2020-01-08 Nr. AB-469-3-63-3-01283-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-66-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01283-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. G. (V. G.)) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (3.1.1)-RS2-824 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (toliau – ir Sąrašas); 3) priteisti 150 Eur bylinėjimosi (skundo parengimo) išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-1982 (toliau – ir Įsakymas) buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), nes Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka už 2016 kalendorinius metus deklaruotas pareiškėjo turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 proc. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu nustatyta nuolatinė rūpyba pareiškėjo nepilnamečiui broliui V. G. ir pareiškėjas paskirtas jo rūpintoju bei turto administratoriumi, gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją. Pareiškėjo nuomone, jo 2016 m. gaunamos pajamos turėjo būti skaičiuojamos dviem asmenims, t. y. pareiškėjui ir kartu su juo gyvenančiam broliui, kurio rūpintoju jis yra. Tokiu atveju pajamos nebūtų viršijusios Įstatyme nustatytų metinių pajamų dydžių.

4. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jį į Sąrašą, tačiau skundžiamu Raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, kad pareiškėjo brolis nebuvo ir nėra pareiškėjo šeimos narys. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad metinė pareiškėjo pajamų suma viršijo nustatytą didžiausią vieno asmens pajamų dydį vos 36 Eur, jis yra neįgalus, todėl priskiriamas valstybės remiamų ir socialinės pramos reikalingų asmenų kategorijai. V. G. su pareiškėju kartu gyvena nuo 2011 m. ir yra jo išlaikomas. Nors 2017 m. birželio 6 d. V. G. sulaukė pilnametystės, tačiau jis mokosi profesinio mokymo centre, gyvena kartu su pareiškėju ir yra jo išlaikomas, savarankiškų pajamų neturi.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Sąrašą buvo įrašytas nuo 2007 m. balandžio 13 d. tenkinant jo prašymą, kuriame nurodė, kad jo šeimą sudaro vienas asmuo. Pagal Įstatyme įteisintą šeimos sąvoką ir CK 6.588 straipsnio 3 dalį pareiškėjo brolį šeimos nariu gali pripažinti tik teismas, tačiau teismo sprendimu pareiškėjo brolis nėra pripažintas pareiškėjo šeimos nariu. Įstatyme nustatyta pareiga asmenims ir šeimoms, pageidaujantiems gauti paramą būstui išsinuomoti Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus, o Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai jų Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 proc. viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. 2016 metais pareiškėjo pajamos viršijo nustatytą vieno asmens pajamų dydį, todėl Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo, o skundžiamu Raštu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jį į Sąrašą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą tenkino – panaikino Raštą, įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priteisė 173 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Sąrašą buvo įrašytas nuo 2007 m. balandžio 13 d. tenkinant jo 2007 m. balandžio 13 d. prašymą, kuriame nurodė, kad jo šeimą sudaro vienas asmuo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11584-897/2014, įsiteisėjusiu 2015 m. sausio 20 d., nustatyta nepilnamečiui V. G., gimusiam 1999 m. birželio 6 d., nuolatinė rūpyba, paskiriant nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi D. G., nustatant V. G. gyvenamąją vietą pas rūpintoją. Pareiškėjo broliui 2017 m. birželio 6 d. sukako 18 metų ir jis tapo pilnamečiu, tačiau pagal pateiktą Klaipėdos E. G. profesinio mokymo centro 2017 m. birželio 15 d. pažymą Nr. S-489 „Apie V. G. mokymąsi“ matyti, kad jis mokosi dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. Įsakymu, atsižvelgęs į pareiškėjo metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2016 metus ir vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 2 punktu, išbraukė pareiškėją iš Sąrašo, kadangi jo turtas (įskaitant gautas pajams) viršijo Įstatyme nustatytus dydžius. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jį į Sąrašą. Pareiškėjas kartu pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-11584-897/2014, E. G. profesinio mokymo centro 2017 m. birželio 15 d. pažymą Nr. S-489 „Apie V. G. mokymąsi“, patikslintą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (pildymo data 2017 m. rugsėjo 14 d., užpildyta kaip gyventojo – ne šeimos).

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta šeimos sąvoka, pažymėjo, kad pareiškėjo brolis galėtų būti laikomas pareiškėjo šeimos nariu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo prasme tik tokiu atveju, jei tai būtų pripažinta teismo tvarka. Atsakovas dar 2015 m. vasario 5 d. gavo iš pareiškėjo teismo sprendimą, kuriuo nustatyta nuolatinė rūpyba nepilnamečiui V. G.. Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas šią informaciją, siekė informuoti atsakovą apie pasikeitusią padėtį ir turėjo teisėtų lūkesčių, kad atsakovas atsižvelgs į šias aplinkybes bei pateiktus dokumentus.

Pareiškėjas nurodė ir atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog pareiškėjas nebuvo informuotas, kad tam, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo brolis Įstatymo prasme būtų laikomas pareiškėjo šeimos nariu, reikia, jog tai būtų pripažinta teismo procesinio sprendimo priėmimo tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo brolis 2016 metais buvo nepilnametis ir iki šiol mokosi, todėl jam reikalingas išlaikymas, dėl ko pareiškėjui, esant jo rūpintoju, išauga jo išlaidos. Pagal byloje pateiktus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 9 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0926205, 2015 m. spalio 7 d. neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 1013939 matyti, kad pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis priskirtinas valstybės remiamų ir socialinės paramos reikalingų asmenų kategorijai.

Teismo vertinimu, vadovaujantis gero administravimo principu, nagrinėjamu atveju buvo būtina informuoti pareiškėją apie gautų dokumentų reikšmę ir trūkumus, pasiūlyti jam kreiptis į teismą dėl brolio pripažinimo jo šeimos nariu, tačiau tai nebuvo padaryta, nors pareiškėjas teikė informaciją apie 2014, 2015 ir 2016 metais tik jo (ne šeimos) deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas). Pareiškėjo neįspėjus, Įsakymu jis buvo išbrauktas iš Sąrašo, jame nenurodant, kiek tiksliai ir kokius rodiklius viršijo pareiškėjo deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas).

Apie tai, jog pareiškėjo brolis nelaikytinas šeimos nariu Įstatymo prasme, pareiškėjas buvo informuotas tik skundžiamu Raštu atsakant į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. pateiktą prašymą dėl grąžinimo į Sąrašą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus faktinės padėties, kuri buvo matoma dar iš 2015 m. vasario 5 d. pateiktų duomenų, nepasiūlius pareiškėjui ištaisyti trūkumus, teismas sprendė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

10. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur atstovavimo išlaidų už skundo parengimą ir 23 Eur žyminį mokestį.

III. 11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo vertinimu, skundžiamas Raštas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi jis laikytinas išvestiniu reikalavimu sprendžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. AD1-1982 teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas Įsakymas nėra panaikintas, tai ir pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į Sąrašą neturi teisinio pagrindo.

13. Pareiškėjas D. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Iš skundžiamo Rašto matyti, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymą dėl jo grąžinimo į socialinio būsto eilę bei nurodė, kad dėl šio atsakymo pareiškėjas turi teisę paduoti skundą per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos. Prašymas grąžinti į Sąrašą buvo atmestas motyvuojant tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo, t. y. dėl deklaruoto turto vertės (įskaitant pajamas) viršijimo daugiau kaip 25 proc. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Taip pat buvo nurodytas papildomas prašymo netenkinimo argumentas, kad pareiškėjo brolis V. G. nelaikytinas šeimos nariu, todėl vertinamos tik pareiškėjo pajamos. Skundžiamu Raštu buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių, t. y. dėl jo sugrąžinimo į Sąrašą, tačiau toks pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Atsižvelgus į tai laikytina, kad Raštas neabejotinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, jis nėra lydimasis, tarpinis ar informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Raštas yra individualus teisės aktas, sukuriantis teisines pasekmes, todėl gali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. (3.1.1)-RS2-824 „Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame buvo paaiškinta pareiškėjui, kodėl jis buvo išbrauktas iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą tenkino – panaikino Raštą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Teismas sprendė, jog pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus faktinės padėties, kuri buvo matoma dar iš 2015 m. vasario 5 d. pateiktų duomenų, nepasiūlius pareiškėjui ištaisyti trūkumus, todėl priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, jog Raštas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi jis laikytinas išvestiniu reikalavimu sprendžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. AD1-1982 teisėtumo klausimą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d., 146 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 str.). Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Pagal 16 straipsnio 1 dalį asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją. Atvejai, kuomet asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, numatyti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje. Tačiau, pažymėtina, kad Įstatymas tiesiogiai nenumato galimybės išbraukus asmenį iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo jį grąžinti.

20. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-1982 pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Jis 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jį į Sąrašą. Atsakovas, atsakydamas į minėtą pareiškėjo prašymą, skundžiamu 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (3.1.1)-RS2-824 „Dėl atsakymo pateikimo“ informavo apie priežastis, dėl kurių jis buvo išbrauktas iš Sąrašo. Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. AD1-1982, kuriuo D. G. buvo išbrauktas iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas į teismą nesikreipė, vadinasi, aktas nėra panaikintas ir galiojantis. Atsižvelgus Įstatymo nuostatas bei bylos faktines aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu iš esmės siekė vėl būti įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, todėl atsakovas turėjo jį vertinti kaip prašymą įtraukti į Sąrašą Įstatymo 7 straipsnio prasme. Įvertinus tai, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (3.1.1)-RS2-824 „Dėl atsakymo pateikimo“ ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

21. Šiuo atveju ginčo išsprendimui nereikšmingi ir nepagrįsti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl plačiau dėl jų nėra tikslinga pasisakyti.

22. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, tačiau iš esmės teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

23. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmestas, taigi galutinis sprendimas šioje byloje yra priimamas pareiškėjo naudai. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti suma – 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, nesant pagrindo prašomą priteisti sumą mažinti, šis prašymas tenkinamas pilnai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui D. G. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė