df33d47a-d9bf-457b-b9fc-5d9151f7f7cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-4659-171/2014              Teismo proceso Nr. 3-61-3-07533-2013-7           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,                                                                     n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), kuriame teismo praÅ¡o:

1) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalÄ ;

2) priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡kos prievolės įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra nuteistas ir bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose. IÅ¡ Kybartų pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K buvo etapuotas 2013-08-22 ir pasodintas į paskirstymo kamerÄ , kurioje su kitais asmenimis laikytas iki 20.15 val. Po to pasodintas į karantino kamerÄ (numerio neprisimena), kurioje buvo laikomas dar su 3 rÅ«kančiais asmenimis. KitÄ dienÄ perkeltas į kitÄ kamerÄ , kurioje buvo laikomas su 3 nuteistaisiais iki 2013-08-27.

Po to etapuotas į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . 2013-09-02 vėl etapuotas į LukiÅ¡kių TI-K ir pasodintas į paskirstymo kamerÄ , kurioje su kitais asmenimis buvo laikomas iki 19 val. Vėliau perkeltas į karantino kamerÄ , kurioje per prievartÄ buvo laikomas dar su 3 rÅ«kančiais asmenimis. Nors pildydamas dokumentus nurodė, kad nerÅ«ko, tačiau vis tiek per prievartÄ buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. KitÄ dienÄ vėl buvo perkeltas į kamerÄ (numerio neprisimena), kurioje buvo laikomas su 3 nuteistaisiais iki 2013-09-05 (23 valandas per parÄ ) žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis ir nepriimtinomis sÄ lygomis.

Nurodo, kad kamerose (numerių nepamena) yra dviejų aukÅ¡tų lovos, kurios mažiausiai užima po 2 m2 (4 m2), įrengtas sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle) ir tualetas su pastatyta 1,5 m aukščio sienele. Ä® grindis įmontuotas mažas staliukas (su dviem atlenkiamomis kėdėmis), kuris, kaip ir lovos, užima ir taip maÅ¾Ä kamerų plotÄ , tačiau kadangi jis mažas, nėra galimybės prie jo valgyti. Kamerose bloga ventiliacija, trÅ«ksta gryno oro, nuolat drėgna, nuo sienų ir lubų lupasi tinkas ir dažai ir krinta ant galvų ar į lėkÅ¡tes, prirÅ«kyta, bėgioja tarakonai.

Karantino patalpose staliukų apskritai nebuvo. Be to, buvo iÅ¡duodamas ne visas patalynės komplektas arba iÅ¡ viso neiÅ¡duodamas.Nurodo, kad gyvendamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Neturėjo galimybės pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir nervingas, jaučia baimę aplinkai.Mano, kad dėl anksčiau nurodytų kalinimo sÄ lygų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Buvo pažeista ne tik jo konstitucinė teisė į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomas gėris – žmogaus teisė jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Dėl neteisėtų valstybės institucijos (LukiÅ¡kių TI-K) veiksmų pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, kuri yra visuotinai pripažinta. Mano, kad moralinės žalos bÅ«tų nepatyręs, jei bÅ«tų LukiÅ¡kių TI-K kalintas tinkamomis ir priimtinomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų (institucijos neteisėtų veiksmų) patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo savijauta, socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, yra dirglus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo.

Apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 42). Gautas praÅ¡ymas neetapuoti į teismo posėdį (b. l. 40).Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–14).Nurodo, kad 2013-08-22 pareiÅ¡kėjas S. Å . į LukiÅ¡kių TI-K atvežtas iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir pasodintas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas yra 7,38 m2 ir kurioje vakare buvo laikomi 4 asmenys. 2013-08-23 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 388 (plotas – 26,96 m2), kurioje buvo vienas asmuo, o nuo 2013-08-24 iki 2013-08-26 – 3 asmenys. 2013-08-27 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vežtas į Alytaus areÅ¡tinę. 2013-09-03 grįžo į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo pasodintas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas yra 7,31 m2 ir joje vakare buvo laikomi 4 asmenys. 2013-09-04 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 313, kurios plotas yra 7,79 m2 ir kurioje buvo 2 asmenys. 2013-09-05 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus, o 2013-09-19 iÅ¡ Marijampolės pataisos namų atvežtas LukiÅ¡kių TI-K ir pasodintas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas yra 7,31 m2 ir kurioje buvo laikomas 1 asmuo. 2013-09-20 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 390, kurios plotas yra 36,54 m2 ir joje             2013-09-20 buvo laikomas 1 asmuo, 2013-09-21 – 2 asmenys, o 2013-09-22 – 3 asmenys.            2013-09-24 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vežtas į Alytaus areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios į LukiÅ¡kių TI-K grįžo 2013-10-01 ir buvo pasodintas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas, kaip ir minėta aukščiau, 7,31 m2 ir 2013-10-01 Å¡ioje kameroje buvo laikomas 1 asmuo. 2013-10-02 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas yra 7,76 m2 ir kurioje buvo laikomi 4 asmenys. 2013-10-03 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Ä®sakyme nustatytÄ reikalavimÄ nuo               2013-08-23 iki 2013-08-26, 2013-09-04, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-22, 2013-10-01 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Pagal Ä®sakymÄ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Ä®sakymo I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti, t. y. pagal 11.1 punktÄ LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime). Taigi maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Å is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti daugiau kaip 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos kali kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75 ir, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.PaaiÅ¡kina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje iÅ¡duodamas visas patalynės komplektas. Užvalkalas antklodei nėra iÅ¡duodamas, nes pagal tÄ patį įsakymÄ jis neprivalo bÅ«ti iÅ¡duodamas ir net nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä .

Vietoj jo iÅ¡duodamos papildomos paklodės. Å vari patalynė suimtiesiems iÅ¡duodama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (tai nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (107 straipsnis). Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu suimtasis pageidauja, gali naudotis savo patalyne.PareiÅ¡kėjo žodžiai, kad „neiÅ¡duodama pilna arba apskritai patalynė“ neatitinka tikrovės, nes iÅ¡ S. Å . kortelių kopijų matyti, kad kai ko jis pats atsisakė ir pasirašė, o visa kita buvo iÅ¡duota.

Atkreipia dėmesį, kad dažniausiai tranzitu vykstantys asmenys vežasi visus asmeninius daiktus su savimi, todėl ir patalynę dažniausiai jie turi nuosavÄ PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į gyvenamÄ sias kameras LukiÅ¡kių TI-K tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) (kitaip dar vadinamos karantino kameromis) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio ir 70 straipsnio reikalavimais. Å iame priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais.

KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras. Pagal ApraÅ¡Ä suimtieji (nuteistieji) skirstomi į gyvenamÄ sias kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Atkreipia dėmesį, kad skirstant asmenis į karantino kameras tokio reikalavimo apraÅ¡e nėra numatyta, todėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tvarkos nepažeidė. Be to, pareiÅ¡kėjas karantino kamerose iÅ¡buvo neilgai. O vėliau, skirstant į gyvenamÄ sias kameras, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra rÅ«kantis ir jis buvo pasodintas į atitinkamas kameras kartu su nerÅ«kančiaisiais.Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

O reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.PaaiÅ¡kino, kad remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad kaliniai neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, griauna sieneles, atskiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų.

Dėl Å¡ių priežasčių visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .Nurodo, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai kiekvienÄ savaitę skirtingose patalpose atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas LukiÅ¡kių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje.Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 38).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas byloje kilo dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėtais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);                         2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.PareiÅ¡kėjas teigia, kad žalÄ patyrė dėl to, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir kad buvo iÅ¡duodamas arba ne visas patalynės komplektas, arba ji iÅ¡ viso nebuvo iÅ¡duodama.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125 priklauso 8 priežiūros postui ir yra priskirtos karantino patalpoms.

ApraÅ¡o 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste skirstomi griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Å iame priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras (ApraÅ¡o 8–12 punktai).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iose karantino (laikino laikymo) kamerose: Nr. 105, Nr. 114 ir Nr. 119. Å iose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas labai trumpÄ laikÄ , kol buvo atliktas jo sveikatos patikrinimas, įvyko pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. Likusiose keturiose kamerose (Nr. 388, Nr. 313, Nr. 390 ir Nr. 271) pareiÅ¡kėjas taip pat buvo laikomas gana trumpÄ laikÄ (b. l. 10-11).Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiÅ¡kėjas užpildė anketÄ , kurioje nurodė, kad nenori bÅ«ti laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis (b. l. 20–21).

Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karantino bei likusiose gyvenamosiose kamerose, (bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su nusiskundimais, kad yra laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Taigi pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais.Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 15–18) nustatė, kad pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai 4 kartus (jam atvykus į LukiÅ¡kių TI-K) buvo iÅ¡duodami čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai ir antklodė.

Tačiau pareiškėjas pasirašytinai atsisakė paklodės ir užvalkaliukų. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvada, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo išduota patalynė arba išduotas ne visas patalynės komplektas, yra nepagrįsti.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo tarakonų. Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 26–29) nustatyta, kad Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės taryba“ yra sudarę paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama (b. l. 31).

IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad vykdytojai skirtingose patalpose atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus pagal poreikį. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl tarakonų pagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad patyrė žalÄ ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teismas iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 10–11) nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-08-23 iki 2013-08-26, 2013-09-04, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-22,               2013-10-01 laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose. Visomis kitomis dienomis             (2013-08-22, 2013-09-03 ir 2013-10-02, iÅ¡ viso 3 dienas) laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ . Pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtÄ neturtinę žalÄ . Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sÄ lygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo              Nr. 871//02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio psichine sveikata. Apibendrinus teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, bei teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose pakanka vienam asmeniui ploto.Å iuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario                           20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009).Teismas pabrėžia, kad gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), tik 3 dienas (trumpalaikis kalinimas) negalėjo sukelti esminių nepatogumų, dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas priteisti 10 000 Lt piniginę kompensacijÄ yra nepagrįstas.Taigi, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, jo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo trukmę (3 dienos) ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 Lt (57,92 Eur).

Kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui S. Å .iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 200 Lt (du Å¡imtus litų) (piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydis eurais –               57,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus ir devyniasdeÅ¡imt du euro centus)) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Irena Paulauskienė                                                                                               Â