Legislator Case Law & Legislation
df2e9766-e3f3-450e-9f32-35ffc3370bf9 AI generated

df2e9766-e3f3-450e-9f32-35ffc3370bf9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number df2e9766-e3f3-450e-9f32-35ffc3370bf9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

Legislator headnote

AI generated

df2e9766-e3f3-450e-9f32-35ffc3370bf9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Minėti įrodymai vieni kitus papildo bei detalizuoja. Pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusiÄ sugyventinę V. B., rankomis beldė į jos nuomojamo buto duris, tačiau V. B. jo neįsileidus, nuėjęs prie buto miegamojo lango iÅ¡ lauko pusės, trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu apie 5 kartus į langÄ , dėl to lango stiklas sudužo ir Å¡iais savo veiksmais sugadino svetimÄ , nukentėjusiajai V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. e1-744-957/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50298-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (bausmę atliko 2019 m. lapkričio 4 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. K. 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusiÄ sugyventinę V. B., rankomis beldė į jos nuomojamo buto duris, tačiau V. B. jo neįsileidus, nuėjęs prie buto miegamojo lango iÅ¡ lauko pusės, trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu apie 5 kartus į langÄ , dėl to lango stiklas sudužo ir Å¡iais savo veiksmais sugadino svetimÄ , nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtÄ , padarydamas 500 Eur turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 1.00 val. buvusi sugyventinė V. B. parašė žinutę, kad atvažiuotų pas jÄ Ä¯ namus, adresu (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ atvažiuojant pas jÄ , jie raÅ¡inėjosi ir Å¡iek tiek sukonfliktavo dėl praeities. Maždaug apie 3.00-4.00 val. atvažiavo su savo draugu iki buvusios sugyventinės nuomojamo buto. Nuėjus prie buto durų ir pradėjus į jas skambinti, durų niekas neatidarė.

Tada jis pradėjo rankomis belstis į duris, beldėsi Å¡iek tiek stipriau nei įprastai. Kadangi niekas durų neatidarė, pagalvojo, kad jo negirdi ir nuėjo į laukÄ prie lango, į kurį nusprendė pasibelsti, tačiau į beldimus niekas nereagavo. Už lango Å¡viesos nesimatė, buvo tamsu. Pradėjo belsti į langÄ Å¡iek tiek stipriau rankos kumščiu. Pabeldus apie 5 kartus (smÅ«giai buvo tolygÅ«s), paskutiniu smÅ«giu sudužo lango stiklas. Po dūžio kambaryje Å¡viesa neužsidegė, jokios reakcijos iÅ¡ buvusios sugyventinės nebuvo.

Kadangi dėl sudužusio lango stiklo niekas nieko nesakė, todėl atsisėdęs į automobilį iÅ¡važiavau namo. Maždaug apie 6.00 val. V. B. parašė žinutę, kad lauktų policijos. Apie 10.00 val. atvykę policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad teks važiuoti į policijos komisariatÄ dėl iÅ¡daužto stiklo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi (priedo b. l. 22-24). 2020 m. gruodžio 27 d. V. B. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., buvęs sugyventinis E. K. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kuris deÅ¡inės rankos kumščiu iÅ¡ lauko pusės iÅ¡daužė nuomojamo buto miegamojo kambario plastikinį stiklÄ ir pasiÅ¡alino.

PadarytÄ Å¾alÄ vertina 500 Eur. Apklausiama V. B. parodė, kad minėtÄ dienÄ , bÅ«nant namuose, buvęs sugyventinis E. K. apie 4.30 val. jai pradėjo raÅ¡inėti žinutes, o ji jam parašė, kad pasiimtų savo likusius daiktus iÅ¡ buto. Po kurio laiko į duris kažkas pabeldė, priėjusi prie akutės pastebėjo, kad tai buvęs sugyventinis, tačiau ji jo neįsileido. Todėl E. K. priėjo prie jos miegamojo lango ir deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į stiklÄ apie 5 kartus, nuo smÅ«gių stiklas sudužo.

Jai padaryta 500 Eur žala (priedo b. l. 5-11). IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti iÅ¡daužtas lango stiklas (priedo b. l. 10). IÅ¡ 2021 m. sausio 4 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai V. B. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2021 m. sausio 31 d. sumokėti 100 Eur, taip pat įsipareigoja abipusiu susitarimu pakeisti sudaužytÄ stiklÄ (priedo b. l. 55). E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. bÅ«tina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimÄ turtÄ . Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiÅ¡kia, kad turto vertė iki sunaikinimo virÅ¡ijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.).

Taigi atsakomybė pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 3.00-4.00 val. atvažiavo iki buvusios sugyventinės nuomojamo buto.

Nuėjus prie buto durų, paskambino ir beldėsi į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Pagalvojęs, kad jo negirdi, jis nuėjo į laukÄ prie lango ir pradėjo į belsti. Kaltinamojo teigimu, už lango Å¡viesos nesimatė, buvo tamsu. Pradėjo belsti į langÄ Å¡iek tiek stipriau rankos kumščiu ir pabeldus apie 5 kartus, sudužo lango stiklas (priedo b. l. 22-24). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusios duoti parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Å tai iÅ¡ nukentėjusios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val. atvyko buvęs sugyventinis E. K. ir pabeldė į duris, tačiau ji jo neįsileido. Todėl E. K. priėjo prie jos miegamojo lango ir deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į stiklÄ apie 5 kartus, nuo smÅ«gių stiklas sudužo (priedo b. l. 5-11). IÅ¡ esmės tokios aplinkybės nurodytos ir jos pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmiau nurodytas įvykio aplinkybes detalizuoja byloje esančios fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti iÅ¡daužtas stiklas (priedo b. l. 10).

Minėti įrodymai vieni kitus papildo bei detalizuoja. Pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusiÄ sugyventinę V. B., rankomis beldė į jos nuomojamo buto duris, tačiau V. B. jo neįsileidus, nuėjęs prie buto miegamojo lango iÅ¡ lauko pusės, trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu apie 5 kartus į langÄ , dėl to lango stiklas sudužo ir Å¡iais savo veiksmais sugadino svetimÄ , nukentėjusiajai V.

B. priklausantį turtÄ , padarydamas 500 Eur turtinę žalÄ , todėl E. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (priedo b. l. 90-91). Nukentėjusiajai buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimÄ apskųsti.

PraÅ¡ymų, skundų negauta. Dėl E. K. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiajai, padaryta žala neatlyginta, tačiau E. K. įsipareigojo atlyginti žalÄ . Ä®vertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį E. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (priedo b. l. 29-54). Duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės E. K. nėra neigiama asmenybė, nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti jo polinkį nusikalsti, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos palaipsniui formuojasi neigiama linkme. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta kaltinamajam už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus ne Å¡velniausiÄ , bet ir negriežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis Å¡ios rūšies bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neskirtinas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., kadangi pagal naujÄ BK 48 straipsnio 3 dalies redakcijÄ (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiÅ«ra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone.

Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju Å¡i priemonė nėra bÅ«tina ir neskirtina. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinu įpareigojimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d., 10.10 val. iki 2020 m. gruodžio 27 d., 15.29 val. (priedo b. l. 19, 27).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (priedo b. l. 25-26) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo Å ioje byloje nukentėjusioji V. B. nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, tačiau iÅ¡ byloje esančio 2021 m. sausio 4 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai V. B. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2021 m. sausio 31 d. sumokėti 100 Eur, taip pat įsipareigoja abipusiu susitarimu pakeisti sudaužytÄ stiklÄ (priedo b. l. 55). Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sÄ lygomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtinti nukentėjusiosios V. B. ir kaltinamojo E. K. susitarimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo susitarime nurodytomis sÄ lygomis. Kaltinamajam E. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti E. K., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ .

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ .

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

5. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Marijus Kursevičius