Legislator Case Law & Legislation
df36c62e-b793-45db-9cc4-bd3164f1e1d6 AI generated

Appeal dismissed; court rejected request to return goods based on outdated inventory value and invalid contract termination agreement.

Case Number df36c62e-b793-45db-9cc4-bd3164f1e1d6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appellant's request to return goods and reduce the debt, upholding the first-instance judgment. The appellant argued that the defendant's current inventory value allowed for partial restitution, but the court found the agreement to hold goods was not a valid contract termination and relied on outdated inventory data. Consequently, the appeal was rejected, and the defendant was awarded the costs of the appeal proceedings.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis; The court's decision to reject an appeal based on outdated factual evidence and the invalidity of a document claiming to terminate contractual relations.

Keywords

AI generated
contract termination goods return inventory valuation appellate review costs of appeal restitution claim debt reduction

Cited Legislation

AI generated
CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalis
Atmetus ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1114-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01359-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.4.4.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Masterank Global Limited atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Masterank Global Limited ieÅ¡kinį atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ dėl prekių grÄ Å¾inimo, skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl 2019 m. liepos 18 d. paprastojo vekselio bei susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, notaras M.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės 1 100 t parafino vaÅ¡ko bei priteisti skolÄ â€“ 535 491,50 JAV dolerių (480 865,21 Eur), palÅ«kanas – 28 660,25 JAV dolerių (25 736,58 Eur), 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. sausio – kovo mėn. su atsakove sudarė 5 prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovė pardavė, o atsakovė įsigijo 1 680 t prekių (+/-3 procentų paklaida, priklausomai nuo pakrautų prekių kiekio), už kurias pastaroji įsipareigojo sumokėti 1 562 641,50 JAV dolerių. Už prekes pagal nurodytas sutartis ieÅ¡kovė iÅ¡rašė 9 sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių atsakovė neapmokėjo.

3. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama 2019 m. liepos 18 d. SusitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių skolos grÄ Å¾inimo, patvirtino Å¡alių sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimÄ , sutiko ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 15 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1 100 t prekių ir tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies padengti negrÄ Å¾intÄ 1 562 641,50 JAV dolerių skolÄ . TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė pasirašė Nuosavybės teisių iÅ¡laikymo susitarimÄ , kuriuo patvirtino sutartinių santykių pabaigÄ , pabrėždama, kad ieÅ¡kovei priklauso nuosavybės teisė į 1 100 t prekių pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė taip pat pasirašė vekselį, kuriuo iki 2019 m. rugsėjo 16 d. įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1 562 641,50 JAV dolerių už gautas prekes su 6 procentų dydžio palÅ«kanomis. Vekseliu atsakovė papildomai užtikrino savo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti prekes ir likusiÄ skolos sumÄ .

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu priminė atsakovei apie 2019 m. liepos 18 d. prisiimtus įsipareigojimus ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 15 d. grÄ Å¾inti 1 100 t prekių bei likusiÄ skolos sumÄ , sumažintÄ 1 100 t prekių verte. IÅ¡ atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikto atsakymo matyti, kad pastaroji nesiruoÅ¡ia grÄ Å¾inti 1 100 t prekių ir skolos iki sutarto termino pabaigos (2019 m. rugsėjo 15 d.). Atsakovė pasiÅ«lė parduoti prekes tretiesiems asmenims ir sumokėti gautÄ pardavimo kainÄ ieÅ¡kovei bei nurodė, kad ieÅ¡kovės prekės buvo nekokybiÅ¡kos. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo prekės priklauso jai, todėl atsakovė neturi teisės jų perleisti tretiesiems asmenims, be to, atsakovė neteikė pretenzijų dėl prekių trÅ«kumų, pasiraÅ¡ydama 2019 m. liepos 18 d. dokumentus.

5. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

6. Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo reikalavo pripažinti 2019 m. liepos 18 d. paprastÄ jį vekselį bei SusitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo negaliojančiais, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimÄ â€“ 89 764,50 Eur, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d., dar neturint neginčijamų duomenų, jog ieÅ¡kovė pažeidė savo pareigas perduoti kokybiÅ¡kas prekes, Å¡i esminė sutarties kainos nuostata buvo perkelta į paprastojo vekselio ir Susitarimo dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo sÄ lygas. PaaiÅ¡kino, kad žinodama, jog prekės yra nekokybiÅ¡kos ir klientai sieks jas grÄ Å¾inti, nebÅ«tų sutikusi įsipareigoti sumokėti 1 562 641,50 JAV dolerių bei grÄ Å¾inti 1 100 t prekių, kadangi pristatytos prekės neatitinka Å¡ios kainos. Teigė, kad 2019 m. liepos 18 d. paprastasis vekselis bei Susitarimas dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo yra negaliojantys pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas.

8. Atsakovė nurodė, kad dėl nekokybiÅ¡kų prekių patyrė 89 764,50 Eur nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 535 491,50 JAV dolerių skolÄ , 28 660,25 JAV dolerių palÅ«kanas ir 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , patvirtinant atitinkamo dydžio ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, taip pat atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei – 5 954,46 Eur, tretiesiems asmenims AB SEB bankas – 1 089 Eur, notarui M.

K. – 689,70 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patvirtinant nurodytų dydžių ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų finansinius reikalavimus atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje. Dėl prekių grÄ Å¾inimo 10. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio - kovo mėn. Å¡alys sudarė 5 prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis atsakovė įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 680 t prekių (+/-3 procentų paklaida, priklausomai nuo pakrautų prekių kiekio), už kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 562 641,50 JAV dolerių.

IeÅ¡kovė pagal nurodytas sutartis iÅ¡rašė 9 sÄ skaitas faktÅ«ras. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė pasirašė SusitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo iki 2019 m. rugsėjo 15 d., Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ ir paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 1 562 641, 50 JAV dolerių už gautus produktus bei 6 procentų metines palÅ«kanas iki 2019 m. rugsėjo 16 d.

11. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. gegužės 5 d. AB SEB bankas su atsakove sudarė kreditavimo sutartį, įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį tinkamam vykdymui buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakÅ¡tas, kuriuo pirmos eilės įkeitimu bankui buvo įkeistas atsakovei priklausantis turto kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos; atsakovės įsipareigojimų pagal su banku 2015 m. kovo 27 d. sudarytos kreditavimo sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakÅ¡tas, kuriuo antros eilės įkeitimu bankui buvo įkeistas atsakovei priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos. AB SEB banko finansinis reikalavimas, patvirtintas atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje, sudaro 5 217 662,19 Eur.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.314 straipsnio 5 dalį, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus. Pažymėjo, kad CK 6.345 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas turi iÅ¡reikalavimo teisę tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė.

13. Ä®vertinęs, kad atsakovės ir AB SEB įkeitimo lakÅ¡tai su vėlesniais jų pakeitimais sudaryti iki ginčo Å¡alių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, teismas sprendė, kad visos vėliau atsakovės įsigytos ir į apyvartÄ Ä¯trauktos prekės, atsargos, įskaitant iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytas prekes, tapo įkeistos AB SEB bankui pirmos ir antros eilės įkeitimais, kaip turtinio komplekso sudėtinės dalys.

14. Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nustatyta sÄ lyga dėl nuosavybės į prekes perėjimo momentas, todėl nėra pagrindo taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, jog pagal sutarties rūšį (realinė) nuosavybės teisė į daiktus pereina nuo daikto perdavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad 2019 m. liepos 18 d. atsakovės pasiraÅ¡yta Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo nuostata, jog ieÅ¡kovei priklauso nuosavybės teisės į 1 100 t prekių pagal pirkimo – pardavimo sutartis, negali bÅ«ti prilyginama Å¡alių sutarties pakeitimui ar papildymui dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, kadangi tai savo forma yra vienaÅ¡alis atsakovės suraÅ¡ytas dokumentas, kuris teisine galia negali pakeisti dviÅ¡alės sutarties ar sukurti dviÅ¡alei sutarčiai naujas sÄ lygas.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas dėl 1 100 t prekių grÄ Å¾inimo buvo sudarytas 2019 m. liepos mėnesį, taip nepagrįstai disponuojant bankui įkeistais daiktais be įkaito davėjo žinios ir sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 100 t prekių grÄ Å¾inimo, kaip prieÅ¡taraujantį CK 6.314 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

15. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovės disponavimas ginčo prekėmis – 1 100 tonų parafino vaÅ¡ko, nepažeis įkaito davėjo teisių, nes, remiantis CK 4.202 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama įkaito davėjo galimybė disponuoti įkeistu turtiniu kompleksu, jeigu nemažėja bendra įkeisto turto vertė. Tuo tarpu įkeitimo lakÅ¡tuose atsakovės turimų prekių ir atsargų vertė, nurodyta skaičiais – 2 700 000 Eur, o žodžiais įraÅ¡yta suma yra 2 000 700 Eur. Kadangi, ieÅ¡kovės teigimu, žodžiais įraÅ¡yta suma yra teisinga, atsakovei grÄ Å¾inant ginčo prekes, kurių vertė yra 1 027 150 JAV dolerių, nesumažėtų bankui įkeisto turtinio komplekso vertė mažiau negu iki 2 000 700 EUR, nes net ir grÄ Å¾inus Å¡ias prekes, pagal atsakovės pateiktus duomenis apie prekių atsargų likučių vertę 2019 m. liepos 15 d., įkeistų prekių vertė turėtų sudaryti dar mažiausiai 2 332 782,92 Eur.

16. Teismas nurodė, kad pozicijÄ dėl to, kokia suma, iÅ¡reikÅ¡ta skaičiais ar žodžiais, ginčo atveju reikia vadovautis, ieÅ¡kovė nepagrįstai grindžia Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 8 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 44 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatomis, kurios, esant skaičiais ir žodžiais įraÅ¡ytų sumų nesutapimams, prioritetÄ suteikia žodžiais nurodytoms sumos.

Pažymėjo, kad nurodytų įstatymų nuostatų nėra pagrindo taikyti notaro patvirtintam dokumentui – hipotekos lakÅ¡tui. Skaičiais ir žodžiais įraÅ¡ytų sumų skirtumas notaro patvirtintuose dokumentuose yra aiÅ¡kus požymis, kad sudarant dokumentÄ , buvo padaryta klaida. Teismas pažymėjo, kad atitinkamus atsakovės turto įkeitimo pakeitimo ir papildymo dokumentus patvirtinęs notaras M. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog aptariamÄ sumų neatitikimÄ iÅ¡taisė pagal notarinę praktikÄ , gavęs abiejų įkeitimo sandorio Å¡alių praÅ¡ymÄ .

Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, neteisingai įkeitimo lakÅ¡tuose įraÅ¡yta įkeisto turto suma (2 000 700 Eur) nedaro įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Atsakovė, sudarydama susitarimÄ su ieÅ¡kove dėl 1 562 641,50 JAV dolerių skolos grÄ Å¾inimo, turėjo žinoti ir žinojo, kad susitarime numatytos grÄ Å¾inti prekės yra įkeistos įkeitimo lakÅ¡tais, todėl negalėjo disponuoti Å¡iomis prekėmis, nepaisant paminėtuose lakÅ¡tuose padaryto raÅ¡ymo apsirikimo, nes žinojo tikrÄ jÄ Ä¯keisto turto vertę (2 700 000 Eur).

17. Teismas atsisakė remtis ieÅ¡kovės nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016, pažymėdamas, kad skiriasi Å¡ios ir nurodytos bylos dalykas bei faktinės aplinkybės. Dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo 18. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo terminas – 60 arba 90 dienų nuo važtaraščio datos. Paskutinės iÅ¡ sÄ skaitų apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nurodė, kad atsakovė yra praleidusi visus pirkimo – pardavimo sutartyse numatytus terminus atsiskaityti už įsigytas prekes. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos grÄ Å¾inimo reiÅ¡kiamas dėl užmokesčio už 581,05 t (1 681,05 t – 1 100 t) prekių dalį, kuri sudaro 535 491,50 JAV dolerių sumÄ (1 562 641,50 JAV dolerių – 1 027 150 JAV dolerių).

19. Vadovaudamasis CK 6.38, 6.205 straipsniais, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.305 straipsniu, 6.317 straipsnio 1 dalimi, 6.344 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 535 491,50 JAV dolerių užmokestis už laiku ir tinkamai neįvykdytÄ prievolę atsiskaityti už dalį prekių, patvirtinant nurodyto dydžio ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo sumÄ atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje.

20. Remdamasis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio 2 dalies bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patvirtinant atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje atitinkamo dydžio ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ . Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 21. Motyvuodamas tuo, kad pasiraÅ¡ydama 2019 m. liepos 18 d. vekselį ir SusitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, atsakovė –žinojo, jog praÅ¡omos grÄ Å¾inti prekės yra įkeistos jos kreditoriui – bankui, teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

22. Pažymėjo, kad pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneÅ¡a pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Teismas nustatė, kad atsakovė gautų prekių neatitikimÄ užsakytoms pastebėjo 2019 m. birželio mėnesį, tačiau pretenzijÄ iÅ¡siuntė praėjus dviem mėnesiams (2019 m. rugsėjo 19 d.). Sprendė, kad atsakovė nesilaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyto protingo termino taisyklės praneÅ¡ti apie prekių trÅ«kumus ieÅ¡kovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 23. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 100 t parafino vaÅ¡ko iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės, toje dalyje priimant naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo negalėjo bÅ«ti keičiamos dviÅ¡alių pirkimo – pardavimo sutarčių sÄ lygos, nes konkliudentiniai Å¡alių veiksmai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . 23.2.

Atsakovei neatsiskaičius už parduotas prekes, 2019 m. liepos 18 d. tarp Å¡alių vykusio susitikimo metu buvo nutraukti jų sutartiniai santykiai dalyje dėl 1 100 t prekių pirkimo – pardavimo ir susitarta dėl restitucijos taikymo, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei nuosavybės teises į nurodytÄ prekių kiekį, kÄ patvirtina ir prekių bei skolos grÄ Å¾inimo sutartis bei Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas. Taigi pasiraÅ¡ydamos susitarimÄ Å¡alys susitarė dėl restitucijos, t. y. dėl pasekmės, nustatytos CK 6.222 straipsnio 1 dalyje, taikymo.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes. 23.3. Iki 2019 m. liepos 18 d. susitarimo sudarymo ginčo prekės priklausė atsakovei, todėl nurodytÄ susitarimÄ reikia aiÅ¡kinti kaip susitarimÄ dėl prekių pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo. 23.4. Å alių elgesys patvirtina, kad nutraukus sutartinius pirkimo – pardavimo santykius, Å¡alys pripažino, jog nuosavybės teisės į ginčo prekes priklauso ieÅ¡kovei. Nors Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas formaliai pasiraÅ¡ytas tik atsakovės, tačiau dėl jo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė abi Å¡alys.

Byloje yra įrodymų, kurie patvirtina nurodytÄ aplinkybę: ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu priminė atsakovei apie 2019 m. liepos 18 d. prisiimtus įsipareigojimus ir pareikalavo juos vykdyti, atsakovei 2019 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu atsisakius grÄ Å¾inti prekes nustatytu terminu, ieÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu dar kartÄ pasikreipė į atsakovę ir paaiÅ¡kino, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso ieÅ¡kovei. Prekių nuosavybę ieÅ¡kovei vėlesnėje komunikacijoje pripažino ir pati atsakovė. 23.5.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad disponavimas įkeistomis prekėmis prieÅ¡taravo CK 6.314 straipsnio 5 daliai, nes Å¡i nuostata nėra imperatyvi ir Å¡alys yra laisvos susitarti dėl pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo ir parduotų prekių grÄ Å¾inimo pardavėjui. IeÅ¡kovei yra nesuprantama teismo pozicija, kad Å¡alių 2019 m. liepos 18 d. pasiektas susitarimas prieÅ¡tarauja nurodytai teisės normai. 23.6. Nei CK 6.314 straipsnio 5 dalis, nei CK 6.345 straipsnio 1 dalis nėra imperatyvios įstatymo nuostatos, nuo kurių Å¡alys negalėtų nukrypti savo susitarimu. 23.7.

Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad atsakovė, net ir sudariusi įkeitimo lakÅ¡tus, kuriais įkeitė visas savo prekių atsargas bankui, iÅ¡ esmės turėjo teisę disponuoti prekėmis. Tai patvirtina CK 4.202 straipsnio 2 dalis, kuri expressis verbis (tiesiogiai) numato, kad įkaito davėjas gali disponuoti įkeistu turtu su sÄ lyga, jog nesumažėja turto vertė. Tokia įkaito davėjo galimybė pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).

TokiÄ pozicijÄ pripažįsta ir bankas savo 2020 m. balandžio 24 d. atsiliepime. Nepaisant to, teismas pripažino, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama 2019 m. liepos 18 d. susitarimÄ , prekėmis disponuoti negalėjo, nes prekių likučio vertė tapo mažesnė nei prekių įkeitimo vertė – 2 700 000 Eur. 23.8. IeÅ¡kovė nesutinka, kad prieÅ¡ jÄ , sÄ Å¾iningÄ trečiÄ jį asmenį atsakovės santykiuose su banku, gali bÅ«ti panaudota aplinkybė, jog atsakovės prekių atsargų įkeitimo vertė buvo ne 2 000 700 Eur, o 2 700 000 Eur. 23.9.

Esant prieÅ¡taravimams Hipotekos registre ir įkeitimo lakÅ¡tuose nurodytuose duomenyse, teismas turėjo vadovautis įkeisto objekto verte, iÅ¡reikÅ¡ta žodžiais, o ne skaitine iÅ¡raiÅ¡ka. Tokia taisyklė vyrauja Lietuvos įstatymuose – Ä®PVÄ® 8 straipsnio 1 dalis, VPÄ® 44 straipsnio 6 dalies 2 punktas. 23.10. CK 4.185 straipsnio 7 dalis nustato, kad Hipotekos registro duomenys yra vieÅ¡i, jie laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.188 straipsnis nustato, kad kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos registro duomenimis, sprendžiamÄ jÄ galiÄ turi registro duomenys.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks teisinis reguliavimas, be kita ko, nustatytas siekiant apginti sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teises, kai Å¡ių teisių įgijimui įtakos turėjo Hipotekos registro duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016). 23.11. CK 1.75 straipsnio 2 dalis nustato, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis, remiantis kitais įrodymais.

Todėl atsakovė ir bankas negalėjo prieÅ¡ ieÅ¡kovę pasinaudoti aplinkybe, kad įkeitimo vertė yra 2 700 000 Eur, nes ne tokia informacija buvo įregistruota ir iÅ¡vieÅ¡inta Hipotekos registre. Tuo tarpu teismas rėmėsi ne Hipotekos registro, o kitais įrodymais, nustatydamas įkeisto turto vertę. 23.12. Å ioje byloje jokios reikÅ¡mės neturi aplinkybė, kad ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje pasirėmus Hipotekos registro duomenimis, buvo imtasi iÅ¡taisyti registre buvusiÄ klaidÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisingos informacijos buvimas Hipotekos registre gali klaidinti trečiuosius asmenis, todėl klaidos turi bÅ«ti iÅ¡taisytos kiek įmanoma anksčiau.

Be to, tais atvejais, kai juridiniai faktai yra įvykę iki klaidos taisymo procedÅ«ros, kreditoriaus teisės negali bÅ«ti ginamos, taikant klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016). 23.13. Net jei teismas galėjo remtis prieÅ¡ ieÅ¡kovę skaitine įkeisto turto verte, teismas galėjo ir turėjo ieÅ¡kinio dalį dėl prekių grÄ Å¾inimo patenkinti iÅ¡ dalies, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei bent 654,43 t prekių.

Teismas turėjo ir galėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės tiek prekių, kad bÅ«tų užtikrinama, jog atsakovės sandėliuose likusių prekių atsargų vertė atitiktų įkeitimo objekto vertę (2 700 000 Eur), t. y. teismas mažų mažiausiai turėjo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės prekių už 539 358,38 Eur, kas sudaro maždaug 654,43 t prekių.

24. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimu atsakovė patvirtino, kad Å¡is susitarimas yra sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dalis, ir nei jame, nei kituose tos pačios dienos susitarimuose nėra nurodyta, kad Å¡ie sutartiniai santykiai yra nutraukiami, todėl skundo argumentai, jog nurodytu dokumentu buvo susitarta dėl pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo ir restitucijos taikymo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Toks ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ir teisiniam sandorių nutraukimo reglamentavimui. Nesant aiÅ¡kaus raÅ¡ytinio susitarimo dėl pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo negalima traktuoti kaip abiejų Å¡alių bendra valia teisinius santykius nutraukiančio dokumento. 24.2. VienaÅ¡aliu dokumentu nebuvo galima pakeisti dviÅ¡alės pirkimo – padavimo sutarties sÄ lygų dėl nuosavybės teisės į prekes perėjimo momento. 24.3. Nustačius, kad pardavėjo teisės atsisakyti pirkimo – pardavimo sutarties įgyvendinimo tvarka yra imperatyviai reglamentuota, konstatuotina, jog skundo argumentai dėl abiejų Å¡alių elgesio patvirtinimo apie tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ nutraukti sutartį neturi reikÅ¡mės, nes pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, tik tuo atveju, jeigu įstatymai nenustato konkrečios sandorio formos. 24.4.

IeÅ¡kovė nepagrįstai Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ aiÅ¡kina atsietai nuo kitų tÄ pačiÄ dienÄ jos pasiraÅ¡ytų dokumentų. Å ių dokumentų turinys prieÅ¡tarauja tiek vienas kitam, tiek pačios ieÅ¡kovės argumentams. Reikalavimo grÄ Å¾inti 1 100 t prekių grindimas Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimu neatitinka visų 2019 m. liepos 18 d. pasiraÅ¡ytų dokumentų turinio. 24.5. IeÅ¡kovei neturint galimybės pasinaudoti CK 6.345 straipsnyje įtvirtina pardavėjo parduotų daiktų iÅ¡reikalavimo teise, konstatuotina, jog pirkėjui neatsiskaičius už prekes, ieÅ¡kovei iÅ¡lieka galimybė reikalauti tik nesumokėtos kainos ir palÅ«kanų pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį.

Atitinkamai teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ grÄ Å¾inti jai 1 100 t prekių kaip prieÅ¡taraujantį CK 6.314 straipsnio 5 daliai. 24.6. PasiraÅ¡ant Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ buvo pažeisti imperatyvÅ«s CK 6.345 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kas sudaro pagrindÄ pripažinti šį susitarimÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. 24.7. Nei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ , nei jo pasiraÅ¡ymo metu Å¡alys nekėlė prekių įkeitimo klausimo, taip pat ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie Hipotekos registro duomenų tikrinimÄ , todėl negalima iÅ¡vada apie sÄ Å¾iningos trečiosios Å¡alies teisių pažeidimÄ , kadangi Å¡ių teisių įgijimui Hipotekos registro duomenys įtakos neturėjo.

Skunde nurodoma kasacinio teismo praktika yra suformuota visiÅ¡kai skirtingų faktinių aplinkybių byloje, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktuali. 24.8. Skundo argumentai dėl galimybės bent iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ dėl prekių grÄ Å¾inimo yra nepagrįsti. Tokios pozicijos ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nurodyti argumentai negali bÅ«ti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis).

25. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ginčo sutartinių santykių nutraukimo ir nutraukimo pasekmių dokumentas, nes Å¡iame dokumente nėra tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtina Å¡alių valia dėl sutartinių santykių nutraukimo, pasibaigimo, anaiptol – susitarimas nurodomas kaip sutartinių santykių dalis.

Be to, dokumentas yra vienaÅ¡alis. Sutarčių teisės principams prieÅ¡tarauja prielaida, kad dviÅ¡alė sutartis galėtų pasibaigti, nusakant restitucijos pasekmes, ne abiejų jÄ sudariusių Å¡alių, o vienos Å¡alies sandoriu – vienaÅ¡alis galimas tik sutarties nutraukimas. Dar daugiau, vienaÅ¡aliu sandoriu yra įtvirtintas nuosavybės teisės iÅ¡laikymo pripažinimas, kas vien iÅ¡ pavadinimo liudija tam tikros faktinės ir (ar) teisinės aplinkybės tÄ sÄ . 25.2. IeÅ¡kovė pernelyg sureikÅ¡mina Hipotekos registre nurodytos įkeistos turto sumos, atsiradusios dėl techninės įkeitimo lakÅ¡tų sudarymo ir perkėlimo į registrÄ klaidos, bei teisingos įkeistų daiktų vertės skaitinės iÅ¡raiÅ¡kos skirtumÄ .

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo sudarymo metu bÅ«tų kaip nors tikrinusi nurodyto registro duomenis. Be to, jokių patvirtinimų ir (ar) paaiÅ¡kinimų, kad atsakovė patvirtina turinti neribotÄ teisę disponuoti prekėmis, nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų ir turimų kreditorių interesų, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarime nėra. 25.3. Teismas neturėjo pagrindo gražinti ieÅ¡kovei bent dalį prekių. Tai pagrindžia pradinės teismo iÅ¡vados dėl Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo turinio kvalifikavimo.

Nurodytas dokumentas nei tiesiogine, nei netiesiogine teksto iÅ¡raiÅ¡ka neleidžia patvirtinti ieÅ¡kovės pozicijos, neva tai yra Å¡alių pirkimo – pardavimo sutartinių santykių nutraukimo ir nutraukimo pasekmių dokumentas. Taigi susitarimas nėra pripažintinas tinkama disponavimo prekėmis iÅ¡raiÅ¡ka ne tik dėl jų buvimo įkeistomis, bet ir dėl dokumentÄ pasiraÅ¡iusios Å¡alies (atsakovės) valios nutraukti sutartis nebuvimo. 25.4. Nepateikta ir prekių, kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti, realioji vertė ieÅ¡kinio reikalavimo pateikimo momentu ar Å¡iuo metu – ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės praÅ¡ydama apeliacinės instancijos teismo patvirtinti bent jau dalies prekių iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės pareigÄ , remiasi tik sutartine, t. y. 2019 m. prekių verte.

Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas turėtų vadovautis neaktualios vertės kriterijais, net jei svarstytų dalies ieÅ¡kovės reikalavimo dėl prekių grÄ Å¾inimo tenkinimo klausimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 27. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo - sausio mėnesiais ieÅ¡kovė su atsakove sudarė 5 prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kurių pagrindu pastaroji įsigijo apie 1 680 t prekių (parafino vaÅ¡ko), už kurias įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 1 562 641,50 JAV dolerių. Atsakovė pareigos atsiskaityti už nurodytas prekes neįvykdė, dėl ko atsakovė 2019 m. liepos 18 d. pasirašė tris dokumentus: Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ dėl 1 100 t prekių nuosavybės teisės ir grÄ Å¾inimo, SusitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo bei paprastÄ jį vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei iki 2019 m. rugsėjo 16 d. grÄ Å¾inti 1 562 641,50 JAV dolerių už gautas prekes su 6 procentų dydžio palÅ«kanomis.

Nurodytų faktinių aplinkybių bei paminėtų dokumentų pagrindu ieÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti jai 1 100 t prekių, priteisti 535 491,50 JAV dolerių (480 865,21 Eur) skolÄ , 28 660,25 JAV dolerių (25 736,58 Eur) palÅ«kanas bei 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

28. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo reikalavo pripažinti 2019 m. liepos 18 d. paprastÄ jį vekselį bei SusitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo negaliojančiais, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimÄ â€“ 89 764,50 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ pirmiau nurodytų ieÅ¡kinio reikalavimų teismas netenkino reikalavimo dėl prekių grÄ Å¾inimo. Nustatęs, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytų kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimui visos atsakovės apyvartoje esančių prekių atsargos buvo įkeistos bankui dar iki pastarosios sutarčių su ieÅ¡kove sudarymo bei remdamasis CK 4.202 straipsnio 2 dalimi, kuri draudžia įkaito davėjui disponuoti įkeistu turtiniu kompleksu, jeigu dėl to sumažėja bendra įkeisto turto vertė, teismas sprendė, kad atsakovė disponuoti ginčo prekėmis neturi teisės.

30. Nesutikdama su skundžiama teismo nutarties dalimi dėl reikalavimo grÄ Å¾inti jai 1 100 t prekių atmetimo, ieÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodytos nutarties dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindžia netinkama Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo teisine kvalifikacija, netinkamu ginčui aktualių teisės normų taikymu bei aiÅ¡kinimu (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo 31. Skunde apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo negalėjo bÅ«ti keičiamos ginčo Å¡alių dviÅ¡alių pirkimo – pardavimo sutarčių sÄ lygos dėl prekių nuosavybės perėjimo momento.

Teigia, kad nurodytas dokumentas nepakeitė pirkimo – pardavimo sutarčių ir nuosavybės teisės perdavimo momento, o jas nutraukė, susitariant dėl nutraukimo pasekmių – restitucijos tarp Å¡alių taikymo, grÄ Å¾inant nuosavybės teisę į dalį prekių jų pardavėjai – apeliantei. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

32. Pirma, aptariamame susitarime nurodyta, kad pasirašęs asmuo patvirtina, jog Å¡is Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas yra dalis sutartinių santykių tarp Å¡alių ir kad bendrovei Masterank Global Limited nuosavybės teise priklauso 1 100 t parafino vaÅ¡ko, kaip nurodyta priede. LingvistiÅ¡kai bei logiÅ¡kai vertinant tokį atsakovės patvirtinimÄ , nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo dokumentu Å¡alys sulygo dėl sutartinių pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo. PrieÅ¡ingai, dokumente tiesiogiai ir aiÅ¡kiai nurodoma, kad Å¡is susitarimas yra Å¡alių sutartinių santykių dalis.

33. Antra, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo vertinimas pagal CK normÄ , reglamentuojančiÄ pirkėjo teises ir pareigas, taip pat neteikia pagrindo iÅ¡vadai dėl Å¡alių sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo. CK 6.345 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties apie tai praneÅ¡damas raÅ¡tu pirkėjui ir iÅ¡reikalauti daiktus iÅ¡ pirkėjo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bÅ«tų raÅ¡tu informavusi atsakovę apie ginčo pirkimo – pardavimo sutarčių atsisakymÄ . Nors skunde apeliantė teigia, kad jos atsisakymÄ , t. y. siekį nutraukti sutartinius santykius su atsakove patvirtina raÅ¡ytiniai priminimai atsakovei apie 2019 m. liepos 18 d. pastarosios prisiimtus įsipareigojimus ir reikalavimas juos vykdyti, nurodyti dokumentai nei savo forma, nei turiniu nepripažintini raÅ¡tu dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarčių atsisakymo.

34. Be to, kaip teisingai atsiliepimuose į skundÄ pažymi atsakovė ir trečiasis asmuo, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas yra vienaÅ¡alis atsakovės sudarytas dokumentas, kuriuo negali pasibaigti dviÅ¡alė pirkimo – pardavimo sutartis, nusakant restitucijos pasekmes (CK 1.63 straipsnio 3, 6 dalys). Nesant aiÅ¡kaus raÅ¡ytinio susitarimo dėl ginčo pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo, nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo negalima traktuoti kaip abiejų Å¡alių bendra valia teisinius santykius nutraukiančio ir restitucijÄ nustatančio dokumento. Nors sutarties nutraukimas gali bÅ«ti vienaÅ¡alis (CK 6.217-218 straipsniai), kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodyto Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo teksto, jokių tiesioginių ar netiesioginių užuominų dėl vienaÅ¡alio pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo Å¡iame dokumente nėra.

35. Aptariamos teismo iÅ¡vados dėl Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimu nepagrįstai siektos pakeisti pirkimo – pardavimo sutarčių sÄ lygos dėl prekių nuosavybės teisėtumo nepaneigia ir skundo argumentas, kad iki 2019 m. liepos 18 d. prekių nuosavybė priklausė atsakovei. Apeliantės teigimu, nurodyta aplinkybė patvirtina, kad Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimas vertintinas kaip pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimÄ ir restitucijos – prekių nuosavybės teisės grÄ Å¾inimÄ , apeliantei patvirtinantis dokumentas.

36. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo atskirai aptartas prekių nuosavybės įgijimo momentas, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo atveju galiojo bendra taisyklė, kad realinės sutarties objekto nuosavybė įgijėjui pereina nuo daikto (prekių) perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto sutiktina su aplinkybe, kad 2019 m. liepos 18 d. Nuosavybės teisės išlaikymo susitarimo sudarymo metu nuosavybės teisė į ginčo prekes priklausė atsakovei. Kita vertus, ši aplinkybė nepatvirtina prielaidos, kad nurodytu dokumentu buvo nutraukti šalių sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai. Tokia išvada darytina ne tik dėl šios nutarties 32-34 punktuose nurodytų motyvų, bet ir dėl aptariamo dokumento vertinimo kitų atsakovės 2019 m. liepos 18 d. pasirašytų dokumentų kontekste.

37. Nurodyta data atsakovė pasirašė tris dokumentus: susitarimÄ dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ ir paprastÄ jį vekselį. Susitarime dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo atsakovė įsipareigojo apeliantei iki 2019 m. rugsėjo 15 d. grÄ Å¾inti apie 1 100 t parafino vaÅ¡ko, taip iÅ¡ dalies padengdama likusiÄ 1 562 641,50 JAV dolerių dydžio sumÄ pirmumo tvarka, ir patiekti petrolatumo, rusiÅ¡ko hidrinto parafino vaÅ¡ko produktus, kurių bendra vertė siekia 1 562 641,50 JAV dolerių.

Ä®vertinusi tai, kad Å¡alių sudarytomis pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovė iÅ¡ apeliantės įsigijo 1 681,05 t parafino vaÅ¡ko už 1 562 641,50 JAV dolerių sumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėtas susitarimas dėl nurodytos skolos sumos grÄ Å¾inimo suponuoja, jog apeliantė visÄ skolos sumÄ iÅ¡ atsakovės siekė gauti natÅ«ra – atgauti 1 100 t parafino vaÅ¡ko, jos pačios perduoto atsakovei pirkimo – pardavimo sutartimis, ir gauti petrolatumo vaÅ¡ko produktus.

Å ių prekių bendra vertė turėjo atitikti atsakovės skolos apeliantei sumÄ â€“ 1 562 641,50 JAV dolerių. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovės 2019 m. liepos 18 d. pasiraÅ¡ytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė sutiko ir įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. neįvykdžiusi įsipareigojo grÄ Å¾inti nurodytų prekių iki 2019 m. rugsėjo 15 d., sumokėti apeliantei 1 562 641,50 JAV dolerių sumÄ su 6 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, t. y. kad susitarimu dėl 1 562 641,50 JAV dolerių grÄ Å¾inimo atsakovė įsipareigojo patiekti apeliantei naujų prekių (petrolatumo, rusiÅ¡ko hidrinto parafino vaÅ¡ko produktų), kurios neįėjo į pastarosios atsakovei perduotas prekes (ieÅ¡kinyje pati apeliantė nurodo, kad atsakovė negalėjo jai grÄ Å¾inti viso kiekio – 1 681,01 t parafino vaÅ¡ko, nes dalies jo jau neturėjo savo sandėlyje (ieÅ¡kinio 9 punktas)) bei tai, kad Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarime yra pažymėta, jog Å¡is susitarimas yra Å¡alių sutartinių teisinių santykių dalis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog pastaruoju dokumentu buvo nutraukti Å¡alių pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir iÅ¡spręstas restitucijos taikymo klausimas.

Sisteminis aptartų dokumentų vertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais dokumentais buvo siekiama susitarti dėl pirkimo – pardavimo sutarčių sÄ lygų, susijusių su atsakovės skolinių įsipareigojimų apeliantei vykdymu.

38. Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovės disponavimas įkeistomis prekėmis prieÅ¡taravo CK 6.314 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Teigia, kad nurodyta norma nėra imperatyvi ir Å¡alys yra laisvos susitarti dėl pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo bei parduotų prekių grÄ Å¾inimo pardavėjui. Å is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

39. Visų pirma, kolegija kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ vertina apeliantės teiginį, kad Å¡alys laisvos susitarti dėl pirkimo – pardavimo santykių nutraukimo bei parduotų prekių grÄ Å¾inimo pardavėjui. Pirmiau paminėtų motyvų pagrindu buvo atmesti apeliantės argumentai dėl Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimo kvalifikacijos Å¡alių sutartinius santykius nutraukiančiu ir restitucijos taikymÄ iÅ¡sprendžiančiu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, plačiau dėl nurodyto apeliantės teiginio nepasisakytina.

40. Antra, Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ kvalifikavęs kaip pirkimo – pardavimo sutarčių sÄ lygÄ dėl atsiskaitymo už prekes pakeičiantį dokumentÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu susitarimu prisiimtas vienaÅ¡alis atsakovės įsipareigojimas pažeidžia CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kuri nustato, jog pirkėjui laiku nesumokėjus už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo Å¡alims sudarius pirkimo – pardavimo sutartis, prekės (parafino vaÅ¡kas) tapo atsakovės nuosavybe (CK 4.49 straipsnio 1 dalis), jog pastarosios ir trečiojo asmens AB SEB banko sutartinių teisinių santykių pagrindu visos atsakovės apyvartoje esančios prekės tampa įkeistos bankui, kuriomis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pastaroji disponuoti neturėjo teisės (CK 4.202 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aptariama teismo iÅ¡vada, kad ginčo atveju atsakovės įsipareigojimas apeliantei savo skolinį įsipareigojimÄ Ä¯vykdyti ne sumokant prekių kainÄ , o natÅ«ra, pažeidžia pirmiau paminėtÄ CK nuostatÄ .

41. Likusiais skundo argumentais apeliuojama į tai, kad teismas nepagrįstai prieÅ¡ apeliantę pasirėmė aplinkybe, jog atsakovė neturėjo teisės disponuoti prekėmis dėl jų įkeitimo AB SEB bankui. Nurodo, kad esant prieÅ¡taravimams tarp Hipotekos registre ir įkeitimo lakÅ¡tuose nurodytų duomenų, teismas turėjo vadovautis įkeisto objekto verte, iÅ¡reikÅ¡ta žodžiais, o ne skaitine iÅ¡raiÅ¡ka. Tuo tarpu CK 4.202 straipsnio 2 dalis nustato teisę įkaito davėjui disponuoti įkeistÄ turtinį kompleksÄ sudarančiais objektais, jeigu nesumažėja bendra Å¡io įkeisto turto vertė. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apeliantės argumento, kad įkeitimo lakÅ¡tuose ir Hipotekos registre, kuriame iÅ¡vieÅ¡intas atsakovei priklausančių prekių atsargų įkeitimo faktas, nurodyta įkeičiamo objekto vertės skaitinė iÅ¡raiÅ¡ka nesutampo su žodine ir kad ginčo atveju reikia vadovautis pastarÄ ja reikÅ¡me. Šį argumentÄ apeliantė grindė Ä®PVÄ® 8 straipsnio 1 dalimi bei VPÄ® 44 straipsnio 6 dalies 2 punktu, tačiau teismas jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad paminėtos įstatymų nuostatos galėtų bÅ«ti taikomos tuo atveju, jeigu skaičiais ir žodžiais įraÅ¡ytos sumos skirtųsi tuose dokumentuose, kuriems reglamentuoti jos skirtos (vekselyje arba pasiÅ«lyme dėl vieÅ¡ojo pirkimo).

Teismas nurodė, kad ginčo atveju nėra pagrindo Å¡ių nuostatų taikyti notaro patvirtintam dokumentui – hipotekos lakÅ¡tui. Tuo tarpu skaičiais ir žodžiais įraÅ¡ytų sumų skirtumas notaro patvirtintuose dokumentuose yra aiÅ¡kus požymis, kad, sudarant dokumentÄ , buvo padaryta klaida, kuri taisytina pagal atitinkamÄ notariato praktikÄ .

43. Skunde apeliantė pakartotinai teigia, kad atitinkamos Ä®PVÄ® ir VPÄ® nuostatos patvirtina aplinkybę, jog ginčo atveju teismas turėjo vadovautis žodine, o ne skaitine įkeičiamo objekto vertės iÅ¡raiÅ¡ka. Apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartoti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kuriai reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebÅ«dingus procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliantei nepateikus motyvuoto nesutikimo su aptariama teismo iÅ¡vada, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl nurodyto skundo argumento.

44. Skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai prieÅ¡ jÄ rėmėsi atsakovės ir AB SEB banko tikrÄ jÄ valiÄ dėl įkeisto turto vertės pagrindžiančiais duomenimis, o ne Hipotekos registre nurodytais duomenimis. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamÄ nutarties dalį, teismas neatsižvelgė nei į CK nuostatas, reglamentuojančias Hipotekos registro duomenų sprendžiamÄ jÄ galiÄ kitų duomenų atžvilgiu, nei į kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 4.185 straipsnio 7 dalies, 4.188 straipsnio taikymo, kurioje pasisakyta, kad paminėtose teisės normose nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama apginti sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teises, kai Å¡ių teisių įgijimui turėjo įtakos Hipotekos registro duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016).

45. Atmesdama nurodytus skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad apeliantė pernelyg sureikÅ¡mina Hipotekos registro duomenis, kurie ginčo atveju neturėjo įtakos jos teisių įgijimui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, prieÅ¡ sudarydama su atsakove pirkimo – pardavimo sutartis, ar vėliau, atsakovei prisiimant 2019 m. liepos 18 d. įsipareigojimus, rėmėsi Hipotekos registro duomenimis, t. y. atsakovės įkeisto turto (prekių) AB SEB bankui verte. PrieÅ¡ingai, apeliantė neginčija, kad aplinkybės dėl atsakovės turimų prekių įkeitimo bankui bei įkeisto objekto vertės jai tapo žinomos tik bylos nagrinėjimo metu. Taigi nepasinaudojusi nurodytais Hipotekos registro duomenimis sutartinių teisinių santykių su atsakove sudarymo metu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å¡ie duomenys neteisėtai buvo panaudoti prieÅ¡ jÄ , kaip sÄ Å¾iningÄ trečiÄ jį asmenį atsakovės ir banko teisiniuose santykiuose.

46. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytų teisės normų aiškinimas ir jų taikymas kasacinio teismo buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl klaidos Hipotekos registre iÅ¡taisymo, kuomet nekilnojamojo turto objektui nepagrįstai buvo iÅ¡registruota hipoteka AB DNB banko naudai ir trečiasis asmuo, įgijęs šį turtÄ , kuomet Hipotekos registre nebuvo įregistruota duomenų apie jo įkeitimÄ , norėjo jį perleisti, tačiau sužinojo, kad turtas yra įkeistas po to, kai AB DNB bankas kreipėsi į Hipotekos registro tvarkytojÄ ir pastarasis iÅ¡taisė klaidÄ â€“ įregistravo Å¡iam turtui hipotekÄ banko naudai.

Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia, nes apeliantė, kaip jau buvo nurodyta, santykiuose su atsakove nesirėmė Hipotekos registro duomenimis iki pat Å¡ios bylos nagrinėjimo. Taigi apeliantės nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016, nagrinėjamu atveju nėra aktualÅ«s, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi pagrindo jais vadovautis.

47. Teisėjų kolegija, kaip teisiškai nereikšmingus vertina apeliantės teiginius, susijusius su klaidos dėl įkeistų prekių vertės, nurodytos Hipotekos registre, ištaisymu, kurie grindžiami jau pirmiau atmestais argumentais, kad apeliantė turėjo vadovautis Hipotekos registre nurodyta žodine įkeisto objekto vertės išraiška bei kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016.

48. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas, net ir remdamasis skaitine atsakovės bankui įkeisto objekto – prekių atsargų, verte (t. y. 2 700 000 Eur), turėjo pagrindÄ bent iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl prekių iÅ¡reikalavimo. Tokį argumentÄ apeliantė grindžia bylos duomenimis apie atsakovės atsargų 2019 m. liepos 15 d. vertę – 3 239 358,38 Eur, iÅ¡ kurios atėmus teismo nustatytÄ bankui įkeisto objekto vertę – 2 700 000 Eur, jai galėjo bÅ«ti priteista bent dalis reikalautų grÄ Å¾inti 539 358,38 Eur vertės prekių (apie 654,43 t) (CK 4.202 straipsnio 2 dalis).

49. Nurodytas skundo argumentas, visų pirma, atmestinas dėl pirmosios instancijos teismo pagrįsto ir teisėto atsisakymo Nuosavybės teisės iÅ¡laikymo susitarimÄ kvalifikuoti kaip ginčo Å¡alių sutartinius santykius nutraukiantį ir restitucijos klausimÄ iÅ¡sprendžiantį dokumentÄ . Å is susitarimas nebuvo pripažintas tinkama disponavimo prekėmis iÅ¡raiÅ¡ka ne tik dėl prekių buvimo įkeitimo objektu, bet ir nurodytÄ dokumentÄ pasiraÅ¡iusios Å¡alies (atsakovės) valios nutraukti su apeliante sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis nebuvimo.

Be to, kaip teisingai atsiliepime į skundÄ pažymi trečiasis asmuo, į bylÄ nebuvo pateikta prekių, kurias apeliantė prašė iÅ¡reikalauti, realioji vertė ieÅ¡kinio pateikimo metu ir Å¡iuo metu – praÅ¡ydama patvirtinti atsakovės pareigÄ grÄ Å¾inti bent dalį ginčo prekių, apeliantė remiasi ne aktualia, o 2019 m. liepos mėnesį buvusia jų verte. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. IÅ¡ į bylÄ pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur atsiliepimo į skundÄ ir praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka parengimo iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių įkainių už nurodytų procesinių dokumentų parengimÄ , yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53. Trečiasis asmuo bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė, todėl jo praÅ¡ymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ (j. a. k. 124002740) iÅ¡ ieÅ¡kovės Masterank Global Limited (j. a. k. 601391) 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Aldona Tilindienė