2023-07-25 Nr. BB-5091-1-01-1-35038-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3425/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35038-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama nuteistojo E. D. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. D. ir jo gynėjas advokatas A. Mažeika kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) civilinį ieškinį dalyje dėl V. V. (V. V.) išmokėtos 1119,97 Eur kompensacijos tenkinti iš dalies ir priteisti 500 Eur.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai E. D. nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį, taip pat padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, pažeidimus, tai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai V.

V. ir L. S. veikė teisėtai. Priešingai nei konstatavo šis teismas, E. D. pirmas prieš V. V. ir L. S. fizinio smurto nenaudojo. Iš skundžiamos nutarties 9.2. punkte nustatytos veiksmų sekos akivaizdu, kad fizinę prievartą (smurtą), sugriebę ir spausdami E. D. kairę ranką prie vairuotojo durelių lango rėmo, pirmi panaudojo policijos pareigūnai. Kartu kasatoriai, akcentuodami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas bei teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus dėl BK 286 straipsnio taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017, 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019), teigia, kad kaltinime nurodytas E. D. elgesys įvykio pradžioje iki to momento, kai prieš jį buvo pavartota fizinė prievarta (smurtas), - asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, agresyvus elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas, bei skundžiamoje nutartyje papildomai nurodyti veiksmai - bandymas pateisinti savo veiksmus, nukentėjusiojo V.

V. įžeidinėjimas, nesutikimas atidaryti automobilio dureles ir liepimas patraukti rankas nuo jo transporto priemonės, negali būti laikomas pasipriešinimu viešojo administravimo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Niekada nebuvo ginčo dėl to, kad policijos pareigūnai, sustabdydami E. D. vairuojamą automobilį, reikalaudami pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atidaryti automobilio dureles, veikė teisėtai, tačiau buvo akcentuojama, jog į šiuos teisėtus pareigūnų veiksmus E. D. atsakė nepaklusimu, žodiniu konfliktavimu, o tai policijos pareigūnai V.

V., L. S. galėjo ir turėjo išspręsti nenaudodami fizinės prievartos. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014 priimtoje nutartyje išaiškino, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir atliktų tam tikrų veiksmų pareigūnų atžvilgiu toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis.

Taigi, policijos pareigūnai V. V. ir L. S. fizinę prievartą prieš E. D. panaudojo pažeisdami imperatyvius Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. neteisėtai, todėl pasipriešinimas šiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims yra negalimas, dėl to byla nutrauktina.

Kasatoriai skunde, be kita ko, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apskrities VPK V. V. išmokėtą 1119,97 Eur kompensaciją sudaro ne tik šio pareigūno dėl nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala, bet ir turtinė žala. Nurodo, kad šis nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos byloje nepareiškė. Tokia žala jam galėjo būti padaryta tik dėl negauto darbo užmokesčio, kurį visiškai kompensavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išmokėdamas 1306,88 Eur išmoką, kuri regreso tvarka buvo priteista iš E. D.. Todėl paminėta Vilniaus apskrities VPK išmoka nukentėjusiajam buvo atlyginta tik neturtinė žala, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad toks apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis būtų per mažas, nurodė tik tai, kad sprendimas priteisti 500 Eur neturtinę žalą yra perteklinis, priimtas nepakankamai išanalizavus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Vilniaus apskrities VPK civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ieškovui priteisiant 500 Eur.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su E. D. nuteisimu pagal BK 286 straipsnį, ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, aptardami Policijos įstatymo nuostatas, teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus dėl BK 286 straipsnio taikymo bei juos gretindami su savaip interpretuojamomis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, dėsto savas išvadas dėl nustatytinų faktinių įvykio aplinkybių. Kitaip tariant, kasatoriai, prašydami baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus, nustatytų kitokias faktines įvykio aplinkybes bei padarytų kitokias - nuteistajam E. D. palankias, išvadas, nei jas padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, savo nutartyje išsamiai pasisakė dėl E. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, įrodytumo bei nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šios veikos padarymo, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą ar padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus. Šis teismas pateikė motyvuotas išvadas, be kita ko, ir dėl kasaciniame skunde pakartotų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su policijos pareigūnų įvykio metu atliktų veiksmų teisėtumu, konstatuodamas, jog pirmasis fizinį smurtą prieš savo kompetencijos ribose veikusį pareigūną panaudojo būtent E. D.. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie patvirtintų šio teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (konkrečios neva pažeistos BPK normos neįvardintos), nesilaikyta teismų praktikos. Tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apskrities VPK civilinio ieškinio dėl V. V. išmokėtos kompensacijos išsprendimu, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne tik šiuo klausimu, bet ir dėl, be kita ko, nukentėjusiojo V. V., kuris gavo iš valstybės kompensaciją, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo. Šis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, taip pat kasacinės instancijos teismo civilinėse bylose aktualiu aspektu suformuota teismų praktika, išaiškino, kodėl šiuo atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmetamas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo tenkintas iš dalies), taip pat nurodė, kodėl nėra pagrindo mažinti civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities VPK priteistą 1119,97 Eur žalą. Kasaciniame skunde nesutikimas su šiomis išvadomis grindžiamas tik subjektyviu vertinimu, neatskleidžiant, kokias konkrečiai baudžiamojo proceso įstatymo ir Civilinio kodekso normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesniųjų instancijų teismų išvadų nepagrįstumą teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. D. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė