df334e03-5d09-43a9-91ef-c7567407d0ef · Vilniaus apygardos teismas

       Civilinė byla Nr. 2-3723-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00462-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.1.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2016 m. gruodžio 28 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant ieškovėms L. M., M. A., ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. atstovui adv.

N. B., atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, atstovui adv. V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų N. P., A. Å ., V. P., M. M., R. Å ., L. M., M. Å ., V. G., M. A. ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas N. P. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011 m. birželio 1 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110601V990009, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 150 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 14992,76 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110907V990003, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 87 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Eur, už kurias sumokėjo 8698,67 Eur, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.IeÅ¡kovas N. P. į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotÄ indėlį.

Pasibaigus vieno iÅ¡ indėlių terminui, ieÅ¡kovui atvykus į bankÄ pratęsti indėlio, banko „Snoras“ darbuotojai pasiÅ«lė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotojų indėlių palÅ«kanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siÅ«lomos palÅ«kanos buvo didesnės. Jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kuo Å¡is produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad Å¡is produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. IeÅ¡kovas banko darbuotojo buvo patikintas, kad obligacijoms taikoma tokia pati apsauga kaip ir terminuotiems indėliams.

IeÅ¡kovui obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius. N. P. yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija - liejikas, dirba UAB „Megrame statyba“ pagalbiniu darbuotoju.IeÅ¡kovas A. Å . nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011 m. kovo 18 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110318V990035, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 2035 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 203 494,71 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. ir 2011 m. liepos 25 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110725V990027, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 1032 vnt. obligacijų su 5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 103 198,25 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.IeÅ¡kovas A.

Å . dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“ kaip terminuotÄ indėlį, kitÄ dalį - kitame banke kaip terminuotÄ indėlį. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, A. Å . atvyko į bankÄ â€žSnoras“ papildyti lėšomis pervestomis iÅ¡ kito banko bei pratęsti terminuotÄ indėlį naujam terminui. Tačiau banko „Snoras“ darbuotojas pasiÅ«lė nebepratęsti terminuoto indėlio, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palÅ«kanomis. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas.

Perskaitęs visas jam pateiktas sutartis, ieÅ¡kovas nematė jokių blogų sÄ lygų ar rizikingumo. Tai galutinai įtikino ieÅ¡kovÄ ir jis įsigijo obligacijas. Perkant obligacijas antrÄ kartÄ situacija buvo analogiÅ¡ka - tai padaryti ieÅ¡kovÄ Ä¯kalbėjo banko darbuotojas, matydamas, kad ieÅ¡kovas jau yra įsigijęs obligacijų. Bankas davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. PasiraÅ¡ant sutartį, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiÅ«lė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasiraÅ¡yti.

IeÅ¡kovui obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius. A. Å . anksčiau dirbo Nacionalinėje elektros technikos verslo asociacijoje konsultantu, Å¡iuo metu niekur nebedirba, yra bedarbis.IeÅ¡kove V. P. nurodė, kad 2011 m. balandžio 6 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110406V990024, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9995,78 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. balandžio 27 d.IeÅ¡kovė V.

P. į obligacijas investuotas lėšas prieÅ¡ tai laikė savo ir savo sesės vardu banke „Snoras“ kaip terminuotÄ indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui ji nusprendė padėti terminuotÄ indėlį savo vardu naujam terminui, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiÅ«lė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotų indėlių palÅ«kanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siÅ«lomos palÅ«kanos buvo didesnės. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas ir su patraukliomis palÅ«kanomis.

IeÅ¡kovei pasiteiravus apie saugumÄ , ji buvo patikinta banko darbuotojos, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palÅ«kanomis. Kaip patvirtinimÄ , kad obligacijoms galioja toks pats valstybės draudimas kaip ir indėliams, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, banko darbuotojas parodė ieÅ¡kovei sutarties punktÄ , kuriame buvo aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Tai galutinai įtikino ieÅ¡kovę ir ji įsigijo obligacijas. Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, nes tÄ pačiÄ dienÄ , prieÅ¡ įsigyjant obligacijas, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį.

V. P. profesija yra mėsos ir pieno pramonės technologė. Å iuo metu yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovei buvo 67 metai.IeÅ¡kovas M. M. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Å¡eÅ¡ias obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110523V990010, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,83 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 7 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110707V990002, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 60 vnt. obligacijų su 5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5997,9 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. liepos 30 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110730V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 60 vnt. obligacijų su 5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,9 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110822V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 60 vnt. obligacijų su 2,5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,63 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110909V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 60 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,08 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. ir 2011 m. rugsėjo 24 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110924V990002, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 50 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4999,72 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.IeÅ¡kovas M.

M. dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“, dalį kitame banke kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, jis atvyko į bankÄ â€žSnoras“ papildyti lėšomis pervestomis iÅ¡ kito banko bei pratęsti terminuotus indėlius naujiem terminam. Banko Snoras darbuotojas pasiÅ«lė geriau įsigyti obligacijų, kurių palÅ«kanos yra žymiai didesnės už terminuotus indėlius. Jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kuo Å¡is produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad Å¡is produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas.

IeÅ¡kovas, bÅ«dama garbaus amžiaus, pasitikėjo banko darbuotojo pateikta informacija ir pasirašė obligacijas. Bankas pripažino ieÅ¡kovÄ neprofesionaliu investuotoju. Jis pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui taikomas aukščiausias apsaugos lygis. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovui buvo 78 metai. Nors ieÅ¡kovas pagal iÅ¡silavinimÄ yra teisininkas, dėstė universitete teisės istorijÄ , jis nėra dirbęs jokio praktinio teisinio darbo, nėra susidÅ«ręs su konkrečiais finansiniais produktais, sutarčių sudarymu, todėl jam nebuvo žinoma Å¡ių produktų specifika, o bÅ«tent tai, kad jiems nėra taikoma tokia pati draudimo apsauga kaip kitoms banke laikomoms piniginėms lėšoms.

Jis pasitikėjo banku „Snoras“, kadangi jo priežiÅ«rÄ vykdė Lietuvos Bankas, pasitikėjo banko darbuotojais ir jų nurodoma žodžiu bei sutartyse pateikiama informacija. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse nei kitose sutartyse ar obligacijų emisijos prospekte niekur nebuvo paraÅ¡yta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. IeÅ¡kovė R. Å . nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 2500 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 249995,75 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. liepos 5 d.IeÅ¡kovė R.

Å . nurodė, kad Å¡ias lėšas gavo ieÅ¡kovės tėvas kaip iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir dalį jų padovanojo ieÅ¡kovei. R. Å . nusprendė juos padėti į bankÄ â€žSnoras“ kaip terminuotÄ indėlį, nes tuo metu Å¡is bankas siÅ«lė palankiausias palÅ«kanas. Banko darbuotojas pasiÅ«lė įsigyti obligacijų. Jai nebuvo paaiÅ¡kinta, kuo Å¡is produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad Å¡is produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas.

IeÅ¡kovė pasiteiravo banko darbuotojo ar obligacijoms galioja toks pats draudimas kaip ir terminuotiems indėliams ir buvo patikinta, kad obligacijos yra draustos. Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. R. Å . iki 2012 m. dirbo valstybės tarnautoja.IeÅ¡kove L.

M. nurodė, kad 2011 m. balandžio 26 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110426V990015, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9995,17 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.IeÅ¡kovė L. M. tuo metu jau turėjo vienÄ terminuotojo indėlio sutartį banke „Snoras“ todėl nusprendė ir likusias lėšas laikyti Å¡iame banke. Banko darbuotojas pasiÅ«lė įsigyti obligacijų su didesnėmis palÅ«kanomis.

Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir pasirašė obligacijų įsigijimo sutartį. Jai nebuvo paaiškinta, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovė sudarė obligacijų pasirašymo sutartį manydama, kad joms galioja tokia pati draudimo apsauga kaip indėliams. Obligacijų pasirašymo sutartyje nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan.

Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. L. M. yra įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija - statybininkė. Nuo 2007 metų yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovei buvo 69 metai.IeÅ¡kove M. Å . nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110919V990007, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,44 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.IeÅ¡kovė M.

Å . į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotÄ indėlį, nuolat jį pratęsinėdavo. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, M. Å . atvyko į bankÄ â€žSnoras“ pratęsti terminuotÄ indėlį naujam terminui, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiÅ«lė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotojų indėlių palÅ«kanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siÅ«lomos palÅ«kanos buvo didesnės. Banko darbuotoja aktyviai siÅ«lė ir įkalbinėjo pasiraÅ¡yti obligacijų įsigijimo sutartį, argumentuodama, kad toks taupymo bÅ«das yra saugus ir praktiÅ¡kai niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio.

Jai nebuvo paaiÅ¡kinta, kuo Å¡is produktas esminiai skiriasi nuo indėlio. Kadangi ieÅ¡kovei buvo itin aktualus Å¡ių lėšų saugumas, ji porÄ kartų pasiteiravo ar obligacijoms taikomas draudimas. Banko „Snoras“ darbuotojas pabrėžė, kad obligacijos yra visiÅ¡kai saugi taupymo priemonė ir jai galioja valstybės garantuojamas draudimas. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ieÅ¡kovei buvo parodytas lankstinukas, kur buvo paraÅ¡yta, kad obligacijos yra vienerių metų saugus investavimo bÅ«das.

Tai galutinai įtikino ieÅ¡kovę ir ji įsigijo obligacijų. Bankas pripažino ieÅ¡kovę neprofesionaliu investuotoju, nes tÄ pačiÄ dienÄ , prieÅ¡ pasiraÅ¡ant obligacijų sutartį, davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. M. Å . yra įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , visÄ laikÄ dirbo techninį darbÄ valstybės tarnyboje.

Å iuo metu dirba Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautoja, taip pat jau yra pensininkė. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovei buvo 62 metai.IeÅ¡kove V. G. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011 m. gegužės 16 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110516V990014, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 21 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2099,72 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110518V990009, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 189 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 18897,49 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.IeÅ¡kovė V.

G. į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotÄ indėlį. Pasibaigus indėlio terminui, banko darbuotojas primygtinai siÅ«lė vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų. Jai nebuvo paaiÅ¡kinta, kuo Å¡is produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad Å¡is produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Banko „Snoras“ darbuotoja atsakė kad taip ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, parodė ieÅ¡kovei sutarties punktÄ , kuriame buvo aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti.

Perkant obligacijas pirmÄ kartÄ , banko darbuotoja padarė klaidÄ ir sutartyje įrašė, kad yra perkama tik 21 vnt. obligacijų, tačiau ieÅ¡kovė norėjo pratęsti visÄ turėta sumÄ (21000 Lt), todėl po poros dienų klaida buvo iÅ¡taisyta ir sudaryta dar viena papildoma obligacijų sutartis dėl 189 vnt. obligacijų įsigijimo. Bankas davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius.

V. G. yra kraÅ¡totvarkininkė, dirba Valstybinėje įmonėje „Valstybės žemės fondas“ Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.IeÅ¡kove M. A. nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110302V990004, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 500 vnt. obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 49980,2 Lt, sutartyje numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. kovo 22 d.IeÅ¡kovė M. A. į obligacijas investuotus pinigus prieÅ¡ tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius.

Pasibaigus indėlių terminams, banko „Snoras“ darbuotojai pasiÅ«lė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas produktas ir su patraukliomis palÅ«kanomis. IeÅ¡kovei pasiteiravus apie saugumÄ , ji buvo patikinta banko darbuotojos, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palÅ«kanomis. IeÅ¡kovė, bÅ«dama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir pasirašė obligacijų įsigijimo sutartį.

Bankas davė pasiraÅ¡yti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. M. A. yra įgijusi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesija - prekių žinovė. Nuo 1993 metų yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ieÅ¡kovei buvo 72 metai.Sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktÄ standartinę sutarties forma, nei vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų nebuvo realiai įteikti obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, taip pat nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, iÅ¡vardyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, nebuvo pasiÅ«lyta jų paskaityti ar įteikti.

Visi ieÅ¡kovai pasitikėjo profesionalios kredito įstaigos patarimais ir pagal savo žinias bei patirtį pagrįstai negalėjo patys suprasti ir įvertinti, jog kredito įstaiga teikia klaidinga informacijÄ . Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų gavę jiems suprantamÄ informacijÄ apie obligacijų skirtumus nuo terminuotų indėlių, jie nebÅ«tų sudarė tokių sutarčių, o pinigus laikę paprastųjų indėlių sÄ skaitose. BÅ«tent tai sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovų ir banko sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis.Atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačiÄ reklaminę kampanijÄ , kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvÄ indėliams.

Pavyzdžiui 2011 m. kovo 2 d. savaitinio žurnalo „Savaitė“ 9 numeryje, 2011 m. vasario 25d. laikraštyje „Utenos diena“ ir „Panevėžio balsas“, 2011 m. vasario 26 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, „Alytaus naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“, buvo publikuotas užsakomasis straipsnis „Indėlių palūkanoms krintant žemyn - galimybė uždirbti iš obligacijų“. Straipsnyje banko „Snoras“ investicinio verslo tarnybos direktorius R.

B., be kita ko, teigia: „SiÅ«lome alternatyvÄ Å¡alies gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai ir iÅ¡ anksto užsitikrinti stabilias palÅ«kanas. Anksčiau tokių klientų poreikius labiausiai atitiko terminuotas indėlis. Tačiau Å¡iuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad jų palÅ«kanos vis mažėja, todėl reikėjo pasiÅ«lyti alternatyvų saugų investavimo bÅ«dÄ â€œ. Å i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad bankas skatino pirkti obligacijas, o ne laikyti terminuotus indėlius, akcentuodamas, kad tai yra alternatyvus ir saugus investavimo bÅ«das, ir nieko neužsimindamas apie žymiai didesnį jo rizikingumÄ ir draudimo apsaugos negaliojimÄ .Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 03-2 buvo nurodžiusi, kad AB bankas „Snoras“ nuo 2011 m. sausio 31 dienos „neturi teisės sudaryti (arba pratęsti) terminuotųjų indėlių priėmimo iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių (Sutarčių, kuriose bÅ«tų nustatyta banko pareiga iÅ¡mokėti indėlį praėjus tam tikram terminui), pagal kurias bÅ«tų mokama didesnė palÅ«kanų norma nei Lietuvos banko interneto tinklalapyje paskutinės paskelbtos priimtų nefinansinių korporacijų ir namų Å«kių naujų indėlių palÅ«kanų normos litais ir eurais.

Indėlių kita užsienio valiuta palÅ«kanų normos neturi bÅ«ti didesnės už indėlių eurais palÅ«kanų normas“. Å i aplinkybė paaiÅ¡kina, dėl ko AB bankas „Snoras“ buvo suinteresuotas siÅ«lyti savo klientams įsigyti vertybinius popierius su didesnėmis palÅ«kanomis nei terminuoti indėliai ir taip pritraukti kuo daugiau lėšų.Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovai pateikę kreditorinius reikalavimus AB banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012­ m. kovo 22 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis (civilinė byla Nr. B2-2361-611/2012).

Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip saugius indėlius. Tuo tarpu banko „Snoras“ veiksmai buvo nukreipti į tai, kad siūlyti klientams sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, nes taip bankas siekė pritraukti kuo daugiau papildomų lėšų, kurių jam trūko. Paprastų terminuotų indėlių palūkanų normas ribojo Lietuvos banko nustatyti reikalavimai, kurie nebuvo taikomi obligacijoms. Ieškovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai.

Nei vienas ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto nebuvo nusprendęs vietoje terminuoto indėlio lėšų įsigyti obligacijas. BÅ«tent dėl banko aktyvių veiksmų, agresyvios rinkodaros ir netinkamo klientų informavimo apie paslaugų pobÅ«dį bei rizikÄ , klientų (ieÅ¡kovų) valia neatitiko sutarties turinio, klientai sandorius sudarė suklydimo įtakoje.IeÅ¡kovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iÅ¡ savo vadovybės buvo gavę nurodymus sudaryti kuo daugiau obligacijų pardavimo sutarčių.

Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis. Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai informuoti ir apie šio įstatymo 3 str. 4 dalyje išvardintus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami. Kadangi ieškovų sudarytose sutartyse su banku tokių nuostatų nėra, darytina išvada, kad bankas sudarė savo klientams visas prielaidas manyti, jog jo įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu.

Ieškovams, kurie nėra profesionalūs investuotojai, taikytinas civilinėje teisėje ir teismų praktikoje įtvirtintas vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartas. Vidutiniam vartotojui, sudarančiam sandorį su profesionalia ir licencijuota kredito įstaiga, neturi būti priskiriama pareiga aiškintis visų aktualių įstatymų turinio ir pačiam domėtis, kokiems banko investiciniams produktams, vertybiniams popieriams draudimo apsauga suteikiama, o kokiems nesuteikiama.Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.).

FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad „finansų maklerio įmonė (Å¡iuo atveju – bankas) turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atsakovas Å¡ios pareigos nevykdė, nes ieÅ¡kovams nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos prospektais, jų ieÅ¡kovams neįteikė, neiÅ¡aiÅ¡kino investicijų rizikingumo.Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, ieÅ¡kovams aiÅ¡kiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal Å¡ias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas pagal LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ . FPRÄ® 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, Å¡iuo atveju - bankÄ â€žSnoras“ - prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informacijÄ apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

To paties straipsnio 6 dalis įpareigoja bankÄ rekomenduoti klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. IeÅ¡kovų atžvilgiu bankas „Snoras“ Å¡ių įstatyme jam nustatytų pareigų nevykdė, nes nesurinko įrodymų apie ieÅ¡kovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus. Atsakovas pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju suklydimas turėjo esminės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos Å¡iems sandoriams, kuri, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo klaidinga. IeÅ¡kovai iÅ¡ viso nesuprato, kad pasiraÅ¡ydami banko pateiktÄ sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iÅ¡ to kyla rizikos.

Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiÅ¡kinti kylančias rizikas. Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formÄ ir ieÅ¡kovai sutartį sudarydavo prisijungimo bÅ«du. Remiantis LR CK 6.193 str. 4 dalimi, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

PasiraÅ¡ytose obligacijų pasiraÅ¡ymo ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse įraÅ¡yta sÄ lyga, kad klientas patvirtina, jog jam yra perduoti ir jis susipažino su visais sutarčių priedais, vis dėlto, atkreipė dėmesį, kad visÄ sutarčių ir jų priedų paketÄ tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių: obligacijų sutartį sudarė 2 priedai (obligacijų emisijos prospektas bei emisijos galutinės taisyklės), o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį sudarė 5 priedai (priemonių vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politika; interesų konfliktų vengimo politikos santrauka; finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas; veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir finansinių lėšų apraÅ¡ymas; informacija apie galiojančius įkainius).

Objektyviai vertinant, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis ieÅ¡kovams fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma perskaityti visų Å¡ių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieÅ¡kovams realiai netgi nebuvo įteikti. Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visÄ reikalingÄ informacijÄ ieÅ¡kovams (ar ieÅ¡kovams buvo iÅ¡aiÅ¡kinti indėlio ir obligacijos skirtumai, taip pat ar jie buvo įspėti apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu bei apie draudimo negaliojimo atvejus), Å¡iÄ aplinkybę reiktų vertinti ieÅ¡kovų naudai.

Informacijos apie sudaromos sutarties rizikÄ nežinojimas/neatskleidimas turėjo esminę įtakÄ klientų apsisprendimui sudaryti sutartis su banku. IeÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę Å¡ių sutarčių, jeigu minėtÄ informacijÄ bÅ«tų žinoję.Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trÅ«kumų, Å¡iuos esminius faktus privalėjo atskleisti savo iÅ¡leistuose prospektuose, nes tai bÅ«tų turėję lemiamos reikÅ¡mės ieÅ¡kovams vertinant atsakovo patikimumÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai.

LR CK 1.90 str. numato, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį, ir pripažinus tokį sandorį negaliojančiu turi bÅ«ti taikoma restitucija pagal LR CK 1.80 str. 2 d. nuostatas.Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšų kita tvarka, negu pagal Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , restitucijos bÅ«das yra pakeistinas (LR CK 6.145 str. 2 d.).

Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose. IeÅ¡kovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas. Prašė pripažinti negaliojančiomis N. P. 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 7 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110601V990009 ir FO20110907V990003 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovo N. P. sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas (14 992,76 Lt ir 8698,67 Lt), viso 13 040,87 Eur, AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančiomis A.

Å . 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. liepos 25 d. su atsakovu banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110318V990035 ir FO20110725V990027, bei taikyti restitucijÄ - pripažinti A. Å . sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas (203494,71 Lt ir 103198,25 Lt), viso 88 824,42 Eur, AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančia V. P. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. balandžio 6 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110406V990024 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės V.

P. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ 2894,97 Eur (9995,78 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančiomis M. M. 2011 m. gegužės 23 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110523V990010, 2011 m. liepos 7 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110707V990002, 2011 m. liepos 30 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110730V990001, 2011 m. rugpjūčio 22 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110822V990001, 2011 m. rugsėjo 9 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110909V990001, 2011 m. rugsėjo 24 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110924V990002, 2011 m. liepos 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110713P990007 ir FO20110713P990008 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovo M.

M. sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas 11 294,03 Eur sumai (9999,83 Lt, 5997,90 Lt, 5999,90 Lt, 5999,63 Lt, 4999,72 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančia R. Å . su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. birželio 27 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627V990001 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovės R. Å . sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ 72 403,77 Eur (249995,75 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančiomis L.

M. 2011 m. balandžio 26 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110426V990015 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovės L. M. sumokėtÄ pagal Å¡ias sutartį sumÄ 2894,80 Eur (9995,17 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančia M. Å . su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110919V990007 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovės M.

Å . sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ 2896,04 Eur (9999,44 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančiomis V. G. 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110516V990014 ir Fo20110518V990009 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovės V. G. sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumÄ 6081,21 Eur (2099,72 Lt ir 18897,49 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovo lėšomis jo asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.Pripažinti negaliojančia M.

A. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 2 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110302V990004 bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovės M. A. sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ 14 475,27 Eur (49980,20 Lt) AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovės lėšomis jos asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad ieÅ¡kovas N. P. buvo ilgametis Atsakovo klientas (nuo 1997 m.). 2011 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934301 ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110601V990009, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 150 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma (atkarpa). 2011 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovas sudarė dar vienÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110907V990003, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 87 vnt., 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma.

IeÅ¡kovas N. P., sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informacijÄ , kuri leistų jam įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ . Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino bankroto byloje ieÅ¡kovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimÄ 45 536,53 Lt. IeÅ¡kovas A. Å . buvo atsakovo klientas nuo 2009 m. 2009 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas sudarė papildomÄ susitarimÄ dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas Internetu“.

Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas A. Å . buvo sudaręs eilę terminuoto indėlio sutarčių. 2011 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovas A. Å . sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9922835 ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110318V990035, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 2 035 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma. 2011 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovas A. Å . sudarė dar vienÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110725V990027, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1 032 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metine palÅ«kanų norma (atkarpa).

Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimÄ 314 330,20 Lt sumai. IeÅ¡kovė V. P. buvo ilgametė klientė (nuo 1997 m.), 2011 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovė V. P. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9924464 ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110406V990024, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma. IeÅ¡kovė atsisakė pateikti bankui informacijÄ , kuri leistų jam vadovaujantis FPR 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei.

Jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje. IeÅ¡kovas M. M. buvo ilgametis klientas (nuo 2004 m.). 2009 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas sudarė papildomÄ susitarimÄ dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas Internetu“. 2011 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovas M. M. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934000 ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110523V990010, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma (atkarpa). 2011 m. liepos 7 d. ieÅ¡kovas sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110707V990002 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metine palÅ«kanų norma (atkarpa). 2011 m. liepos 30 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110730V990001 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metinių palÅ«kanų norma (atkarpa). 2011 m. rugpjūčio 22 d. ieÅ¡kovas M.

M. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarti Nr. SE20110822V990001 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės sÄ lyginės atkarpos obligacijų su 2,5 proc. metine palÅ«kanų norma ir 15 proc. arba 5 proc. arba 3 proc. metine palÅ«kanų norma (sÄ lyginė atkarpa). 2011 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovas sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110909V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma (atkarpa). 2011 m. rugsėjo 24 d. ieÅ¡kovas sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110924V990002 ir įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma. 2011 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas sudarė dar vienÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111103V990008, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 80 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma.

IeÅ¡kovas, sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informacijÄ , kuri leistų jam vadovaujantis FPRÄ® 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovui. Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieÅ¡kovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimÄ 47 551,20 Lt sumoje. IeÅ¡kovė R. Å . yra banko klientė nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. 2011 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovė sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934998.

IeÅ¡kovė sudarė Å¡iuos sandorius: 2011 m. birželio 27 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627V990001 ieÅ¡kovė įsigijo 2500 vnt. (249995,75 Lt) vertės obligacijų su 4 % metinių palÅ«kanų norma. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ketvirtos eilės reikalavimÄ 254273,97 Lt. IeÅ¡kovė L. M. yra banko klientė nuo 2004 m. gegužės 18 d. 2011 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovė sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V993217.

IeÅ¡kovė sudarė Å¡iuos sandorius: 2011 m. balandžio 26 d. - obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110426V990015, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. (249995,75 Lt) vertės obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡koves ketvirtos eilės reikalavimÄ . IeÅ¡kovė M. Å . yra banko klientė nuo 2009 m. liepos 10 d., kaip bendrasavininkė - nuo 2006 m. sausio 4 d. 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9952686 bei 2011 m. rugsėjo 19 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110919V990007, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 100 vnt. (9999,44 Lt) vertės obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma iÅ¡ obligacijų emisijos.

Kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje. IeÅ¡kovė V. G. yra banko klientė nuo 2011 m. gegužės 9 d. 2011 m. gegužės 16 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110516V990014, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 21 vnt. 2099,72 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma iÅ¡ obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 3, iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.; 2011 m. gegužės 18 d. - obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110518V990009, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 189 vnt. 18897,49 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma, iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.

Kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje. IeÅ¡kovė M. A. yra banko klientė nuo 2001 m. gegužės 21 d. Nuo 2003 m. ieÅ¡kovė su atsakovu buvo sudariusi 34 terminuotojo indėlio bei terminuotojo indėlio pratęsimo sandorių. 2011 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9922057. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė 2011 m. kovo 2 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo 500 vnt. (49980,20 Lt) vertės obligacijų su 4 % metine palÅ«kanų norma iÅ¡ obligacijų emisijos Banko SNORAS Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 1, LT0000410425, iÅ¡pirkimo data – 2012 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ketvirtos eilės reikalavimÄ 51 430,14 Lt sumoje. Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį, jis su jomis sutinka. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose be kitų rizikų nurodyta:

„Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį ProspektÄ leidžiamas obligacijas, prisiima rizikÄ , kad Bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais“. Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos. IeÅ¡kovai sudarydami Aptarnavimo sutartis, kartu pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu. IeÅ¡kovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vienÄ terminuotų indėlių sutartį, o kai kurie ir turėdami ilgametę patirtį galėjo ir privalėjo bei atskyrė, jog pasiraÅ¡o ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis.

Visi ieškovai nurodo, jog neva jiems nebuvo paaiškinta, kad Obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, Ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje. Net nesivadovaujant Ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų (priedų) turiniu, tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, numato CK 6.879 str. ir CK 6.902 str. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai“.

Pagal visuotinai pripažintÄ principÄ , teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ieÅ¡kovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl elementarių teisės akto nuostatų nežinojimo. Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso 1 lapÄ , nesudaro sunkumų perskaityti tam skiriant nedaug laiko, tačiau net neskaitant, vien vizualiai pažiÅ«rėjus akivaizdžiai matyti tekste spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis iÅ¡skirti žodžiai „Investuotojas“, kuriuo vadinamas su atsakovu sutartį sudaręs asmuo, bei toliau per visÄ tekstÄ â€žInvestuotojo“ įsipareigojimai, patvirtinimai ir t.t.

Taigi kaip visiÅ¡kai nepagrįstas ir apsimestinas pripažintinas ieÅ¡kovų tvirtinimas, jog jie nesuprato pasiraÅ¡Ä ne terminuoto indėlio sutartis, kai tuo tarpu visas Obligacijų sutarčių tekstas byloja apie „investavimÄ â€œ, „investavimo santykius“. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas sudarydami ginčijamus sandorius prisiėmė rizikÄ dėl savo įsipareigojimų vykdymo - IeÅ¡kovai įsipareigojo įsigyti atsakovo iÅ¡leistus vertybinius popierius obligacijas ir už juos sumokėti, bei už juos sumokėjo, o atsakovas iÅ¡leido vertybinį popierių obligacijas bei jas pardavė ieÅ¡kovams.

Tiek ieÅ¡kovai pasiekė tikrÄ jį savo tikslÄ gauti didesnę investuotų pinigų grÄ Å¾Ä , didesnes palÅ«kanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartį, tiek atsakovas pasiekė savo tikslÄ - parduoti savo iÅ¡leistus vertybinius popierius - obligacijas, vadinasi Å¡alys realizavo ir įtvirtino sandorių privalomumo ir vykdytinumo principÄ . IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl, kad atsakovo darbuotojai jiems nurodė, kad jų įsigyjami iÅ¡leisti vertybiniai popieriai - obligacijos yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis ieÅ¡kovų pageidavimu įsigyti obligacijas ir taip gauti didesnes palÅ«kanas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys. Atsakovas ieÅ¡kovams, kaip neprofesionaliems klientams, iÅ¡ anksto pateikė minėtų taisyklių 30 - 45 p. nurodytÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovai raÅ¡tu patvirtino, kad Å¡iÄ informacijÄ gavo. IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, atsisakė pateikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede Nr. 1-F nurodytÄ informacijÄ ir patvirtino, kad supranta, jog atsakovas neturėdamas žinių apie ieÅ¡kovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieÅ¡kovams yra tinkamos.

IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamÄ esminį suklydimÄ . Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 str. 1 d., todėl atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstÄ . yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios (žr. 3 punktÄ ).

Informacija minėtame dokumente yra pateikiama aiÅ¡kia ir suprantama kalba. IeÅ¡kovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ , įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos Banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, apraÅ¡ymu.

Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad ieÅ¡kovai gali gauti informacijÄ apie atsakovo teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų rizikÄ , nurodytÄ Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡yme, bet kuriame atsakovo klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat Atsakovo interneto svetainėje www.snoras.com. IeÅ¡kovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimÄ CK 1.90 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad sudarydami sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog jie nesuvoktų esminių sudaromų Ginčijamų sandorių aplinkybių; ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu bÅ«tų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; ginčijamų sandorių sudarymÄ lėmė iÅ¡imtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informacijÄ bei pateikiant tik atsakovui naudingÄ informacijÄ .

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pažymėtina, kad vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, įtvirtintas CK 1.5 str. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementu, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vienÄ . Už įsigytus vertybinius popierius jie apmokėjo sudarymo dienÄ , kas reiÅ¡kia, kad norėdami pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl Indėlių draudimo įstatymo prasme jie laikytini investuotojais.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus rizikÄ ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieÅ¡kovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iÅ¡kelta bankroto byla. Ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų, tačiau jų netenkina visai kiti juridiniai faktai, nesusiję su sandoriais - bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimas. IeÅ¡kovai eilę kartų pas atsakovÄ buvo padėję indėlius eurais ir/ar litais.

Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo sandorių - atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popieriaus. Sudarant obligacijų įsigijimo sutartis atsakovo darbuotojai vadovavosi 2008 m. vasario 8 d. susietų obligacijų platinimo banke instrukcija Nr. 08-03, remiantis kurios 43 punktu, prieÅ¡ sudarant Obligacijų įsigijimo sutartį atsakovo darbuotojas turėjo pasidomėti, ar klientas susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos obligacijų emisijos sÄ lygomis, kuriuos iÅ¡dėstytos prospekte ir galutinėse sÄ lygose.

Jei klientas nėra susipažinęs su galutinėmis sÄ lygomis, kliento praÅ¡ymu, atsakovo darbuotojas turėjo atspausdinti Å¡iuos dokumentus iÅ¡ banko interneto puslapio ir pateikti klientui. Minėtos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovų teiginį neva atsakovas sudarant ginčijamus sandorius akcentavo obligacijų draustumÄ . Pasisakant apie tai, jog sandorius sudarė prisijungimo bÅ«du ir Å¡ių sutarčių sÄ lygos yra standartinės, pažymėjo, kad standartinės sutarčių sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jei jos buvo tinkamai atskleistos, įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ , pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

IeÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami sandorius, tikrai turėjo matyti nuorodas į standartines sÄ lygas, kas reiÅ¡kia jų akceptavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, kurioje buvo nagrinėjamas draudimo apsaugos indėlių sertifikatams ir obligacijoms taikymo klausimas. IÅ¡nagrinėjęs kasacinę bylÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d.

Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina“. Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str. 2 d. kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grÄ Å¾inti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryÅ¡ium su investicine veikla, arba grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryÅ¡ium su investicine veikla.IeÅ¡kovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas.

Atsakovas Å¡iuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl Å¡i situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už Obligacijų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovams, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl Obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferÄ (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir Å¡ios direktyvos apsauga tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma.

Vilniaus apygardos teismas kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, patvirtino kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, kurie susideda iÅ¡ pinigų sumos, sumokėtos ginčijamų sandorio pagrindu ir sandorių pagrindu priskaičiuotų palÅ«kanų. Kaip dar vienÄ , savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ net pripažinus ieÅ¡kovų suklydimÄ dėl ginčijamų sandorių pasiraÅ¡ymo sudaro Indėlių draudimo Ä®statymo 10 str. 3 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad „Draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus“.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių - draudžiamojo įvykio metu ieÅ¡kovai indėlininkais nebuvo. Spėlioti ar daryti prielaidÄ , jog jeigu ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę ginčijamų sandorių, įsigytoms obligacijoms panaudoti pinigai vis vien bÅ«tų likę atsakovo sÄ skaitoje - nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas atlyginimas ir galimi priedai/premijos neatitinka minėtų taisyklių 8 punkte vartojamos užmokesčio ir komisinio atlyginimo sÄ vokos.

IÅ¡ minėtų taisyklių 8 punkto ir jo papunkčio nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog kalbama apie tokį užmokestį ar komisini atlyginimÄ , kuris bÅ«tų mokamas finansų maklerių įmonės klientui arba kliento mokamas finansų maklerių įmonei. Byloje nėra duomenų, kad už ginčijamų sandorių sudarymÄ sandorio Å¡alys bÅ«tų gavę bet kokį komisinį atlyginimÄ ar kitÄ užmokestį. Informavo, kad atsakovo darbuotojams darbo užmokesčiai buvo mokami du kartus į mėnesį.

Darbuotojų skatinimÄ reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Atsakovo darbuotojams nebuvo mokama už kuo didesnį obligacijų sutarčių pasiraÅ¡ymo skaičių. Tam, kad darbuotojas galėtų pretenduoti į premijÄ , jis turėjo vykdyti planÄ 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu. IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai vykdė plačiÄ reklaminę kampanijÄ , kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvÄ indėliams, nurodant, jog tai yra alternatyvus ir saugus investavimo bÅ«das.

Atsakovo naudotos frazės „alternatyva indėliui“ ar „saugus investavimo bÅ«das“ nereiÅ¡kia draudiminės apsaugos galiojimo, bÅ«tent dėl kurios ir yra iÅ¡kilęs ginčas, nes saugumÄ galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, kÄ atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas Å¡iÄ finansinę priemonę. Kiekvienos įsigyjamos investavimo priemonės saugumas yra individualus ir sÄ lyginis. Prašė ieÅ¡kinius atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su nesutiko, prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes Å¡io draudimo taikymui nėra sÄ lygų. Å iuo atveju ieÅ¡kovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl Å¡i situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo.

Sudarydami sutartis ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovų suklydimo. IeÅ¡kovų niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutartis. Tai, jog ginčo sutartimis ieÅ¡kovų įsigytos banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas. Tai numatyta IÄ®IDÄ®, įstatymo nežinojimas negali bÅ«ti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieÅ¡kovų valios trÅ«kumÄ .

Duomenų, kad ieÅ¡kovai iki ginčo sutarčių sudarymo bÅ«tų domėjęsi ir/ar derėjęsi su banko darbuotojais tik dėl iÅ¡imtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. IeÅ¡kovai turėjo suprasti, kad didesnes palÅ«kanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Be to, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlio draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali bÅ«ti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris įtakojo ieÅ¡kovų valiÄ sudaryti sutartis.

IeÅ¡kovai sutartyse patvirtino, jog sutinka su sutarčių sÄ lygomis ir jos jiems yra privalomos. Visi ieÅ¡kovai buvo ilgalaikiai banko klientai (laikė savo santaupas terminuotųjų indėlių pavidalu), todėl bankas visiÅ¡kai neturėjo jokio tikslo pritraukti ieÅ¡kovų pinigines lėšas ir neturėjo motyvo klaidinti ieÅ¡kovus, jo veiksmuose nebuvo apgaulės. IeÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms. Bankroto byloje teismas nutartimi patvirtino ieÅ¡kovų ketvirtosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje, iÅ¡sprendė reikalavimus, kylančius iÅ¡ ginčo sutarčių. IeÅ¡kininis pareiÅ¡kimas netenkinamas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl IÄ®IDÄ® taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne.

Ä®gydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektÄ , pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į vieÅ¡Ä jÄ apyvartÄ leisti fiksuotų palÅ«kanų obligacijas, kintamų palÅ«kanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos Å¡ių obligacijų tipų derinius.

Prospekte nurodyta, kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektÄ leidžiamas obligacijas, prisiima rizikÄ , kad bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektÄ , pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į vieÅ¡Ä jÄ apyvartÄ leisti vienÄ ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palÅ«kanų obligacijų, kintamų palÅ«kanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių Å¡ių obligacijų tipų derinių emisijas.

CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas.

Byloje nustatyta jog ieÅ¡kovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė individualias obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, pagal kurias įsigijo nustatytÄ kiekį (individualioje sutartyje) obligacijų su 4, 4,5 ir 5 procentų metinių palÅ«kanų norma, obligacijos nominali vertė 100 Lt bei 100 Eur (ieÅ¡kovo N. P. 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje Nr. FO20110907V990003), už kurias sumokėjo sandorio sudarymo metu. Sutartyse buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data.

Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka“.Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, ieÅ¡kovai sudarė su Banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu apraÅ¡ymu.

Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, iÅ¡leidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad „Investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

Nurodoma, kad praktiÅ¡kai nerizikingos yra tik valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais bÅ«tina įvertinti galimÄ emitento bankroto rizikÄ . IeÅ¡kovų pasiraÅ¡ytų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ panaikinti visam laikui atsakovui iÅ¡duotÄ banko licencijÄ ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ .

IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis): ieÅ¡kovai nurodė, kad juos įkalbėjo Å¡ias sutartis sudaryti banko darbuotojai, nei vienas iÅ¡ jų iÅ¡ anksto nebuvo nusprendęs sudaryti tokio pobÅ«džio sutarčių, atsakovas pateikė neteisingÄ informacijÄ apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), neiÅ¡aiÅ¡kino draudžiamumo aspekto, kas įtakojo ieÅ¡kovų valiÄ sudaryti ginčo sandorį.

Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iÅ¡ tikrųjų patvirtina suklydimo faktÄ pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimÄ apibÅ«dinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ): suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis; suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti; kasacinis teismas taip pat yra ne kartÄ nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikÅ¡mę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui. Kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sÄ lygas, jie savo paraÅ¡ais patvirtino, kad gavo programos prospektÄ ir emisijos galutines sÄ lygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant apraÅ¡ymÄ .

Aplinkybė, ar iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRÄ® 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikÅ¡minga (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016). Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimÄ kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika.

Be to, teismas sprendė, kad aiÅ¡kumo ir ne dviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€žbanko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog, viena vertus, konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau Å¡iuo atveju nesant jos taikymo sÄ lygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos.

Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir ne dviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieÅ¡kovais – neprofesionaliais klientais iÅ¡ tikrųjų taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovai, FPRÄ® 22 str. 3 d. reglamentuota, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Informacija gali bÅ«ti pateikiama standartizuota forma. Pagal Å¡io įstatymo 22 str. 5 d. finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimÄ ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymÄ , privalo surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento:

1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę padėtį;

3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams esminė informacija apie įsigyjamÄ finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta (ginčijamose sutartyse ir jų prieduose), ieÅ¡kovai Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.), tačiau Å¡iuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo iÅ¡ryÅ¡kintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sÄ lygos, t. y.

AB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRÄ® 22 straipsnyje bei IÄ®IDÄ® 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieÅ¡kovams priimant sprendimÄ dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl sudaryto sandorio esmės. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad nors neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomÄ Å¡io investuotojo teisių ir interesų apsaugÄ , kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigÄ parengti ir paskelbti prospektÄ , suteikti visÄ informacijÄ klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rÅ«pestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatuota, kad AB bankas Snoras pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo vertinama iÅ¡ esmės tokia pat situacija dėl banko platintų produktų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje (todėl teismas Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau nepasisako). Kartu minėtoje nutartyje nurodyta ir tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Tai, kad ieÅ¡kovams suteiktas neprofesionalaus investuotojo statusas, nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais. Pažymėtina ir tai, kad klaidingas ieÅ¡kovų įsivaizdavimas ir/ar supratimas dėl jų įsigytų finansinių produktų, negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (CK 1.90 str. 5 d.).Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡alių laisva valia sudaryta sutartis – Obligacijų sutartis – turi įstatymo galiÄ .

Å alys yra laisvos nustatyti sutartyse tarpusavio teises ir pareigas. Dalis ieÅ¡kovų ne vienÄ kartÄ sudarinėję banke terminuoto indėlio sutartis ar atlikę kitokius veiksmus. Nagrinėjamu atveju dalis ieÅ¡kovų nurodė, kad sutarčių neperskaitė ar perskaitė jas neįdėmiai, tačiau įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieÅ¡kovams atvykus į jo patalpas, bÅ«tų skubinęs, spaudęs ieÅ¡kovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sÄ lygų susipažinti su visais dokumentais, teismui nėra pateikta (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad obligacijos sutartį sudaro vienas lapas, be to, tokio sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, asmuo ketinantis sudaryti kitokio pobÅ«džio sutartį su banku (nei ankstesnė terminuoto indėlio sutartis), visada gali gauti duomenis ir su jais susipažinti iÅ¡ anksto, pasidomėti konkrečiomis ketinamos sudaryti sutarties sÄ lygomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atvejai, kai ieÅ¡kovų terminuotas indėlis banke baigėsi (terminas), todėl jie atėję į bankÄ buvo įkalbėti sudaryti vietoje terminuoto indėlio, obligacijų įsigijimo sutartis, niekaip nepaneigia jų galimybės susipažinti su siÅ«lomo sudaryti sandorio turiniu ir esme.

Pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, nėra bÅ«tinybės pinigus, esančius indėlyje, pasiimti iÅ¡ karto. Kita vertus, pinigus laikant namie, nėra bÅ«tinybės nedelsiant sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Pripažintina, kad obligacijos pasiraÅ¡ymo sutartyse, vien vizualiai iÅ¡ sutarties teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sutarties Å¡alis yra „Investuotojas“, joje nurodyti „Investuotojo įsipareigojimai“ ir/ar „Emitento“ įsipareigojimai.Visi ieÅ¡kovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus indėlius, arba pasirinko šį bankÄ , kaip patikimÄ bankÄ .

Nors ieÅ¡kovai teigė, kad banko darbuotojai jų neįspėjo, kad obligacijos nėra draustos (arba teigė, kad terminuoto indėlio sutartis ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis yra tapačios), tačiau teismas pripažįsta, kad kiekvienas ieÅ¡kovas, nors ir nebÅ«damas profesionaliu investuotoju, pagal atliekamus veiksmus galėjo ir turėjo suprasti tokių sutarčių skirtumÄ . Jau vien tai, kad sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kiekvienas ieÅ¡kovas Å¡ios sutarties sudarymo metu apmokėjo už įsigyjamus vertybinius popierius – obligacijas, leidžia suprasti, kad tai visiÅ¡kai kitoks produktas nei terminuoto indėlio sutartis.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pinigus pasidėjęs terminuoto indėlio sutartyje, juos gali pasiimti bet kada (netenka tik palÅ«kanų), o įsigydamas obligacijas, už jas iÅ¡ karto apmoka bankui, bei iÅ¡pirkti obligacijÄ turi teisę obligacijos sutartyje nurodytu iÅ¡pirkimo terminu, taip pat turėjo įtakos suvokimui, apie tokių sutarčių skirtumÄ ir sudaromo sandorių ypatumus. Kita vertus, net neturint specialaus iÅ¡silavinimo ir/ar patirties investavimo srityje, galima suvokti, kad obligacijos įsigijimas yra investicija (investavimas).

Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovams sutartyse iÅ¡ tiesų nebuvo atskleistas pakankamai aiÅ¡kiai, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

Å iuo atveju svarbu įvertinti, kokiÄ ieÅ¡kovų apsisprendimui įtakÄ turėjo informacija apie obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčiai taikomÄ draudiminę apsaugÄ , t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovų apsisprendimÄ sudaryti sutartį ar jos nesudaryti.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovų apsisprendimÄ sudaryti ginčijamus sandorius ar jų nesudaryti, nes ieÅ¡kovai, sudarydami ginčijamas sutartis, neįsitikino ar pinigai bus apdrausti, Å¡ios aplinkybės nepasitikrino (nepasitikslino) ir vėliau (ir/ar grįžę namo).

Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nors ir detaliai visų sutarties sÄ lygų neaptarus (neperskaičius), ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sÄ lygų ir/ar apgauti. ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikÅ¡ti ne per protingÄ terminÄ , o tik atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto proceso metu, patvirtinus ieÅ¡kovų kreditorinius (finansinius) reikalavimus bankroto byloje. Teismas neturi pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovai, suvokdami tikrÄ sias sÄ lygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panaÅ¡iomis aplinkybėmis tokių sandorių nebÅ«tų sudarę.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės tapačiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-330/2016). Kita vertus, kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija, kaip vertybinis popierius, vidutiniam vartotojui yra pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovai turėjo suprasti, kad ji, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui.IeÅ¡kovai byloje patvirtino, kad iÅ¡ esmės jie siekė didesnių palÅ«kanų, t. y. investuodami į obligacijas, jie ketino gauti kuo didesnę palÅ«kanų normÄ (kuri skyrėsi nuo terminuoto indėlio palÅ«kanų dydžio).

Tai, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovų apsisprendimÄ sudaryti ginčijamas sutartis ar jų nesudaryti, patvirtina byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės: nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų, net ir pripažinus jiems įteiktuose dokumentuose ne visiÅ¡kai aiÅ¡kiai deklaruotas nuostatas dėl draudiminės apsaugos, nesiėmė jokių veiksmų Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti; kita vertus, patys ieÅ¡kovai prieÅ¡ sudarydami ginčo sutartis, atsisakė pateikti bankui informacijÄ apie save, tarp kurios ir informacijÄ apie savo investavimo patirtį (Kliento aptarnavimo sutartyje paryÅ¡kintu Å¡riftu įraÅ¡ytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y.

Bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui); duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų skubinami sudaryti tokias sutartis, byloje nepateikta. Kita vertus, ieÅ¡kovai patys neteigė, kad jie bÅ«tų prašę suteikti jiems galimybę detaliau susipažinti su dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais. IeÅ¡kovai, sudarydami su banku ginčijamas sutartis, jose pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad su jose nurodytomis sÄ lygomis yra supažindinti, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, su jomis sutinka.Vertinant ieÅ¡kovus individualiai, ieÅ¡kovas N. P. patvirtino, jog turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Jis buvo banko klientas nuo 1998 m., sudaręs eilę terminuotų indėlių sutarčių. IeÅ¡kovas sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis (2011 m. birželio 1 d. bei 2011 m. rugsėjo 7 d.). Tarp Å¡ių sutarčių pasiraÅ¡ymo buvo pakankamai laiko gauti papildomos informacijos, jei pirminė suteikta informacija nebuvo iÅ¡sami. Pripažino, kad pasitikėjo banko darbuotojais (konsultavosi su banko darbuotoja ir po Å¡ios sutarties sudarymo), apie investavimÄ kalbėjo su sÅ«numi teisininku, tačiau pripažino, kad sÅ«nus nėra Å¡ios srities specialistas.

IeÅ¡kovas pripažino, kad jį patikino jog sutartis apdrausta. Teismas pripažįsta, kad jo sudarytų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių kiekis, aplinkybė, jog dvi sutartys sudarytos skirtingu metu, leidžia konstatuoti ieÅ¡kovo apsisprendimÄ bÅ«tent tokiu bÅ«du investuoti savo pinigus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016). Esant Å¡ioms individualioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas niekaip negali paneigti, jog jis turėjo galimybę pasitelkti kitus asmenis (ir/ar atvykti į bankÄ kitÄ kartÄ ) bei iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties tekstÄ bei investavimo specifikÄ .

IeÅ¡kovo veiksmai sudarant dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis patvirtina, kad jis prioritetÄ teikė didesnei investicijų grÄ Å¾ai, o ne jų saugumui. Tik jo paties veiksmai lėmė prisiimtÄ rizikÄ sudarant ginčijamus sandorius. Nepakankamas apdairumas ir rÅ«pestingumas nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės. IeÅ¡kovas A. Å . nurodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , specialybė – vadyba. Jis pirmÄ kartÄ kreipėsi į bankÄ . Banku pasitikėjo kaip finansų įstaiga.

Sudarė dvi sutartis ( 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. liepos 25 d. Buvo jauno amžiaus ir iki Å¡ių sutarčių sudarymo, nebuvo niekur investavęs. Pripažino, kad neįsigilino į obligacijų sutartis nei jų sudarymo metu, nei vėliau, kadangi pasitikėjo banku. Galvojo, kad jokios rizikos nėra, apie obligacijų draudimÄ neklausė. Matė banke obligacijų platinimo reklamÄ . Taigi, vertinant Å¡io ieÅ¡kovo amžių sandorių sudarymo metu, iÅ¡silavinimÄ , pripažintina, kad nors jis ir neturėjo investavimo patirties, tačiau pats pripažino, kad iÅ¡ esmės pasitikėjo banku, jam nebuvo svarbus palÅ«kanų dydis, jis nepasidomėjo draudimu, pats pripažino, kad nors ir bÅ«damas neprofesionalus, tačiau iÅ¡ esmės prisiėmė rizikÄ tokiu bÅ«du investuodamas.

Pripažintina, kad pagal savo iÅ¡silavinimÄ , amžių negalėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, todėl ieÅ¡kovas taip pat atitinka vidutinio vartotojo standartÄ .IeÅ¡kovė V. P. kaip patvirtino jos atstovas, į obligacijas investuotas lėšas laikė banke kaip terminuotÄ indėlį. Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis universitetinis. Ji yra Banko klientė nuo 1997 metų. IeÅ¡kovė pripažino, kad prieÅ¡ sudarydama sutartį, ji pasiteiravo o banko darbuotojos apie sudaromÄ sutartį, jÄ patikino, kad obligacijos yra tas pats produktas kaip ir indėlis, tik su didesnėmis palÅ«kanomis.

Sudarant sutartį jai buvo svarbus palÅ«kanų dydis. Sutarties sudarymo metu ji buvo 67 metų amžiaus, profesija – mėsos ir pieno pramonės technologė.Teismas įvertinęs Å¡ios ieÅ¡kovės asmenines savybes, sandorio sudarymo aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, jog ieÅ¡kovė nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, byloje nenustatyta, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieÅ¡kovės nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas, kas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės amžių bei iÅ¡silavinimÄ , nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės. IeÅ¡kovas M.

M. su Banku sudarė septynias obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ne vienu metu, pirmÄ jÄ 2011 m. gegužės 23 d. paskutinę – 2011 m. lapkričio mėn., jis turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , sritis – teisės istorija, sutarties sudarymo metu jam buvo 78 metai. Banko klientas nuo 2004 m., prieÅ¡ tai buvo sudaręs eilę terminuoto indėlio sutarčių. Pripažino, kad pasitikėjo banku, suprato, kad sudarant sutartis keičiasi jų forma (investuoja), nepasidomėjo ar Å¡ios sutartys yra apdraustos.

Pripažino, kad svarbus buvo ir palÅ«kanų dydis. IeÅ¡kovo nurodyti duomenys leidžia teigti, kad jis siekė investuoti pinigus tokiu bÅ«du, buvo sudaręs kelias sutartis, tarp kurių buvo pakankamai laiko gauti informacijÄ apie Å¡ios sutarties ypatumus ir/ar skirtumus nuo indėlio sutarties. Pats ieÅ¡kovas pripažino, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, nebuvo svarbus draudimo aspektas. Net jeigu manyti, kad ieÅ¡kovas galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieÅ¡kovo nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas, kas, kaip jau minėta, nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės. IeÅ¡kovė R.

Å . aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, sritis – vadyba, dirba Lietuvos kariuomenėje. Banko klientė nuo 2002 m., per šį laikotarpį sudariusi eilę terminuotų indėlių sutarčių. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai pinigus padovanojo tėvas ir ji atvyko į bankÄ sudaryti terminuotos indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiÅ«lė sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį su didesnėmis palÅ«kanomis. Jai nebuvo svarbi palÅ«kanų norma, svarbu, kad ji saugiai pasidėtų pinigus. Domėjosi apie draudimÄ .Vertinant ieÅ¡kovės asmenines savybes, sandorio sudarymo aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jos gyvenimiÅ¡ka patirtis bei iÅ¡silavinimas neteikia pagrindo ieÅ¡kovę pripažinti žemesne nei vidutinis vartotojas.

Be to, klaidingas įsivaizdavimas dėl prisiimamos rizikos nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės.IeÅ¡kovė L. M. turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , banko klientė yra nuo 2004 m. IeÅ¡kovė pripažino, kad sudarant sutartį ji neklausė apie draudimÄ , jai pakako banko darbuotojos patikinimo, kad toks investavimas yra saugus, jai svarbi buvo palÅ«kanų norma.Ä®vertinus ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, manytina, kad ji galėjo suprasti prisiimamos rizikos laipsnį bei iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties tekstÄ ir investavimo specifikÄ , tačiau tik jos paties veiksmai lėmė prisiimtÄ rizikÄ sudarant ginčijamÄ sandorį.

IeÅ¡kovė M. Å . turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo techninį darbÄ . Ji buvo Banko kliente nuo 2009 metų, kaip bendrasavininkė nuo 2006 m. Ji atvyko į bankÄ pratęsti pasibaigusios indėlio sutarties, banko darbuotoja pasiÅ«lė investuoti pinigus į obligacijas. Obligacijų palÅ«kanos buvo didesnės. Jai pristatė, kad tai saugus produktas. Ji nepasidomėjo, kuo obligacijų sutartis skiriasi nuo indėlio sutarties. Ji susipažino su lankstinuke buvusia reklamine medžiaga ir tai jÄ galutinai įtikino investuoti.

Jai buvo užtikrinta, kad obligacijų sutartys yra apdraustos. Vertinant ieÅ¡kovės elgesį sudarant sutartį, jos asmenines savybes, darytina iÅ¡vada, kad ji pasitikėjo banko darbuotojos informacija, net pripažįstant, kad jai galimai nepakako informacijos apie Å¡ios sutarties draustinumÄ , pati ieÅ¡kovė sudariusi sutartį, nebuvo pakankamai atidi ir apdairi, nepasidomėjo įsigytu produktu iki pat to momento, kol bankas bankrutavo. Nepakankamas rÅ«pestingumas nėra suklydimÄ kvalifikuojanti aplinkybė.

IeÅ¡kovė V. G. nurodė, kad sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis: 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. (kadangi banko darbuotoja suklydo dėl perkamų obligacijų kiekio). Ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , specialybė – žemėtvarka. Sudaryti obligacijų sutartį pasiÅ«lė banko darbuotoja. Apie tai, kad netaikomas draudimas ji nežinojo. Pripažino, kad daugiau turėjo įtakos banko darbuotojos įkalbinėjimas, o ne palÅ«kanų dydis. IeÅ¡kovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus tokiu bÅ«du, o įvertinus jos iÅ¡silavinimÄ , patirtį, manytina, kad ji galėjo suprasti prisiimamos rizikos laipsnį.

Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nes obligacija vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas. IeÅ¡kovė M. A. nurodė, kad turi specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Banko klientė nuo 2001 m. Sudaryti sutartį jÄ Ä¯kalbėjo banko darbuotoja, patikinusi, kad tai saugus produktas. Nežino, kodėl investavo tokiu bÅ«du, nebuvo kalbos apie palÅ«kanų dydį. Apie draudimÄ negirdėjo.Nors ieÅ¡kovė pripažino, kad anksčiau su investicijomis ir vertybiniais popieriais jai neteko susidurti, tačiau visgi pripažintina, kad jai sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, ji turėjo galimybę pasiaiÅ¡kinti sutarties turinį ir/ar investavimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovė pripažino teisme, kad ji galėjo perskaityti sutarties sÄ lygas. Taigi, nurodyti argumentai neleidžia teigti, kad ji nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieÅ¡kovės nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas, kas nėra suklydimÄ kvalifikuojančios aplinkybės. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji patikėjo banko darbuotoja ir pasirašė sutartį, apie draudimÄ negirdėjo, nurodytos aplinkybės teismui neteikia pagrindo ieÅ¡kovę pripažinti žemesne nei vidutinis vartotojas, kuriai obligacija galėjo bÅ«ti nežinomas ir nepažįstamas finansinis produktas.

Vien tai, kad ieÅ¡kovei sudarant sutartį buvo 72 metai, t. y. ji buvo senatvės pensininkė, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji galėjo nesuvokti sudaromų sandorių esmės. Juolab, kad obligacija nėra visiÅ¡kai nauja, kažkuo ypatinga ir vyresnio amžiaus asmenims nežinoma finansinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016).Taigi, įvertinus visų ieÅ¡kovų asmenines savybes (amžių, gyvenimiÅ¡kÄ bei investavimo patirtį), iÅ¡silavinimÄ , jų veiklos pobÅ«dį, socialinę padėtį ir kitas savybes, jos yra reikÅ¡mingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieÅ¡kovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui, nes kiekvienu individualiu atveju ieÅ¡kovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybė vertintina individualiai, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartÄ , suformuotÄ teismų praktikoje iÅ¡ esmės panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016), jie galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tÄ lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai ar ieÅ¡kovų esminis suklydimas, bet pačių ieÅ¡kovų nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sÄ moningÄ ieÅ¡kovų apgaulę, t. y. sÄ moningai suklaidino arba sÄ moningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 str.).

Teismo įsitikinimu, argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiÅ¡kios, o banko darbuotojai esÄ sÄ moningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto ne draudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės. Net banko darbuotojui žodžiu nurodžius apie obligacijų draudimÄ , ieÅ¡kovai turėjo suvokti, kad tikrosios sandorio sÄ lygos nurodomos tik raÅ¡ytinėje sutartyje.

Kita vertus, kiekvienas iÅ¡ jų turėjo pareigÄ ir teisę perskaityti sutartį, susižinoti jos esmę, pagaliau sužinoti skirtumus tarp indėlio ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių. Visos Å¡ios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia ieÅ¡kovus vertinti kaip vidutinius vartotojus, pakankamai gerai suvokiančius, kas yra obligacija ir investuotojas, koks tokių sutarčių ypatumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog Å¡is yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sÄ lygos atitinka jo valiÄ , taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , neigimas reiÅ¡kiÄ nepagrįstÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasiraÅ¡ydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sÄ lygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rÅ«pestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).Nagrinėjamu atveju patys ieÅ¡kovai (sandorio Å¡alis) neapgalvotai rizikavo (nepasvėrė galimos rizikos) ir tokie veiksmai yra jų neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes Å¡iuo atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Šiuo atveju, sudarant ginčijamus sandorius esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir galimybė gauti didesnes palūkanas. Be to, indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas ieškovams tapo aktualus tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus rezultatus taip pat nesudaro pagrindo svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Darbuotojų skatinimÄ reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. IÅ¡ minėtų taisyklių matyti, kad norint darbuotojui gauti premijÄ , jis turėjo įvykdyti numatytÄ planÄ 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu, t. y. atitinkamas skaičius sudarytų obligacijų sutarčių neužtikrindavo savaiminio premijų iÅ¡mokėjimo atsakovo darbuotojams.IeÅ¡kovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trÅ«kumų, todėl Å¡iuos esminius faktus atsakovas privalėjo atskleisti savo iÅ¡leistuose prospektuose, nes tai bÅ«tų turėję lemiamos reikÅ¡mės ieÅ¡kovams vertinant atsakovo patikimumÄ sudarant ginčijamas sutartis, tačiau teismas nevertina Å¡ios ieÅ¡kovų atstovo nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovų atstovas nurodė naujÄ esminę faktinę aplinkybę – ieÅ¡kovai žinodami apie blogÄ Banko finansinę padėtį, ginčijamų sandorių nebÅ«tų sudarę.

CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ bei tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Å iuo atveju civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2014 m., ieÅ¡kovų atstovo nurodyta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ji nėra naujai paaiÅ¡kėjusi, todėl ieÅ¡kovų atstovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinio faktinių pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, teismas dėl Å¡io ieÅ¡kinio faktinio pagrindo nepasisako ir jo teisinio vertinimo neatlieka, ieÅ¡kovų atstovo nurodytas naujas suklydimo pagrindas gali bÅ«ti naujos bylos dalyku. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiant ieÅ¡kovus individualiai teismo posėdžio metu nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad minėta aplinkybė bÅ«tų turėjusi lemiamÄ reikÅ¡mę dėl jų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieÅ¡kovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , ir tai jie suprato.

IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡ių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes, todėl ieÅ¡kinys atmetamas. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, pagal kuriÄ suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo, netgi jei bÅ«tų įrodytas banko darbuotojos(-ų) žodinis paaiÅ¡kinimas ieÅ¡kovams apie pinigų apdraudimÄ (nors tokių duomenų byloje nepateikta).

Kiekvieno ieÅ¡kovo pasitikėjimas vien banko darbuotojo žodžiais vertintinas kaip didelis neatsargumas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad patyrė 1255,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (kadangi byloje savo reikalavimus pareiÅ¡kę 28 ieÅ¡kovai, tai iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo praÅ¡o priteisti lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius duomenis bei suteiktų paslaugų ataskaitÄ (7 t., b. l. 85-96).

Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , nurodė, kad viso Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 399,24 Eur ( t. 6, b. l. 116-120), kadangi byloje savo reikalavimus pareiÅ¡kę 26 ieÅ¡kovai (kitų reikalavimai iÅ¡skirti į atsiras bylas), tai iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo praÅ¡o priteisti po 11,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas priteisdamas praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovÄ advokatai atstovauja ne vienoje panaÅ¡ioje byloje, į iÅ¡ esmės susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016; 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-943/2016), todėl egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų iÅ¡laidų dydį, iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteisiant po 50 Eur atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti (CPK 98 str. 2 d.).

Trečiojo asmens praÅ¡ymas tenkintinas praÅ¡oma apimtimi. Už procesinių dokumentų įteikimÄ bylos Å¡alims yra susidarę 10,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, o tai sudarytų truputį daugiau nei po vienÄ eurÄ , todėl jos nepriteistinos valstybės naudai, nes vykdymo iÅ¡laidos galimai bÅ«tų didesnės nei pati priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. ieškininius pareiškimus atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atmesti. Priteisti iš ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovui BAB bankui SNORAS bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus) trečiajam asmeniui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .           Teisėja                                                                                  Asta Radzevičienė                                                                        Â