df417680-44d2-47fd-9209-8d3aef073f41 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-938-1096/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00724-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.4.; 6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : S. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad su darbuotoju A.

E. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateiktas praneÅ¡imas apie dirbančio asmens socialinio draudimo pradžiÄ . Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė apsaugos bei bilietų tikrinimo paslaugas 2018 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje vykusio renginio metu, tačiau renginio metu dirbęs A. E. nebuvo įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko.

S. S. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietÄ ir laikÄ (b. l. 2). Administracinio nusižengimo protokole prašė nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl teismas nutarė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo atliktas tyrimas pagal P. T. praneÅ¡imÄ , kad „(duomenys neskelbtini 2)“ vykusio 2018 m. gruodžio 30 d. renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu nelegaliai dirbo asmuo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. apklausiama nurodė, kad tuo metu atostogavo ir atsakingas už apsaugos darbuotojų įdarbinimÄ buvo S. S.. S. S. tyrimo metu kaltę pripažino, davė parodymus, su Institucija bendradarbiavo. Parodė, kad tÄ vakarÄ pats turėjo dirbti, tačiau nutarė eiti į spektaklį su Å¡eima, todėl paprašė, kad draugas dirbtų vietoj jo. TÄ vakarÄ Ä¯vyko konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta P. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį.

PraÅ¡o S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ ir skirti nuobaudÄ sankcijos ribose. NeprieÅ¡tarautų, jeigu teismas manys, kad yra iÅ¡skirtinių aplinkybių ir skirs Å¡velnesnę nuobaudÄ . IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-301-2020 matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant (b. l. 2). S. S. protokole nurodė, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, gailisi. Padarė administracinį nusižengimÄ dėl nežinojimo, kadangi manė, jog vienÄ dienÄ dirbant asmens darbinti nereikia (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 24 d., o baigtas 2020 m. sausio 21 d. VDI gavo pareiÅ¡kėjo P. T. praneÅ¡imÄ , kad „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ galimai nelegaliai durininku ir apsauginiu dirbo A. E.. Atsižvelgiant į tai, VDI Vilniaus skyriuje pradėtas tyrimas dėl galimo nelegalaus darbo fakto. Tyrimo metu nustatyta, kad minėto renginio metu įvyko konfliktas tarp P. T. ir rÅ«binės darbuotojų dėl pamesto rÅ«binės žetono, ko pasėkoje, konflikte dalyvauti pradėjo ir A.

E.. Tarp Å¡ių asmenų įvyko susistumdymas, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ policijos tarnybinio praneÅ¡imo ROIK 0118000703872, matyti, kad Bendrasis pagalbos centras 2018 m. gruodžio 30 d. 19.37 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ S. S., kad „Prie „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salės agresyvus vyras užpuolė, sumušė apsaugos darbuotojÄ <...>“. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad „atvykus pasitiko praneÅ¡ime minėtas apsaugos darbuotojas A. J. ir Å¡alia stovėjęs S. S., kurie paaiÅ¡kino jog tarp A.

J. ir P. T. prie rÅ«binės kilo konfliktas dėl rÅ«bų žetono“. Pažymėtina, kad S. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė apsaugos paslaugas, apsaugos vadovu. Dėl konflikto metu gautų sužalojimų A. E. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl kÅ«no sužalojimo. Gavus Vilniaus apygardos teismo leidimÄ buvo susipažinta su baudžiamosios bylos Nr. 1A-722-988/2019 medžiaga. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. G., nurodė, kad ji dirbo rÅ«binėje.

Kilus konfliktui prie konfliktavusio asmens priėjo juodai apsirengęs apsauginis su „(duomenys neskelbtini 2)“ kortele, vėliau įvyko susistumdymas ir priėjęs kitas apsauginis iÅ¡vedė vyrÄ Ä¯ laukÄ . Liudytoja, rÅ«binėje dirbusi A. G., nurodė, kad kilus konfliktui jos kolegė G. K. pakvietė apsaugos darbuotojÄ , kurio vardo ji nežinojo. Apsauginis atitraukė vyrÄ nuo rÅ«binės ir, kiek pamena, dviejų apsauginių buvo iÅ¡vestas į laukÄ . A. G. teigimu, pas juos (darbuotojus) nėra didelių skiriamųjų bruožų, tik ženkliukas, kuri darbuotojai neÅ¡ioja, tačiau ar apsauginis turėjo ženkliukÄ ji negalinti pasakyti.

Atsakydama į kaltinamojo advokatės klausimus ji nurodė, kad žinojo, kad nukentėjusysis, t. y. A. E. dirba apsaugoje. Liudytoja G. K., nurodė, kad kilus konfliktui rÅ«binėje ji asmeniÅ¡kai pakvietė apsauginį (A. E.), kuris buvo apsirengęs juodai ir stovėjo prie pirmo aukÅ¡to fojė durų, spręsti konfliktÄ . Teismo posėdžio metu apklausta R. J. nurodė, kad renginio metu nukentėjusysis (A. E.) dirbo apsauginiu ir tikrino bilietus. Apklausta liudytoja M. A. nurodė, kad pažįsta A. E., tačiau jis renginio metu nedirbo ir bilietų netikrino, kadangi per renginį dirbo organizatoriaus apsauga, bilietus taip pat tikrino organizatoriaus darbuotojai.

Tyrimo metu VDI pareigÅ«nų apklausta M. A. nurodė, kad apsaugos funkcijas „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. S.. Teisme apklaustas A. E. neigė darbo faktÄ , nurodydamas, kad tÄ vakarÄ buvo kaip žiÅ«rovas, nors pripažino, kad kartais papildomai dirba apsauginiu „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje. Teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. S., nurodė, kad jis yra „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salės apsaugos virÅ¡ininkas, jis „stato“ apsaugÄ ir atsakingas už tvarkÄ renginių metu ir kai reikia papildomos apsaugos, jis kreipiasi į pažįstamus, kurie gali šį darbÄ dirbti.

S. S. teigimu, jis seniai pažįsta A. E., jie yra draugai, todėl jis dirbo renginio metu, jo darbas buvo prižiÅ«rėti tvarkÄ . Tyrimo metu nustatyta, kad renginį organizavo VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini 3)“ („(duomenys neskelbtini 4)“). (duomenys neskelbtini 4) teatro vadovės D. B.-K. teigimu, „(duomenys neskelbtini 4)“ pagal negyvenamų patalpų nuomos sutartį nuomojosi „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salę iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (direktorė A.

S.). Ä® nuomos kainÄ Ä¯Ä—jo ir penkių salės darbuotojų darbas. D. B.-K. teigimu, kaip taisyklė „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje sezono metu veikia rÅ«binė ar baras, o ten dirba nuomotojo personalas, taip pat pagal poreikį renginių metu bÅ«na ir nuomotojo apsaugos personalas. D. B.-K. 2019 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laiÅ¡ku patikslino, kad „(duomenys neskelbtini 4)“ už renginio metu „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje dirbusius du bilietų tikrintojus buvo pateikta papildoma sÄ skaita ir pridėjo sÄ skaitų iÅ¡rašų kopijas (b. l. 3–4).

Apklaustas S. S. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu ir turėjo dirbti minėto renginio metu, tačiau paskutiniu momentu nusprendė eiti su Å¡eima į spektaklį, todėl draugiÅ¡kai paprašė savo draugo A. E. dirbti vietoj jo, už tai pinigų siÅ«lyta nebuvo (b. l. 5). Tyrimo metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. nurodė, kad minėto renginio metu ji atostogavo ir buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos (pateikė vieÅ¡bučio rezervacijos kopijÄ ), todėl atostogų metu visus kylančius klausimus spręsti turėjo S. S., kuriam buvo iÅ¡raÅ¡ytas įgaliojimas atlikti direktoriaus funkcijas (b. l. 6).

Tyrimo metu VDI apklaustas galimai nelegaliai dirbęs A. E. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pasiūlė S. S., kuris už tai pinigų nesiūlė, jam (S. S.) padėjo draugiškai (b. l. 7). M. A. 2019 m. gruodžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad apsaugos darbuotojus samdosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų kiekį ir poreikį nurodo kontaktiniam asmeniui S. S.. Dėl įvykusio renginio 2018 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apsaugos darbuotojo nebuvo.

Konflikto metu S. S. renginyje buvo kaip žiÅ«rovas ir padėjo iÅ¡spręsti konfliktÄ (b. l. 8). Pateiktas byloje įsakymas, kuriuo S. S. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. paskirtas atsakingu už apsaugos darbuotojų darbÄ â€“ skirsto darbo krÅ«vį, sudaro sutartis su naujais darbuotojais, atsakingas už praneÅ¡imas į VSDFV, atstovauja įmonę (b. l. 9). Pateikta ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso medžiaga baudžiamojoje byloje (b. l. 14–47). Teismo nustatytos aplinkybės ir iÅ¡vada ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbÄ .

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. pateikdamas savo paaiÅ¡kinimÄ nurodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu ir turėjo dirbti minėto renginio metu, tačiau paskutiniu momentu nusprendė eiti su Å¡eima į spektaklį, todėl draugiÅ¡kai paprašė savo draugo A. E. padirbėti vietoj jo, už tai pinigų siÅ«lyta nebuvo. Darbuotojas tyrimo metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pasiÅ«lė S. S., kuris už tai pinigų nesiÅ«lė, jam (S. S.) padėjo draugiÅ¡kai (b. l. 7).

Å iuo atveju darbuotojo A. E. atliekamų pareigų vykdymas ir S. S. sutikimas be sudarytos darbo sutarties pavesti atlikti apsaugos darbus, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma prieÅ¡ pradedant dirbti. Su A. E. nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir nepraneÅ¡ta apie jo įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. E. dirbo apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ renginio metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ : administracinio nusižengimo protokolÄ (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktÄ (b. l. 3–4), A.

E., S. S. ir A. S., M. A. duotus paaiÅ¡kinimus (b. l. 5–8) ir kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , kurie vienas kitÄ papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog S. S. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ visiÅ¡kai įrodyta. S. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, apsaugos vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra A. S.. Šį faktÄ patvirtina vieÅ¡ai prieinama informacija internete ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl direktoriaus pavadavimo buvo įsakyta direktorės atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. už apsaugos darbuotojų darbÄ atsakingu paskirti S. S..

Pažymėta, kad jis buvo atsakingas už darbo krÅ«vių skirstymÄ , sutarčių sudarymÄ su naujais darbuotojais bei atsakingas už praneÅ¡imas VSDFV, atstovauja įmonę Valstybės institucijoje (b. l. 9). Darytina iÅ¡vada, jog S. S. kaip įmonės atsakingas asmuo pagal paskirtÄ direktorės įsakymÄ buvo atsakingas ne tik už A. E. įdarbinimÄ , raÅ¡ytinės darbo sutarties sudarymÄ , bet ir tinkamÄ praneÅ¡imÄ apie minėto asmens įdarbinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad S. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad su darbuotoju A.

E. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateiktas praneÅ¡imas apie dirbančio asmens socialinio draudimo pradžiÄ . Dėl nuobaudos skyrimo ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , įvertina administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia).

Teismas nustatė S. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis S. S. neteistas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis anksčiau nebuvo baudžiamas už nelegalų darbÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. dirba, administracine tvarka baustas. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tyrimo metu S. S. kaltę pripažino, davė parodymus, su Institucija bendradarbiavo.

Ä®vertinus nustatytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra baustas už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ ir į visas kitas iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, n u t a r i a :

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 eurų dydžio baudÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 20111069124. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė