df2f8166-c84d-459d-99a8-68cd7b80ada3 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-365/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40226-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Å aranovai, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, nuteistajam V. (V.) D., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. (V.) D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. (V.) D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 str., V. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., V. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: 1) 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018-08-21;

2) konfiskuotas automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtÄ valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktas galioti iki Å¡io nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo. V. D. paskirtos kardomosios priemonės:

1) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta perduoti saugoti VĮ „Regitra“;

2) įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. V. D. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o bÅ«tent: jis 2018-08-21 apie 0.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,15 promilės etilo alkoholio). Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, konstatavo, jog kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo kaltinamÄ jį (Å¡iuo metu nuteistÄ jį) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes, teismo vertinimu, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų.

Skirdamas V. D. bausmę, apylinkės teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, kad V. D. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarytÄ , skirtina sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, mažesnė negu vidutinis baudos dydis - 75 MGL dydžio bauda, kuri, bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), taikant BK 641 str. nuostatas, sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos.

Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės paskirtį V. D. padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam V. D., nusprendė konfiskuoti įvykio metu vairuotÄ automobilį. II. Apeliacinio skundo argumentai.

3. Apeliaciniu skundu V. D. (toliau – apeliantas) prašo:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti, atleidžiant apeliantÄ V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ;

2) netaikyti automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumažinti iki, ne daugiau kaip 50 % automobilio vertės, atitinkančios 3 100 Eur piniginės sumos konfiskavimo ir 3) nustatyti 1 (vienerių) metų konfiskuotinos sumos savarankiÅ¡kÄ sumokėjimo terminÄ nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos. 3.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. BK 40 str. pagrindu, netaikymo.

Apeliantas, cituodamas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas bei teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas iÅ¡vadas, jog nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – visiÅ¡kai pripažinti kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas nurodo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus, t.y. 2018-08-21 bei 2018-08-28, kaltę pripažino pilnai, davė iÅ¡samius parodymus apie įtarimo esmę ir neginčijo, jog jis 2018-08-20 iÅ¡gėręs viravo automobilį Mitsubishi Outlander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat kaltę pripažino pilnai. Pažymi, kad 2018-12-13 pozicijos iÅ¡reiÅ¡kimas (supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokole, atliekant BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus), kuomet apeliantas nurodė, kad kaltės jis nepripažįsta, yra susijęs su nekvalifikuotos teisininkės I. B., kuri apsiėmė ginti V. D. interesus įstojimu į procesÄ . Mano, jog Å¡ioje tyrimo stadijoje, kaltės pripažinimo klausimas negali bÅ«ti vertinamas procesiniu požiÅ«riu, nes tyrimas yra baigtas.

Be to, pažymi, jog vertinant visus I. B. rengtus dokumentus ir jos teiktas konsultacijas Å¡io tyrimo metu, akivaizdu, kad visi nuo sutarties sudarymo su I. B. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie buvo atliekami I. B. konsultuojant apeliantÄ V. D., ar tai teikiant ikiteisminio tyrimo metu procesinius dokumentus, prieÅ¡taravo jo interesams. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas I. B. 2019-02-05 praÅ¡ymÄ ir neleisdamas jai atstovauti apelianto interesų teisme, visiÅ¡kai neįvertino jos padarytos žalos apelianto, kaip įtariamojo, teisių įgyvendinimui ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo metu, o tyrimo metu prokuroras, leisdamas I.

B. atstovauti jo, kaip nemokančio lietuvių kalbos interesus, neužtikrino teisės į gynybÄ tinkamo įgyvendinimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Å¡ių aplinkybių, padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad jo (V. D.) parodymų bei teiktų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas reiÅ¡kia tai, kad jis klaidino pareigÅ«nus, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės keliant žinomai melagingas gynybines versijas ir tai neatitinka tikrovės. Apibendrindamas Å¡ioje dalyje skundo argumentus, apeliantas mano, jog nustatytos visos sÄ lygos, numatytos BK 40 str. 2 d., atleisti V.

D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes jis: padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ; nuo pat pradžių tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei parodė, kad dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, o dėl jo prisipažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos; jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžia, jog laiduotoju sutinka bÅ«ti apelianto žmona, kurios reputacija nepriekaiÅ¡tinga – ji yra dirbanti, praeityje nėra teista, niekuomet nebuvo traukta baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai.

Kadangi juos sieja itin artimi ir glaudÅ«s santykiai, atsižvelgiant į Ž. D. asmenybę, tvirtina, jog ji (Ž. D.) gali daryti ir daro apeliantui teigiamÄ Ä¯takÄ . 3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymu ir teismo iÅ¡vadomis, jog taikant Å¡iÄ priemonę nėra pažeisti proporcingumo ir teisingumo kriterijai. Pažymima, kad nuosprendžiu konfiskuotas V. D. vardu registruotas, automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas iÅ¡imtinai iÅ¡ sutuoktinės Ž.

D. atlyginimo ir jos santaupų. Minėtoji transporto priemonė Å¡eimoje yra reikalinga ir naudojama bÅ«tent sutuoktinės kasdieniams poreikiams – vykimui į darbÄ ir iÅ¡ jo, vaiko nuvežimui į mokyklÄ , kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Taip pat pažymima, kad bÅ«tent Ž. D. iÅ¡ savo atlyginimo ir rÅ«pinasi automobilio iÅ¡laikymu bei remontu. Apelianto vertinimu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise maksimaliai užtikrina ir atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės ir jos paskirties įgyvendinimÄ , o paskirtas automobilio konfiskavimas yra perteklinio pobÅ«džio.

Pabrėžiama, jog turto konfiskavimu iÅ¡ esmės yra nubaudžiama sutuoktinė Ž. D., o ne apeliantas, nes bÅ«tent ji nuolatos naudojasi automobiliu (darbui, iÅ¡vykoms) ir Å¡iuo metu iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Apelianto vertinimu, teismui netenkinus praÅ¡ymo nekonfiskuoti automobilio, Å¡iuo atveju proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus bei apelianto turtinę padėtį atitiktų ne automobilio konfiskavimas, o maksimaliai iki 50 % automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 3 100 Eur – konfiskavimas, nes bylos duomenys liudija, jog automobilis 2016-11-02 buvo įgytas už 6 200 eurų. 3.3.

Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas mano, jog visiÅ¡kas pripažinimas savo kaltės ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, mažina padarytos veikos pavojingumÄ ir leidžia spręsti dėl bausmės tikslų pasiekimo Å¡velnesnėmis priemonėmis, t. y. pagal BK 281 str. 7 d. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netaikant automobilio konfiskavimo. Pasak apelianto, reikÅ¡mingos ir aptartos aplinkybės, patvirtinančios, kad automobilio konfiskavimas neigiamas pasekmes realiai sukels jo žmonai, kuri neteks galimybės nuvykti į darbÄ ir toliau efektyviai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir patvirtina, jog automobilio konfiskavimas Å¡iuo atveju neatitinka proporcingumo bei teisingumo principÄ ir yra perteklinio pobÅ«džio.

2. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ioje baudžiamojoje byloje neginčijamos V. D. padarytos veikos faktinės aplinkybės, kvalifikavimas, V. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, taip pat kelia klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik Å¡ioje apimtyje. Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

5. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, kurios detaliai aptartos skundžiamame nuosprendyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, nes nenustatyta, kad nuteistasis visiÅ¡kai pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei, kad Å¡is asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

6. Apeliantas, nesutinkdamas su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, mano, jog pirmosios instancijos padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog jis (V. D.) nuoÅ¡irdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, kas iÅ¡ esmės nulėmė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikymÄ . Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

7. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Å ios sÄ lygos konstatavimas reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ savanoriÅ¡kai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien nuoÅ¡irdžiais apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2006, 2K-193/2010, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K–241/2012).

Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).

8. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje kaltinamasis (nuteistasis) V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-21 (T. 1, b.l.

35) ir 2018-08-28 (T. 1, b.l.

44) teikdamas paaiÅ¡kinimus, dalyvaujant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtam gynėjui, prisipažino vairavęs automobilį apsvaigęs. Ikiteisminio tyrimo metu, apeliantui pateikus atsisakymÄ nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskirto gynėjo (T. 1, b.l.

74) ir nurodžius, jog jis yra pasirašęs teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. ir kad jį atstovaus advokatas K. J., kaltinamojo V. D. teisininkės I. B. pateiktame praÅ¡yme dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodoma, kad V. D. davė faktinėms aplinkybėms neatitinkančius parodymus prieÅ¡ save, nes transporto priemonės jis nevairavo (T. 1, b.l. 70). Jo žmona Ž. D. 2018-08-30 tai pat pateikė raÅ¡ytinius parodymus, kad jos vyras (V. D.) jai teigė, jog automobilyje sėdėdamas vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau transporto priemonės nevairavo, o ankstesni jo parodymai buvo savęs apkalbėjimas (T. 1, b.l. 68). 2018-12-13 susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokole V.

D. nurodė, kad su byla susipažino ir kaltės nepripažįsta (T. 1, b. l. 127). Tokie nuteistojo parodymai ir teikiami paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti vertinami kaip nuoÅ¡irdus kaltės pripažinimas, nes aptartų parodymų bei paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas reiÅ¡kia tai, kad V. D. pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, sutikdamas su kaltinamajame akte nurodytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, t.y. neneigdamas to, kad nurodytÄ dienÄ bei laiku automobilį vairavo neblaivus, dėl kitų byloje surinktų ir jo kaltumÄ patvirtinančių įrodymų bei turėdamas tikslÄ bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Tai rodo, jog apeliantas kritiÅ¡kai nevertino savo poelgio, savo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu siekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus, taigi negalima vertinti, kad asmens iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis dėl savo veiksmų buvo neformalus ir iÅ¡ties nuoÅ¡irdus. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi), nes nagrinėjamoje byloje V.

D. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų.

9. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog dėl jo prisipažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, vertinant, jog tai teismui leido, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pažymėtina, jog Å¡io straipsnio taikymas niekaip nėra siejamas su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kritiÅ¡ku savo veiksmų vertinimu bei nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes pagal teismų praktikÄ (detaliai aptartÄ skundžiamu nuosprendžiu) Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad prisipažinimas turi bÅ«ti kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne iÅ¡skaičiavimas, kai kaltė yra aiÅ¡kiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

10. Skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažinimÄ Ä¯takojo nekvalifikuoto teisininko (t.y. I. B. ) konsultacijos, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, bandant apeliuoti į nuteistajam nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu (2018-08-21 ir 2018-08-28), vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., V. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas A. Gurauskas (b.l. 27). Apeliantui pateikus atsisakymÄ nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam paskirto gynėjo (T. 1, b.l.

74) ir nurodžius, jog jis yra pasirašęs teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. ir, kad jį atstovaus advokatas K. J., nuteistasis laikėsi pozicijos, kad yra nekaltas. Ä®vertinus aplinkybę, jog minėtos teisininkės ir gynėjo K. J. praÅ¡ymus ir pozicijas apeliantas palaikė bei tvirtino savo paraÅ¡ais ir savo pozicijos nekeitė, tai, kad bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai susipažindintas su įtariamajo teisėmis (taip pat ir dėl gynėjų nuÅ¡alinimų) savo pasirinktiems teisininkams nuÅ¡alinimų nepareiÅ¡kė, dėl teikiamų gynybos praÅ¡ymų ir su tuo susijusių procedÅ«rų pretenzijų nereiÅ¡kė net ir bylÄ perdavus nagrinėti apylinkės teismui, tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantÄ gynė skirtingi jo paties pasirinkti advokatai, teisėjų kolegijai leidžia teigti, jog vis tik V.

D. kaltę neigė ne kažkieno suklaidintas, o sÄ moningai tikėdamasis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Pažymėtina, kad gynybos organizavimas iÅ¡ esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, todėl apelianto subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybÄ suvaržymÄ ar netinkamÄ interesų gynimÄ , realios teisinės pagalbos neturėjimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2011, 2K-328-511/2016).

Todėl, vertinant apelianto iÅ¡dėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ grindė ir tuo, kad nenustatė bÅ«tinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sÄ lygos, jog Å¡is asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. Šiuo atveju neabejotinai svarbu tai, kad V.

D. nors ir nusikalto pirmÄ kartÄ , tačiau jis 2018–2016 m. ne kartÄ buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinių, savanaudiÅ¡kų administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos sienÄ (kontrabanda), padarymÄ , jam paskirtos nuobaudos galioja. Å ie jo padaryti nusižengimai laikytini Å¡iurkščiais, buvo daromi sistemingai (b. l. 45–48). Kaltinamasis taip pat praeityje baustas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ bei KET pažeidimus.

Tokie nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad V. D. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl Ž. D. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja, pabrėžtina, kad iÅ¡ BK 40 straipsnio konstrukcijos matyti, jog tik nustačius, jog egzistuoja Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, teismas privalo įvertinti laiduotojo asmenybę, jo galimybes daryti asmeniui teigiamÄ Ä¯takÄ ir nuspręsti dėl jo tinkamumo bÅ«ti laiduotoju. Nuteistajam V. D. neatitinkant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, nėra teisinio pagrindo analizuoti ir asmeninių Ž. D., kuri pateikė praÅ¡ymÄ perduoti V. D. jos atsakomybei pagal laidavimÄ , savybių ir galimybių daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam.

13. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos privalomos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas, neatleisdamas V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai jį pritaikė. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

14. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nusprendė jo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, taip neatsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį bei pažeisdamas proporcingumo ir teisingumo principus.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡ioje dalyje skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagrįstai V. D. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ . Baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantui inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padaryta nuteistajam vairuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mitsubishi Outlander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija. Pirmosios instancijos teismas minėtÄ apelianto vairuojamÄ automobilį pripažinęs nusikalstamos veikos priemone, įvertinęs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimÄ , tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilio konfiskavimas bus proporcingas ir atitiks teisingumo principo reikalavimus.

16. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Tai neprieÅ¡tarauja ir teismų formuojamai praktikai tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018, 2K-7-144-628/2018 ir kt.).

17. Pasisakant dėl skundo argumento, jog automobilis yra įgytas iÅ¡ sutuoktinės Ž. D. atlyginimo ir jos santaupų, Å¡iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek nuteistajam, tiek jo sutuoktinei.

Automobilis kaip Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė, privalo bÅ«ti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ , todėl automobilis pagrįstai buvo konfiskuotas natÅ«ra. Nuteistojo sutuoktinė savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensacijÄ už konfiskuotÄ turtÄ , gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

18. Atmetant apelianto praÅ¡ymÄ taikant konfiskavimÄ priteisti maksimaliai iki 50 % automobilio vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 100 Eur, pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, taikoma tuomet, kai konfiskuotinas visas turtas ar jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, jų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

19. Skundo argumentai, jog transporto priemonė Å¡eimoje yra bÅ«tina ir naudojama bÅ«tent sutuoktinės kasdieniams poreikiams – vykimui į darbÄ ir iÅ¡ jo, vaiko nuvežimui į mokyklÄ , kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį, nes pirmosios instancijos teisme apklausta Ž. D. nurodė, kad jų Å¡eimoje yra du automobiliai, ji pati naudojasi kitu automobiliu, kuris iki nusikaltimo padarymo taipogi buvo registruotas V. D. vardu ir kuris po įvykio buvo peregistruotas jos (Ž.

D.) vardu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens Å¡eiminės aplinkybės, materialinė padėtis, darbinės funkcijos nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės natÅ«ra. Sėsdamas neblaivus už automobilio vairo ir jį vairuodamas, V. D. pats sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, todėl jo ir Å¡eimos interesai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumÄ . Be to, neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad klausimai dėl laidavimo taikymo galimybės ir automobilio konfiskavimo pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo iÅ¡spręsti tinkamai, priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti aktualia teismų praktika ir pakankamai iÅ¡samia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundÄ ir konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas (kurios detaliai buvo aptariamos ir vertinamos nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje), pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, yra suklysta nurodant, jog iÅ¡ V. D. yra konfiskuojamas automobilis vadovaujantis BK 72 straispnio 5 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, jis taisytinas apygardos teismo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. (V.) D. apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad V. (V.) D. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė