengiamumÄ â€œ (kuomet bylos medžiagoje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie hipotekos kreditoriaus reiÅ¡kiamus reikalavimus ir/ar gręsiančias teisines pasekmes dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese), vis tik nėra aiÅ¡ku, kokios konkrečios priežastys ir neiÅ¡vengiamas bÅ«tinumas lėmė sudaryti konkretų GinčijamÄ sandorį, kuomet atliktu įskaitymu itin ženkliai sumai iÅ¡ esmės buvo dalinai „atsiskaityta“ su susijusiu asmeniu - atsakove, nepaisant kitų kreditorių interesų.

Neįtikina deklaratyvÅ«s atsakovės teiginiai apie iÅ¡vengiamÄ nuostolių dėl delspinigių ir palÅ«kanų skaičiavimÄ , kadangi L. J. – tuometinis abiejų įmonių vadovas, iÅ¡ esmės pats sau numatydavo baudines sankcijas - baudas, delspinigius, taip pat skaičiuodavo nuostolius ir pan., tokiu bÅ«du vienai iÅ¡ savo vadovaujamų bendrovių - atsakovei, sukurdamas tariamÄ reikalavimo teisę iÅ¡ abejotinų netesybų ir kitų sunkiai pagrindžiamų sumų, o tuo tarpu UAB „Abastas“ dirbtinai sukurdamas tariamÄ prievolę.

Abejotina, ar atsakovės įvardinami nuostoliai, delspinigiai ar palÅ«kanos netgi teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti tokio neadekvataus dydžio, jog UAB „Abastas“ finansiÅ¡kai naudingiau bÅ«tų buvę sudaryti GinčijamÄ sandorį nepaisant kitų aplinkybių (juolab, kaip nurodyta aukščiau, kuomet L. J. nuostolius, netesybas ir palÅ«kanas skaičiuodavo iÅ¡ esmės pats sau, kas niekaip negali bÅ«ti objektyviai siejama su Ginčijamo sandorio privalomumu). L. J. niekas niekada nevertė skaičiuoti pačiam sau nei nuostolių, nei netesybų, nei palÅ«kanų, o pats L.

J. neabejotinai suvokė, kad tokius piniginius reikalavimus reiÅ¡kia pats sau su konkrečiu tikslu - vienai iÅ¡ savo vadovaujamų bendrovių (atsakovei) sukurti tariamÄ reikalavimo teisę, o kitai (ieÅ¡kovei) - tariamÄ prievolę. 1.11. IeÅ¡kovė daugiau jokio kito realaus vertingo turto neįgijo iki pat teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Ä®monės finansinė bÅ«klė po Sutarties (įskaitant ginčijamÄ Ä¯skaitymo sandorį) sudarymo stabiliai ėmė prastėti ir vėliau sistemingai nuolat tik blogėjo, o taip pat ėmė atsirasti ir daugiau kreditorių. 1.12.

Ä®monės bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ dienai ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nebeturėjo jokio realaus likvidaus turto ir piniginių lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, o jos finansinės atskaitomybės dokumentuose deklaruojamÄ turtÄ sudarė vien tik beviltiÅ¡ki debitoriniai įsiskolinimai, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kurių fiziÅ¡kai nėra įmanomas (bankrutavę ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruoti asmenys, veiklos nevykdančios įmonės bei dirbtinai sukurti debitoriai, kurie, kaip paaiÅ¡kėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ tikrųjų yra įmonės kreditoriai, patys turintys reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę).

IeÅ¡kovė, siekdama parodyti tariamÄ mokumÄ , į bankroto bylos medžiagÄ pateikė tikrovės neatitinkančius (faktiÅ¡kai suklastotus) finansinius duomenis (įskaitant duomenis apie turimÄ tariamÄ turtÄ , taip pat į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei finansinę atskaitomybę tikslingai neįtraukdama dalies kreditorių, o kitų kreditorių reikalavimų sumas nurodydama neteisingai), dirbtinai pagerinančius įmonės finansinę bÅ«klę. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-825-450/2020 konstatavo, jog UAB „Abastas“ turtÄ sudaro iÅ¡ esmės vien tik beviltiÅ¡ki debitoriniai įsiskolinimai, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas fiziÅ¡kai nėra įmanomas. 1.13.

Ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ moningais nesÄ Å¾iningais veiksmais buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi sumažinus įmonės turto vertę buvo apribota galimybė patenkinti finansinius reikalavimus iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . IeÅ¡kovė, žinodama, jog reikės likviduoti įsiskolinimÄ kreditoriams, turėjo bÅ«ti sÄ Å¾ininga prieÅ¡ kreditorius, tačiau sudarė ginčijamÄ sandorį su atsakove, pažeidžiantį kreditorių interesus (t. y., buvo iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius Sutartį (Å¡ioje byloje ginčijamas įskaitymo sandoris yra Sutarties dalis) likusio skolininko turto nepakanka (tiksliau - visiÅ¡kai nėra) atsiskaityti su kreditoriais. 1.14.

Atsakovei teigiant, jog po ginčijamo įskaitymo gautų pinigų pakako atsiskaityti su VMI, nėra aiÅ¡ku, kodėl tuometinis Ä®monės vadovas L. J., vadovaudamas UAB „Abastas“, neįvykdė piniginės prievolės VMI. Atsakovės teiginiai, jog nei Sutartis, nei jos 4.1 punkto pagrindu atliktas įskaitymas negalėjo turėti jokios realios įtakos ieÅ¡kovo mokumui, nes pardavus turtÄ buvo atsiskaityta su kreditoriais, todėl sumažėjo ieÅ¡kovo įsiskolinimo kreditoriams dydis, t. y. bendras turto ir įsipareigojimų balansas iÅ¡liko toks pats, yra iÅ¡ esmės neteisingi, kadangi UAB „Abastas“ prievolė VMI taip ir nebuvo įvykdyta.

Atsakovės teiginiai, jog po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo ieÅ¡kovės bendras turto ir įsipareigojimų balansas nepasikeitė, po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo ieÅ¡kovė negalėjo tapti nemokiu subjektu, yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. CiniÅ¡kai skamba atsakovės teiginiai, jog po Ginčijamo sandorio UAB „Abastas“ veikė dar daugiau nei dvejus metus, kadangi tokį „veikimÄ â€œ galima pavadinti tik egzistavimu laimingo atsitiktinumo dėka, kuomet įmonei per stebuklÄ pavykdavo iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo žymiai anksčiau.

2. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį turėtų bÅ«ti nutraukta, nes yra tapati Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-621-614/2021, kurioje ieÅ¡kovai E. M. ir E. M. actio Pauliana ieÅ¡kiniu atsakovams BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ reikalauja: pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-12665, sudarytÄ tarp BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“, dalyje dėl nekilnojamojo daikto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 211,145 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti BUAB „Abastas“ butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),; taip pat taikant restitucijÄ , priteisti iÅ¡ UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ BUAB ,,Abastas“ naudai 116 318 Eur sumÄ pinigais.

Taip pat Å¡ioje civilinėje byloje savarankiÅ¡kus reikalavimus pareiÅ¡kusi VMI praÅ¡o: pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 22 d. tarp BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų draugija“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-12665 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti BUAB „Abastas“ butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Abejose civilinėse bylose pagal tas pačias faktines aplinkybes, tuo pačių teisiniu actio Pauliana pagrindu, yra ginčijama ta pati Sutartis.

Skirtumas tas, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-621-614/2021 yra ginčijama visa Sutartis, o Å¡ioje civilinėje bylose tik vienas Å¡ios Sutarties punktas - 4.1 punktas (nors pasisakoma dėl visos Sutarties negaliojimo). Tačiau nurodomos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos, t. y. ieÅ¡kiniai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis: dėl BUAB ,,Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ nesÄ Å¾iningumo sudarant Sutartį; dėl BUAB ,,Abastas“ finansinės padėties iki Sutarties sudarymo ir po Å¡ios Sutarties sudarymo; dėl Sutarties sudarymo neprivalėjimo; dėl VMI prie FM galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės ir kt.

Abejose civilinėse bylose yra siekiama to paties rezultato - priteisti BUAB ,,Abastas“ naudai iÅ¡ UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ pinigines lėšas, o Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-621-614/2021 papildomai - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2.2. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nėra visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio. 2.3. Nei Sutartimi nei Å¡ios Sutarties 4.1 punktu (įskaitymu) nebuvo pažeistos VMI (tuo metu vienintelis kreditorius, turėjęs neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę) teisės, nes dėl Sutarties sudarymo ar įskaitymo atlikimo ieÅ¡kovė netapo nemoki, o po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo, Sutartimi gautų pinigų visiÅ¡kai pakako atsiskaityti su VMI.

Be to, Sutarties sudarymas tiek ieÅ¡kovei, tiek jo kreditoriams buvo iÅ¡ esmės naudingas. 2.4. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 22 d., ieÅ¡kovės įsiskolinimas VMI sudarė ne 87 805,28 Eur, bet 68 936,09 Eur (iÅ¡ jų: nepriemoka pagal 2017-06-15 patikrinimo aktÄ 41 095,15 Eur, nepriemoka pagal 2017-12-22 patikrinimo aktÄ 25 180,65 Eur ir deklaruotų mokesčių bei už juos priskaičiuotų delspinigių nepriemoka – 2 660,29 Eur).

Be to, didžioji Å¡io įsiskolinimo dalis, t. y. 41 095,15 Eur suma pagal 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo aktÄ , Å¡iuo metu yra ginčijama, dėl jos vyksta mokestinis ginčas. Taigi galima teigti, jog 2017 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovės įsiskolinimas VMI prie FM neginčijamai sudarė tik 27 840,94 Eur (25 180,65 Eur + 2‘660,29 Eur). Sutarties pagrindu po visų atsiskaitymų (inter alia įskaitymo atlikimo) ieÅ¡kovui liko praktiÅ¡kai 4 kartus didesnė suma nei jo vienintelio kreditoriaus (VMI) neabejotinas ir galiojantis reikalavimas. 2.5.

Sutartimi turtas atsakovui buvo parduotas už didesnę nei rinkos kainÄ . Oficialiu vertinimu turtas įvertintas 587 000 Eur sumai, tačiau Sutartimi jis parduotas brangiau – už 750 000 Eur. Sutartimi parduotas turtas ieÅ¡kovės buvo įgytas pasinaudojant AB „Šiaulių bankas“ kreditu, turtas buvo hipoteka įkeistas Å¡iam kreditoriui. Akivaizdu, kad hipotekos kreditorius nebÅ«tų leidęs nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į hipoteka įkeistÄ turtÄ , tol, kol nebÅ«tų patenkinta hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisė.

Taigi, nepriklausomai nuo to, buvo sudaryta Sutartis ar nebÅ«tų buvusi sudaryta, kitų kreditorių teisių įgyvendinimui tai negalėjo turėti jokios realios įtakos. Paskolos grÄ Å¾inimo AB „Šiaulių bankas“ terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. tuo pačiu laiku, kaip ir įvykdyta Sutartis. Laiku neatsiskaičius su banku, turtas bÅ«tų pardavinėjimas iÅ¡ - varžytynių, kas bÅ«tų sukėlę didelius netekimus. Hipotekos kreditorius AB „Šiaulių bankas“ davė sutikimÄ turto perleidimui ir įsipareigojo atsisakyti hipotekos tik su sÄ lyga, kad bus padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas.

Sudarydama Sutartį ieÅ¡kovė gavo realiÄ naudÄ , nes buvo atsiskaityta su stambiu kreditoriumi, turinčiu absoliučiÄ pirmumo teisę, atsiskaityta su atsakovu, gauta tam tikra suma pinigais, buvo iÅ¡vengta nuostolių dėl palÅ«kanų, delspinigių skaičiavimo ir turto kainos sumažėjimo, parduodant jį iÅ¡ varžytynių. 2.6. Pardavus turtÄ ir Sutarties 4.1 punktu atlikus įskaitymÄ bei atsiskaičius pagal 2016 metų kredito sutartį, ieÅ¡kovei buvo pervesta virÅ¡ 100 000 Eur suma, kuri yra didesnė nei tuometinis VMI pradelstas įsiskolinimas, kas reiÅ¡kia, jog po įskaitymo gautų pinigų pakako atsiskaityti su VMI.

Aplinkybė, kad po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo visgi nebuvo atsiskaityta su VMI, neturi jokios įtakos Sutarties ar įskaitymo galiojimui, kadangi, pati galimybė atsiskaityti su Å¡iuo kreditoriumi po Sutarties sudarymo ir įskaitymo atlikimo neabejotinai buvo. IeÅ¡kovės gautų pinigų visiÅ¡kai pakako atsiskaityti ne tik su vieninteliu kreditoriumi VMI, bet ir su ieÅ¡kovės minimais kreditoriais E. M. ir E. M., su kuriais Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo dienÄ vyko teisminiai ginčai. Bet kokiu atveju, Sutarties sudarymu ir įskaitymo atlikimu negalėjo bÅ«ti pažeistos Å¡ių dviejų kreditorių reikalavimo teisės, nes sprendimai priteisti atitinkamas sumas E. M. bei E. M. buvo priimti tik po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo. 2.7.

Sutartimi gauti pinigai Sutarties 4.1 p. pagrindu buvo panaudoti atsiskaityti su esama ieškovės kreditore – atsakove, todėl sumažėjo ieškovės įsiskolinimo kreditoriams dydis, o bendras turto ir įsipareigojimų balansas išliko toks pats. Kaip nurodoma ieškinyje, iki Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo ieškovė buvo mokus subjektas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo ieškovės bendras turto ir įsipareigojimų balansas nepasikeitė, po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo ieškovė negalėjo tapti nemokiu subjektu.

Sutartis buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 22 d., tuo tarpu bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta tik 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistÄ 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi. Taigi, po Sutarties sudarymo bei jos 4.1 punkto pagrindu atlikto įskaitymo, ieÅ¡kovė, kaip įmonė, veikė dar daugiau kaip 2 metus. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ieÅ¡kovės įplaukų į valstybės biudžetÄ nėra tik nuo 2019 m. sausio 1 d., kas reiÅ¡kia, jog po Sutarties sudarymo bei įskaitymo atlikimo įplaukos buvo. 2.8.

IeÅ¡kovė privalėjo sudaryti Sutartį, siekdama iÅ¡vengti didesnių praradimų. Sutartimi parduotas turtas ieÅ¡kovės buvo įgytas pasinaudojant AB „Šiaulių bankas“ kreditu, turtas buvo hipoteka įkeistas Å¡iam kreditoriui. Paskolos grÄ Å¾inimo AB „Šiaulių bankas“ terminas baigėsi tuo pačiu laiku, kaip ir įvykdyta Sutartis. Laiku neatsiskaičius su banku, turtas bÅ«tų pardavinėjimas iÅ¡ varžytynių, kas bÅ«tų sukėlę didelius netekimus. Jei nebÅ«tų imtasi veiksmų parduoti hipoteka įkeistÄ turtÄ , bÅ«tų skaičiuojamos palÅ«kanos ir delspinigiai hipotekos kreditoriui, turtas bÅ«tų parduodamas iÅ¡ varžytynių, kas akivaizdžiai sumažintų jo pardavimo kainÄ .

Atsakovė, be hipotekos kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“, buvo didžiausia ieškovės kreditorė, todėl Sutarties sudarymas bei jos pagrindu atskaitymas du dviem didžiausiais kreditoriais buvo protingas, teisingas ir adekvatus ieškovės elgesys. 2.9. Kadangi Sutarties sudarymo metu abiejų įmonių vadovas buvo L. J., jam, kaip abiejų įmonių atstovui, buvo žinoma, jog Sutartis bei jos pagrindu atliktas įskaitymas buvo naudingi ieškovei ir negalėjo pažeisti kreditorių (VMI) interesų, nes po šių veiksmų gauta apie 100 000 Eur suma buvo pakankama VMI reikalavimams patenkinti. 2.10.

IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno realaus įrodymo, kuris pagrįstų, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę 336 145,85 Eur sumai. IeÅ¡kinys tenkintinas 3. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-12665 (CBP-1603, 4 priedas), kuria ieÅ¡kovė pardavė atsakovei 6 nekilnojamojo turto objektus už bendrÄ 749 090,85 Eur kainÄ . Sutarties 4.1 punktu buvo atliktas 336 145,85 Eur įskaitymas pirkėjos UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ naudai, sutartyje nurodyta, jog analogiÅ¡kÄ sumÄ UAB „Abastas“ skolinga UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ už pagal 2017 m. sausio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. MITA-ARBA-2017-01-05-T32 atliktus darbus.

Šis įskaitymo sandoris yra nagrinėjamos bylos ginčo objektas.

4. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo – L. J., kuris ieškovės direktoriumi buvo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o atsakovės direktoriumi yra iki šiol. L. J., atstovaudamas abiem šalims, pasirašė sutartį, kurios 4.1 punktu atliktas įskaitymas ginčijamas šioje byloje.

5. IÅ¡ proceso dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei UAB „Abastas“ iÅ¡kelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistÄ (proceso Nr. 2-55-3-01901-2019-8). Teismai konstatavo, kad pradelsti UAB „Abastas“ įsipareigojimai sudaro 585 875 Eur, bendrovės turtas sudaro vos 393,07 Eur (neįtraukiant debitorinių reikalavimų, kurie sudaro 442 313,93 Eur, tačiau yra susidarę 2016–2017 metais, iki Å¡iol nėra iÅ¡ieÅ¡koti ir jų atgavimo tikimybė menka). UAB „Abastas“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“.

6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020 nutarta pripažinti BUAB „Abastas” bankrotÄ tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-276-798/2021, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Dėl bylos tapatumo ir Å¡io ginčo ribų 7. Atsakovė prašė Å¡ioje byloje pateiktÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teikdama, jog ji tapati kitai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-621-614/2021 (proceso Nr. 2-52-3-04541-2018-7).

8. Teismas sprendžia, jog kriterijų, sudarančių pagrindÄ vertinti, jog nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2-621-614/2021 yra tapačios, Å¡iuo atveju nenustatyta. Nors į teismÄ besikreipusių asmenų tikslas yra iÅ¡ esmės tas pats - grÄ Å¾inti turtÄ Ä¯ BUAB „Abastas“ bendrÄ turto masę, Å¡i aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti bylų tapatumÄ . Bylose nesutampa nei ginčo Å¡alys, nei bylos dalykas, nei jo pagrindas.

9. Minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovai E. M. ir E. M. (kurių teises ir pareigas vėliau perėmė L. J. ir UAB „Muzita“ actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-12665, dalyje dėl nekilnojamojo daikto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 211,145 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti UAB „Abastas“ nuosavybės teise butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ ir priteisti atsakovui UAB „Abastas“ iÅ¡ UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 116 318 Eur sumÄ , kuri sudaro pripažintos negaliojančia dalyje tarp UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 2-12665, turto, kurio negalima iÅ¡reikalauti natÅ«ra, ekvivalentÄ pinigais. Taip pat Å¡ioje civilinėje byloje savarankiÅ¡kus reikalavimus pareiÅ¡kusi trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti VMI praÅ¡o: pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 22 d. tarp BUAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų draugija“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-12665 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti BUAB „Abastas“ butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Abejose civilinėse bylose pagal tas pačias faktines aplinkybes, tuo pačių teisiniu actio Pauliana pagrindu, yra ginčijama ta pati Sutartis. Skirtumas tas, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-621-614/2021 yra ginčijama visa Sutartis, o Å¡ioje civilinėje bylose tik vienas Å¡ios Sutarties punktas - 4.1 punktas (nors pasisakoma dėl visos Sutarties negaliojimo). Tačiau nurodomos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos, t. y. ieÅ¡kiniai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis: dėl BUAB ,,Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ nesÄ Å¾iningumo sudarant Sutartį; dėl BUAB ,,Abastas“ finansinės padėties iki Sutarties sudarymo ir po Å¡ios Sutarties sudarymo; dėl Sutarties sudarymo neprivalėjimo; dėl VMI prie FM galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės ir kt.

Abejose civilinėse bylose yra siekiama to paties rezultato - priteisti BUAB ,,Abastas“ naudai iÅ¡ UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ pinigines lėšas, o Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-621-614/2021 papildomai - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

10. Sutartimi Å¡alys suderėjo dėl Å¡eÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų pardavimo atsakovei už bendrÄ 749 090,85 Eur sumÄ , kurios dalį - 336 145,85 Eur, sutarė įskaityti Sutarties 4.1. punktu, ginčijamu Å¡ioje byloje.

11. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-621-614/2021 ginčijama tik ta Sutarties dalis, kuria susitarta dėl vieno iš šešių nekilnojamojo turto objektų – buto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Iš Sutarties 3.1. punkto matyti, kad šis konkretus turtas parduotas už 152 218 Eur.

12. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl 336 145,85 Eur įskaitymo, atlikto Sutarties 4.1. punktu nuginčijimo. Tai savo esme yra visiškai savarankiškas sandoris, kurio galiojimas gali būti vertinamas atsietai nuo kitų Sutarties nuostatų.

13. Pažymėtina ir tai, kad kadangi Å¡ioje byloje nėra ginčijama pati 2017 m. gruodžio 22 d. Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, teismas plačiau nepasisakys dėl argumentų, susijusių su Å¡ios sutarties galimu negaliojimu ir/ar teisėtumu. Dėl actio Pauliana tenkinimo sÄ lygų 14. IeÅ¡kovė teigia, kad, Å¡alims sudarius ginčijamÄ 2017 m. gruodžio 22 d. įskaitymo sandorį, ieÅ¡kovė tapo faktiÅ¡kai nemoki, dėl ginčijamo įskaitymo ji neteko galimybės proporcingai atsiskaityti su savo kreditoriais, t. y. ginčo sandoris akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises, ir yra visos kitos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti jį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.

15. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesÄ Å¾iningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtÄ interesÄ gauti prievolės įvykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, kt.).

17. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 37 punktÄ , kt.).

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog termino kreiptis į teismÄ ginčijant įskaitymo sandorį actio Pauliana pagrindu, ieÅ¡kovės nemokumo administratorė nėra praleidusi.

19. Nėra ginčo ir dėl to, kad įskaitymo atlikimo metu VMI turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, tÄ pripažino ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, teikdama tik tai, kad ginčo sandoris nepažeidė nei Å¡ios, nei kitų potencialių kreditorių interesų, kadangi net ir po įskaitymo atlikimo ieÅ¡kovės iÅ¡ Sutarties gautų lėšų pakako visiems kreditoriniams reikalavimams padengti.

20. Å alių pozicija nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės iÅ¡siskyrė dėl to, ar ginčijamas įskaitymo sandoris pažeidė kreditorių teises, ar ieÅ¡kovė privalėjo šį sandorį sudaryti, taip pat, ar jį sudarydamos sandorio Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos.

21. Atsakovė teigia, kad ginčijamas įskaitymas kreditorių teisų nepažeidė. Teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad atsiskaitymas su vienu kreditoriumi, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė tokį sandorį sudaryti privalėjo, negali bÅ«ti vykdomas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto pranaÅ¡umo suteikimo vienam kreditoriui, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ . Å iuo atveju bÅ«tent taip ir nutiko.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Å iuo atveju svarbu tai, kad BUAB „Abastas“ tyčinio bankroto bylÄ nagrinėję teismai nustatė priežastinį ryšį tarp ginčijamo sandorio, kuriuo buvo suteiktas pranaÅ¡umas atsakovei, ir esminio įmonės turtinės padėties pabloginimo.

23. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiÅ«rėdamas ir palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria BUAB „Abastas“ bankrotas pripintas tyčiniu, konstatavo, kad Sutarties sudarymo metu (2017 m. gruodžio 22 d.) UAB „Abastas“ turėjo kreditorinį įsiskolinimÄ â€“ neįvykdytÄ mokestinę prievolę VMI ne mažesnei kaip 87 805,28 Eur sumai, iÅ¡ kurios 81 359,49 Eur PVM, bauda ir delspinigiai, taip pat nurodė, kad dar nuo 2015 m. balandžio 27 d. bankrutavusi bendrovė turėjo kreditorių (VMI), kuriam prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs. IeÅ¡kovės tyčinio bankroto bylÄ nagrinėję teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad sudariusi 2017 m. gruodžio 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį, BUAB „Abastas“ iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų kreditorių UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«rÄ , kuriai nusprendė grÄ Å¾inti visÄ Ä¯siskolinimÄ , nors tuo metu turėjo ir kitų kreditorių ir taip pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei sÄ moningai pablogino įmonės finansinę bÅ«klę, kadangi vėliau nepriemoka valstybės biudžetui tik didėjo, buvo nustatyta priverstinė hipoteka įmonės transporto priemonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties c.b. e2-276-798/2021, 26 punktas).

Be to, Å¡ioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog bendrovės vadovas, atsiskaitydamas su kita jo vadovaujama bendrove, nors UAB „Abastas“ jau turėjo kreditorių, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei sÄ moningai pablogino įmonės finansinę bÅ«klę (32 punktas).

24. Nors, kaip teigia atsakovei, ieÅ¡kovei po Sutarties sudarymo ir ginčijamo įskaitymo atlikimo gautų 108 370,17 Eur turėjo pakakti atsiskaityti su tuo metu turėtais kreditoriais, tai galiausiai nebuvo padaryta. Ir Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nėra nereikÅ¡minga, vertinant kreditoriaus teisių pažeidimÄ CK 6.66 straipsnio kontekste. Jei Å¡alys nebÅ«tų sudariusios ginčijamo įskaitymo sandorio net 336 145,85 Eur sumai, ieÅ¡kovės realios galimybės atsiskaityti su VMI bÅ«tų buvusios žymiai geresnės, o jį sudarius neabejotinai sumažėjo.

25. Nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alių atliktas 336 145,85 Eur sumos įskaitymas pažeidė sandorio sudarymo metu buvusios kreditorės, o ir kitų potencialių kreditorių, teisę, kad ieÅ¡kovei realiai gavus Å¡iÄ sumÄ ja bÅ«tų atsiskaityta su visais kreditoriais, neiÅ¡skiriant vieno susijusio asmens.

26. Atsakovė teigia, kad ji privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Teismas nereikÅ¡mingais Å¡ioje byloje kilusiam ginčui iÅ¡spręsti laiko atsakovės argumentus apie tai, kad Sutartį ji privalėjo sudaryti, siekdama atsiskaityti su hipotekos kreditore AB „Šiaulių bankas“. Nagrinėjamu atveju teismas, kaip jau minėta, nevertina Sutarties galiojimo, tuo tarpu vertinant Å¡ioje byloje ginčijamo Sutarties 4.1 atliktam įskaitymo privalomumÄ ieÅ¡kovės santykiai su AB „Šiaulių bankas“ nėra svarbÅ«s.

27. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Å i sÄ lyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai – ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

28. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad įskaitymo sandorį ieškovė būtų privalėjusi sudaryti, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, kurios vadovas L. J. buvo ir ieškovės vadovas, taigi, jei tokios aplinkybės būtų egzistavusios, jos atsakovei neabejotinai būtų žinomos. Tuo tarpu atsakovės nurodoma aplinkybė, kad įskaitymu ieškovė atsiskaitė su antru didžiausiu savo kreditoriumi – atsakove, savaime ginčijamo sandorio privalomumo nepatvirtina.

29. Sutiktina, jog actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis.

Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti skolininko teisę prioritetiÅ¡kai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali bÅ«ti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 42–44 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 21 punktÄ ).

Å iuo gi atveju atsakovė neįrodė, jog prioritetinis atsiskaitymas ginčijamu įskaitymu su susijusiu kreditoriumi, bÅ«tų davęs įmonei kokios nors naudos, prieÅ¡ingai, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla ir jos bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, jog po Å¡io sandorio sudarymo įmonės ekonominė bÅ«klė toliau tik blogėjo. TÄ faktiÅ¡kai pripažino ir abi įmones atstovavęs L. J., praėjus mažiau nei pusmečiui po ginčo sandorio sudarymo kreipęsis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

Å iame kontekste paminėtina, jog 2018 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1911-638/2018 BUAB „Abastas“ buvo atsisakyta kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

30. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis). Civilinėje teisėje sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sÄ Å¾iningu tol, kol jo nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Ä®statyme nustatytos ir sÄ Å¾iningumo prezumpcijos iÅ¡imtys – nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesÄ Å¾iningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta (CPK 178 straipsnis).

31. Sutartį, kurios 4.1. punktas ginčijamas Å¡ioje byloje, sudarė juridiniai asmenys, kurių abiejų direktorius sandorio sudarymo metu buvo L. J.. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog L. J. de facto sudarė sutartį pats su savimi. Be to, abiejų įmonių akcininkė sandorio sudarymo metu buvo K. G., kuri, kaip teigia ieÅ¡kovės atstovas, Gyventojų registro duomenimis yra L. J. sesuo. Atsakovė Å¡ios aplinkybės byloje neneigė. Jau po ginčijamo sandorio sudarymo – nuo 2018 m. balandžio 30 d., ieÅ¡kovės akcininku tapo L. J.. Aptartos aplinkybės reiÅ¡kia, kad ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ .

32. Nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ spręsti, kad Sutarties 4.1. punkte susitarusios dėl įskaitymo jos Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Atsakovė, kuriai teko pareiga paneigti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , pakankamų argumentų ir jokių įrodymų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , į bylÄ nepateikė.

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas teigti egzistuojant visas actio Pauliana sÄ lygas, kuriomis Sutarties 4.1. punkte Å¡alių suderėtas susitarimas dėl įskaitymo pripažintinas negaliojančiu. Dėl restitucijos 34. Restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grÄ Å¾inant tokio sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana atveju tai reiÅ¡kia, kad per restitucijÄ atstatomas skolininko mokumas, grÄ Å¾inant jam ginčo objektu tapusį turtÄ arba turtinę teisę, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos tokį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio kreditoriaus ar kreditorių, kai juos atstovauja bankroto administratorius, naudai.

35. Pripažinus Sutarties 4.1. punkte įtvirtintÄ susitarimÄ dėl įskaitymo negaliojančiu, yra pagrindas taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 336 145,85 Eur, taip nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inant į BUAB „Abastas“ turto masę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 38.

Ieškovė atstovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 2 420 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas (DOK-39010), kurias prašo priteisti. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, dėl to priteistinos ieškovei iš atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu UAB „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-12665) 4.1 punktÄ , kurio pagrindu buvo atliktas 336 145,85 Eur sumos įskaitymas. Taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Abastas“, juridinio asmens kodas 303163938, iÅ¡ atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“, juridinio asmens kodas 303252529, 336 145,85 Eur (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių Å¡imto keturiasdeÅ¡imt penkių eurų 85 ct) sumÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Abastas“, juridinio asmens kodas 303163938, iÅ¡ atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“, juridinio asmens kodas 303252529, 2 420 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å is sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė