df2d8ee8-d697-4c92-b0dc-85fdd8d44cbe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. e2-5265-1035/2018             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00304-2018-7             Procesinio sprendimo kategorija 2.6.27 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta Group“ atstovei advokatei Irenai Maksimovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magneta Group“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl baudos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė :              ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 072,60 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovė 2017-09-06, 2017-09-13, 2017-09-28, 2017-10-02 ir 2017-10-24 pateikė ieÅ¡kovei užsakymus Nr. M-141/36/17, Nr. M-145/37/17, Nr. M-158/39/17, M-102/40/17 ir Nr. M-152/43/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutais Vokietija – Lietuva, Vokietija – Lietuva, Italija – Lietuva, Belgija – Lietuva ir Italija – Lietuva.

IeÅ¡kovei suteiktus atsakovei Å¡ios užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, kurių suteikimÄ patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateikti CMR važtaraščiai, ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei 5 (penkias) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 2 577,30 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo tik iÅ¡ dalies, t. y. 2017-11-09 sumokėjo 504,70 Eur, todėl liko skolinga ieÅ¡kovei 2 072,60 Eur. IeÅ¡kovė atmetė atsakovės pretenzijas dėl reikalavimo sumokėti 2 000 Eur baudų, tačiau atsakovė toliau delsia atsikaityti su ieÅ¡kove.             Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodyta, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog tarp Å¡alių susiklostė tik krovinių vežimo santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – ir CMR konvencija). IeÅ¡kovė teikė ne tik vežimo, bet ir krovinių ekspedijavimo paslaugas. Krovinių pervežimo organizavimo santykiai Å¡alis sieja nuo 2016 m., todėl ieÅ¡kovei žinoma, kad atsakovė teikė jai užsakymus dėl krovinių pervežimo vykdama kitų užsakymų užsakymus dėl krovinių pervežimo organizavimo ir neribojo ieÅ¡kovei galimybių organizuoti krovinių pervežimÄ sudarant sutartį su faktiniu vežėju.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė laikytinos ekspeditoriais, organizuojančiais krovinių pervežimÄ pagal suderintas sÄ lygas, todėl tarp Å¡alių atsakovės pateiktų užsakymų pagrindu atsirado krovinių ekspedijavimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 824 str. 6 ir 7 d., 6.825 str.). Teisinių santykių pobÅ«dis ir užsakymų sÄ lygos patvirtina, kad dalyje dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo buvo susitarta dėl atsakomybės už ekspedijavimo sÄ lygų nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ).

IeÅ¡kovė nepagrįstai remiasi tik CMR konvencijos nuostatomis ir vengia ekspedijavimo santykiams suderintų sÄ lygų vertinimo, remdamasi tik ta užsakymų dalimi, kurioje aptartos vežėjo įsipareigojimai. Atsakovė, remdamasi bendradarbiavimo su ieÅ¡kovei patirtimi, teikė jai užsakymus nemanydama, kad vežėju pagal užsakymus bus bÅ«tent ieÅ¡kovė. Užsakymų sÄ lygos numatė ieÅ¡kovei teisę pervežti krovinį pasinaudojant trečiųjų asmenų paslaugomis, tačiau apie tai privalėjo praneÅ¡ti atsakovei (užsakovui).

Akivaizdu, kad Å¡alys užsakymais nustatė sÄ lygas, kurios nėra reguliuojamos tik CMR konvencijos nuostatomis. Å alių sutartiniai santykiai yra dviejų ekspeditorių santykiai, o CMR konvencija nereguliuoja visų tarp Å¡alių galinčių susiklostyti teisinių santykių. Atsakovė, pateikdama pretenzijas dėl reikalavimo sumokėti baudas, rėmėsi su ieÅ¡kove suderintomis sÄ lygomis dėl atsakomybės už krovinio ekspedijavimÄ , bet ne CMR konvencijos nuostatomis. Pagal CK 6.826 straipsnio 1 dalį ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra žymiai platesnė nei vežėjo.

IeÅ¡kovei yra žinoma, kad nesumokėtÄ jos reikalaujamos skolos dalį sudaro atsakovės 2017-11-11 pretenzijose nurodytos sumos, t. y. bauda už informacijos apie vežėja nepateikimÄ , kaip numatyta užsakyme Nr. M-141/36/17, ir bauda už informacijos nepateikimÄ , kaip numatyta užsakyme Nr. M-102/40/17.             Dublike į atsakovės atsiliepimÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad pačios atsakovės rengtuose užsakymuose nurodoma, kad pervežimai vykdomi pagal CMR konvencijos sÄ lygas, todėl nėra pagrindo abejoti, jog Å¡alys sudarė bÅ«tent krovinių vežimo užsakymus – sutartis.

Nagrinėjamu atveju yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos jos taikymo sÄ lygos. CMR konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, patenkantys į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi. Visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos normų, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 str. 1 d.). Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.

Tarp Å¡alių kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal CMR konvencijÄ . Atsakovė atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad Å¡alys buvo sudariusios ekspedijavimo sutartis, todėl ieÅ¡kovė laikytina ekspeditoriumi. Remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietÄ , bet veža ne pats, o paveda tai padaryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ , tačiau be atskiro nurodo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme.

Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimÄ už visÄ konkretų pervežimÄ , yra vežėjas pagal CMR konvencijÄ , nebent sutartyje su siuntėju bÅ«tų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas. Ginčo užsakymuose – sutartyse aptartos esminės krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sÄ lygos, tarp jų ir susitarimas dėl CMR konvencijos taikymo, t. y. buvo pasiektas aiÅ¡kus ir kornetus Å¡alių susitarimas dėl krovinių pervežimo ir iÅ¡reikÅ¡ta vieninga Å¡alių valia dėl tarptautinio krovinio vežimo sutarčių sudarymo.

Å iuose užsakymuose – sutartyse ieÅ¡kovė nenurodė atsakovei, kad tik organizuos krovinių pervežimÄ ir pasitelks trečiuosius asmenis dėl faktiÅ¡ko vežimo, be to, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai įvardijama kaip vežėjas, todėl deklaratyviais laikytini atsakovės argumentai, jog ji ieÅ¡kovę suvokė kaip ekspeditorių. Bet kokie susitarimai dėl krovinio vežėjo didesnės nei CMR konvencijoje nustatytos atsakomybės (baudų mokėjimo) neatitinka CMR Konvencijos įtvirtintų taisyklių ir yra laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pagal CMR konvencijos 12 straipsnį, kai vežėjas nevykdo krovinio siuntėjo instrukcijų, jis atsako už patirtus dėl to nuostolius. Atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovės nuostolių, todėl atsakovės, kaip krovinių siuntėjo, siekis nemokėti ieškovei už suteiktas pervežimo paslaugas, motyvuojant vienašališku sprendimu skaičiuotinomis baudomis, yra neteisėtas, nes kyla iš krovinio pervežimo sutarties nuostatos, kuri dėl minėtų priežasčių laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad visi kroviniai, ieÅ¡kovės gabenti remiantis minėtais užsakymais, buvo pristatyti jų gavėjams, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo nemokėti ieÅ¡kovei už jos suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.             Triplike atsakovė nurodo, kad neabejotina, jog ginčo krovinių vežimams taikytina CMR konvencija ir kad jos prasme ieÅ¡kovė laikytina vežėju. Ginčas kilo ne dėl ieÅ¡kovės, kaip krovinių vežėjo, veiksmų, o dėl jos veiksmų, netinkamai organizuojant krovinių pervežimÄ .

IeÅ¡kovės, kaip krovinių pervežimo organizatoriaus, įsipareigojimai yra nustatyti ginčo užsakymuose, todėl Å¡alių santykiams organizuojant krovinių pervežimÄ taikytinos užsakymų sÄ lygos. IeÅ¡kovės atsakomybė kildinama iÅ¡ Å¡alių sutartinių santykių, o ne iÅ¡ CMR konvencijos nuostatų. Prievolė sumokėti baudas ieÅ¡kovei atsirado dėl to, kad ji neinformavo atsakovės, jog krovinių pervežimo užsakymų įvykdymui ji pasitelkė trečiuosius asmenis. Tokios informacijos pateikimas buvo bÅ«tinas pagal ginčo užsakymų nuostatas.

Ä®sipareigojimas informuoti atsakovę apie ketinimÄ užsakymų vykdymui pasitelkti kitÄ Ä¯monę turi bÅ«ti įvykdytas dar iki faktinio krovinio vežimo pradžios ir yra susijęs su krovinio gabenimo organizavimu, o ne pačiu krovinio vežimu. IeÅ¡kovės prievolė sumokėti baudas atsakovei siejama tik su ta ginčo užsakymų dalimi, kurioje aptartos ekspedijavimo, o ne krovinio vežimo sÄ lygos. Pati ieÅ¡kovė neneigia, kad realiai pažeidė užsakymų sÄ lygas.             Atsakovė, iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 000 Eur baudÄ už užsakymo Nr. M-141/36/17 netinkamÄ vykdymÄ ir 1 000 Eur baudÄ už užsakymo Nr. M-102/40/17 netinkamÄ vykdymÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė teikia reikalavimÄ , kuris pagal savo esmę vertintinas kaip ginčas dėl atsakovės atliktų įskaitymų, remiantis jos 2017-11-09 pretenzijomis. Pateikdama prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , atsakovė siekia įskaityti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Užsakyme Nr. M-141/36/17 numatyta, kad vežėjas įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis; tuo atveju, jeigu vežėjas užsakymo vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis, jis turi nedelsiant apie tai informuoti užsakovÄ ir gauti jo leidimÄ ; neįvykdęs minėto įsipareigojimo, vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

CMR važtaraÅ¡tis Nr. AKRH 068 patvirtina, kad krovinį vežė UAB „Sanara“, bet ieÅ¡kovė apie šį faktÄ informacijos nepateikė ir negavo atsakovės sutikimo. Už Å¡ios sÄ lygos pažeidimÄ atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2017-11-09 pretenzijÄ . Užsakyme Nr. M-102/40/17 numatyta, kad, pasikrovus, vežėjas kiekvienÄ rytÄ iki 09.30 val. privalo informuoti atsakingÄ vadybininkÄ apie maÅ¡inos buvimo vietÄ ; už krovinio pervežimo užsakymo sÄ lygų ir užsakovo nurodymų neįvykdymÄ vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

IeÅ¡kovė netinkamai vykdė įsipareigojimÄ pagal šį užsakymÄ , informacijos nepateikė, todėl atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei 2017-11-09 pretenzijÄ . IeÅ¡kovė buvo informuota apie tai, kad baudų suma bus įskaityta į atsakovės mokėtinų ieÅ¡kovei sumas, todėl ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, t. y. ginčija atliktus įskaitymus.             Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodyta, kad atsakovei iÅ¡ anksčiau (2016 m.) ieÅ¡kovės vykdytų pervežimų buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė tarptautiniams pervežimams vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis ir atsakovė niekada nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei tokių reikalavimų kaip baudų mokėjimas už tai, kad krovinius gabeno kiti faktiniai vežėjai, o ne ieÅ¡kovė. Atsakovės nurodytos užsakymų M-141/36/17 ir Nr. M-102/40/17 sÄ lygos kvalifikuotinos kaip iÅ¡ankstinė vežimo instrukcija, pagal kuriÄ yra draudžiama be siuntėjo leidimo gabenant krovinį pakeisti transporto priemonę ar perduoti krovinį gabenti kitam vežėjui, ar teiki informacijÄ apie krovinio gabenimo eigÄ .

Nors už vežimo instrukcijos pažeidimÄ atsakovė savo rengtuose užsakymuose ir numatė ieÅ¡kovės baudinę atsakomybę, tačiau CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vežimo instrukcijų taikymas, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ vežėjas gali tuo gintis. Jeigu teismas spręstų, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl baudų priteisimo yra pagrįstas, Å¡is reikalavimas pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnyje numatytÄ 6 mėnesių senaties terminÄ .             Teismo posėdyje ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovės palaikė Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas.IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.             Bylos duomenimis, atsakovė 2017-09-06, 2017-09-13, 2017-09-28, 2017-10-02 ir 2017-10-24 pateikė ieÅ¡kovei krovinio pervežimo užsakymus Nr. M-141/36/17, Nr. M-145/37/17, Nr. M-158/39/17, M-102/40/17 ir Nr. M-152/43/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutais Vokietija – Lietuva, Vokietija – Lietuva, Italija – Lietuva, Belgija – Lietuva ir Italija – Lietuva (b. l. 8–9, 15–16, 21–22, 24–25, 29–30).

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė suteikė atsakovei Å¡ios užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, t. y. pristatė krovinius. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti CMR važtaraščiai (b. l. 10–13, 17–19, 26–27, 31-33). IeÅ¡kovė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei 5 (penkias) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 2 577,30 Eur sumai (b. l. 6–7, 14, 20, 23, 28). Atsakovė 2017-11-09 sumokėjo ieÅ¡kovei tik 504,70 Eur (b. l. 34).IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo el. laiÅ¡kais matyti, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2 (dvi) pretenzijas ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MGR Nr. 02061-1/17 2 000 Eur sumai (b. l. 35–38).

Vienoje pretenzijoje nurodyta, kad atsakovė užsakymo Nr. M-102/40/17 vykdymo metu užfiksavo užsakymo sÄ lygų pažeidimus, t. y. remiantis užsakymo sÄ lygomis „Pasikrovus, vežėjas kiekvienÄ rytÄ iki 09.30 val. privalo informuoti atsakingÄ vadybininkÄ apie maÅ¡inos buvimo vietÄ â€œ, tačiau informacija apie transporto priemonės buvimo vietÄ teikiama nebuvo arba buvo teikiama pavėluotai ir tik pagal atsakingo vadybininko paklausimÄ . Atsakovė, remdamasi Å¡io užsakymo sÄ lyga, pagal kuriÄ â€žUž Krovinio pervežimo užsakymo sÄ lygų bei Užsakovo nurodymų nevykdymÄ , Vežėjas privalo sumokėti Užsakovui 1 000 Eur baudÄ â€œ, pareikalavo sumokėti 1 000 Eur dydžio baudÄ , be to, informavo ieÅ¡kovę, kad nurodyto dydžio sumai yra įvykdytas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, padarant iÅ¡skaitas iÅ¡ atlyginimo už vežimo paslaugas, suteiktas pagal užsakymus Nr. M-102/40/17 ir Nr. M-155/37/17 (b. l. 39).

Kitoje pretenzijoje nurodyta, kad užsakymo Nr. M-141/36/17 vykdymas be atsakovės žinios buvo perduotas tretiesiems asmenims, t. y. krovinio pervežimas faktiÅ¡kai buvo vykdomas ne ieÅ¡kovei priklausančia transporto priemone, o trečiojo asmens UAB „Sanara“, jokios informacijos apie tai atsakovė nebuvo gavusi ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo dėl užsakymo vykdymo tokiu bÅ«du. Atsakovė, remdamasi Å¡io užsakymo sÄ lyga, pagal kuriÄ â€žVežėjas įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis.

Tuo atveju, jeigu Vežėjas užsakymo vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis, jis turi nedelsiant apie tai informuoti UžsakovÄ ir gauti jo leidimÄ . Neįvykdęs minėto įsipareigojimo, Vežėjas privalo sumokėti Užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ â€œ, pareikalavo sumokėti 1 000 Eur dydžio baudÄ . Be to, informavo ieÅ¡kovę, kad nurodyto dydžio sumai yra įvykdytas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, padarant iÅ¡skaitas iÅ¡ atlyginimo už vežimo paslaugas, suteiktas pagal užsakymus Nr. M-141/36/17, Nr. M-128/31/17 ir Nr. M-158/39/17 (b. l. 40).

IeÅ¡kovei nesutikus su atsakovės pateiktomis pretenzijomis ir sÄ skaita faktÅ«ra (dėl 2 000 Eur baudų), o atsakovei nesumokėjus ieÅ¡kovei likusios reikalaujamos sumos pagal minėtas 5 (penkias) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, Å¡alių ginčas persikėlė į teismÄ . Atsakovė savo pozicijÄ grindžia, kaip ir buvo nurodžiusi savo pretenzijose, ieÅ¡kovės dviejų užsakymų Nr. M-102/40/17 ir M-141/36/17 vykdymo metu padarytais juose įtvirtintų sÄ lygų pažeidimais, nurodydama, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos miÅ¡rios, t. y. krovinių vežimo ir krovinių ekspedicijos sutartys, kurioms taikomos tiek CMR konvencijos, tiek CK 6.824–6.829 straipsnių nuostatos.

IeÅ¡kovė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad atsakovės pateikti užsakymai laikytini ne krovinių ekspedicijos sutartimi, o krovinių vežimo sutartimis, kurioms taikoma iÅ¡imtinai CMR konvencija, pagal kurios sÄ lygas bet kokie susitarimai dėl krovinio vežėjo didesnės nei CMR konvencijoje nustatytos atsakomybės (pvz., baudų mokėjimo) laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , pirmiausia kvalifikuotini tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai. Å ioje byloje susiklostė situacija, kai 5 (penkias) sutartis dėl tarptautinio krovinių pervežimo su atsakove sudariusi ieÅ¡kovė tiesiogiai krovinių nevežė, o dėl vežimo paslaugos susitarė su kitais asmenimis, kurie faktiÅ¡kai nuvežė krovinius (su faktiniais vežėjais).

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Kai krovinys vežamas iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ , taikytina CMR konvencija. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartiniai krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik „klasikinės“ pervežimo sutarties Å¡alys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, bet ir pervežimo procesÄ organizuojantys ekspeditoriai, faktiÅ¡kai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys.

Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas. Sprendžiant iÅ¡ tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali bÅ«ti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius. Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos autonomiÅ¡kai, t. y. pagal jų faktinį turinį; atitinkamai turi bÅ«ti sprendžiama dėl iÅ¡ Å¡ių sutarčių atsiradusiems santykiams taikytinos teisės ir jų Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų bei sutartinės atsakomybės. Asmens statusas sutartyje su vienu pervežimo santykių dalyviu savaime nelemia jo statuso sutartyje su kitu pervežimo dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).IÅ¡ atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nebuvo ginčo krovinių savininkė, t. y. pati buvo sudariusi sutartis su krovinių siuntėjais, tačiau, atsižvelgiant į minėtÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė laikytina krovinių siuntėja (užsakove), o kokiu krovinių pervežimo proceso dalyviu laikytina ieÅ¡kovė, spręstina pagal jos su atsakove sudarytų sutarčių tikrÄ jį turinį.

Teismas nesutinka atsakovės pozicija, kad ginčo sutartys (krovinio pervežimo užsakymai) taip pat laikytinos krovinių ekspedicijos sutartimis. Pagal CK 6.824 straipsnio 3 dalį krovinių ekspedicijos sutartimi ekspeditorius įsipareigoja už atlyginimÄ užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis teikti arba organizuoti su krovinių vežimu susijusias paslaugas. Ginčo sutarčių (krovinio pervežimo užsakymų) turinys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinių ekspedicijos paslaugas.

Visų pirma, pačios atsakovės parengtuose krovinio pervežimo užsakymuose ieÅ¡kovė įvardijama vežėja. Antra, juose nėra jokių nuostatų, įpareigojančių ieÅ¡kovę bÅ«tent organizuoti pervežimo procesÄ , pasitelkiant trečiuosius asmenis. PrieÅ¡ingai, juose aptartos esminės krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sÄ lygos, pasikrovimo datos, konkretÅ«s kroviniai, atlyginimo dydis bÅ«tent už pervežimÄ . Å iais užsakymais buvo pasiektas aiÅ¡kus ir konkretus ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimas dėl krovinių pervežimo, o ne jų ekspedijavimo.

Be to, atsakovės parengtuose užsakymuose numatyta, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė aiÅ¡kiai suvokė ieÅ¡kovę kaip vežėjÄ , o ne ekspeditorių. Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovės, kaip krovinių vežėjo, statusas egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji faktiÅ¡kai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiÅ¡kai, t. y. pati krovinių nevežė, bet dėl tų pačių krovinių sudarė sutartis su kitais vežėjais, kurie vežė krovinius (faktiniai vežėjai) savo vardu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, ginčo sutartis laikyti miÅ¡riomis, t. y. tiek krovinio vežimo, tiek ekspedicijos, sutartimis nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes pagal jų turinį jos atitinka iÅ¡imtinai tarptautinio krovinio pervežimo sutartims bÅ«dingus požymius. Å ioms sutartims taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kaip ir nurodyta pačiose sutartyse.Kvalifikavus ginčo sutartis tarptautinio krovinio pervežimo sutartimis pagal CMR konvencijÄ , atitinkamai turi bÅ«ti sprendžiamas jų Å¡alių teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas.

Minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

BÅ«tent tokiais susitarimais teismas laiko į ginčo užsakymus atsakovės įtrauktas sÄ lygas dėl baudų mokėjimo už ieÅ¡kovės įsipareigojimų krovinius gabenti savo transporto priemonėmis (tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pasitelkia trečiuosius asmenis, nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir gauti jos leidimÄ ) (užsakymo Nr. M-102/40/17 atveju) ir informuoti atsakovę apie transporto priemonės buvimo vietÄ (užsakymo Nr. M-141/36/17 atveju) nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ). CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už tokių įsipareigojimų pažeidimÄ taikymas, todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo pagrindu pagrįstai ginasi nuo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.

Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas ir kitais motyvais, nurodytais ieÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė pagrįstai teigia, kad raÅ¡ytiniu susitarimu Å¡alių aptartos ir sulygtos netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ , tačiau negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis ir negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Atsakovė reikalauja 2 000 Eur netesybų iš esmės už formalius pažeidimus, neįrodinėdama realiai patirtų nuostolių, ieškovei vykdant ir įvykdžius (kroviniai buvo pristatyti) dvi sutartis, pagal kurias bendra atsakovės mokėtina ieškovei atlyginimo suma sudaro 1 185,80 Eur, t. y. baudos beveik dvigubai viršija ieškovei priklausančio atlyginimo už suteiktas paslaugas dydį.Galiausiai atsakovės priešieškinis atmestinas ir dėl ieškovės prašomos taikyti senaties reikalavimui dėl netesybų priteisimo.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiais, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2017-11-09, t. y. pretenzijų suraÅ¡ymo dienÄ .

Å iÄ dienÄ atsakovė tik informavo ieÅ¡kovę apie reikalavimÄ sumokėti baudas, tačiau akivaizdu, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo (turėjo sužinoti) anksčiau. Užsakymo Nr. M-102/40/17 atveju atsakovė apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. apie tai, kad ieÅ¡kovė krovinį nugabeno ne savo transporto priemone, o pasitelkusi UAB „Sanara“, turėjo sužinoti 2017-09-11, kai krovinys buvo pristatytas gavėjui. Užsakymo Nr. M-141/36/17 atveju atsakovė apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. apie tai, kad ieÅ¡kovė neinformavo atsakovę apie transporto priemonės buvimo vietÄ , turėjo sužinoti 2017-10-05 09.30 val., t. y. kitÄ dienÄ po to, kai krovinys buvo perduotas ieÅ¡kovei.

Taigi atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl netesybų priteisimo iki 2018-04-06, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinis teisme gautas 2018-05-02, t. y. praleidus senaties terminÄ .             Atsakovė tik iÅ¡ dalies apmokėjo ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ esmės motyvuodama tuo, kad pastaroji turi iÅ¡ pradžių sumokėti jai 2 000 Eur baudÄ . Teismui konstatavus, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas, ir nustačius, kad ieÅ¡kovė įvykdė atsakovės užsakymus (pristatė krovinius), atsakovei nepateikus duomenų, kad ji visiÅ¡kai apmokėjo ieÅ¡kovės nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.             CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Taigi ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.             Patenkinus ieÅ¡kinį ir atmestus prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos Å¡ios patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 str.).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 600 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. PraÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.2, 8.3 ir 8.19 punktuose nustatyto dydžio, todėl kartu su žyminiu mokesčiu iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei.             Šioje byloje valstybė patyrė 3,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios jai priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.             Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Delamode Baltics“, j. a. k. 300614485, iÅ¡ atsakovės UAB „Magneta Group“, j. a. k. 304157023, 2 072,60 Eur (du tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt du eurus ir 60 ct) skolos, 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 072,60 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-01-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 647 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Magneta Group“, j. a. k. 304157023, 3,58 Eur (tris eurus ir 58 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å ios sumos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ nedelsiant bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismuiSprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Valerij LauÅ¡