df30a2d3-b1ea-4a4a-8477-d374b5d90a8d · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-499-471/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00382-2012-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 11.10.; 14.4.; 14.5.; 16.2.4.; 99.9.; 116.1.                KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS            S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. spalio 09d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis sekretoriaujant Redai MiÅ¡eikyteidalyvaujant ieÅ¡kovui V. P.jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskieneiatsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui ArÅ«nui Kasparavičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. ieÅ¡kinį atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas V. P. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį / 2-4 l. / praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio / 7434 lt. / iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki visos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis nuo 1996 metų dirbo Kelmės rajono savivaldybės kultÅ«ros ir sporto skyriuje inžinieriumi-energetiku. 2011-12-22 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos DK 129str. 1d. / dėl etatų mažinimo reorganizacijos metu /; jam pavesta iÅ¡mokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Nuo atleidimo iÅ¡ darbo momento iki Å¡iol iÅ¡eitinė iÅ¡moka jam nėra iÅ¡mokėta motyvuojant tuo, kad jis dirba J. G. gimnazijoje.Å ioje mokykloje jis dirba nuo 1983 metų. Iki atleidimo iÅ¡ darbo savivaldybės kultÅ«ros ir sporto skyriuje dirbo mokytoju antraeilėse pareigose, o nuo 2012-01-02 buvo pervestas į pirmaeiles pareigas tik tam, kad bÅ«tų tinkamai apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, tačiau nei jo pareigos, nei atlyginimas nepasikeitė. Nuo atleidimo iÅ¡ darbo savivaldybės kultÅ«ros ir sporto skyriuje papildomai dirbti niekur nepradėjo, todėl atsakovas privalėjo jam iÅ¡mokėti įstatyme nustatyto dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ .

Kadangi atsakovo atstovai iÅ¡ pradžių klausimo sprendimÄ vilkino, o vėliau iÅ¡vis atsisakė tai daryti, jis dėl kompensacijos priteisimo buvo priverstas kreiptis į teismÄ . Patenkinus šį jo reikalavimÄ pagal įstatymÄ taip pat turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį iki kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Be to, laiku negaudamas jam teisėtai priklausančios iÅ¡mokos ir bÅ«damas priverstas ilgÄ laikÄ savivaldybėje jos reikalauti, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime / 22-24 l. / su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Teismo posėdyje jis paaiškino, kad ieškovas dar iki atleidimo iš darbo savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje dirbo ir iki šiol nepertraukiamai dirba mokytoju kitoje biudžetinėje įstaigoje - J. G. gimnazijoje. Esant įstatymo neaiškumui buvo konsultuojamasi su LR Seimo Teisės departamento specialistais ir gautas atsakymas, kad ieškovui pagal Lietuvos DK 140str. 2d. išeitinė išmoka nepriklauso, todėl ji jam nebuvo mokama. 2011-12-22 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. PA-321 buvo nurodyta, kad V.

P. pavedama iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ / nors jis tuo metu jau dirbo kitoje biudžetinėje įstaigoje /, nes nebuvo žinoma, ar jis ir toliau dirbs gimnazijoje. IÅ¡ Sodros gauti duomenys patvirtino, kad mokykloje jis nepertraukiamai dirba nuo atleidimo iÅ¡ darbo kultÅ«ros ir sporto skyriuje iki dabar, todėl atsakovas negali jam mokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Jei teismas nuspręstų, kad Å¡i iÅ¡moka ieÅ¡kovui priklauso, praÅ¡o nepriteisti vidutinio atlyginimo už laikotarpį iki iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nes su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ieÅ¡kovui atsakovas nemoka ne savo iniciatyva, o vykdydamas įstatymus, kurių turinys nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus. IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai.Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

P. pagal 2011-09-21 darbo sutartį Nr. 203 Kelmės G. G. gimnazijoje technologijų mokytojų nepilnu darbo krÅ«viu tęsia darbÄ , pradėtÄ 1983-09-01 / sutarties 15p. /; 2012-01-02 įsakymu Nr. PM-24 jis pervestas į pirmaeiles mokytojo pareigas / 37 l. /. 1996-09-16 Kelmės rajono savivaldybės kultÅ«ros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 21 jis buvo priimtas dirbti energetiku-inžinieriumi nepagrindinėje darbovietėje / 5 l. /. 2011-12-22 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. PA-321 V.

P. buvo atleistas iÅ¡ Å¡ių pareigų pagal Lietuvos DK 129str. 1d., jam pavesta iÅ¡mokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas / 7 l. /. Å alys pripažįsta, kad įsakyme nurodoma iÅ¡eitinė iÅ¡moka V. P. nebuvo sumokėta.Pagal Lietuvos DK 140str. 1d. 5p. nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos DK 129 straipsnį atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje : nuo 120 iki 240 mėnesių – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Darbuotojui, atleistam iÅ¡ darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje..., iÅ¡laikomoje iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų..., Å¡i iÅ¡moka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. IÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbÄ valstybės ar savivaldybės įstaigoje..., iÅ¡laikomoje iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų / Lietuvos DK 140str. 2d. /.Å alys pripažįsta / ir tai yra akivaizdu /, kad byloje kyla ginčas tik dėl teisės taikymo – ar pagal Lietuvos DK 140str. 2d. turi bÅ«ti mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka iÅ¡ darbo biudžetinėje įstaigoje pagal Lietuvos DK 129str. atleistam darbuotojui, jei jis dar iki atleidimo dirbo ir toliau tebedirba kitoje biudžetinėje įstaigoje.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys / jų atstovai / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant šį klausimÄ nenurodė, teismui tokia praktika taip pat nežinoma / Lietuvos CPK 4str. /. Darbo kodekso normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos pagal Lietuvos DK 10str. nustatytus principus. Lietuvos DK 140str. 1d. numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal savo prigimtį yra piniginė kompensacija darbuotojui, netekusiam darbo, o tuo pačiu – pajamų; jos tikslas yra tam tikrÄ Ä¯statymo nustatytÄ laikotarpį kompensuoti asmeniui pajamų netekimÄ .

Lietuvos DK 140str. 2d. / 2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1702 redakcija / nuostatos riboja Å¡ios kompensacijos mokėjimÄ , jei asmuo pradeda eiti pareigas ar priimamas į darbÄ , t.y. pradeda iÅ¡ valstybės biudžeto gauti naujas pajamas, kurios pilnai ar dalinai kompensuoja pajamų netekimÄ , susijusį su atleidimu iÅ¡ ankstesnės darbovietės. Å io įstatymo tikslas – užkirsti keliÄ valstybės lėšų neracionaliam naudojimui, kai iÅ¡ darbo atleistas asmuo įsidarbina naujoje darbovietėje ir kurį laikÄ gauna dvigubas iÅ¡mokas – iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir atlyginimÄ naujoje darbovietėje.

Tokia įstatymo paskirtis nurodoma ir LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus 2011-12-21 raÅ¡te Nr. S-2011-11314 / 11-12 l. /. Pažymėtina, kad iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas / ar mokėjimo nutraukimas / nesiejamas su naujoje darbovietėje gaunamo atlyginimo dydžiu. Tokiu bÅ«du savanoriÅ¡kas asmens įsidarbinimas naujoje darbovietėje vertinamas kaip patvirtinimas, jog jį tenkina susidariusi padėtis / naujo darbo gavimas, nepriklausomai nuo užmokesčio dydžio /, dėl ko nelieka bÅ«tinumo jam toliau mokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Jau minėta, kad dabartinės redakcijos Lietuvos DK 140str. 2d. paskirtis yra užkirsti keliÄ dvigubų iÅ¡mokų mokėjimo asmeniui tuo pačiu metu atvejams. Tačiau dvigubomis iÅ¡mokomis Å¡io įstatymo prasme turi bÅ«ti laikomos ne bet kokios iÅ¡mokos, o tik susijusios su ankstesnio darbo netekimu / t.y. iÅ¡eitinė iÅ¡moka / ir naujo darbo gavimu / t.y. naujas darbo užmokestis, pilnai ar dalinai kompensuojantis iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ /. TokiÄ iÅ¡vadÄ atitinka Lietuvos DK 140str. 2d. vartojami žodžių junginiai / iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti pareigas ar priimamas į darbÄ â€“ Lietuvos DK 10str. 2d. /.

Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė darbo inspekcija / 13-14 l. /. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos darbuotojo teisės - sudaroma galimybė vienoje darbovietėje dirbantį asmenį atleisti iÅ¡ darbo kitoje darbovietėje, niekaip nekompensuojant su Å¡iuo atleidimu susijusių neigiamų pasekmių / atlyginimo praradimo / arba asmuo bÅ«tų priverstas pats nutraukti antrÄ darbo sutartį, kad gautų iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pirmojoje darbovietėje, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principui / Lietuvos CK 1.5str. /.Todėl teismas nesutinka su minėtame Teisės departamento direktoriaus raÅ¡te pareikÅ¡ta nuomone / 12 l. /, jog pareiga mokėti ar nemokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ priklauso tik nuo juridinio fakto / ar iÅ¡mokos mokėjimo dienÄ asmuo dirba valstybės įstaigoje / buvimo ar nebuvimo ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡eitinė kompensacija turi bÅ«ti mokama visais atvejais, kai asmuo po darbo sutarties nutraukimo neįsidarbina naujoje darbovietėje ir nepradeda gauti naujo darbo užmokesčio iÅ¡ valstybės biudžeto, pilnai ar dalinai kompensuojančio atlyginimo netekimÄ ankstesnėje darbovietėje.Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

P. po atleidimo iÅ¡ darbo savivaldybės kultÅ«ros ir sporto skyriuje naujoje darbovietėje neįsidarbino, jo pervedimas į pirmaeiles pareigas gimnazijoje neturi įtakos ginčo esmei / nes nepasikeitė nei darbo krÅ«vis, nei užmokestis /, todėl Lietuvos DK 140str. 1d. 5p. nustatyto dydžio iÅ¡eitinė kompensacija jam privalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta, Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas / Lietuvos DK 140str. /. Patikslinant nustatoma, kad ieÅ¡kovui priteisiama iÅ¡eitinė kompensacija po 1468,88 lt., t.y. viso 7434,40 lt. / suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių pagal patikslintÄ pažymÄ Nr. RP-86 – 35 l. /, o ne ieÅ¡kinyje praÅ¡omi 7434 lt. / pagal ankstesnę pažymÄ â€“ 9 l. /.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti vidutinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki visos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo / 4 l. /.

Lietuvos DK 141str. 3d. nustatyta, jog kai su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam turi bÅ«ti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog formalus neadekvačios sankcijos taikymas pažeidžia ne tik teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, bet ir gali padaryti žalos kitų darbuotojų interesams / 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-267/2008, kt. /.

Tai, kad Lietuvos DK 297 straipsnyje ir kituose straipsniuose nereglamentuojama vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumažinimo galimybė, nėra teisinio reguliavimo spraga, kas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2011. Å ioje byloje nustatyta, kad ginčas kilo ir jo sprendimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl įstatymo taikymo problemų / jo teksto nepakankamo aiÅ¡kumo, teismų praktikos Å¡iuo klausimu nebuvimo, skirtingų nuomonių dėl įstatymo taikymo – 11-14 l. /.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas kiekvienÄ mėnesį nustatyta tvarka tikrino, ar ieÅ¡kovas dirba biudžetinėje įstaigoje / 25-29 l. / ir į jo 2012-05-31 praÅ¡ymÄ / 6 l. / iÅ¡ karto pateikė atsakymÄ informuodamas, kodėl kompensacija nemokama / 10 l. /. Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas, negavęs pirmosios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies, nuo 2012m. vasario 01d. turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl jos priteisimo ir ginčas galimai bÅ«tų iÅ¡spręstas iki 2012-06-01.

Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos DK 2str. ir 35str. apibrėžtus darbo teisės principus bÅ«tų neteisinga atsakovui perkelti dėl ne nuo jo valios užsitęsusio neatsiskaitymo laikotarpio sukeltus neigiamus padarinius – pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį – už laikotarpį iki ginčo iÅ¡sprendimo; ieÅ¡kovui vidutinis darbo užmokestis / po 70,80 lt. už kiekvienÄ darbo dienÄ , suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių – 34 l. / priteisiamas tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos / kai nebelieka ginčo dėl įstatymo taikymo / iki iÅ¡eitinės iÅ¡mokos visiÅ¡ko iÅ¡mokėjimo, Å¡is reikalavimas tenkinamas dalinai / Lietuvos DK 141str. 3d. /.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 500 lt. neturtinės žalos atlyginimo / 4 l. /.Lietuvos DK 250str. numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /.

Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad Lietuvos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų galėjo patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų, susijusių su iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nemokėjimu / turėjo kreiptis dėl jos į savivaldybės darbuotojus, vėliau – į teismÄ , jam tenka bylinėtis su buvusia darboviete, gaiÅ¡ti laikÄ , rinkti dokumentus ir kt. /. Tačiau ne bet kokie neigiami iÅ¡gyvenimai gali bÅ«ti vertinami kaip neturtinė žala. Å iame sprendime konstatuota ir visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčas tarp Å¡alių kilo tik dėl įstatymo taikymo klausimo.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų / Lietuvos CPK 178str. /, kad atsakovas bÅ«tų nemokėjęs jam iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dėl kokių nors kitų priežasčių, sÄ lygotų jo darbuotojų valios / pvz., analogiÅ¡koje situacijoje iÅ¡mokėdamas kompensacijÄ kitiems darbuotojams, jos nemokėdamas esant paskelbtam Aukščiausiojo Teismo sprendimui Å¡iuo klausimu ir pan. / ar per visÄ ginčo laikotarpį bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, tyčia žeminančius ieÅ¡kovÄ ar sukeliančius jam nepatogumų / informacijos ar reikiamų dokumentų nepateikimas, neatsakymas į pareiÅ¡kimus ir pan. /.

PrieÅ¡ingai, po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas kiekvienÄ mėnesį kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie ieÅ¡kovo darbÄ biudžetinėje įstaigoje / 25-29 l. /, dėl įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimo kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentÄ / 11-12 l. / ir Valstybinę darbo inspekcijÄ / 13-14 l. /, pateikė ieÅ¡kovui duomenis apie jo darbo užmokestį / 8, 9 l. / ir atsakymÄ / 10 l. / į 2012-05-31 praÅ¡ymÄ / 6 l. /, nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį / 22-24 l. / ir reikalautus / 30 l. / papildomus dokumentus / 34, 35 l. /.

Visi Å¡ie faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys ginče dėl įstatymo taikymo veikė pakankamai sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai / Lietuvos CPK 7str. 2d. /. Atsakovas civiliniame ginče veikė vykdydamas įstatymo nuostatas, jo Å¡ių nuostatų supratimas negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdžiai netinkamas / dėl jo skiriasi net Seimo Teisės departamento ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovų nuomonės /, todėl jam negali bÅ«ti taikomos sankcijos Lietuvos CK 1.6str. pagrindu, reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas nesant atsakovo kaltės dėl ginčo; ieÅ¡kovo nurodyti neigiami iÅ¡gyvenimai laikytini įprastais civiliniame ginčeir negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinė žala Lietuvos CK 6.250str. 1d. prasme / Lietuvos DK 250str. /.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ingu atveju vadovaujantis Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principu / Lietuvos CPK 17str. / nepatenkinus ieÅ¡kinio atsakovas lygiai taip pat galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo.Pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas / priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ / yra tenkinamas, todėl jam iÅ¡ atsakovo priteisiamos turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti / 800 lt. - 16, 17 l., Lietuvos CPK 98str. 1d. /. Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti dalinai.Priteisti V. P., a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kelmės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus 40ct. / 7434,40 lt., suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių / iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinį darbo užmokestį po septyniasdeÅ¡imt litų 80ct. / 70,80 lt., suma nurodoma neatskaičiavus mokesčių / už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki iÅ¡eitinės iÅ¡mokos visiÅ¡ko iÅ¡mokėjimo ir aÅ¡tuonis Å¡imtus litų / 800 lt. / iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.IeÅ¡kovo V.

P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Vidmantas Rudaitis