df2fbeef-d795-4444-b8c5-e56c2674e636 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-309-860/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00465-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2; 20.3.1; 20.3.10; 22.4; 25.3; 30.1; 30.2; 30.5; 30.10; 33; 93.2.11; 93.2.22; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113.1; 113.8; 114.2; 114.3; 114.5; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11; 116.1; 116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužes 4 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui adv. R.A. K., atsakovei I.

Š., jos atstovui adv. B. P., treciajam asmeniui S. B., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves I. S. ieškini atsakovei I. Š., tretiesiems asmenims UAB „Nigranda“ ir Individualiai S. B. imonei „Matininkas“ del žemes sklypo ribos nustatymo,              n u s t a t e : Ieškove I. S. kreipesi i teisma su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo nustatyti jai priklausancio žemes sklypo Nr. 252, unikalus Nr. 4107-1803-0252, esancio SB „Rapsas“, Vilkiškiu k., Bezdoniu sen., Vilniaus r. sav., ir atsakovei I.

Š. priklausancio žemes sklypo Nr. 229, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), bendra riba pagal Individualios S. B. imones „Matininkas“ parengta patikslinta kadastriniu matavimu plana, kuriame bendra žemes sklypu riba pažymeta taškais 5 (X-6072587.33; Y-594816.61) ir 6 (X-6072581.06; Y-594835.64) (2 t., b.l. 90 - 96).Ieškinyje ieškove teigia, kad atsakove savavališkai, nedalyvaujant sklypo Nr. 252 savininkei, sieke suderinti savo sklypo Nr. 229 kadastriniu matavimu bylas, kurios neatitiko Teritoriju planavimo dokumentais (genplano, privatizavimo schemos) suformuotu ribu bei ribu paženklinimo aktuose, todel žemetvarkos skyrius atsisake jas derinti.

Nurode, kad jai priklauso žemes sklypas Nr. 252 (toliau žemes sklypas Nr. 252), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris turi bendra riba su atsakovei priklausanciu žemes sklypu Nr. 229 (toliau žemes sklypas Nr. 229), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanciu (duomenys neskelbtini). Atsakove 2008 m. užsake žemes sklypo Nr. 229 kadastrinius matavimus, kuriuos atliko tretysis asmuo UAB „Nigranda“. Teigia, kad treciajam asmeniui atliekant kadastrinius matavimus žemes sklypo Nr. 229 riboženkliai buvo be jokio pagrindo ir savavališkai nukelti i jos žemes sklypa Nr. 252.

Tokiu budu atsakoves žemes sklypas buvo nepagristai padidintas 0,0371 ha plotu ir atitinkamai, t.y. beveik 40 m2, sumažintas jos žemes sklypo plotas. Teigia, kad atsakoves žemes sklypo Nr. 229 kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant galiojancius teises aktus: nesivadovauta teritoriju planavimo dokumentais suformuoto sklypo ribomis (S/B „Rapsas“ generaliniu planu bei sodo sklypo privatizavimo schema M1:500), buvo pažeistas kadastro nuostatu 65.3 punktas. Taip pat atsakove pažeide Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro 2002-12-30 isakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektu kadastriniu matavimu ir kadastro duomenu surinkimo bei tiklinimo taisykles (toliau -Taisykles), konkreciai ju 29.7 punkta.

Ieškoves teisiu pažeidimas, t.y. kad jos sklypas Nr. 252 sumažejo apie 40 m2, paaiškejo tada, kai ji užsake savo žemes sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko treciasis asmuo Individuali S. B. imone „Matininkas“. Nurodo, kad žemes sklypo Nr. 229 ribu keitimas žemes sklypo Nr. 252 saskaita pripažintinas neteisetu. Ieškove savo reikalavima grindžia CK 4.45 straipsniu ir susiklosciusia teismu praktika. Pažymi, kad pradiniai abieju gincijamu žemes sklypu privatizacijos dokumentai rodo aiškia riba, skiriancia abu sklypus.

Be to, tai ir faktiškai nusistovejusi žemes sklypu riba, nes žemes sklypo Nr. 252 dalyje (žemes sklypo plane pažymeti taškais D, A, B, C) auga ieškoves sodinti vaismedžiai bei vaiskrumiai, mineta dalimi visa laika naudojosi ieškove. Taip pat pažymi, kad šiuo byloje konkreciu atveju butina vadovautis S/B „Rapsas“ generaliniu planu ir atskiru sodu schema. Kadangi atsakoves žemes sklypo Nr. 229 ribu paženklinimo – parodymo aktas buvo sudarytas pažeidžiant Taisykliu reikalavimus ir kadangi ieškoves žemes sklypo Nr. 252 plotas faktiškai sumažejo 40 m2, todel ieškove konstatuoja, kad treciojo asmens UAB „Nigranda“ atlikti žemes sklypo Nr. 229 kadastriniai matavimai pripažintini negaliojanciais.

Teigia, kad jos užsakymu tretysis asmuo Individuali S. B. imone „Matininkas“ parenge teismui jos žemes sklypo Nr. 252 patikslinta kadastriniu matavimu plana, pagal kuri ir nustatytina šaliu žemes sklypu riba, kuri atitinka Teritoriju planavimo dokumentais suformuotas žemes sklypo ribas. Atsakove I. Š. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko (2 t., b.l. 107 - 108).  Atsakove atsiliepime nurode, kad ji 1999-06-17 valstybines žemes pirkimo – pardavimo sutartimi isigijo 0,08 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) 2001-06-19 valstybines žemes pirkimo – pardavimo sutartimi isigijo papildomai 130 m2 žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini).

Nurode, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2010-06-14 isakymu Nr. 2.3-8437-(30) patvirtino jos žemes sklypo Nr. 229 kadastrinius matavimus. Šie kadastriniai matavimai buvo iregistruoti VI Registru centre. Atsižvelgiant i tai atsakove teigia, kad ieškoves ieškinys negali buti patenkintas nenugincijus istatymo nustatyta tvarka mineto Vilniaus apskrities viršininko isakymo ir žemes sklypo kadastriniu matavimu iregistravimo fakto. Pažymi, kad ieškoves teismui pateiktas žemes sklypo planas yra nesuderintas istatymo nustatyta tvarka atitinkamuose institucijose, tokiu budu žemes sklypo plane irašyta pastaba, kad „sodo sklypas Nr. 229 savavališkai užgrobe sodo sklypo Nr. 252 40 m2 teritorijos“ yra niekine ir neatitinka tikroves.Tretieji asmenys atsiliepimu, kurie atitiktu istatymo reikalavimus, nepateike, savo aiškios pozicijos neišreiške.  Teismo posedžio metu ieškove savo reikalavimus pilnai palaike.Atsakove su pareikštais reikalavimas nesutiko.Treciasis asmuo Individuali S. B. imone “Matininkas” su ieškiniu sutiko.

                Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškove I. S.: 1994-09-12 valstybines žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P41/94-1656 pagrindu nuosavyben igijo 0.1000 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 252 (1 t., b.l. 116 - 117); 2004-12-02 valstybines žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-10521 pagrindu nuosavyben igijo 80/1080 kv.m. ploto žemes sklypo dali, esancia (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 252 (1 t., 118 - 120). Minetu sutarciu pagrindu ieškovei buvo iregistruotos nuosavybes teises i 0.1080 ha bendro ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)), kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b.l. 89, 2 t., b.l. 3 - 4).

Atsakove I. Š.: 1999-06-17 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-3935 pagrindu nuosavyben be kita ko igijo 800 kv.m. ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 7); 2001-06-19 valstybines žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P41/2001-0418 pagrindu nuosavyben igijo 130 kv.m. žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 8). Minetu sutarciu pagrindu atsakovei buvo iregistruotos nuosavybes teises i 0.0930 ha bendro ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2 t., b.l. 5 - 6).

Nekilnojamojo turto registre atsakoves žemes sklypo (0.0930 ha) kadastriniai matavimai buvo patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir galiojanciais kitais teises aktais bei remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 isakymu Nr. 2.3-8437-(30) “Del I. Š. žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenu patikslinimo” (2 t., b.l. 38 - 39), taip pat kitais butinais dokumentais; atsakoves žemes sklypo (0.0930 ha) ribos, pagal 2008-07-01 parengta tiksliu geodeziniu matavimu plana, 2010-06-29 buvo pažymetos kadastro žemelapyje (2 t., b.l. 18). Kaip mineta, ieškove I.

S. prašo nustatyti jai priklausancio žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei I. Š. priklausancio žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini)bendra riba pagal Individualios S. B. imones „Matininkas“ parengta patikslinta kadastriniu matavimu plana, kuriame bendra žemes sklypu riba pažymeta taškais 5 (X-6072587.33; Y-594816.61) ir 6 (X-6072581.06; Y-594835.64). Ieškove savo ieškini motyvuoja tuo, kad atsakove, kuriai priklauso kaimyninis žemes sklypas (sklypo Nr. 229), atlikdama savo žemes sklypo tikslius kadastrinius matavimus ir juos iregistruodama kadastro žemelapyje, savavališkai “užgrobe” jos sodo sklypo Nr. 252 dali, t.y. 40 kv.m.

Ieškove savo reikalavimus grindžia CK 4.45 straipsnio nuostata.Ieškove byloje kelia jos ir atsakoves besiribojanciu žemes sklypu ribu nustatymo klausima. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemes sklypui. Esant žemes sklypu savininku gincui del sklypu ribu, žemes sklypus skiriancios ribos buvimo vietos ir jos konfiguracijos nustatymas yra teismui istatymo suteiktos kompetencijos igyvendinimas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad, igyvendinant šia teismo kompetencija, butina atsižvelgti i istatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) itvirtintu kriteriju, kurie visi yra reikšmingi, viseta.

Kurio nors iš istatyme itvirtintu kriteriju visiškas nepaisymas reikštu netinkama materialiosios teises normos taikyma. Teismas, spresdamas ginca del žemes sklypu ribu nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir ivertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypu savininku interesu pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisiu kito savininko interesu saskaita (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Pagal CK 4.45 straipsni ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant i dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus irodymus, taigi kriteriju sarašas nera išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfiguracija gali buti tikslinama pagal bylos aplinkybiu visuma: pagal ribos išsidestyma nekonkreciuose dokumentuose, atsižvelgiant i sklypuose esancius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybes teise ir kokie yra susitarimai del ju naudojimo tvarkos ar salygu; pagal faktinio naudojimo trukme ir aplinkybes, atsižvelgiant i aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abieju sklypu naudojimas butu imanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai butu išsprestas gincas ir nebutu sudaromos prielaidos gincui kilti ateityje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gegužes 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkricio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Sprendžiant kaimyniniu žemes sklypu savininku gincus del žemes sklypu ribu, ju ribos gali buti keiciamos, taip pat gali buti keiciama sklypo konfiguracija, taciau negali buti keiciamas (sumažeti ar padideti) žemes sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turetu buti keliamas klausimas del nuosavybes teisiu igijimo pagrindo, gincijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas taip pat ne karta yra konstataves, kad CK 4.45 straipsnyje nustatyta tvarka žemes sklypo ribos nustatomos esant šioms salygoms: pirma, žemes sklypo savininkai nesutaria del sklypo ribu; antra, ribos neaiškios iš esamu dokumentu.

Aiškindamas šia teises norma kasacinis teismas yra pasisakes, kad pirmaja ginco nagrinejimo teisme salyga – žemes sklypu savininku nesutarima – paprastai irodo kreipimosi i teisma faktas. Antraja salyga - sklypo ribu neaiškuma – gali irodyti tai, kad apskritai nera ribas nurodanciu dokumentu (sutarciu, matavimo aktu, oficialiu dokumentu, registro žymu ir kt.); esami dokumentai iš esmes prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybes, kurios sudaro pakankama pagrinda abejoti dokumentu pagristumu, pavyzdžiui, kai žemes sklypo faktines ir teisines ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemes sklypo savininko pastatus (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 29 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Teismas, nagrinedamas kaimyniniu sklypu savininku ginca del sklypu ribu, pirmiausia turi atsakyti i klausima, ar šios ribos iš tiesu yra neaiškios. Tik teigiamai atsakes i ši klausima, teismas turi nustatyti sklypu ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Taigi, pradžiai svarbu išsiaiškinti, ar šaliu sklypu ribos yra aiškios.Nagrinejamu atveju, kaip mineta, atsakove yra atlikusi savo žemes sklypo (Nr. 229) tikslius kadastrinius (geodezinius) matavimus, jos žemes sklypo ribos, pagal 2008-07-01 parengta tiksliu geodeziniu matavimu plana, 2010-06-29 buvo pažymetos kadastro žemelapyje (2 t., b.l. 18).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 2 straipsni kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamuju daiktu grafiniu ir atributiniu duomenu rinkinys valstybineje koordinaciu sistemoje (8 d.). Prie žemes sklypu kadastro duomenu, irašomu i nekilnojamojo turto kadastra, priskiriama ir žemes sklypo ribu posukio tašku koordinates valstybineje koordinaciu sistemoje (6 str. 1 d. 13 p.), apibudinancios nekilnojamojo daikto buvimo vieta. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teises aktu nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinancius teises aktu nustatytu reikalavimu matavimu kokybei patenkinima (2 str. 6 d., 8 str. 1 d.).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenu nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksciau to nebuvo atlikta) žemes sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksciau paženklintu žemes sklypo ribu riboženkliai. Paženklinus žemes sklypo ribas, surašomas žemes sklypo ribu paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenu bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemes sklypo ribu posukio tašku ir riboženkliu bei statiniu konturu koordinates valstybineje koordinaciu sistemoje, parengiamas žemes sklypo planas ir atliekami kiti kadastriniu duomenu nustatymo veiksmai (8 str. 3 d.).

Nekilnojamojo turto kadastro iraše apie žemes sklypa nurodomi tiek tekstiniai žemes sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padeti valstybineje koordinaciu sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemelapis (16 str. 1 d.). Prieš pažymint žemes sklypa nekilnojamojo turto kadastro žemelapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybines koordinaciu sistemos duomenimis butu galima nustatyti nekilnojamojo daikto vieta ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemes sklypu ribos nekilnojamojo turto kadastro žemelapyje nekerta gretimu ir jau pažymetu nekilnojamojo turto kadastro žemelapyje žemes sklypu ribu arba su jomis nesiriboja bei ar nera kitu aplinkybiu, trukdanciu pažymeti nekilnojamaji daikta (17 str. 4 d.); nekilnojamuju daiktu kadastro duomenu nustatymo darbus turi teise atlikti asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikacija patvirtinancius dokumentus (11 str.).

Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvada, kad kadastro duomenu nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro istatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemes sklypa apibudinanciu duomenu, taip pat ir jo ribu nustatymo budas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir irašomos bei ibraižomos dokumentuose. Taip nustatancius žemes sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi buti laikomasi tu paciu kriteriju, kurie nurodyti šiame straipsnyje.Nors ieškove nurodo, kad atsakovei atliekant savo žemes sklypo tikslius kadastrinius (geodezinius) matavimus, nebuvo gautas jos sutikimas del sklypo ribu, todel buvo pažeistas Nekilnojamojo turto objektu kadastriniu matavimu ir kadastro duomenu surinkimo bei tikslinimo taisykliu 29.7 punktas, taciau šiuo konkreciu atveju tai nesudaro pagrindo kvestionuoti atsakoves atliktus tikslius kadastrinius matavimus.

Visu pirma, ieškove negincija atsakoves atliktus kadastrinius matavimus (nera suformulavusi atitinkamo reikalavimo), todel teismas del atliktu proceduru atliekant kadastrinius matavimus teisetumo negali pasisakyti šioje byloje, kitaip sakant, mineti klausimai nera šios bylos nagrinejimo dalykas; tais paciais argumentais iš esmes atmetamas ir ieškoves nurodomas galimas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 65.3 punkto pažeidimas, t.y. kad nebuvo vadovautasi teritoriju planavimo dokumentais – S/B “Rapsas” generaliniu planu bei sodo sklypo privatizavimo schema M1:500.

Be to, ieškove iš esmes nepateike jokiu irodymu, kurie pagristu jos teigini del to, kad atsakovei atliekant (patikslinant) kadastrinius matavimus buvo nesivadovauta minetais teritoriju planavimo dokumentais, priešingai, bylos medžiaga tvirtina, kad šiais dokumentais buvo vadovautasi, tai tvirtina ir atsakingu instituciju pareigunu parašai, esantys kadastriniu matavimu dokumentuose. Ieškoves teiginys del Nuostatu 65.3 punkto pažeidimo yra labiau deklaratyvus, nei pagristas objektyviais irodymais. Antra, vien ta aplinkybe, kad žemes sklypo ribu paženklinimo – parodymo akte nera kaimyninio žemes sklypo savininko (ieškoves) parašo, savaime nedaro šio akto ydingu, turint omenyje tai, kad ieškovei buvo registruotais laiškais siunciami pranešimai del dalyvavimo atliekant žemes sklypo paženklinimo darbus, taciau atsakove nedalyvavo atliekant šiuo darbus, nepasiraše paženklinimo – parodymo akte ir savo pastabu nepateike (1 t., b.l. 158).

Tokia praktika formuoja ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, žr. 2001-02-07 nutarti Nr. 3K-3-35/2011. Net ir laikant, kad šalims priklausanciu ir besiribojanciu žemes sklypu ribos nera aiškios (ieškovei teigiant, kad žemes sklypo faktines ir teisines ribos (t.y. ribos pagal dokumentus) nesutampa), ieškoves reikalavimas del žemes sklypu ribu nustatymo pagal Individualios S. B. imones “Matininkas” parengta patikslinta kadastriniu matavimu plana (2 t., b.l. 98) - negali buti tenkinamas del žemiau pateikiamu motyvu.Visu pirma pasakytina del atsakoves argumento, kad ieškoves ieškinys negali buti patenkintas nenugincijus istatymo nustatyta tvarka anksciau mineto Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 isakymo ir žemes sklypo kadastriniu matavimu iregistravimo registre fakto.

Teismas su tokia atsakoves (jo atstovo) pozicija nesutinka. Teismas, ivertines istatymini reglamentavima, numatyta CK 4.45 straipsnyje, ir tuo klausimu susiformavusia teismu praktika, daro išvada, kad CK 4.45 straipsnio taikymui nera butinas tiksliu kadastriniu matavimu, jeigu viena iš ginco šaliu tokius matavimus nustatyta tvarka yra atlikusi ir sklypo ribos yra pažymetos kadastro žemelapyje, gincijimas. Taigi, ši aplinkybe, esant kitiems pagrindams, nebutu kliutis tenkinti ieškoves ieškini del besiribojanciu sklypu ribos nustatymo pagal jos pateikta žemes sklypo plana.Atsakovei patikslinus savo žemes sklypo Nr. 229 kadastro duomenis, šio žemes sklypo plotas nepakito, t.y. atitinka nuosavybes teisiu dokumentuose nurodytam bendram žemes sklypo plotui (930 kv.m.) ir S/B “Rapsas” schemose nurodytiems plotams (2 t., b.l. 10, 74).

Ieškoves pateikto S. B. imones “Matininkas” plane gautas ieškoves sklypo plotas yra 1075 kv.m. (2 t., 98), tuo tarpu nuosavybes teises dokumentuose ir S/B “Rapsas” schemose nurodytas bendras isigytu žemes sklypu plotas yra 1080 kv.m. (1 t., b.l. 91 - 92, 117, 129 - 131), t.y. sklypo plotai nesutampa. S/B “Rapsas” generaliniame plane sklypu plotai nera nurodyti (1 t., b.l. 30); nustacius besiribojanciu žemes sklypu riba pagal S. B. imones “Matininkas” plana, atsakovei neabejotinai sumažetu bendras žemes sklypo plotas, t.y. neatitiktu nuosavybes dokumentuose ir S/B “Rapsas” schemose nurodytiems plotams.

Tokiu atveju butu pažeista savininku interesu pusiausvyra, butu ginama išimtinai vieno savininko teises kito savininko interesu saskaita. Besiribojanciu sklypu ribas palikus pagal UAB “Nigranda” parengta žemes sklypo plana (2 t., b.l. 18), ieškoves interesai iš esmes nebutu pažeisti. Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu (2 t., b.l. 48 – 49, 116), ieškovei tenkantis žemes sklypas atitiktu nuosavybes dokumentuose ir S/B “Rapsas” schemose nurodytiems žemes sklypu plotams, net šiek tiek viršytu.

Ši aplinkybe iš esmes paneigia ir ieškoves argumenta, kad jos žemes sklypo dalis yra “užgrobiama”, priešingai, jos sklypo plotas nesikeicia, net šiek tiek padideja; ieškove laisva žemes sklypo plota (80 kv.m.) isigijo veliau, t.y. 2004 m., nei atsakove, ji laisva žemes sklypo plota (130 kv.m.) isigijo 2001 m.; priešingai nei teigiama ieškinyje, byloje nenustatyta, kad faktines žemes sklypo ribos butu tokios, kaip užfiksuota Individualios S. B. imones “Matininkas” parengtame plane, pagal kuri ribas prašo nustatyti ieškove.

Ieškove teigia, kad ji visada naudojosi gincijamo žemes sklypo dalimi, joje auga ieškoves sodinti vaismedžiai ir pan. Tuo tarpu atsakove tai neigia. Treciasis asmuo S. B. nurode, kad jis ieškovei atlikdamas sklypo matavimus remesi riboženkliais, kuriuos parode ieškove, taciau tai nepaneigia to fakto, kad ieškoves sklypo ribos, besiribojancios su atsakovei priklausanciu žemes sklypu, galejo buti pažymetos prieš pat matavimo darbus, nes teismo posedžio metu apklaustas kaip liudytojas N. G., kuris atliko atsakovei priklausancio žemes sklypo kadastrinius matavimus, neige tokiu riboženkliu buvima.

Daugiau byloje objektyviu irodymu, kurie patvirtintu arba paneigtu šias aplinkybes, nera. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad irodinejimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo irodinejant tenka irodinejamu aplinkybiu nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šaliu pateiktus irodymus, remiasi irodymu pakankamumo taisykle. Išvada del konkrecios faktines aplinkybes egzistavimo daroma pagal vidini teismo isitikinima, grindžiama visapusišku ir objektyviu visu reikšmingu bylos aplinkybiu išnagrinejimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkricio 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Teismas, ivertines šioje byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), daro išvada, kad ieškove neirode, jog: ji faktiškai naudojosi gincijamo žemes sklypo dalimi.

Antra vertus, net ir nustacius tokia aplinkybe, sklypo ribos nebutinai turi buti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovejusias ribas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje Nr. 3K-3-475/2010 konstatuota, kad pagal CK 4.45 straipsni, jo aiškinima ir taikymo praktika faktinis žemes sklypo naudojimas nera vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kuri išsprendžiamas gincas del žemes sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimu sklypu ribu neatitikciai, nustatant sklypo riba del jos faktines ir teisines neatitikties, butina nustatyti ir ivertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes ir ieškoti sklypu savininku interesu pusiausvyros, kad abieju sklypu naudojimas butu imanomas, racionalus ir pan.; atsakove „užgrobe“ jos dali žemes sklypo, kad jos interesai yra pažeisti.

Byloje nenustatyta, kad šaliu besiribojantis žemes sklypai vienas su kitu „persidengtu“. Atsižvelgiant i išdestyta, darytina išvada, kad UAB “Nigranda” žemes sklypo planas, parengtas atliekant kadastrinius matavimus, yra priimtinesnis, labiau atspindi ginco šaliu interesu pusiausvyra, nei Individualios S. B. imones “Matininkas” parengtas žemes sklypo planas. Net jeigu ir pripažinus, kad UAB “Nigranda” parengtu žemes sklypo planu yra keiciamos šalims priklausanciu ir besiribojanciu žemes sklypu ribos ar sklypo konfiguracija, taciau tai atitinka CK 4.45 straipsni ir susiklosciusia šio straipsnio taikymo teismine praktika.

Nagrinejamu atveju nera keiciamas (sumažinamas ar padidinamas) žemes sklypo dydis (plotas). Del šiu priežasciu ieškoves ieškinys atmestinas kaip nepagristas.  Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todel laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakoves naudai. Atsakove patyre 2 000 Lt bylinejimosi išlaidu (2 t., b.l. 88). Šios išlaidos, atsižvelgiant i ginco pobudi, bylos sudetinguma ir trukme, yra racionalios ir pagristos, todel jos priteistinos atsakovei iš ieškoves (CPK 93 str.).

Iš ieškoves taip pat priteistina 29,39 Lt pašto išlaidu, kurias patyre teismas siusdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 str., 270 str., n u s p r e n d e: Ieškini atmesti.Priteisti atsakoves I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Lt (du tukstancius litu) bylinejimosi išlaidu iš ieškoves I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš ieškoves I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,39 Lt (dvidešimt devynis litus 39 ct) pašto išlaidu valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma. Teisejas                                                                  Saulius Jakaitis