2019-09-11 Nr. AB-17180-3-61-3-04896-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5017-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04896-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 72.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. D., L. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (T. O.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė atsisakantis skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2016 m. lapkričio prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą.

3. Pareiškėjas skunde nurodė:

3.1. Jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. J. ir V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), bei jame esantis namas. Pareiškėjas ruošiasi atlikti namo rekonstrukciją, pakeisti jo paskirtį į daugiabutį. Pareiškėjo žemės sklypo paskirtis atitinka Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane iki 2015 m. nustatytus reikalavimus: paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pareiškėjas su 2016 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsakė, jog pareiškėjo prašymas turi trūkumų ir nurodė, jog bus sprendžiama dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo tik pateikus nustatyta tvarka prašymą ir nurodytus papildomus dokumentus.

3.2. Ginčijamas sprendimas neatitinka Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 36 punkto nuostatų, nes jame nenustatytas joks terminas, per kurį reikėtų pateikti atsakovo nurodomus papildomus dokumentus, taip pat nenurodoma, jog prašymo nagrinėjimas stabdomas. Pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka teisės aktams keliamus reikalavimus ir jokių trūkumų neturi, todėl turėjo būti atsakovo priimtas. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – Statybos reglamentas STR 1.05.06:2010), nėra nustatyta, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis turi būti pateikta derinimui popierinės formos, taip pat nenurodytas ir šio dokumento pateikimo derinimui būdas (paštu, elektroniniu paštu ar kt.), todėl Administracijos reikalavimas prašymą su visais priedais pateikti tik popierine forma yra neteisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (toliau – Elektroninio parašo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad yra elektroninis.

3.3. Statybos reglamento STR 1.05.06:2010 13 priedo 11 punkte nustatyta, kad statytojas parengtą projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui. Reikalavimas, kad minėtą užduotį pasirašytų du asmenys yra perteklinis ir neteisėtas. Be to, Administracijos reikalavimas pateikti minėtos užduoties popierinius variantus pažeidžia pareiškėjo diskrecijos teisę pasirinkti prašymo pateikimo būdą ir formą, suvaržo pareiškėjo teises ir galimybes. Nei Statybos reglamente STR 1.05.06:2010 nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nėra reikalavimo su prašymu suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį kartu pateikti ir projektinius pasiūlymus, kurie yra rengiami minėtos užduoties pagrindu. Administracija šiuo atveju iš anksto reikalauja pateikti projektinius pasiūlymus, nors nenurodė pareiškėjui nei pastatų aukščio, nei žemės sklypo užstatymo tankio, nei galimo užstatymo tipo, nei kitų parametrų, kurie turi būti nustatyti projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje. Reikalavimas pateikti projektinius pasiūlymus esant nesuderintai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.4. Pareiškėjas nesupranta, kodėl Administracija reikalauja bendraturčių raštiško sutikimo dėl statybos leidimo namo rekonstravimui, nes šiame etape statybos leidimo neprašoma. Namo savininkai parengus projektą gali persigalvoti ir ateityje apskritai neprašyti išduoti statybos leidimo. Administracija šiame etape turi visus reikalingus sutikimus (pateiktas bendraturtės V. D. sutikimas ir teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė derinti minėtą užduotį be L. J. sutikimo). Taigi Administracijos ginčijamas sprendimas, kuriuo faktiškai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Prašymą, yra naikintinas ir Administracija įpareigotina Prašymą nagrinėti iš naujo.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Ginčijamu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kokia tvarka turi būti pateikiamas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kokius dokumentus statytojas turi pateikti prie prašymo. Šis Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė ir neužkirto galimybės nustatyta tvarka dar kartą kreiptis dėl minėtos užduoties suderinimo.

4.2. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties forma yra patvirtinta Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2610. Šioje formoje numatyta, kad užduotį pasirašo statytojas (užsakovas) ir projektinių pasiūlymų rengėjas. Be to, Statybos reglamento STR 1.05.06:2010 13 priedo 10.5 punkte yra nustatyta, kad minėtoje užduotyje turi būti nurodyta ir projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, todėl Administracija Sprendime pagrįstai nurodė, jog statytojas turi pateikti numatomo pastato projektinių pasiūlymų vaizdinę informaciją.

4.3. Pareiškėjas prašymą suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį privalo pateikti antru interaktyvumo lygiu, t. y. užpildyti atitinkamą formą ir pateikti į darbo vietą (1 langelį) arba siųsti paštu. Antrasis interaktyvumo lygis suteikia pareiškėjui daugiau galimybių – pareiškėjas gali internetu parsisiųsti elektroninę formą, ją užpildyti, tačiau pateikti ją gali tik tradiciniais būdais (asmeniškai ar paštu). Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos ir dokumentus pateikė elektroniniu paštu, be to, pateikė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį nepasirašytą projektinių pasiūlymų rengėjo, nepateikė bendraturčių sutikimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi visus šiam etapui reikalingus sutikimus, nes pareiškėjas pateikė tik vienos iš bendrasavininkių V. D. sutikimą. Taigi pareiškėjas prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į daugiabutį padavė nesilaikydamas nurodytos tvarkos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu: nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, pareiškėjui atsisakius šios skundo dalies; tenkino kitą skundo dalį ir panaikino Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 raštą Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“.

6. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl skundo dalies atsisakymo ir nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-68-602/2019 išaiškino, jog ginčijamas Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus sprendimas sukelia pareiškėjui materialinio pobūdžio pasekmes, nes Statybos dokumentų skyrius neketina priimti jokių kitų sprendimų, kol nebus pateikti dokumentai, o pareiškėjas jų neketina pateikti, manydamas, kad reikalavimai neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad esant tokiai situacijai, nėra pagrindo vertinti, jog sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar Administracijos Sprendime pareiškėjui keliami reikalavimai yra pagrįsti ir dėl to pareiškėjas iš tiesų turi pareigą juos įvykdyti.

8. Vertindamas reikalavimo panaikinti ginčijamą Administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) pagrįstumą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 36 punkto nuostatomis. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodytais teiginiais, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenurodė termino, per kurį pareiškėjas turi galimybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją, taip pat nesustabdė prašymo nagrinėjimo iki nurodytų dokumentų pateikimo. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, ar prašymas dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties turi būti teikiamas iš naujo, ar užtenka ištaisyti pirmojo prašymo trūkumus. Sprendime atsakovas taip pat nenurodė savo keliamų reikalavimų pareiškėjui teisinio pagrindo. Vienintelis teisės aktas, kurį nurodė atsakovas, yra Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808) 13 priedas, pagal kurio 10.5 papunktį projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija. Tuo tarpu kitų teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjui nustatyti likusieji projektinių pasiūlymų rengimo užduoties trūkumai, atsakovas nenurodė, todėl nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjui išreikšti nurodymai pateikti papildomus dokumentus ar paaiškintos dokumentų pateikimo formos. Teismas vertino, kad ginčijamame sprendime turėjo būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir Sprendimo priėmimo aiškus teisinis pagrindas, tačiau to padaryta nebuvo. Toks aiškiai, išsamiai ir suprantamai nemotyvuotas individualus administracinis aktas sudaro kliūtis jį ginčijančiam asmeniui tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks ginčijamo sprendimo neatitikimas VAĮ 8 straipsnio nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą sprendimą, priteisdamas pareiškėjo prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas Sprendimu buvo informuotas, kokia tvarka Vilniaus miesto savivaldybėje turi būti pateikiamas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kokius dokumentus statytojas turi pateikti prie prašymo. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kur gali rasti visą informaciją (www.vilnius.lt → paslaugos → teritorijų planavimas, statyba, architektūra → projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimas).

10.2. Atsižvelgiant į tai, kad visą reikiamą informaciją dėl projektinių pasiūlymo rengimo užduoties tvirtinimo buvo galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.vilnius.lt, laikytina, kad nebuvo būtina nurodyti Sprendime, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjo atžvilgiu išreikšti nurodymai pateikti papildomus dokumentus. Šiame tinklalapyje tuo metu buvo nurodyta, kad ši paslauga teikiama antru interaktyvumo lygiu, kas reiškia, jog pareiškėjas užpildo Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties formą ir pateikia į 1 darbo vietą (langelį) arba siunčia paštu. Taigi antrasis interaktyvumo lygis suteikia vartotojui (pareiškėjui) platesnių galimybių (negu pirmasis): pareiškėjas gali internetu parsisiųsti reikalingą elektroninę formą ir ją užpildyti, tačiau pateikti ją galima tik tradiciniais būdais (asmeniškai, paštu), nagrinėjamu atveju į 1 darbo vietą (langelį) arba siunčiant paštu. Taip pat, kaip buvo nurodyta minėtame tinklalapyje, patvirtintos projektinių pasiūlymų užduoties 2 egzemplioriai buvo registruojami elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje. Iš jų, 1 egzempliorius paštu siunčiamas statytojui arba išduodamas 23 darbo vietoje (langelyje), o kitas lieka Miesto plėtros departamento archyve. Dėl nurodytų aplinkybių, prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, turėjo būti pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, 1 darbo vietoje. Prie prašymo turėjo būti pateikiami du popieriniai projektinių pasiūlymų rengimo užduoties egzemplioriai, pasirašyti statytojo ir projektuotojo.

10.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos (dokumentus teikė elektroniniu paštu), be to pateikė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį nepasirašytą nei projektinių pasiūlymų rengėjo, nei statytojo (užsakovo), nepateikė bendraturčių sutikimų bei numatomo pastato projektinių pasiūlymų vaizdinės informacijos. Pareiškėjas teikė analogiškus prašymus (2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. spalio 18 d.) dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjui Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. A51-73956/16-(2.15.2.31-MP8) bei 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-83653/16(2.15.2.31-MP8) buvo išaiškinta prašymų patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateikimo tvarka bei reikiami pateikti dokumentai. Taigi iš ginčijamo sprendimo yra aišku, jog pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties iš naujo nustatyta tvarka, su visais reikiamais dokumentais.

10.4. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus priimtas Sprendimas pareiškėjui neužkirto galimybės kreiptis nustatyta tvarka dar kartą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, pateikus nustatyta tvarka prašymą ir nurodytus papildomus dokumentus. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. (po apeliacinio skundo pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) pateikė prašymą Nr. MS17522, kuriuo prašė patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, adresu (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pareiškėjas pateikė pakoreguotą pasiūlymų rengimo užduotį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, pasirašytą statytojo (užsakovo) bei projektinių pasiūlymų rengėjo. Pareiškėjas su prašymu pateikė papildomus dokumentus: pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės V. D. patikslintą sutikimą (2019 m. gegužės 19 d.), kad pareiškėjas rengtų „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą“, teiktų prašymus dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, projektinių pasiūlymų ir kt., taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 8 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-6409-608/2016), kuriuo pripažinta pareiškėjo teisė suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį su Administracijos direktoriumi (jo įgaliotu savivaldybės administracijos valstybės tarnautoju), parengti ir suderinti projektinius pasiūlymus bei gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir tinklų projektavimo sąlygas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui parengti be L. J. (namo (duomenys neskelbtini) bendraturčio) sutikimo (derinimo). Taigi pareiškėjas, pateikdamas kitą prašymą (2017 m. gegužės 22 d.) su pakoreguota projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi ir papildomais dokumentais, sutiko su atsakovo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) išdėstyta informacija (pareiškėjui keliamais reikalavimais).

10.5. Išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. pateiktą prašymą Nr. MS17522 ir dokumentus, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo buvo patvirtinta 2017 m. birželio 5 d. (reg. Nr. PPU 100/17). Taigi pareiškėjo prašymu teismui nutraukus administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą, manytina, kad nebėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą, kuriuo jis prašo teismo panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą.

11. Pareiškėjas T. O. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

11.1. Atsakovo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą, nes: visų pirma, Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 30-2610 nėra nurodytas kaip ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas; antra, šio ginčo pagrindas ne tik viešojo administravimo akto neatitikimas VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, bet sprendime nurodytos tvarkos ir keliamų reikalavimų neatitikimas skunde nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovas, abstrakčiai samprotaudamas apie ginčijamo sprendimo teisėtumą, iš esmės nepateikia jokių teisinių, galiojančiomis teisės normomis, teisės aktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo išdėstytus teiginius. Be to, atsakovas, nurodydamas, kad reikalavimai pareiškėjui buvo teisėti ir pagrįsti, neprieštaraujantys projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo procedūrą tuo metu reglamentavusiems teisės aktams, nenurodo, kokie tai teisės aktai.

11.2. Aplinkybės, kad pareiškėjas vėliau teikė pakoreguotą prašymą, ar kad pareiškėjui buvo derinamos projektinių pasiūlymų rengimo užduotys kitais adresais, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ginčas vyksta ne dėl anksčiau ar vėliau įvykusių faktinių aplinkybių, o dėl tinkamo teisės aktų reikalavimų taikymo priimant konkretų sprendimą.

11.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nutraukus administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą (pateiktą 2016 m. gruodžio 7 d.) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, nebėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Sprendime išdėstytus reikalavimus pareiškėjas vertina kaip neteisėtus ir nepagrįstus, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovas tokią neteisėtą praktiką taiko visiems asmenims, ne tik pareiškėjui, ir mano, jog tai yra normalu. Be to, pasisakymas dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. A51-95619/16(2.15.2.31-MP8), spręsdamas, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

18. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018).

19. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. gruodžio 7 d. pateiktą paraišką Nr. A658-230/16(3.3.2.13K-EM4) dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją, kad: 1) prašymas pavirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį turi būti pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybėje; 2) prie prašymo turi būti pateikiami du popieriniai projektinių pasiūlymų rengimo užduoties egzemplioriai pasirašyti statytojo ir projektuotojo; 3) paslauga teikiama antru interaktyvumo lygiu, todėl pareiškėjas turi užpildyti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties formą (2 egz.) ir pateikti į 1 darbo vietą (langelį) arba dokumentus siųsti paštu; 4) statytojas (pareiškėjas) prie prašymo turi pateikti numatomo pastato projektinių pasiūlymų vaizdinę informaciją – projektinius pasiūlymus, parengtus vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808, 13 priedu; 5) pareiškėjas turi pateikti bendraturčių raštiškus sutikimus dėl statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimui išdavimo vieno asmens vardu. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad visą informaciją pareiškėjas gali rasti www.vilnius.lt → paslaugos → teritorijų planavimas, statyba, architektūra → projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimas, o jo prašymas dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo bus sprendžiamas tik pateikus nustatyta tvarka prašymą ir šiame rašte paminėtus papildomus dokumentus (b. l. 24).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, teisės aktų normų, kuriomis remiantis jis sprendė, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo neatitinka galiojančios tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelis teisės aktas, kurį nurodė atsakovas, yra Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808, 13 priedas, pagal kurio 10.5 punktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija. Tuo tarpu kitų teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjui nustatyti likusieji projektinių pasiūlymų rengimo užduoties trūkumai, atsakovas nenurodė, todėl nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjui išreikšti nurodymai pateikti papildomus dokumentus ar paaiškintos dokumentų pateikimo formos.

21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad visą reikiamą informaciją dėl projektinių pasiūlymo rengimo užduoties tvirtinimo buvo galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje (www.vilnius.lt), todėl vertintina, jog nebuvo būtina nurodyti Sprendime, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjui išreikšti nurodymai pateikti papildomus dokumentus (žr. nutarties 10.2 p.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuorodos į Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainę ginčijamame sprendime neturi būti pateikiamos kaip atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo Prašymą teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi nuorodos į interneto svetainėje patalpintą informaciją gali būti pateikiamos tik kaip papildoma informacija nagrinėjamu klausimu, tačiau jomis negali būti grindžiamas ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, nukreipiant pareiškėją informaciją interneto svetainėje susirasti pačiam. Atsakovo argumentas, kad ankstesniais raštais buvo sprendžiamas projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimas rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į daugiabutį gyvenamąjį namą, todėl laikytina, jog pareiškėjui buvo išaiškinta prašymų patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateikimo tvarka bei reikiami pateikti dokumentai (žr. nutarties 10.3 p.), taip pat atmestinas, nes atsakovo minimi 2016 m. spalio 3 d. raštas Nr. A51-73956/16-(2.15.2.31-MP8) ir 2016 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. A51-83653/16(2.15.2.31-MP8) savo turiniu iš esmės yra analogiški ginčijamam sprendimui. Be to, ginčijamame sprendime nėra jokios nuorodos į kitus atsakovo raštus. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad minėtais raštai pareiškėjui buvo išaiškinta prašymų patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateikimo tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovui prašymą Nr. MS17522, kuriuo prašė patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, o atsakovas 2017 m. birželio 5 d. (reg. Nr. PPU 100/17) ją patvirtino (žr. nutarties 10.4–10.5 p.), taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktinę situaciją, sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sprendimo atitikties įstatymo reikalavimams.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-34/2014 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju konstitucinės teisinės valstybės principas nepaisytas, nes priimant ginčijamą sprendimą nebuvo įvardytos konkrečios teisės normos, sąlygojusios ginčijamo administracinio akto priėmimą. Nekonkreti teisinė kvalifikacija, o tiksliau jos faktinis nebuvimas, pripažintinas esminiu tiriamo teisės akto trūkumu. Toks pažeidimas ne tik riboja asmens teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą. Kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti įvardijami viešojo administravimo sistemos subjektams priimant aptariamo pobūdžio ar analogiškus sprendimus, yra priskirta spręsti pačiam viešajam teisiniam vienetui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą. Bet jei teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo sistemos subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas bei neteisingas sprendimas.

24. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo neatitikimus VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms pagrįstai pripažino įgalinančius teismą, nagrinėjantį bylą, ginčijamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

25. Pareiškėjas prašo priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 350 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas grindžia: 2017 m. balandžio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas SB Nr. 17/09, išrašyta už apeliacinio skundo parengimą 400 Eur sumai; 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu 2017 m. balandžio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas SB Nr. 17/09 apmokėjimą (I t., b. l. 93–94); 2019 m. liepos 5 d. sąskaita už teisines paslaugas SB Nr. 19/25, išrašyta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 350 Eur sumai; 2019 m. liepos 6 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu 2019 m. liepos 5 d. sąskaitos už teisines paslaugas SB Nr. 19/25 apmokėjimą (II t., b. l. 81–82).

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-68-602/2019 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas, panaikintas pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimas ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo, o bylą nagrinėjant iš naujo atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

28. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą yra 2,5, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta 2017 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2016 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 822,80 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 057 Eur. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2019 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 262,70 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 641,51 Eur. Taigi prašoma priteisit 750 Eur suma už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl minėta suma pareiškėjui priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui T. O. (T. O.) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė