2026-02-04 Nr. AB-2783-3-62-3-00481-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1181-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00481-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Informuotiesiems investuotojams skirto uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Citus Development Fund“, už kurį veikia uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nuolatinė statybos užbaigimo komisija Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Panevėžio apskrityse) dėl sprendimų, įrašų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Victory Funds“ (dabar – Demus Asset Management, UAB) (toliau – ir Investicinis fondas), kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (priimtu Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2D-1780 (toliau – ir 2021 m. vasario 4 d. sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos 2021 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2D-9535 (toliau – ir 2021 m. birželio 9 d. sprendimas); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą nederinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto (toliau – ir 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas); 4) panaikinti Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. gruodžio 28 d. įrašą informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ dėl gyvenamojo daugiabučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo (toliau – ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas); 5) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais išduoti gyvenamojo daugiabučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo aktą.

2. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas pastatė gyvenamąjį daugiabutį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, kadangi Pastato statybos darbai buvo visiškai užbaigti. Inspekcija pateikė 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2D-1780, kuriame pažymėjo, kad statybos užbaigimo procedūros sustabdomos, nurodant Administracijos pastabas, kurios buvo pateiktos vykdant statybos užbaigimo akto išdavimo procedūras. Sprendime dėl sustabdymo, be kita ko, nurodyta, kad Pastato projektas buvo suderintas be balkonų pietiniame pastato fasade; projekto sprendiniai dėl balkonų prieštarauja Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ (toliau – ir Tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimas); norint įgyvendinti projekto A laidoje projektuojamų balkonų įrengimą būtinas atitinkamas Tarybos sprendimas ir naujas statybą leidžiantis dokumentas.

2.2. Ginčo balkonai Pastate buvo suprojektuoti ir įrengti žemės sklypo ribose – įrengiant juos Pastato fasaduose ir šių balkonų projekcijoms neįsikišant į sklypų dalis daugiau nei yra leidžiama galiojančių teisės aktų ir teritorijos planavimo dokumentų. Projekte buvo aiškiai nurodytos ginčo balkonų projekcijos. Pietinėje žemės sklypo dalyje esantys balkonai suprojektuoti taip, kad jų projekcijos neįsiterptų į gretimo valstybinės žemės sklypo ribas daugiau nei 2 metrai. Pagal Inspekcijos 2019 m. spalio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-2057-(15.2) pateiktus duomenis šių balkonų projekcijos į gretimą sklypą patenka 1,75 metro atstumu ir nepažeidžia galiojančio teisinio reglamentavimo. Administracija pritarė projektiniams pasiūlymams ir patvirtino projektą, kuriame buvo suprojektuoti balkonai.

2.3. Administracija dar 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990 (SAR) (toliau – ir 2016 m. gruodžio 28 d. specialieji reikalavimai), kurių lentelės 6 punkte pažymėta, kad žemės sklype yra numatomas perimetrinis užstatymo tipas. Inspekcija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. (9.12)-2D-9937 patvirtino, kad teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinio užstatymo tipas, gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, balkonų, kurių apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus 3,2 m, įsikiša į skverą 1,7 m, neprivaloma (statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 7 priedo 9.3 ir 9.3.1 p.).

2.4. Šiuo atveju suprojektuotų Pastato balkonų sprendiniai buvo pateikiami projekto architektūros dalies aukštų planų, fasadų ir detalių brėžiniuose, jų įrengimas buvo tikslinamas (pateikiamas) konstrukcijų dalies brėžiniuose (planuose, pjūviuose, detalėse). Informacija apie įrengiamus balkonus taip pat pateikta projekto bendrosios, architektūros ir konstrukcijų dalių aiškinamuosiuose raštuose, jų įrengimo sąnaudų kiekiai pateikiami konstrukcijų dalies žiniaraščiuose. Balkonai rodomi projekto vizualizacijose, atliktoje fasado insoliacijos analizės grafinėje medžiagoje bei inžinerinių tinklų projekto dalyse, kuriose pateikiami aukštų planų brėžiniai.

2.5. Administracija nepagrįstai vadovavosi STR 1.05.01:2017 48.4 papunkčio nuostatomis, kadangi šiame papunktyje pateikiami reikalavimai yra susiję su statinio sprendinių pakeitimu. Balkonai yra statinio fasado išvaizdos elementai, kurie nekeičia Pastato laikančiųjų konstrukcijų, statinio vietos sklype ar kitų Pastato projekto esminių sprendinių, todėl šių fasado elementų įrengimui netgi nebūtų būtina projekto korekcija ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas, jeigu jie ir nebūtų pažymėti projekte.

2.6. Administracijos nurodyti motyvai, kad pietinėje žemės sklypo pusėje nėra nustatyto perimetrinio užstatymo tipo reikalavimo, neatitinka tikrovės. Šis užstatymo tipas numatytas Administracijos išduotose 2016 m. gruodžio 28 d. specialiuosiuose reikalavimuose, Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224.

2.7. Administracijos pastaba, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 metro atstumo, yra nepagrįstas, kadangi atstumas nuo ginčo balkonų iki (duomenys neskelbtini)nepagrįstai matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje, iki ginčo Pastato išorinės sienos. Administracija gatvės važiuojamosios dalies sąvoką nepagrįstai aiškina plečiamai, sutapatindama ją su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus, tačiau Kelių įstatyme ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir STR 2.06.04:2014), 6.6 papunktyje yra nurodyta, kad gatvės važiuojamoji dalis tėra vienas iš kelio (gatvės) elementų, kuri negali būti sutapatinta su kitais kelio (gatvės) elementais. Važiuojamosios kelio (gatvės) dalies sąvoka turi būti aiškinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 dalimi, STR 2.06.04:2014 37.1 papunkčiu, 33 punkto 10 lentele, 113 punkto 31 lentele, todėl Administracijos teiginys, kad normatyvinis Pastato balkonų atstumas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo važiuojamosios gatvės dalies, o nuo automobilių stovėjimo vietos, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Administracijos suderinta projekto 0 laida Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas išlaikant sklypo užstatymo zoną, taip pat nepažeidžiant normatyvinių atstumų iki (duomenys neskelbtini)raudonųjų linijų.

2.8. Infrastruktūros plėtros 2016 m. lapkričio 29 d. sutartyje Nr. SR-1349 (toliau – ir Plėtros sutartis) nėra nustatyto įpareigojimo iki Pastato statybos užbaigimo procedūrų įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Plėtros sutarties 4 punkte išdėstytuose pareiškėjo įsipareigojimuose yra nurodyti reikalavimai ir darbų pradžios terminai, kurių pareiškėjas nepažeidė, tačiau nėra nustatytų imperatyvų, susijusių su darbų pabaiga, todėl Administracija nepagrįstai reikalavo užbaigti Plėtros sutartyje nurodytus darbus iki Pastato statybos užbaigimo.

2.9. Administracijos 5 pastaboje nurodytas servitutas nepatenka į sklypo ribas ir projekte, taip pat, kaip ir statybos leidime, nėra nustatytų jokių sprendinių ar įpareigojimų pastaboje minimo pėsčiųjų tako atžvilgiu.

2.10. Administracija 6 pastaboje nepagrįstai nurodo, kad negyvenamųjų patalpų įrengimui gyvenamajame name taikytini STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017), IV skyriaus pirmojo skirsnio 6.4 papunkčio reikalavimai. Šiuo atveju taikytinas šio STR 6 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 11 punktas.

2.11. Administracijos 7 pastaba yra netinkamai ir neišsamiai motyvuota, kadangi nėra aišku, apie kokią žemės sklypo ribą kalbama. Pastatas buvo projektuojamas ir pastatytas tik sklypo ribose, tai patvirtina projekto pagrindinio brėžinio ištrauka.

2.12. Administracija 12 pastaboje nepagrįstai teigė, kad Pastato statybos užbaigimo komisijai nebuvo pateiktos sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos. Minėtos nuotraukos pateiktos kartu su prašymu išduoti Pastato statybos užbaigimo aktą. Su juo pateikta tiek Pastato kadastrinių matavimų byla, tiek ir sklypo su statiniais (ir nurodytais atstumais, bei aukščiais) geodezinė nuotrauka.

2.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1581-492/2024 (toliau – ir LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis) konstatavo, kad dėl Pastato balkonų įrengimo, Pastato statybos ribų, normatyvinių atstumų, perimetrinio užstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl Administracijos neigiama pozicija pareiškėjo atžvilgiu yra susijusi ne su objektyviomis aplinkybėmis, bet su politine valia, subjektyviu vertinimu, kuris nėra ir negali būti pagrindu viešojo administravimo subjektui neatlikti jam priskirtų funkcijų.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į patikslintą skundą prašė bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymų panaikinti Inspekcijos sprendimus nutraukti, o teismui nenustačius bylos dalies nutraukimo pagrindų, reikalavimus dėl Inspekcijos sprendimų panaikinimo ir jos įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti. Dėl kitų skundo reikalavimų, Inspekcija prašė spręsti teismo nuožiūra.

4. Atsiliepime į patikslintą skundą Inspekcija nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Jeigu teismas panaikintų Inspekcijos sprendimą dėl sustabdymo, vis tiek nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir priimti konkretų pareiškėjo nurodomą administracinį sprendimą, kadangi Inspekcijai teisės aktais nesuteikta kompetencija spręsti dėl statybos užbaigimo procedūrų. Jeigu Nuolatinės statybos užbaigimo komisijos Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Panevėžio apskrityse (toliau – ir Komisija) pirmininkas – Inspekcijos padalinio atstovas pasirašytų statybos užbaigimo aktą, jis vis tiek būtų laikomas nepasirašytu, kadangi šio akto nepasirašė vienas iš Komisijos narių – Administracijos atstovas. Teisės aktai nenumato galimybės išduoti pastato statybos užbaigimo akto, jeigu statybos užbaigimo akto nepasirašo bent vienas iš Komisijos narių. Pareiškėjas netinkamai formuluoja skundo reikalavimus siekiamoms teisinėms pasekmėms – statybos užbaigimo akto išdavimui – pasiekti.

4.2. Sprendimo dėl sustabdymo panaikinimo patenkinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes statybos užbaigimo procedūros jau yra nutrauktos ir nei teisės aktai, nei techninės galimybės pačioje IS „Infostatyba“ nenumato priemonių nutrauktų procedūrų atnaujinti ir tęsti nuo tam tikro momento. Pastato statybos užbaigimo procedūros gali būti tik pradedamos iš naujo, suformuojant IS „Infostatyba“ naują pakartotinį prašymą dėl statybos užbaigimo akto išdavimo.

4.3. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 71.2 papunkčiu, Komisijos sprendimu statybos užbaigimo procedūros nutraukiamos statytojui per nustatytą terminą (bet ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai) nepašalinus Komisijos nustatytų trūkumų. Šiuo atveju, iki nustatyto 6 mėnesių nuo prašymo išduoti aktą užregistravimo IS „Infostatyba“ dienos termino pabaigos statytojui nepašalinus Komisijos nario nurodytų trūkumų, 2021 m. birželio 9 d. sprendimu, kuris buvo įformintas Komisijos pirmininkui padarant atitinkamą žymą IS „Infostatyta“ su nutraukimo motyvais, statybos užbaigimo procedūros buvo nutrauktos. Statybos užbaigimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai nenumato teisinio pagrindo ir galimybės Komisijai priimti kitokį sprendimą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į patikslintą skundą prašė nutraukti bylos dalį, kurioje yra prašoma panaikinti Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir jo atliktą 2020 m. gruodžio 28 d. įrašą ir atmesti patikslintą skundą.

6. Atsiliepime į patikslintą skundą Administracija nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Pastatyto Pastato balkonams, patenkant į skvero ribas ir neišlaikant normatyvinio atstumo iki Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini), yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu suteiktos teisės, o statinio projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus. Šio pažeidimo Administracija nenustatė iki statybos leidimo išdavimo, nes projekto architektūrinė dalis yra parengta nekorektiškai, aiškiai nenurodant išsikišančių balkonų parametrų bei jų santykio su aplinka (pvz., atstumų iki (duomenys neskelbtini)). Projekto architektūrinėje dalyje pateiktame sklypo plane nurodyta statinio riba pietinėje pusėje sutampa su sklypo riba, o projekto architektūrinės dalies vizualizacijoje balkonai pietinėje pusėje net nėra nurodyti, tai yra klaidinanti informacija, kadangi realiai pastatytame statinyje pietinėje statinio pusėje esantys balkonai išsikišę už sklypo ribos ir patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esantį skverą. Projekte nėra nurodomas atstumas, kiek balkonai, esantys statinio šiaurinėje ir pietinėje pusėje, patenka į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei koks yra atstumas iki (duomenys neskelbtini)(projekto architektūrinėje dalyje nurodomi tik šių konstrukcijų aukščiai). Gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)valdytojo sutikimas duotas tik statybai neišlaikant norminių atstumų savo sklypo ribose, o ne statybai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose ar neišlaikant norminių atstumų iki (duomenys neskelbtini). Nesant atitinkamų valdytojų sutikimo, statiniai, patenkantys į šio žemės sklypo ribas, negalėjo būti projektuojami.

6.2. Projektuojant užstatymą ties skveru negali būti remiamasi STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodyta išimtimi dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) neprivalomumo statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Administracija, įvertinusi istorinius duomenis, nustatė, kad žemės sklypo pusėje prie skvero perimetrinis užstatymas iki statybos leidimo išdavimo nebuvo susiklostęs. Todėl statinio projektavimui taikomi visi normatyviai atstumai ir kiti teisės aktų reikalavimai, kurie yra taikomi bendrai statinių statybai ir projektavimui. Pareiškėjas taip pat nepateikė informacijos: ar įgyvendinta Plėtros sutartis; kokiu būdu bus užtikrinamas patekimas į patalpas iš pareiškėjo nuosavybės teise nevaldomo žemės sklypo; Pastato statyba neatitinka STR 1.01.03:2017 6.4 papunkčio reikalavimų; nepateikta žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka pagal STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punkto reikalavimus.

6.3. Be Administracijos pateiktų pastabų dėl galimo Pastato statybos neteisėtumo, Pastato statyba taip pat galbūt pažeidžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas bei saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vertingąsias savybes. Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas 41178).

6.4. Nustačius trūkumus, STR 1.05.01:2017 nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui spręsti, kokiu būdu statybos užbaigimo procedūra toliau turėtų būti vykdoma, o numato privalomo elgesio taisyklę – statybos užbaigimo procedūros sustabdymą. Skaičiuojant atstumą nuo įrengto balkono iki kelio važiuojamosios dalies, kaip ji yra apibrėžta teisės aktuose, minimalus 1 metro atstumas nėra išlaikomas ir tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas. Atsakovui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys Plėtros sutarties įgyvendinimą, todėl 4 pastaba yra teisinga ir pagrįsta.

6.5. Projekte yra numatyta, kad į dalį Pastato patalpų patekimas turi būti užtikrinamas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas statybos užbaigimo procedūrų metu nepateikė informacijos, kokiu būdu bus užtikrinamas šis patekimas iš žemės sklypo, į kurį pareiškėjas neturi jokių teisių. Tokios patekimo užtikrinimo galimybės būtų sudaromos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustačius pėsčiųjų tako servitutą bei kompensavus žemės sklypo savininkui už jo sklypo naudojimą patekimui į Pastatą. Pareiškėjas taip pat nepateikė informacijos, kad projektu yra įgyvendintas STR 1.01.03:2017 6.3 papunkčio reikalavimas, susijęs su gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų atskyrimu. Nagrinėjamu atveju nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima pripažinti, kad buvo pateikta žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka, todėl laikytina, kad pateikta pastaba yra teisėta ir tiksli.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašą, kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 1 949,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo Administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas pastatė gyvenamąjį daugiabutį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, kadangi Pastato statybos darbai buvo visiškai užbaigti.

8.2. Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. rašte Nr. 2D-1780 nurodė, jog statybos užbaigimo procedūros sustabdomos, kadangi Administracija pateikė pastabas vykdant statybos užbaigimo akto išdavimo procedūrą. Pastabose nurodyta, kad Pastato projektas buvo suderintas be balkonų pietiniame pastato fasade; kad sutikimo statyti kito sklypo ribose nėra; kad nėra pateiktos informacijos ar įgyvendinti / priduoti Plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai, vaikų žaidimo aikštelė, pėsčiųjų takai; kad nepateikta informacija apie pėsčiųjų tako servituto įregistravimą; kad žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas; kad nesant pietinėje pusėje perimetrinio užstatymo, nėra taikomos išimtys, numatytos STR 1.05.01:2017 10 priedo 9.3.2 papunktyje dėl balkonų išsikišimo į skverą; kad balkonai į (duomenys neskelbtini) neišlaiko 1 m norminio atstumo horizontalioje plokštumoje iki gatvės važiuojamosios dalies; kad jokia automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruota ar inventorizuota Nekilnojamojo turto registre; kad stovėjimo vietos priskiriamos važiuojamajai daliai, iki kurios yra skaičiuojamas išsikišusių balkonų atstumas; kad nėra pateiktos žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos.

8.3. Pastatas yra valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato statybai Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – ir leidimas). Leidimas išduotas pagal UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 0389“ (toliau – ir projektas).

8.4. Pareiškėjo prašymu Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu leido statyti Pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neišlaikant norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausančio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) patikėjimo teise bei Kauno miesto savivaldybės 2 517 kv. m dalies panaudos teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.

8.5. Inspekcijai patikrinus Pastato statybą 2018 m. sausio 22 d. buvo gauta pažyma Nr. ACUB-20-180122-00133 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo pakartotinai patikrinta Pastato statyba ir gauta pažyma Nr. ACUB-100-181130-00025 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

8.6. Inspekcija 2019 m. spalio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FAK-2057-(15.2) nustatė ginčo balkonų matmenis, tačiau savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nesurašė ir neteikė. Inspekcija 2021 m. birželio 9 d. sprendime nurodė, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 69 punktu statybos užbaigimo procedūra sustabdyta. Inspekcija informavo, kad vadovaujantis minėto STR 71.2. papunkčiu statytojui per nustatytą terminą (bet ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai) nepašalinus Komisijos nustatytų trūkumų, statybos užbaigimo procedūra nutraukiama.

9. Teismas, įvertinęs Inspekcijos 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. birželio 9 d. sprendimų turinį, šalių paaiškinimus, teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nenustatantis jokių teisių ir pareigų, neįtvirtinantys jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų. Teismas pripažino, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti minėtus Inspekcijos sprendimus, todėl patikslintas skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atmetus šiuos patikslinto skundo reikalavimus, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą – įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti Pastato statybos užbaigimo aktą, todėl šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas, vertindamas Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1276-631/2024 ir LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1581-492/2024 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsniu vertino, kad šiuo atveju esminiai skundo motyvai (dėl balkonų įrengimo, perimetrinio užstatymo, norminių atstumų) jau yra įvertinti ir dėl jų pasisakyta minėtuose teismų sprendimuose. Atsižvelgdamas į jau teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad teismai iš esmės yra išanalizavę ir įvertinę IS „Infostatyba“ Statybos užbaigimo akto peržiūros 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse nurodytas pastabas, todėl šioje byloje dėl minėtų skundo motyvų ir aplinkybių plačiau nepasisakys.

11. Išanalizavęs kitų Administracijos pastabų pagrįstumą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos pastabos yra nepagrįstos, todėl taip pat nepagrįstas ir jų pagrindu priimti ir šioje byloje ginčijami Administracijos sprendimai.

12. Vertindamas Administracijos nurodytą pastabą, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 9 priedu pareiškėjas nepateikė informacijos ar įgyvendinti / priduoti Plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai, vaikų žaidimo aikštelė, pėsčiųjų takai, teismas pažymėjo, kad šioje sutartyje nėra nustatyto įpareigojimo iki Pastato statybos užbaigimo procedūrų įrengti vaikų žaidimų aikštelės. Vertindamas Administracijos pastabą, kad nėra įregistruotas pėsčiųjų tako servitutas, teismas nurodė, kad pagal projekto pagrindinį brėžinį pėsčiųjų takas nurodytas už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl bet kokių daiktinės teisės suvaržymų registracija nėra pareiškėjo pareiga. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Administracijos pastaboje nurodytas servitutas nebuvo nurodytas nei projekte, nei kitame administraciniame akte, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokio servituto neįregistravimas užkerta kelią Pastato statybos užbaigimo akto išdavimui.

13. Vertindamas Administracijos pastabą, kad Pastate netinkamai suprojektuotos negyvenamosios patalpos, jos turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas, teismas pastebėjo, kad šiuo atveju projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad iš viso Pastate suprojektuota 19 butų, 2 kūrybinės dirbtuvės, 6 administracinės patalpos, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Vadovaudamasis STR 1.01.03:2017 6 punktu bei Tvarkos aprašo 3.22 papunkčiu, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju visos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos buvo pažymėtos projekte ir jos buvo leistos įrengti vadovaujantis Administracijos išduotu leidimu.

14. Vertindamas Administracijos pastabą, kad Komisijai nebuvo pateiktos sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos, kadangi statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir statinių aukštis, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti Pastato statybos užbaigimo aktą, pateikė tiek Pastato kadastrinių matavimų bylą, tiek ir sklypo su statiniais (ir nurodytais atstumais, bei aukščiais) geodezinę nuotrauką. Be to, STR 1.05.01:2017 72 punkte nurodoma, kad Komisijai jos darbo metu statytojas (ar jo įgaliotas atstovas) pateikia minėto reglamento 10 priede nurodytus dokumentus (bendruoju atveju), teikia reikalingus paaiškinimus. Paaiškinimus Komisijai taip pat gali teikti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, Komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog Komisijos darbo metu Administracijos atstovas teikė prašymus ar nurodė pateikti papildomus dokumentus pareiškėjui.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti. Atsakovas Administracija taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde Administracija nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas buvo priimti administracinėje procedūroje dėl Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo, kuri jau yra pasibaigusi ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo išliko pasibaigusi. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, o Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu šią procedūrą sustabdė, nustatydama ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą trūkumams pašalinti. Per šį terminą pareiškėjas Komisijos nustatytų trūkumų nepašalino ir nesikreipė į Komisiją nei informuodamas apie trūkumų pašalinimą, nei ginčydamas pastabų pagrįstumą ir prašydamas jas persvarstyti. Pasibaigus nurodytam terminui, Inspekcija 2021 m. birželio 9 d. sprendimu nutraukė statybos užbaigimo procedūrą. Pareiškėjo patikslintu skundu ginčytas šis sprendimas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas teisėtu ir nepanaikintas – skundas šioje dalyje atmestas. Taigi, Pastato statybos užbaigimo procedūra galutinai nutraukta, o sprendimas dėl nutraukimo liko galioti. Tokioje situacijoje tarpinių sprendimų – vyriausiojo architekto pastabų ir įrašų – panaikinimas nebesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių ir negali pakeisti jo teisinės padėties, nes pati statybos užbaigimo procedūra yra pasibaigusi. Pareiškėjas faktiškai siekia tik konstatavimo, kad statybos užbaigimo metu jam pateiktos pastabos buvo nepagrįstos, t. y. siekia juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimo. Vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčydamas Administracijos vyriausiojo architekto sprendimą ir įrašą, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sustabdymo ir nutraukimo sprendimus teisėtais ir palikęs juos galioti, skundą šioje dalyje turėjo ne tenkinti, o nutraukti bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Administracijos vyriausiasis architektas neteisėtai pateikė 4 pastabą dėl Plėtros sutarties įgyvendinimo. Pagal STR 1.05.01:2017 9 priedo 3.3 papunktį savivaldybės įgaliotas atstovas statybos užbaigimo metu privalo tikrinti, ar yra įgyvendinti Plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai. Taigi, vyriausiasis architektas neturėjo diskrecijos šito netikrinti – tai yra imperatyvi jo pareiga. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių Plėtros sutarties įvykdymą (įrengtą žaidimų aikštelę, sutvarkytus takus, želdynus ir kt.), pastaba dėl šių sprendinių įgyvendinimo informacijos nepateikimo buvo privaloma ir teisėta. Iš minėto STR 9 priedo 3.3 papunkčio, taip pat iš STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, nuostatų (apie reikalavimą įrengti želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles gyvenamųjų pastatų sklypuose) ir iš statinio techninio projekto sprendinių logiškai išplaukia, kad Plėtros sutartis turi būti įgyvendinta iki statybos užbaigimo akto išdavimo. Kol ši sutartis neįvykdyta, laikytina, kad projekto sprendiniai nėra įgyvendinti, o Pastatas neatitinka privalomųjų reikalavimų, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tai, jog pačioje sutartyje nėra įrašyta data „iki statybos užbaigimo“, nėra pareigos ją įgyvendinti iki akto išdavimo.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Administracijos vyriausiasis architektas neteisėtai pateikė 5 pastabą. Pastatas suprojektuotas ant sklypo ribos, o patekimas į jo pirmojo aukšto pietinėje dalyje esančias patalpas numatytas tiesiogiai iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad norint naudotis šiomis patalpomis pagal paskirtį, būtina naudotis gretimu sklypu, tam turint aiškų ir teisėtą teisinį pagrindą (pvz., servitutą ar kitą teisę). Vyriausiojo architekto 5 pastaba buvo susijusi būtent su aplinkybe, kad pareiškėjas nėra įrodęs, kokiu teisiniu pagrindu Pastato pirmojo aukšto patalpų savininkai naudosis (duomenys neskelbtini) sklypu, t. y. ne su abstrakčiu servituto egzistavimu projekte, o su realaus, teisiškai įtvirtinto priėjimo prie Pastato užtikrinimu. Praėjimo tako servitutas paminėtas kaip vienas iš galimų sprendimų, bet ne kaip vienintelis. Apeliantės nuomone, kol neįtvirtintos patalpų savininkų teisės naudotis gretimu sklypu, dalies Pastato patalpų eksploatavimas pagal paskirtį nėra teisėtai įmanomas, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Dėl to 5 pastaba, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pateikta pagrįstai.

16.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija nepagrįstai nurodė 6 pastabą dėl gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų atskyrimo Pastate, taip pat laikytina nepagrįsta. Ši pastaba nebuvo susijusi su tuo, ar gyvenamajame pastate leidžiama vykdyti tam tikrą negyvenamąją veiklą ar naudoti patalpas ne pagal paskirtį. Pastaba buvo susijusi su imperatyviu reikalavimu, nustatytu STR 1.01.03:2017 6.3 papunktyje, kad negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi turėti atskirus įėjimus ir atskiras inžinerines sistemas. Pastatas projektuojamas kaip daugiabutis su komercinėmis patalpomis, todėl šis reikalavimas jam taikytinas. Pareiškėjo statybos užbaigimo metu pateiktoje techninio projekto A laidoje minėtas reikalavimas nebuvo įgyvendintas, todėl vyriausiasis architektas pagrįstai pateikė pastabą dėl netinkamo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų atskyrimo. Nagrinėjamu atveju Pastato statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos ir Pastatas negali būti naudojamas, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui vadovautis Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau – ir Aprašas). Taigi šio aprašo normų taikymas statybos užbaigimo stadijoje yra teisiškai nepagrįstas ir nesusijęs su ginčo pastabos turiniu.

16.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Administracijos 12 pastabos susijusios su geodezinės nuotraukos nepateikimu. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punktu statybos užbaigimo komisijai privaloma pateikti žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas tuo atveju, kai kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir (ar) statinių aukštis. Pareiškėjas byloje pateikė Pastato kadastrinių matavimų bylą, tačiau joje atstumai iki sklypo ribų nenurodyti, todėl geodezinė nuotrauka buvo privaloma.

17. Administracija papildomuose paaiškinimuose teigia, kad patikrino ir dar kart patvirtina, kad pareiškėjas kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą nepateikė Žemės sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų. Pareiškėjas su savo 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu buvo pateikęs dokumentus, kuriuos į šią bylą yra pateikęs kaip pradinio skundo priedus Nr. 20 ir Nr. 21. Tačiau tarp šių dokumentų nėra geodezinių žemės sklypo su statiniais nuotraukų. Šie dokumentai yra Pastato kadastrinių matavimų byla. Administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šių geodezinių nuotraukų nepateikė ir statybos užbaigimo komisijai, todėl Administracija, vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punktu privalėjo nurodyti pastabą šiuo aspektu. Administracija pažymi, kad statytojas buvo kreipęsis į komisija su 2021 m. sausio 27 d. prašymu atnaujinti pastato statybos užbaigimo procedūras ir procedūros tą pačią dieną buvo atnaujintos, tačiau su šiuo prašymu trūkstami dokumentai nebuvo pateikti.

18. Pareiškėjas Investicinis fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Administracijos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo iš Inspekcijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Administracijos apeliacinio skundo argumentas, kad vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir dėl to ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, administracinė byla nutrauktina, yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-457-415/2023 konstatavo, kad minėtas sprendimas ir įrašas privalo būti nagrinėjami administraciniame teisme ir sudaro ginčo dalyką. LVAT aiškiai nurodė, jog šie sprendimai yra sudėtinė ginčo dėl statybos užbaigimo akto nepasirašymo dalis ir turi būti teismo įvertinti, dėl ko byla ir buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad LVAT jau konstatavo Administracijos sprendimų teisinį poveikį pareiškėjui, todėl Administracijos argumentas apie materialinio suinteresuotumo nebuvimą prieštarauja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčioms LVAT išvadoms.

19.2. Apeliaciniu skundu ginčijamos Administracijos vyriausiojo architekto pastabos (4, 5, 6 ir 12) realų poveikį įgijo tik per Inspekcijos sprendimus – 2021 m. vasario 4 d. sprendimą dėl procedūros sustabdymo ir 2021 m. birželio 9 d. sprendimą dėl procedūros nutraukimo. Tačiau Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato, kad sustabdžiusi statybos užbaigimo komisijos darbą Inspekcija turi pareigą statytojui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau privalomojo nurodymo Inspekcija nepriėmė – pastabos liko tik Administracijos pozicijos išraiška, nevirtusia oficialiu privalomu reikalavimu pareiškėjui. Nei Inspekcija, nei kiti Komisijos nariai nepriėmė atskiro sprendimo, kuriuo pareiškėjui būtų nustatyta pareiga pašalinti būtent Administracijos nurodytus trūkumus. Net ir hipotetiškai pripažinus dalį pastabų pagrįstomis, jos teisiškai nebuvo suformuotos kaip teisės aktuose numatytas privalomasis nurodymas, dėl kurio pareiškėjas būtų įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus.

19.3. Dėl Administracijos 4 pastabos (infrastruktūros plėtros sutarties), Plėtros sutartis nenumato pareigos visus joje numatytus darbus (įskaitant vaikų žaidimų aikštelę) įgyvendinti iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo. Sutarties prieduose aiškiai išvardyti darbai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas, tačiau vaikų žaidimų aikštelės įrengimas jiems nepriskirtas. Minėtoje pastaboje nebuvo konstatuota, kad konkretūs Plėtros sutarties įsipareigojimai yra neįvykdyti – tik abstrakčiai nurodyta, jog „nepateikta informacija“. Be to, vaikų žaidimų aikštelės sprendinius teigiamai suderino ir kiti komisijos nariai, įskaitant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Administracija, pažeisdama įstatymų viršenybės principą, teisės aktuose ir minėtoje Sutartyje nustatytas pareigas, nepagrįstai siekia sukurti naujas pareigas pareiškėjui.

19.4. Dėl Administracijos 5 pastabos (servituto), projekte pėsčiųjų takas, kuriuo galima patekti į Pastato pirmojo aukšto patalpas, yra suprojektuotas už jo žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nenustato pareiškėjui pareigos įregistruoti praėjimo servitutą ar kitokius daiktinius suvaržymus šio tako naudai. STR 1.05.01:2017 68 punktas įpareigoja Komisiją tikrinti statinio atitiktį projektui ir teisės aktams, bet nesuteikia pagrindo reikalauti servitutų valstybinei žemei, jei to nenumato projektiniai sprendiniai.

19.5. Dėl Administracijos 6 pastabos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų atskyrimo), Administracija pati pritarė projektiniams pasiūlymams ir išdavė leidimą, kuriame aiškiai numatytos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos (butai, kūrybinės dirbtuvės, administracinės patalpos). Šiame etape Administracija jokių pretenzijų dėl paskirčių ar jų atskyrimo nereiškė, todėl vėlesnis normatyvinių reikalavimų „atradimas“ statybos užbaigimo stadijoje laikytinas nenuosekliu. Be to, Aprašas numato galimybę vykdyti negyvenamąją veiklą gyvenamosios paskirties pastate be papildomų įėjimų ir atskirų sistemų, jei nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ne su naudojimo pasikeitimu, o su projektu, kuriam jau buvo pritarta.

19.6. Dėl Administracijos 12 pastabos (geodezinės nuotraukos pateikimo), pareiškėjas kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą pateikė tiek Pastato kadastrinių matavimų bylą, tiek sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką, kurioje nurodyti ir atstumai iki sklypo ribų, ir statinių aukščiai. Komisijos darbo metu Administracijos atstovas neprašė papildomų dokumentų ir nesuformulavo jokio oficialaus reikalavimo pateikti papildomą geodezinę medžiagą, nors tokia galimybė numatyta STR 1.05.01:2017 72 punkte. Administracija vėliau suformuluodama pastabą faktiškai ignoruoja jau pateiktus dokumentus.

20. Investicinis fondas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad prie papildomų paaiškinimų pateiktas priedas Nr. 1 (2020 m. lapkričio mėn. žemės sklypo toponuotrauka), buvo pateiktas teikiant dokumentus į IS „Infostatyba“. Pareiškėjas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju patikslinto skundo priede Nr. 20 esančioje žemės sklypo su statiniais kadastrinėje duomenų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nenurodyti atstumai iki sklypo ribų (tik bylos 3 lape nurodytas pastatų aukštis – 15,25 m (plane pažymėta indeksu H=15,25)), todėl buvo teikiama minėta geodezinė nuotrauka. Pareiškėjas teigia, kad todėl buvo teikiama ir atitinkama geodezinė (topo) nuotrauka, kurioje pažymėti atstumai iki pastatyto Pastato. Pareiškėjas akcentuoja, kad ši nuotrauka buvo suderinta su Nacionaline žemės tarnyba (2019 m. spalio 30 d. išvada). Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad tokiu būdu buvo tikslinamos Žemės sklypo ribų koordinatės, po statybų pabaigos, taip pat šių koordinačių pakeitimas buvo atliekamas ir siekiant sutikslinti žemės sklypo duomenis dar 2019 m. spalio 22 d. Pareiškėjas pažymi, kad iš prie papildomų paaiškinimų pateiktos 2019 m. spalio 22 d. schemos matyti, kaip konkrečiai buvo pakeistos Žemės sklypo ribos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Pastato statybos užbaigimo metu buvo pateikti visi duomenys apie Žemės sklypo ir pastato jame kadastro duomenis 2019 m. tikslinant Žemės sklypo kadastro duomenis, atitinkamai žemės sklypo plano duomenys buvo teikti ir derinti su Administracijos vyriausiuoju architektu. Pastato ir žemės sklypo toponuotrauka visuomet buvo prieinama Administracijai ir vien tik formalus argumentas, kad ji nebuvo pateikta su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą, nėra pakankamas.

21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su Administracijos 4, 5, 6, 12 pastabomis spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Šiuo metu konkreti statybos užbaigimo procedūra yra užbaigta ir teisės aktai bei IS „Infostatyba“ nenumato jos „atnaujinimo“ – galimas tik naujas prašymas ir nauja procedūra. Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad Administracijos pastabų ir įrašo teisėtumas nebeturi materialinių pasekmių pareiškėjui. Jei naujoje procedūroje Administracija remtųsi tais pačiais 2020 m. gruodžio 28 d. įraše išdėstytais motyvais, ji galėtų atsisakyti nagrinėti prašymą ar vėl nepasirašyti akto, tuo dirbtinai apribodama pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

22.2. Pagal LVAT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką teisė kreiptis į teismą negali būti paneigta vien formaliai konstatuojant, kad procedūra yra pasibaigusi, jei ginčo esmė – konkretaus administracinio akto teisėtumas ir jo įtaka asmens teisinei padėčiai. LVAT jau yra konstatavęs, kad šioje byloje ginčo dalykas yra būtent Administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. įraše nurodytos pastabos ir jų pagrįstumas, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo jas vertinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Administracijos įrašas, pareiškėjui sukuria realias teisines pasekmes – pašalina kliūtį naujai ir objektyviai vertinti statybos užbaigimo klausimą.

22.3. Administracijos teiginys, kad esą Inspekcija pritarė Administracijos pastaboms, nes Komisija sustabdė procedūras, yra nepagrįstas. Sprendimą priėmė Komisija, o ne vien Inspekcija. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, jei bent vienas Komisijos narys akto nepasirašo ir nurodo motyvus, aktas laikomas nepasirašytu, ir Komisija neturėjo kitos procesinės alternatyvos nei sustabdyti procedūras. Komisijos nariai neturi teisės vertinti ar keisti vienas kito sprendimų, nes jų kompetencijos nesidubliuoja. Jei Inspekcija būtų vertinusi Administracijos pastabas, ji būtų viršijusi savo įgaliojimus.

22.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir LVAT praktiką teismas privalo užtikrinti ne formalų, o materialų teisingumą – taip parinkti teisių gynimo būdą, kad būtų efektyviai pašalintas pažeidimas ir išvengta naujų ginčų. Šioje byloje, būtent Administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas yra esminis ginčo dalykas ir kliūtis pareiškėjui gauti nešališką statybos užbaigimo procedūrų įvertinimą ateityje.

23. Inspekcija papildomuose paaiškinimuose išvardino dokumentų, pareiškėjo pateiktų kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu, sąrašą: 1) 2020 m. lapkričio 25 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 2;

2) pažymą apie atliktus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pakeitimus; 3) 2018 m. sausio 5 d. leidimą Nr. LSNS-21-180105-00014; 4) 2020 m. vasario 11 d. įgaliojimą Nr. 2020/CDF;

5) statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašą;

6) UAB „Homo Novus“ 2020 m. lapkričio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą;

7) sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą Nr. SĮLD 138192; 8) 2018 m. lapkričio 22 d. garantinį raštą; 9) 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. P2736;

10) UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. vasario 15 d. darbo projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktą Nr. 445-EA-819/DP(g);

11) statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. PE17001; 12) 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 89; 13) 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr.

90. Inspekcija nurodo, kad iš Statytojo įgalioto asmens elektroniniu paštu pateikto statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašo žinoma, kad Statytojas statybos užbaigimo komisijai, be kita ko, įsipareigojo (fiziškai) pateikti ir žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas (statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašo 7 p.). Inspekcija teigia, kad atsakingas pareigūnas, t. y. statybos užbaigimo komisijos pirmininkas, patikrino, ar statytojo įgaliotas asmuo kartu su prašymu išduoti aktą elektroniniu paštu pateikė visus privalomus pateikti dokumentus (STR 61 p., 9 priedo 1 p.), ir nustatęs, kad žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos bus (fiziškai) pateikiamos statybos užbaigimo komisijai (Reglamento 61.5 p., 10 priedo 7 p.), prašymą išduoti aktą IS „Infostatyba“ 2020 m. gruodžio 7 d. pažymėjo priimtu ir tą pačią dieną pažymėjo subjektus, kurie privalėjo paskirti savo atstovus statybos užbaigimo procedūroms atlikti.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad kartu tai reiškia, kad būtent statytojas, dokumentų sąraše nurodęs žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas, įsipareigojo jas (fiziškai) ir pateikti statybos užbaigimo komisijai, įskaitant Administraciją. Taip pat Inspekcija akcentuoja, kad teisminis ginčas kilo ne dėl Inspekcijos sprendimų, todėl Inspekcija neturėtų būti pripažinta atsakinga, o pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 9 d. sprendimus, Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašą teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo patikslintą skundą, panaikindamas Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašą, kitą skundo dalį atmesdamas. Teismas akcentavo, kad LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi jau yra pasisakęs ir atmetęs kaip nepagrįstas dalį Administracijos pastabų. Įvertinęs kitas Administracijos pastabas, kurių teismai anksčiau nevertino, teismas priėjo prie išvados, kad jos nepagrįstos.

26. Administracija, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas. Administracija savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia, tuo, kad ginčijami Administracijos sprendimai yra tarpiniai sprendimai ir jų panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių ir negali pakeisti jo teisinės padėties, nes pati statybos užbaigimo procedūra yra pasibaigusi, todėl yra pagrindas nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su Administracijos nurodytomis pastabomis.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliacija neapima pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai dėl Inspekcijos 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 9 d. sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus. Administracija apeliaciniame skunde dėsto nesutikimus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Administracijos 4, 5, 6 ir 12 pastabų.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pastatė gyvenamąjį daugiabutį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, kadangi Pastato statybos darbai buvo visiškai užbaigti. Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. rašte Nr. 2D-1780 nurodė, jog statybos užbaigimo procedūros sustabdomos, kadangi Administracija pateikė pastabas vykdant statybos užbaigimo akto išdavimo procedūrą. Pastabose nurodyta, kad Pastato projektas buvo suderintas be balkonų pietiniame pastato fasade; kad sutikimo statyti kito sklypo ribose nėra; kad nėra pateiktos informacijos ar įgyvendinti / priduoti Plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai, vaikų žaidimo aikštelė, pėsčiųjų takai; kad nepateikta informacija apie pėsčiųjų tako servituto įregistravimą; kad žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas; kad nesant pietinėje pusėje perimetrinio užstatymo, nėra taikomos išimtys, numatytos STR 1.05.01:2017 10 priedo 9.3.2 papunktyje dėl balkonų išsikišimo į skverą; kad balkonai į (duomenys neskelbtini) neišlaiko 1 m norminio atstumo horizontalioje plokštumoje iki gatvės važiuojamosios dalies; kad jokia automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruota ar inventorizuota Nekilnojamojo turto registre; kad stovėjimo vietos priskiriamos važiuojamajai daliai, iki kurios yra skaičiuojamas išsikišusių balkonų atstumas; kad nėra pateiktos žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos.

29. Pastatas yra valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato statybai Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014. Leidimas išduotas pagal UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 0389“. Pareiškėjo prašymu Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu leido statyti Pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neišlaikant norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausančio NŽT patikėjimo teise bei Kauno miesto savivaldybės 2 517 kv. m dalies panaudos teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Inspekcijai patikrinus Pastato statybą 2018 m. sausio 22 d. buvo gauta pažyma Nr. ACUB-20-180122-00133 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo pakartotinai patikrinta Pastato statyba ir gauta pažyma Nr. ACUB-100-181130-00025 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Inspekcija 2019 m. spalio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FAK-2057-(15.2) nustatė ginčo balkonų matmenis, tačiau savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nesurašė ir neteikė. Inspekcija 2021 m. birželio 9 d. sprendime nurodė, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 69 punktu statybos užbaigimo procedūra sustabdyta. Inspekcija informavo, kad vadovaujantis minėto STR 71.2 papunkčiu statytojui per nustatytą terminą (bet ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai) nepašalinus Komisijos nustatytų trūkumų, statybos užbaigimo procedūra nutraukiama.

Dėl pagrindo nutraukti administracinę bylą

30. Apeliaciniame skunde Administracija nurodo, kad Inspekcijos sprendimai liko panaikinti, Administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas yra tarpinio pobūdžio sprendimai ir jų panaikinimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, todėl administracinė bylą nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie Administracijos argumentai yra subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio sprendimus (pastabas, kurios užkerta kelia išduoti statybos užbaigimo aktą) pripažįsta ginčo dalyku administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1592-815/2021). Teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo nurodytos LVAT praktikos. Pažymėtina, kad nutraukus bylą ir neišsprendus ginčo dėl pastabų, naujai pateikto prašymo pagrindu minėtos pastabos išliks aktualios.

Dėl Administracijos 4 pastabos (dėl Plėtros sutarties įgyvendinimo)

32. Administracija nurodė 4 pastabą, kad „vadovaujantis STR 1.05.01:2017 <...> 9 priedu nepateikėte informacijos ar įgyvendinti / priduoti infrastruktūros plėtros 2016 m. lapkričio 29 d. sutartyje SR-1349 numatyti statinio projekto sprendiniai, vaikų žaidinimo aikštelė, pėsčiųjų takai“ ir tuo pagrindu atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą bei į IS „Infostatyba“ įvedė ginčijamą įrašą.

33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šiuo aspektu nurodė, kad Plėtros sutartyje nėra nustatyto įpareigojimo iki Pastato statybos užbaigimo procedūrų įrengti vaikų žaidimų aikštelės. Vertindamas Administracijos pastabą, kad nėra įregistruotas pėsčiųjų tako servitutas, teismas nurodė, kad pagal projekto pagrindinį brėžinį pėsčiųjų takas nurodytas už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl bet kokių daiktinės teisės suvaržymų registracija nėra pareiškėjo pareiga. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Administracijos pastaboje nurodytas servitutas nebuvo nurodytas nei projekte, nei kitame administraciniame akte, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokio servituto neįregistravimas užkerta kelią Pastato statybos užbaigimo akto išdavimui.

34. Apeliaciniame skunde Administracija teigia, kad pagal STR 1.05.01:2017 9 priedo 3.3 papunktį savivaldybės įgaliotas atstovas statybos užbaigimo metu privalėjo tikrinti, ar yra įgyvendinti Plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių Plėtros sutarties įvykdymą (įrengtą žaidimų aikštelę, sutvarkytus takus, želdynus ir kt.), pastaba dėl šių sprendinių įgyvendinimo informacijos nepateikimo buvo teisėta. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad Plėtros sutartis turi būti įgyvendinta iki statybos užbaigimo akto išdavimo, o kol ši sutartis neįvykdyta, laikytina, kad projekto sprendiniai nėra įgyvendinti, o Pastatas neatitinka privalomųjų reikalavimų, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tai, jog pačioje sutartyje nėra įrašyta data „iki statybos užbaigimo“, nėra pareigos ją įgyvendinti iki akto išdavimo.

35. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su Administracijos apeliacinio skundo argumentais šiuo aspektu nesutinka ir nurodo, kad Plėtros sutartis nenumato pareigos visus joje numatytus darbus (įskaitant vaikų žaidimų aikštelę) įgyvendinti iki Pastato statybos užbaigimo akto išdavimo. Sutarties prieduose aiškiai išvardyti darbai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas, tačiau vaikų žaidimų aikštelės įrengimas jiems nepriskirtas. Minėtoje pastaboje nebuvo konstatuota, kad konkretūs Plėtros sutarties įsipareigojimai yra neįvykdyti – tik abstrakčiai nurodyta, jog „nepateikta informacija“. Be to, vaikų žaidimų aikštelės sprendinius teigiamai suderino ir kiti komisijos nariai, įskaitant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Anot pareiškėjo, Administracija nepagrįstai siekia sukurti naujas pareigas pareiškėjui.

36. Iš Plėtros sutarties turinio matyti, kad sutarties objektas yra – susiekimo komunikacijų – (duomenys neskelbtini) išplėtimo ir / ar įrengimo darbai pagal prie šios Sutarties pridedamą darbų aprašą ir schemą (1 p.); statytojas įsipareigoja pradėti sutartyje numatytus darbus / gavus prisijungimo sąlygas techniniam projektui rengti ir baigti iki 2018 m. gruodžio 31 d. (4.1 p.); užbaigus darbus atlikti susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (4.2 p.); susisiekimo komunikacijų savininkas (nagrinėjamu atveju Administracija) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, raštu įspėjęs statytoją prieš 15 kalendorinių dienų, jei statytojas darbus atlieka nekokybiškai ir per Susisiekimo komunikacijų savininko raštu nurodytą terminą nepašalina trūkumų arba tinkamai nevykdo kitų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (5 p.); sutartis įsigalioja ją pasirašius, sutarties galiojimas baigiasi susiekimo komunikacijas ir teises į jas užregistravus Nekilnojamojo turto registre / ar patikslinus jau įregistruotų susiekimo komunikacijų kadastro duomenis (8 p.); iškilusius ginčus dėl sutarties vykdymo šalys sprendžia tarpusavio susitarimu, nesusitarus – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (13 p.).

37. Prie Plėtros sutarties pridėtame Darbų apraše išvardinti šie greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planuojami atlikti darbai: 1) sklype maksimaliai išsaugoma esama takų struktūra, pagrindinis takas jungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)planuojamas grįsti bazalto trinkelių danga (ar panašia) – 376 m2; 2) remiantis archeologo A. V. ir architektės I. V. 1995 m. parengtu projektu „Kauno senamiesčio 42-ojo kvartalo Šiaurės-Vakarų dalies tyrimai ir sutvarkymo projektiniai pasiūlymai“, senosios sklypų ribos – posesijos, pabrėžiamos naudojant akmens riedulių (bruko) dangą (ar panašią) – 120 m2; 3) skirtingos dangos planuojamos atskirti koroduoto metalo „corten“ bortais (ar panašiais) – 460 m2; 4) skvere planuojami įrengti: metalo ir medžio derinio suoliukai – 9 vnt., šiukšliadėžės – 9 vnt.; 5) medžių lajų pašvietimui, suprojektuoti šviestuvai, įrengiami žemės paviršiuje – 20–25 vnt. (kiekis tikslinamas projekto rengimo metu); 6) didžiojoje skvero dalyje atstatoma vejos danga 612 m2; 7) plotas aplink medžius dengiamas bazalto skalda (ar panašia) – 114 m2. Minėtame Darbų apraše taip pat nurodyta, kad projekto rengimo metu esamų medžių būklė įvertinama specialistų. Ligoti, pažeisti želdiniai kertami, sveiki želdiniai formuojami, apgenimi; lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) numatomos perspektyvinės vietos prekybos / ekspozicijų paviljonams; dangų įrengimo sprendiniai detalizuoti pridedamoje „Skvero prie (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) sutvarkymo schemoje“.

38. STR 1.05.01:2017 9 priedas nustato Komisijos kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras. Šio priedo 3 punkte nustatyta ką tikrina savivaldybės administracijos atstovas, be kita ko, ir kompetencija, ar įgyvendinti infrastruktūros plėtros sutartyje numatyti statinio projekto sprendiniai.

39. Kaip matyti iš Darbų aprašo, jame nėra numatytas vaikų aikštelės įrengimas, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas Plėtros sutartyje apibrėžtus darbus turėjo įvykdyti iki šios sutarties 4.1 punkte apibrėžto termino (iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuris yra gerokai iki prašymo dėl statybos baigiamojo akto išdavimo pateikimo. Iš pastabos turinio matyti, kad Administracijai nebuvo pateikta informacija apie minėtos Plėtros sutarties įvykdymą. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad darbų iki prašymo dėl statybos baigiamojo akto išdavimo neįvykdė. Taigi įvertinus aptartą reguliavimą bei Plėtros sutarties nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracija pagrįstai nustatė šią pastabą (išskyrus pastabą dėl vaikų žaidimo aikštelės). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ją kaip nepagrįstą.

Dėl Administracijos 5 pastabos (servitutas)

40. Administracija pateikė 5 pastabą, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VII skyriumi, suplanuotiems pirminiame aukšte įėjimams iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nepateikta informacija apie pėsčiųjų tako servituto įregistravimą“ ir tuo pagrindu atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą bei į IS „Infostatyba“ įvedė ginčijamą įrašą.

41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią pastabą, nurodė, kad pagal projekto pagrindinį brėžinį pėsčiųjų takas nurodytas už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl bet kokių daiktinės teisės suvaržymų registracija nėra pareiškėjo pareiga. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Administracijos pastaboje nurodytas servitutas nebuvo nurodytas nei projekte, nei kitame administraciniame akte, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokio servituto neįregistravimas užkerta kelią Pastato statybos užbaigimo akto išdavimui.

42. Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Administracijos vyriausiasis architektas neteisėtai pateikė 5 pastabą. Pastatas suprojektuotas ant sklypo ribos, o patekimas į jo pirmojo aukšto pietinėje dalyje esančias patalpas numatytas tiesiogiai iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad norint naudotis šiomis patalpomis pagal paskirtį, būtina naudotis gretimu sklypu, tam turint aiškų ir teisėtą teisinį pagrindą (pvz., servitutą ar kitą teisę). Vyriausiojo architekto 5 pastaba buvo susijusi būtent su aplinkybe, kad pareiškėjas nėra įrodęs, kokiu teisiniu pagrindu Pastato pirmojo aukšto patalpų savininkai naudosis (duomenys neskelbtini) sklypu, t. y. ne su abstrakčiu servituto egzistavimu projekte, o su realaus, teisiškai įtvirtinto priėjimo prie Pastato užtikrinimu. Praėjimo tako servitutas paminėtas kaip vienas iš galimų sprendimų, bet ne kaip vienintelis. Administracijos vertinimu, kol neįtvirtintos patalpų savininkų teisės naudotis gretimu sklypu, dalies Pastato patalpų eksploatavimas pagal paskirtį nėra teisėtai įmanomas, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Administracijos vertinimu, 5 pastaba, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pateikta pagrįstai.

43. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad projekte pėsčiųjų takas, kuriuo galima patekti į Pastato pirmojo aukšto patalpas, yra suprojektuotas už jo žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nenustato pareiškėjui pareigos įregistruoti praėjimo servitutą ar kitokius daiktinius suvaržymus šio tako naudai. STR 1.05.01:2017 68 punktas įpareigoja Komisiją tikrinti statinio atitiktį projektui ir teisės aktams, bet nesuteikia pagrindo reikalauti servitutų valstybinei žemei, jei to nenumato projektiniai sprendiniai.

44. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minėtos pastabos. Akivaizdu, kad neįvykdžius šios pastabos, Pastato (pietinės dalies) nebus galima naudoti pagal paskirtį, kadangi šis pastatas neturės teisėto priėjimo prie šios pastato dalies. Taigi sutiktina su Administracijos pastaba šiuo aspektu ir vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją panaikino.

Dėl Administracijos 6 pastabos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų atskyrimo)

45. Administracija nurodė 6 pastabą, kad „vadovaujantis STR 1.01.03:2017 IV skyriaus pirmojo skirsnio 6 punktu, 6.4 papunkčiu, negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi turėti atskirus įėjimus ir atskiras (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas“ ir tuo pagrindu atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą bei į IS „Infostatyba“ įvedė ginčijamą įrašą.

46. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad šiuo atveju projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad iš viso Pastate suprojektuota 19 butų, 2 kūrybinės dirbtuvės, 6 administracinės patalpos, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Vadovaudamasis STR 1.01.03:2017 6 punktu bei Tvarkos aprašo 3.22 papunkčiu, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju visos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos buvo pažymėtos projekte ir jos buvo leistos įrengti vadovaujantis Administracijos išduotu leidimu, taigi Administracijos pastaba yra nepagrįsta.

47. Apeliaciniame skunde Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios pastabos ir pažymi, kad ši pastaba nebuvo susijusi su tuo, ar gyvenamajame pastate leidžiama vykdyti tam tikrą negyvenamąją veiklą ar naudoti patalpas ne pagal paskirtį. Pastaba buvo susijusi su imperatyviu reikalavimu, nustatytu STR 1.01.03:2017 6.3 papunktyje, kad negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi turėti atskirus įėjimus ir atskiras inžinerines sistemas. Pastatas projektuojamas kaip daugiabutis su komercinėmis patalpomis, todėl šis reikalavimas jam taikytinas. Pareiškėjo statybos užbaigimo metu pateiktoje techninio projekto A laidoje minėtas reikalavimas nebuvo įgyvendintas, todėl vyriausiasis architektas pagrįstai pateikė pastabą dėl netinkamo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų atskyrimo. Nagrinėjamu atveju Pastato statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos ir Pastatas negali būti naudojamas, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui vadovautis Tvarkos aprašu. Taigi šio aprašo normų taikymas statybos užbaigimo stadijoje yra teisiškai nepagrįstas ir nesusijęs su ginčo pastabos turiniu.

48. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Administracija pati pritarė projektiniams pasiūlymams ir išdavė leidimą, kuriame aiškiai numatytos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos (butai, kūrybinės dirbtuvės, administracinės patalpos). Šiame etape Administracija jokių pretenzijų dėl paskirčių ar jų atskyrimo nereiškė, todėl vėlesnis normatyvinių reikalavimų „atradimas“ statybos užbaigimo stadijoje laikytinas nenuosekliu. Be to, Tvarkos aprašas numato galimybę vykdyti negyvenamąją veiklą gyvenamosios paskirties pastate be papildomų įėjimų ir atskirų sistemų, jei nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ne su naudojimo pasikeitimu, o su projektu, kuriam jau buvo pritarta.

49. STR 1.01.03:2017 IV skyriaus pirmojo skirsnio 6 punkte nurodyta, kad gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: 6.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; 6.2. gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; 6.3. gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trim šeimoms ir daugiau. Negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas; 6.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.). Negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

50. Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad Gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytuose negyvenamosios paskirties pastatuose esančiose ir atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla: <...> 3.22. švietimui būdingų paslaugų veikla.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, šalių procesinius argumentus, vertina, kad Administracija pagrįstai vadovaujantis STR 1.01.03:2017 6.4 papunkčiu nustatė pastabą. Ši pastaba yra imperatyvi ir negali būti paneigta suderintais projektiniais sprendimais. Teisėjų kolegija vertina, kad šių išvadų nepaneigia ir Tvarkos aprašo 3 punktas.

Dėl Administracijos 12 pastabos (geodezinės nuotraukos pateikimo)

52. Administracija taip pat pateikė ir 12 pastabą, kad „vadovaujantis STR 1.05.01:2017, 10 priedo 7 punktu, nepateikėte Žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos – tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir statinių aukštis“ ir tuo pagrindu atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą bei į IS „Infostatyba“ įvedė ginčijamą įrašą.

53. Vertindamas šią Administracijos pastabą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti Pastato statybos užbaigimo aktą, pateikė tiek Pastato kadastrinių matavimų bylą, tiek ir sklypo su statiniais (ir nurodytais atstumais, bei aukščiais) geodezinę nuotrauką. Be to, STR 1.05.01:2017 72 punkte nurodoma, kad Komisijai jos darbo metu statytojas (ar jo įgaliotas atstovas) pateikia minėto reglamento 10 priede nurodytus dokumentus (bendruoju atveju), teikia reikalingus paaiškinimus. Paaiškinimus Komisijai taip pat gali teikti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, Komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog Komisijos darbo metu Administracijos atstovas teikė prašymus ar nurodė pateikti papildomus dokumentus pareiškėjui.

54. Apeliaciniame skunde Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Administracijos 12 pastabos susijusios su geodezinės nuotraukos nepateikimu. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punktu statybos užbaigimo komisijai privaloma pateikti žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas tuo atveju, kai kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir (ar) statinių aukštis. Pareiškėjas byloje pateikė Pastato kadastrinių matavimų bylą, tačiau joje atstumai iki sklypo ribų nenurodyti, todėl geodezinė nuotrauka buvo privaloma.

55. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą pateikė tiek Pastato kadastrinių matavimų bylą, tiek sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką, kurioje nurodyti ir atstumai iki sklypo ribų, ir statinių aukščiai. Anot pareiškėjo, Komisijos darbo metu Administracijos atstovas neprašė papildomų dokumentų ir nesuformulavo jokio oficialaus reikalavimo pateikti papildomą geodezinę medžiagą, nors tokia galimybė numatyta STR 1.05.01:2017 72 punkte. Administracija vėliau suformuluodama pastabą faktiškai ignoruoja jau pateiktus dokumentus.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir proceso šalis įpareigojo naujai pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad geodezinė nuotrauka su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu buvo pateikta bei pačią geodezinę nuotrauką ir papildomus paaiškinimus šiuo aspektu.

57. Administracija papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą nepateikė Žemės sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų. Jų pareiškėjas nepateikė ir statybos užbaigimo komisijai, todėl Administracija, vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punktu privalėjo nurodyti pastabą šiuo aspektu. Administracija atkreipia dėmesį, kad prie pareiškėjo skundo pateikta kadastrinių matavimų byla, tačiau tarp skundo priedų geodezinių nuotraukų taip pat nėra. Administracija pažymi, kad statytojas buvo kreipęsis į Komisiją su 2021 m. sausio 27 d. prašymu atnaujinti Pastato statybos užbaigimo procedūras ir procedūros tą pačią dieną buvo atnaujintos, tačiau su šiuo prašymu trūkstami dokumentai nebuvo pateikti.

58. Investicinis fondas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad prie papildomų paaiškinimų pateiktas priedas Nr. 1 (2020 m. lapkričio mėn. žemės sklypo toponuotrauka), buvo pateiktas teikiant dokumentus į IS „Infostatyba“. Pareiškėjas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju patikslinto skundo priede Nr. 20 esančioje žemės sklypo su statiniais kadastrinėje duomenų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nenurodyti atstumai iki sklypo ribų (tik bylos 3 lape nurodytas pastatų aukštis), todėl buvo teikiama minėta geodezinė nuotrauka. Pareiškėjas teigia, kad todėl teikiama ir atitinkama geodezinė (topo) nuotrauka, kurioje pažymėti atstumai iki pastatyto Pastato. Pareiškėjas akcentuoja, kad ši nuotrauka buvo suderinta su Nacionaline žemės tarnyba (2019 m. spalio 30 d. išvada). Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad tokiu būdu buvo tikslinamos Žemės sklypo ribų koordinatės, po statybų pabaigos, taip pat šių koordinačių pakeitimas buvo atliekamas ir siekiant sutikslinti žemės sklypo duomenis dar 2019 m. spalio 22 d. Pareiškėjas pažymi, kad iš prie papildomų paaiškinimų pateiktos 2019 m. spalio 22 d. schemos matyti, kaip konkrečiai buvo pakeistos Žemės sklypo ribos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Pastato statybos užbaigimo metu buvo pateikti visi duomenys apie Žemės sklypo ir pastato jame kadastro duomenis 2019 m. tikslinant Žemės sklypo kadastro duomenis, atitinkamai žemės sklypo plano duomenys buvo teikti ir derinti su Administracijos vyriausiuoju architektu. Pastato ir žemės sklypo toponuotrauka visuomet buvo prieinama Administracijai ir vien tik formalus argumentas, kad ji nebuvo pateikta su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą, nėra pakankamas.

59. Inspekcija papildomuose paaiškinimuose nurodo su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu pateiktų dokumentų sąrašą ir pažymi, kad būtent statytojas, dokumentų sąraše nurodęs žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas, įsipareigojo jas (fiziškai) ir pateikti statybos užbaigimo komisijai, įskaitant Administraciją. Taip pat Inspekcija akcentuoja, kad teisminis ginčas kilo ne dėl Inspekcijos sprendimų, todėl Inspekcija neturėtų būti pripažinta atsakinga, o pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60. STR 1.05.01:2017 60 punktas nustato, kad norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą, statytojas ar jo įgaliotas asmuo padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti šį aktą. Sąrašas dokumentų ir duomenų, kurie teikiami bendruoju atveju su prašymu, nurodyti šio reglamento 61 punkte, be kita ko, 61.5 papunktyje numatyta, kad su prašymu teikiami dokumentų, kurie bus pateikiami komisijai, sąrašas (pagal STR 1.05.01:2017 10 priedą). Gavęs prašymą ir patikrinęs, ar pareiškėjas pateikė visus reikiamus duomenis ir informaciją, Inspekcijos atsakingas pareigūnas priima sprendimą priimti prašymą ir nagrinėti jį toliau arba praneša apie tai, kad prašymas nepriimamas, nurodydamas nepriėmimo priežastis (63 p.).

Priėmęs prašymą, Inspekcijos pareigūnas inicijuoja komisijos sudarymo procedūrą, suteikia komisijos nariams prieigas prie informacinės sistemos, sistema automatiškai paskiria užduotis komisijos nariams pasirašyti aktą arba el. parašu patvirtinti, kad aktas nepasirašomas, nurodant nepasirašymo priežastis (64–66 p.). Komisija savo darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (pastatų atnaujinimo (modernizavimo) atveju – per 5 darbo dienas) nuo jos darbo pradžios (IS „Infostatyba“ pažymėtos komisijos darbo pradžios datos), išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, kai statybos užbaigimo procedūros yra sustabdomos ar nutraukiamos (67 p.).

Komisijos nariai, gavę iš statytojo Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo patikrinti duomenis ir dokumentus, turi teisę atlikti patikrinimus, bandymus ir pan. (68 p.). Šio reglamento 69 punktas numato teisinius pagrindus Komisijai sustabdyti statybos užbaigimo procedūras, 70 punktas – atnaujinti jas, 71 punktas – nutraukti jas. Vienas iš sustabdymo, atnaujinimo ar nutraukimo pagrindų yra susijęs su Komisijos nustatytais trūkumais, jų pašalinimu arba ne. Šio reglamento 72 punktas numato, kad Komisijai jos darbo metu statytojas (ar jo įgaliotas atstovas) pateikia Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus (bendruoju atveju), teikia reikalingus paaiškinimus.

Minėtas punktas taip pat numato, kad paaiškinimus komisijai taip pat gali teikti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų.

Šio reglamento 74 – 81 punktai numato akto pasirašymo ir nepasirašymo tvarką ir pagrindus. Šio reglamento 10 priedas nustato statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašą, be kita ko, 7 punkte numatyta, kad pateikiamos: Žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos – tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir statinių aukštis.

61. Vertindama Administracijos pateiktą 12 pastabą, visų pirma teisėjų kolegija akcentuoja, kad statybos procesas yra sudėtingas kompleksinis procesas, apimantis įvairius statybos proceso etapus – nuo pirminės dokumentacijos rengimo, fizinės statybos vykdymo, iki galutinės dokumentacijos įforminimo ir statybos įteisinimo. Šių etapų metu dalyvauja įvairūs privatūs ir vieši juridiniai asmenys, vykdantys statybas, jas prižiūrintis ir pan. Šiems santykiams sureguliuoti ir tam tikrų standartų užtikrinimui įstatymų leidėjas nustatė tam tikrą tvarką ir reikalavimus, kurie įtvirtinti teisės aktuose, be kita ko, ir STR 1.05.01:2017. Ginčui aktualus baigiamasis statybos etapas, kai statybos užbaigimo komisija patikrina visų atliktų statybos procedūrų ir dokumentacijos teisingumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams, bei pasirašo arba ne statybos užbaigimo aktą. Pažymėtina, kad teisės aktų nustatyti reikalavimai (kaip pvz. STR 1.05.01:2017 10 priede nurodytų dokumentų pateikimas statybos užbaigimo komisijai) nėra savitiksliai, jie skirti nuosekliai patikrinti, ar statybos procesas atitinka teisės aktų reikalavimus.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punkte aiškiai nurodyta, kad statybos užbaigimo komisijai pateikiamos žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos – tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir statinių aukštis. Iš byloje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyti atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų (tik statinių aukštis), todėl buvo pagrindas pateikti geodezinę nuotrauką statybos užbaigimo komisijai.

Prie papildomų paaiškinimų pareiškėjas pateikė priedą Nr. 1 „Pastato kontrolinis geodezinis planas M1:500“, kuris pasirašytas geodezininko E. Ž., datuotas 2020 m. lapkričio mėn. bei užantspauduotas UAB „Surveta“ atspaudu. Tačiau nors pareiškėjas tvirtina, kad minėtą dokumentą pateikė teikiant dokumentus į IS „Infostatyba“ (nenurodydamas konkrečiai kada ir kokius dokumentus teikdamas), tačiau tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Šių pareiškėjo argumentų taip pat nepatvirtina ir Inspekcijos papildomuose paaiškinimuose išvardintas su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu pateiktų dokumentų sąrašas bei Administracijos paaiškinimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, taip pat bylos šalių papildomai pateiktus paaiškinimus bei pareiškėjo papildomai pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu ar vėliau Komisijos darbo metu, pateikė ginčui aktualią geodezinę nuotrauką. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikti argumentai, kad Administracija reikiamus duomenis turėjo iš anksčiau (dalyvaudama kituose statybos etapuose), nepaneigia STR 1.05.01:2017 10 priedo 7 punkte pareiškėjui nustatytos pareigos statybos užbaigimo etape Komisijai pateikti žemės sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracija pagrįstai nustatė 12 pastabą ir tuo pagrindu atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą bei į IS „Infostatyba“ įvedė ginčijamą įrašą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog geodezinę nuotrauką buvo pateikęs nustatyta tvarka. Šių išvadų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir pareiškėjo argumentai, kad Komisija nebuvo pateikusi privalomojo nurodymo, kaip tai numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 3 dalis.

Be kita ko, net jei nagrinėjamu atveju Administracija būtų nepagrįstai nustačiusi pastabą – pateikti geodezinę nuotrauką, nors ji jau neva yra pateikta, minėta pastaba galėjo būti ištaisyta ir statybos užbaigimo procedūra atnaujinta, minėtą dokumentą pakartotinai pateikus Komisijai, tačiau byloje nėra duomenų (jų nenurodo ir pareiškėjas), kad pareiškėjas šių veiksmų būtų ėmęsis. Apibendrindama nurodytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino šią pastabą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracijos 4, 5, 6 ir 12 pastabos yra iš esmės pagrįstos ir teisėtos, o pirmosios instancijos teismas, jas nepagrįstai panaikino. Kadangi Administracija apeliaciniame skunde dėl kitų Administracijos suformuluotų pastabų (1-3 ir 7-11) ginčo nekėlė, teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

64. Administracija iš pareiškėjo prašo priteisti 4 123,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tam pagrįsti pateikia 2025 m. lapkričio 25 d. prašymą, 2025 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS25-4365 su paslaugų detalizacija bei tos pačios dienos SEB banko patvirtinimą apie lėšų apmokėjimą minėtai sumai.

65. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

66. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdomomis funkcijomis, todėl pasitelkti advokato pagalbą nebuvo būtina. Be to, atsakovas turi vidinius administravimo pajėgumus – Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba 24 darbuotojai, kurie pagal šio padalinio nuostatus atstovauja savivaldybę ir administraciją ir gina jų interesus administraciniuose teismuose. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių jį atstovavo advokatas, o ne savivaldybės teisininkai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad subjektas, veikdamas specifinėje viešosios teisės srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis šių subjektų uždavinys, jie turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

68. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

69. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos keturios iš dvylikos pastabų pripažintos pagrįstomis, darytina išvada, kad galutinis rezultatas nederinti, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto, lieka nepakitęs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, keistina, netekinant prašymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo dalis, kuriomis panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas nederinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto, ir 2020 m. gruodžio 28 d. įrašas IS „Infostatyba“ dėl gyvenamojo daugiabučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo bei pareiškėjui Informuotiesiems investuotojams skirtam uždarojo tipo nekilnojamam turto investiciniam fondui „Citus Development Fund“, už kurį veikia uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Kitoje dalyje Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė