2025-12-10 Nr. AB-22364-3-61-3-03083-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2755-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03083-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 25S116162 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 25S118026 (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, skunde nurodė:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760230071, galiojantis iki 2025 m. kovo 9 d. Atsakovas Sprendimu 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o Sprendimu 2 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.

2.2. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principų (paminėtas VAĮ 3 str. 2 d. įtvirtintas objektyvumo principas, 8 str. 1 d. nustatyti reikalavimai individualaus administracinio akto turiniui), yra šališki, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, jais nepagrįstai pritaikyta griežčiausia sankcija;

2.3. pareiškėjas nėra lojalus nei Baltarusijos Respublikai, nei Rusijos Federacijai, jis smerkia jų vykdomą agresyvią politiką. Pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas, o įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ dirbo nereikšmingose, žemos grandies apsaugos darbuotojo pareigose;

2.4. pareiškėjas jau 3 metus gyvena ir dirba Lietuvoje, sukūrė ilgalaikius ir nepertraukiamus socialinius ryšius. Jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, gerbė Lietuvos įstatymus ir puoselėjo visuotinai pripažįstamas vertybes. Sprendimai sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, lemia darbo praradimą ir sudaro kliūtis vykdyti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą.

2.5. leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2023 m kovo 9 d., t. y. praėjus 379 dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą. Neaišku, ką atsakovas šiuo atveju laiko pasikeitusia geopolitine situacija.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2025 m. gegužės 2 d. pateikė išvadą Nr. 18-4987 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ turėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją;

4.2. atsakovas, atsižvelgdamas į VSD pateiktą Išvadą, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie darbo Baltarusijoje pasirinkimo ir vykimo į Baltarusiją priežastis, jo ekonominius ir šeiminius ryšius bei kitas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimus;

4.3. pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva nėra reikšmingi ir ilgalaikiai. Pareiškėją su Lietuva sieja išimtinai darbo santykiai, bet dėl darbo pobūdžio (vairuotojas) pareiškėjas beveik nebūna Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 9 d. Baltarusijos-Lietuvos valstybių sieną kirto 16 kartų, vizitų į Baltarusiją tikslas – aplankyti šeimą (žmoną ir vaikus);

4.4. pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šis laikotarpis laikytinas proporcingu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. nenustatytos aplinkybės, neabejotinai patvirtinančios akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką ar tai, kad pareiškėjas darbą Baltarusijos valstybės įmonėje paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių;

6.2. pareiškėjas klausimyne nurodė, jog jis 2014–2020 metais dirbo įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“. Nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas minėtoje įmonėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti jos valdžią ir vykdomą agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos;

6.3. vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo ir ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir pareigūnais tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir taip kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui;

6.4. atlikus individualų situacijos vertinimą, nustatyta, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, jį su Lietuva sieja tik darbo (ekonominiai) santykiai. Be to, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo U. A. skundą.

8. Teismas nustatė:

8.1. pareiškėjui nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

8.2. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2014–2020 metais dirbo Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ apsaugos darbuotoju;

8.3. Departamentas 2025 m. gegužės 5 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas nurodyti konkrečias darbo Baltarusijos įmonėje funkcijas, paaiškinti šio darbo pasirinkimo ir išėjimo iš jo priežastis, taip pat nurodyti, kaip dažnai ir kokiu tikslu pareiškėjas vyksta į Baltarusiją, kokia jo vizitų Baltarusijoje trukmė;

8.4. pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ ėjo apsaugos darbuotojo pareigas, pagrindinės jo funkcijos buvo užtikrinti keleivinių traukinių vagonų apsaugą nuo grafiti piešimo ant jų bei užkirsti kelią vagystėms iš vagonų ar depo teritorijos. Pareiškėjas pasirinko šį darbą, siekdamas turėti oficialų darbą Baltarusijos Respublikoje, be to, buvo patogus darbo grafikas ir pareiškėjas poilsio dienomis turėjo galimybę dirbti kitą (vairuotojo) darbą. Pareiškėjo teigimu, apsaugininko (sargo) darbas Baltarusijoje nėra reikšmingas, todėl jį susirasti buvo gan paprasta. Darbo santykius nutraukė, nes jam buvo pasiūlytas labai gerai apmokamas darbas privačioje kompanijoje. Pareiškėjas tvirtino, jog nepalaiko ryšių su buvusiais įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ kolegomis, o ir ten dirbdamas bendraudavo tik darbo klausimais. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 metais buvo išvykęs į Baltarusiją 5 kartus, iš kurių 3 kartus pagal atostogų grafiką, 1 kartą gydytis, 1 kartą priverstinai laukti, kol bus pagaminta vairuotojo kortelė, 2024 metais 1 kartą atostogoms, 2025 metais 1 kartą atostogoms. Pareiškėjas paaiškino, kad Baltarusijoje laiką leidžia su šeima (žmona ir vaikais);

8.5. VSD 2025 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. 18-4987 nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prašė neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi ir įtraukti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams;

8.6. Atsakovas, įvertinęs pateiktą Išvadą, priėmė Sprendimus.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, ir jį aiškinančią teismų praktiką. Teismas nurodė, kad VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Departamentui priėmus jam nepalankius sprendimus, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai aspektai, tiek ginčijamų sprendimų turinys. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadas.

10. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs lojalus darbuotojas Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galbūt gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. VSD išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.

11. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismas akcentavo, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos Federacija, kurios įtaka Baltarusijos Respublikai auga, yra ne tik nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir Sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią ir kt.

13. Teismas nurodė, kad VSD nustatytas aplinkybes įvertinus anksčiau aptartos visuotinai žinomos informacijos kontekste, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėjas teigė, kad įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ dirbo tik apsaugos darbuotoju, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

14. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad leidimas gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad pareiškėjas turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog šis leidimas bus pakeistas. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jeigu toks leidimo išdavimas / pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

15. Teismo vertinimu, faktas, jog pareiškėjas įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ ėjo apsaugos darbuotojo pareigas, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 9 d.) Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną kirto apie 16 kartų, į Baltarusiją buvo išvykęs 8 kartus. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šios aplinkybės gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

17. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo 1 turinio matyti, jog atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjui darbo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 9 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo Lietuvos transporto įmonėje, darbo užmokestis buvo mokamas. Atsakovas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovas Sprendime 1 rėmėsi tik Išvada.

18. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas Sprendime 2 pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, šis draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu.

19. Teismo vertinimu, Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestinas, todėl pareiškėjui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 21. Pareiškėjas U. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

22.1. teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis nebuvo įrodyti, o jų galimas egzistavimas grindžiamas tik tuo, kad pareiškėjas dirbo sargu valstybės įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“. Tokia tik prielaidomis pagrįsta išvada varžo pareiškėjo teisę į teisingą teismą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas yra silpnoji pusė, o pareiga pateikti konkrečius įrodymus tenka atsakovui;

22.2. atsakovas, vertindamas pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, vadovavosi tik Išvada, kuri paremta tik spekuliacijomis, įrodyta tik formaliai. Atsakovas įrodymus vertino formaliai, todėl priėmė nemotyvuotus Sprendimus, kurie prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams;

22.3. Sprendimai neatitinka viešojo administravimo principų (paminėti VAĮ 3 str. nurodyti lygiateisiškumo, objektyvumo ir proporcingumo principai), nes atsakovas rėmėsi neobjektyviais įrodymais (Išvadoje pateiktomis spėlionėmis) ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas įmonėje „Baltarusijos geležinkeliais“ dirbo tik sargu, jis nebuvo laikomas valstybės tarnautoju;

22.4. pareiškėjas nėra lojalus nei Baltarusijos Respublikai, nei Rusijos Federacijai, jis smerkia jų vykdomą agresyvią politiką. Sprendimuose išdėstyti teiginiai, kad Baltarusijos režimas kontroliuoja įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ darbuotojų patikimumą ir lojalumą valstybei, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas Lietuvoje turėjo ilgalaikius ir nepertraukiamus socialinius ryšius (3 metus gyveno ir dirbo Lietuvoje), nepadarė jokių teisės pažeidimų;

22.5. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjui praėjus 379 dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, todėl nėra aišku, ką atsakovas laiko pasikeitusia geopolitine situacija.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendimai buvo priimti formaliai, atsižvelgiant tik į VSD pateiktą Išvadą, ir tvirtina, kad atsakovas įvertino pareiškėjo išvykimus į Baltarusiją, jo ryšius su Lietuva ir joje gyvenančiais asmenimis.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Išvada yra pagrįsta tik spėlionėmis, ir nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ir Sprendimu 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas ginčui išnagrinėti aplinkybes.

29. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimai atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai jo skundo argumentus, o Sprendimai buvo priimti formaliai ir pagrįsti tik Išvadoje pateiktais spėjimais, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų ir teisės aktų, kurie paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).

31. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.

32. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

33. Užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija; toliau – ir Tvarkos aprašas). Šiame tvarkos apraše nurodyta, kad užsienietis, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, turi užpildyti Departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (Tvarkos aprašo 10.31 p.). Pagal Tvarkos aprašo 76 punktą, Departamentas, nustatęs, kad užsienietis šio aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis šio aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su grėsmės valstybės saugumui vertinimu ir jo standartu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-624/2025). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025; kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21).

36. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025; kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, jog jis 2014–2020 metais dirbo Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ apsaugos darbuotoju. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ ėjo apsaugos darbuotojo pareigas; pasirinko šį darbą, nes siekė turėti oficialų darbą Baltarusijos Respublikoje, be to, buvo patogus darbo grafikas; darbo santykius nutraukė, nes jam buvo pasiūlytas labai gerai apmokamas darbas privačioje kompanijoje. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 9 d.) Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną kirto apie 16 kartų, į Baltarusiją buvo išvykęs 8 kartus: pagal paaiškinimus, 2023 metais buvo išvykęs 5 kartus, iš kurių 3 kartus pagal atostogų grafiką, 1 kartą gydytis, 1 kartą priverstinai laukti, kol bus pagaminta vairuotojo kortelė, 2024 metais 1 kartą atostogoms, 2025 metais 1 kartą atostogoms; pareiškėjas Baltarusijoje laiką leidžia su šeima (žmona ir vaikais). Pareiškėjas dirba Lietuvos įmonėje tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kiti pareiškėjo ekonominiai, socialiniai ryšiai su Lietuva nenustatyti.

38. Išvadoje yra pateiktas VSD vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos valstybinėje geležinkelių įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

39. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį į visuotinai žinomas aplinkybes, kurių pareiškėjas neneigia, kad Baltarusijos autokratinis režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ši grėsmė yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Be to, Rusija ne tik yra nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir Sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi plataus masto agresiją Ukrainoje.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo užimtų pareigų pobūdžio, akcentuoja, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose ir įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025).

41. Šiuo atveju VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas valstybės įmonėje, turėjo būti patikimas ir lojalus Baltarusijos Respublikai ir šis lojalumas buvo kontroliuojamas ir tikrinamas, todėl tikėtina, kad atitinkamos institucijos disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, o tai suponuoja potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ir argumentų, paneigiančių tokį VSD vertinimą.

42. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Sprendimo 1 turinį, prieina prie išvados, kad šiame sprendime buvo tinkamai išnagrinėtos su pareiškėjo individualia situacija susijusios aplinkybės (be kita ko, duomenys apie pareiškėjo ankstesnę darbovietę, pareiškėjo paaiškinimai apie darbo santykių sukūrimo ir nutraukimo priežastis, duomenys apie pareiškėjo vykimus į Baltarusiją leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, taip pat apie jo ekonominius, socialinius ir kitus ryšius su Baltarusija ir Lietuva) ir kad iš jo turinio galima suprasti priežastis ir motyvus, dėl kurių buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, t. y. sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai abstraktaus pobūdžio argumentai, kad Sprendimas 1 yra formalus ir pagrįstas spėlionėmis, nes iš tiesų pareiškėjas nepalaiko nei Baltarusijos Respublikos, nei Rusijos Federacijos režimo, teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumo.

43. Teisėjų kolegija dėl Sprendimo 2 pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

44. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei joje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

45. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas įtvirtina, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

46. Sprendime 2 pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis. Šis laikotarpis parinktas atsižvelgiant į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, be kita ko, kad nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, o jo šeima (sutuoktinė ir vaikai) gyvena Baltarusijoje, jis reguliariai vyksta jų aplankyti (buvimo Baltarusijoje trukmė nuo savaitės iki mėnesio), taip pat kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo nuo 2023 m. kovo 9 d. ir anksčiau jam nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ar vizos.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimu 2 pareiškėjui pritaikyta priemonė ir jos laikotarpis yra proporcingi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą sumažinti draudimo atvykti laikotarpį ar išvis netaikyti tokio draudimo.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei pagrįstai atsisakė juos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 140 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan