df39eb61-e689-4bb5-9f0c-2e817ce4e19f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4295-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04785-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. K. vieÅ¡ame posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b.l.

1) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-09-25 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kamerų tipo palatoje, kurioje kartu su pareiÅ¡kėju buvo aÅ¡tuoni žmonės. Ä® Ligoninę paguldytas dėl lūžusios kojos, tačiau teko miegoti antrame gulto (lovos) aukÅ¡te, užlipti į antrÄ lovos (gulto) aukÅ¡tÄ sunku, nes nėra jokių kopėtėlių.

Lipdamas į/iÅ¡ lovÄ (-os) turėdavo stotis ant pirmame lovos aukÅ¡te gulinčio asmens patalynės, pažadindavo ten miegantį asmenį, dėl to nuolat kildavo konfliktai. Kameroje labai mažai vietos, nėra galimybių judėti. TrÅ«ko oro, langas pilnai neatsidaro, nėra vietos valgyti. Kamerose mažai Å¡viesos, sienos pageltusios, atsilupę dažai. Tualete surÅ«dijęs unitazas. Sanitarinis mazgas pilnai neatitvertas, nuolat sklinda nemalonus kvapas. Dėl nurodytų priežasčių patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , emocinę depresijÄ .

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1000 EUR. Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b.l. 5-7) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 Chirurgijos skyriaus 24 (plotas 21,25 kv.m., 8 lovos) palatoje, dėl deÅ¡inio kulnikaulio lūžio. PaaiÅ¡kina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiÅ¡kėju negali.

Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.

Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninės palatose baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pintos minimaliai. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai dėl nuteistųjų ir/ar suimtųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais, palatos nuolat remontuojamos iÅ¡ tam skiriamų lėšų.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ Ä¯rengiant naujas, rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi bÅ«ti įrengiamos 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengimas praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesat techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta tÅ«ri bÅ«ti atitveriama nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengiama lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

VasarÄ vienÄ lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinimas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta, žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. NatÅ«rali Å¡viesa ir/ar apÅ¡vietimas užtikrinamas per kameroje esančius langus. Å viesiu paros metu, esant pakankamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, dieninis apÅ¡vietimas iÅ¡jungiamas, tačiau esant pacientų praÅ¡ymui dieninė Å¡viesa paliekama.

Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“ Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.PaaiÅ¡kina, kad Ligoninės administracija nerenka duomenų apie pacientų gulėjimo vietÄ (pirmame ar antrame lovos aukÅ¡te) dviaukÅ¡tėje lovoje. Tačiau esant sunkiai paciento bÅ«klei, pareigÅ«nai visada nurodo kitiems pacientams užleisti vietÄ apatinėje lovos dalyje. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai.

BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibÅ«dinama bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad gydymo laikotarpiu palatos buvo perpildytos, laikomų nuteistųjų asmenų sumažėdavo vos kelioms valandoms.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ palatos niekur neiÅ¡eidavo, jo buvimo Ligoninėje metu patikrinimas dėl palatos sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams nebuvo atliekamas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie jų vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 53). Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

Å alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 Chirurgijos skyriaus 24 palatoje. Palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv.m., joje įrengtos 8 lovos (b.l. 5, 11). Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo gydymo laikotarpio byloje nėra.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl ginčo santykiams taikytini teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklÄ .

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m.

Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 kartu su pareiÅ¡kėju. PaaiÅ¡kino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma. Ä® bylÄ pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akte (b.l. 12-13) nurodyta, kad patikrinimo metu palatoje Nr. 24 buvo gydomas vienas pacientas. Tačiau iÅ¡ akto turinio neįmanoma vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kada patikrinimas buvo faktiÅ¡kai atliktas (akte nurodyta, kad patikrinimas „vietoje pradėtas 2015-09-09, 12.45 val.“, patikrinimas „vietoje baigtas 2015-09-09 13.45 val.“, t.y. iki pareiÅ¡kėjo hospitalizavimo, „patikrinimas užbaigtas 2015-09-16 15.30 val.“, o akto suraÅ¡ymo data „2015-09-18“).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju palatoje ginčo laikotarpiu, vertintina pareiÅ¡kėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiÅ¡kėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo naÅ¡ta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje.

Esant nurodytam Chirurgijos skyriaus 24 palatos plotui (21,25 kv.m.), kurioje yra 8 lovos, jeigu ginčo laikotarpiu kiekvienoje iš jų buvo laikomi 8 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,66 kv.m. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, tenkantis vienam asmeniui, t.y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad asmenų palatoje sumažėdavo vos kelioms valandoms, reikÅ¡mingai laikymo sÄ lygų nekeičia. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas į Ligoninėje buvo hospitalizuotas dėl deÅ¡inio kulnikaulio lūžio (b.l. 5, 9-10). IÅ¡ byloje esančios pažymos apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių (b.l.

11) matyti, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 24 yra dvi vieno aukÅ¡to lovos ir trys dviejų aukÅ¡tų lovos. PareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«damas sulaužyta koja buvo paguldytas dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te, kopėtėlių užlipimui nėra, todėl lipdamas į/iÅ¡ lovos patyrė sunkumų ir nepatogumų. Ligoninė atsiliepime nurodė, jog duomenų ar pacientai guli pirmame ar antrame lovos aukÅ¡te nekaupia. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui dėl jo sveikatos bÅ«klės buvo sudarytos sÄ lygos gulėti vienaukÅ¡tėje lovoje ar dviaukÅ¡tės lovos pirmame aukÅ¡te.

Nesant į bylÄ pateiktų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje gulėjo antrame lovos aukÅ¡te. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydytas dėl patirtos traumos, yra pakankama konstatuoti, jog lipdamas į/iÅ¡ lovos antro aukÅ¡to, nesant įrengto patogaus užlipimo, jis patyrė tam tikrų sunkumų ir nepatogumų. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga ir kt.

DaugumÄ Å¡ių klausimų reglamentavo ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010). Ginčo santykiams taip pat aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. PareiÅ¡kėjas teigia, kad palatoje esantis tualetas įrengtas netinkamai, t.y. naudojama netinkama santechninė įranga, tualetas pilnai neatitvertas nuo kameros, nuolat sklinda nemalonus kvapas.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš byloje esančios medžiagos (fotonuotraukų, b.l. 23-27) matyti, kad palatoje Nr. 24 įrengtas tupimas unitazas, kuris ganėtinai aukštai pakeltas nuo žemės ir atskirtas daline sienele bei užuolaida. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (pareiškėjo buvimo Ligoninėje ar jam artimais laikotarpiais, b.l. 12-16) nurodyta, kad minėtoje palatoje įrengti sanitarinio mazgo techniniai įrenginiai susidėvėję, bet vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitinka Higienos normos reikalavimus.

Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kėjas toje pačioje palatoje (kameroje) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) prakitikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad kameroje (palatoje) trÅ«ksta kietojo inventoriaus, t.y. nėra stalo pavalgyti, kėdžių.

Ä® bylÄ pateiktoje 2015-07-17 pažymoje (b.l.

11) nurodyta, kad Chirurgijos skyriaus 24 palatoje yra vienas stalas, viena kėdė ir šešios spintelės daiktams susidėti. Tai iš esmės patvirtinta ir atsakovės atstovo pateiktos kameros tipo palatos fotonuotraukos (b.l. 23-28). Atsakovės atstovė nurodo, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, kokie baldai pataisos įstaigose turi būti įrengti, tačiau teismo vertimu, palatose turėtų būti bent minimalūs baldai, reikalingi būtiniausių poreikių tenkinimui, t.y. stalai ir kėdės, prie kurių Ligoninėje laikomi asmenys galėtų pavalgyti.

Atsižvelgiant į kameros tipo palatoje laikytų asmenų skaičių (aštuonios miegamosios vietos), darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo perpildytoje palatoje trūko kietojo inventoriaus.Skunde pareiškėjas nurodė, kad palatose (kamerose) trūko oro, nes pilnai neatsidarydavo langai, nebuvo pakankamo apšvietimo. Pagal ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 24 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos (kamerų tipo palatos), turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Santykinė oro drėgmė, temperatÅ«ra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Ligoninė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad vasaros metu palatos vėdinamos pro langus, jose taip pat įrengta vėdinimo sistema. Ä® bylÄ pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b.l. 14-18) nurodyta, kad kameros Nr. 24 langai pritaikyti natÅ«raliam vėdinimui. Kamerų (palatų) vėdinimas pro langus Higienos normos 76:2010 nuostatoms neprieÅ¡tarauja. Dieninio apÅ¡vietimo pažeidimų taip pat nenustatyta (b.l. 14-15).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kamerų tipo palatos Nr. 24 vėdinimo ir apÅ¡veitimo pažeidimus, pareiÅ¡kėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, palatos sienos ginčo metu buvo pageltusios, atsilupę dažai. Pagal ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 62 punktÄ , laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad patalpos remontuojamos eilės tvarka, nepažeidžiant Higienos normos 76:2010 reikalavimų.

Visi atsiradę pažeidimai dėl netinkamo suimtųjų (nuteistųjų) elgesio Å¡alinami minimaliausiais terminais. Kiekvienai metais tam skiriami biudžeto asignavimai. Ä® bylÄ pateiktame patikrinimo akte konstatuota, kad 2015-08-18 kamerų tipo palatoje Nr. 24 vietomis nuo sienų ir lubų buvo nubyrėję dažai, prie praustuvo nukrutusios plytelės, o tai neatitinka sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms keliamų reikalavimų, įpareigojančių užtikrinti visų pavirÅ¡ių (patalpų, daiktų, įrenginių) lengvÄ valymÄ , dezinfekavimÄ ir jų atsparumÄ valymo priemonėms. 2015-10-02 patikrinimo akte nustatyta, kad minėta palata remontuojama (b.l. 17-18).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo metu kameros tipo palatai Nr. 24 buvo reikalingas ne itin didelis remontas, tačiau Ligoninė ėmėsi reikiamų priemonių Å¡iam pažeidimui Å¡alinti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu (laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, privatumas naudojantis tualetu, tikėtinai trÅ«ko baldų bÅ«tinų poreikių tenkinimui, gydantis dėl patirtos traumos nebuvo sudarytos sÄ lygos gulėti pirmame lovos aukÅ¡te.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , emocinę depresijÄ . Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Ligoninėje nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos.

Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu laikymas pažeidžiant nustatytÄ reikalavimus pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas nustatytų pažeidimų visumÄ bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Minimalus ploto trÅ«kumas, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas kameroje (palatoje) su kitais asmenimis turėjo naudotis iÅ¡ dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų visumÄ ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (10 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 70 EUR.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui G. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Iveta Pelienė