df2f7bb2-6463-45d8-9baf-81a0993c7619 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-309/2021 Teisminio proceso Nr. 1-1-01-1-08536-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, nukentėjusiajai V.

R., jos atstovei advokatei Lionei Musteikienei, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo: R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta.

R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. R. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Priteista iÅ¡ R. T. valstybės naudai 362,72 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus patirtų iÅ¡laidų dėl antrinės teisinės pagalbos. Automobilį „Peugeot Partner“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti savininko R. T. neribotai nuosavybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2020 m. vasario 27 d., apie 16.08 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvÄ jį automobilį „Peugeot Partner“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 31 punktų reikalavimus: važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antrÄ ja eismo juosta, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pirmojoje eismo juostoje sustojus kitai transporto priemonei, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų (KET 31 punktas), ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

R., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. R. dėl dešinio stipinkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jos civilinis ieškinys atmestas ir priteisti jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini 6 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2.1.

Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) pakeitimo įstatymo Nr. IX-378 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio l d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir l 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Taigi teismas, vertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nėra saistomas kaltinamojo turtinės padėties, nes šiuo atveju draudimo bendrovė privalo kompensuoti žalos dydį iki 5 000 000 Eur.? 2.2. Skunde taip pat pažymima, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. 2.3. Apeliantės teigimu, ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur. Nurodo, kad jai einant per pėsčiųjų perėjÄ , ji buvo partrenkta automobilio, dėl smÅ«gio krisdama susižalojo kaktÄ , stipriai susitrenkė kairį klubÄ , juto stiprų deÅ¡inio rieÅ¡o skausmÄ . Dėl deÅ¡inės rankos stipinkaulio lūžimo buvo gydoma VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninės traumatologijos skyriuje, jai buvo atlikta deÅ¡inio stipinkaulio osteosintezės operacija rakinama plokÅ¡tele ir sraigtais.

Dėl patirto sužalojimo ji buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius, vėliau dėl nepraeinančio skausmo dar buvo nedarbinga. Dėl įvykio ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, buvo sutrikdyta jos įprasta gyvensena. Dėl eismo įvykio metu patirto didelio iÅ¡gÄ sčio, streso, jaučiamo skausmo, ji iki Å¡iol negali normaliai iÅ¡simiegoti, be to, po jai atliktos operacijos atsirado deÅ¡inės rankos 3–4 pirÅ¡tų tirpimas ir deginantis skausmas, sutriko diferencijuoti smulkÅ«s judesiai su deÅ¡inės rankos 2–4 pirÅ¡tais, t. y. eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmes ji jaučia iki Å¡iol, dėl deginančio skausmo tenka kreiptis į gydytojus, jai taikytas gydymas, skirti vaistai, skirtos reabilitacinės procedÅ«ros.

Taigi, tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai, ji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl gydymosi ligoninėje, atliktos operacijos, jaučia nerimÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės ir padarytų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, visa tai jai iki Å¡iol kelia psichologinius iÅ¡gyvenimus, baimę, diskomfortÄ . 2.3. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu dėl fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas, į jai eismo įvykio metu sukeltÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , į liekamuosius sveikatos sužalojimus, patirtus iÅ¡gyvenimus, iÅ¡ draudimo bendrovės praÅ¡o priteisti jai dar 6 400 Eur neturtinės žalos (iÅ¡ praÅ¡omų priteisti 10 000 Eur draudimo bendrovė Å¡iai dienai yra atlyginusi 3 600 Eur).

3. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. R., jos atstovė advokatė L. Musteikienė ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

5. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 5 000 Eur, tačiau atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino jai 1 500 Eur neturtinės žalos, prašė priteisti jai iÅ¡ Å¡ios draudimo bendrovės 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80–82). 2020 m. liepos 3 d. nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V.

R. pateikė teismui patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neturtinę žalÄ vertina 6 600 Eur, ir prašė priteisti jai iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes draudimo bendrovė jai jau atlygino 2 400 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 177–179). 2020 m. gruodžio 21 d. nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. R. dar kartÄ pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur, ir prašė priteisti jai iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė jai jau atlygino 3 600 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 5–7). 6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, ir skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį, papildomai nukentėjusiajai 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

8. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).

9. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

10. Vienas iÅ¡ materialiai atsakingų asmenų, iÅ¡vardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

11. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 800 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-181-507/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017) .

12. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. nustatytas deÅ¡inio stipinkaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. IÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad V. R. nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo gydoma Ortopedijos-traumatologijos skyriuje, atvykusi į ligoninę skundėsi stipriu deÅ¡inio rieÅ¡o skausmu, kaktos skausmu kairėje pusėje, kairio klubo skausmu (skausmÄ jausdavo ir anksčiau). 2020 m. kovo 2 d.

V. R. buvo atlikta deÅ¡inio stipinkaulio osteosintezės operacija rakinama plokÅ¡tele ir sraigtais. IÅ¡raÅ¡ant V. R. iÅ¡ ligoninės nustatyta, kad skausmai jos nevargina, naujos patologijos neiÅ¡ryÅ¡kėjo, kaulų fragmentų padėtis po operacijos gera (1 t., b. l. 54). (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯vykio byloje nurodyta, kad V. R. draudimo iÅ¡mokos dydis apskaičiuotas remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini) patvirtintomis taisyklėmis (2 t., b. l. 3). 13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ byloje surinktų duomenų neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau kartu sprendžia, kad nukentėjusiajai V.

R. iÅ¡mokėtos neturtinės žalos dydis – 3 600 Eur – nėra aiÅ¡kiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Net ir įvertinus tai, kad po įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji V. R. buvo nedarbinga apie du mėnesius, iki Å¡iol ji jaučia įvykio metu patirtos traumos pasekmes – nukentėjusiosios į bylÄ pateiktas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraÅ¡as patvirtina, kad jai po atliktos operacijos atsirado deÅ¡inės rankos 3–4 pirÅ¡tų tirpimas ir deginantis skausmas, sutriko diferencijuoti smulkÅ«s judesiai su deÅ¡inės rankos 2–4 pirÅ¡tais (2 t., b. l. 10), nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios praÅ¡ymo papildomai priteisti jai iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Akivaizdu, kad į nukentėjusiosios patirtÄ sužalojimÄ , jo sunkumÄ , padarytos žalos pasekmes atsižvelgta priimant sprendimÄ iÅ¡mokėti V. R. 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė